Lietuvos Respublikos Seimas

J. Narvilienės komandiruotės į Čekijos Respubliką (2004 03 24-28)ataskaita

2004 m. kovo 25-27 d. Prahoje vyko Europos Tarybos, Phare bei Atviros visuomenės programų finansuojamo projekto ,,Narkotikų tarnyba Centrinės ir Rytų Europos šalių kalėjimuose“ (toliau – CEENDSP) septintoji konferencija ,,Kalėjimai, narkotikai ir visuomenė prasiplėtusioje Europoje: teisingos krypties paieškos“, kurioje organizacinio komiteto kvietimu Lietuvai atstovavo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Sveikatos priežiūros tarnybos vyresnioji inspektorė gydytoja Birutė Semėnaitė ir Seimo narė Janė Narvilienė. Konferencijoje dalyvavo visų projekte dalyvaujančių šalių atstovai, dirbantys įkalinimo įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, o taip pat universitetuose ir spendžiantys problemas, susijusias su narkotikų vartojimu įkalinimo įstaigose, Pasaulinės sveikatos organizacijos, Pompidou grupės atstovai. Iš viso konferencijoje dalyvavo apie 50-ies šalių atstovai. Konferencijos tikslas – apibendrinti 18 mėnesių trukusio projekto metu atliktus tyrimus, dalintis patirtimi, ieškoti bendrų sutarimų ir kelių, kaip įgyvendintus visuomenėje efektyviausius, save pateisinusius narkotikų vartojimo žalos mažinimo modelius galima būtų įdiegti ir taikyti įkalinimo įstaigose bei geriau plėtoti bendradarbiavimą tarp įkalinimo sistemų ir nevyriausybinių organizacijų, taip pat pristatyti naują projektą, kuris bus vykdomas prasiplėtusioje Europoje.

Pirmąją konferencijos dieną (2004-03-25) dalyviams buvo suteikta galimybė apsilankyti įkalinimo įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose. Po pietų vyko konferencijos atidarymo ceremonija. Konferencijos dalyvius pasveikino Cranstoun narkotikų tarnybos direktorius Paddy Costal, Čekijos Respublikos teisingumo ministro pavaduotojas Jakub Camrda, Prahos miesto Narkotikų tarnybos koordinatorė Nena Janyskova ir Pasaulinės sveikatos organizacijos projektų koordinatorius Lars Møller. Pagrindinis pranešėjas konferencijos atidarymo metu buvo Pompidou grupės generalinis sekretorius, Europos konsulas Chistopher Luckett. Savo pranešime jis pažymėjo, kad nuo 1999 m. Pasaulinė sveikatos organizacija kalinių sveikatos problemas yra įvardijusi kaip prioritetinę problemą. Didelis dėmesys turi būti skiriamas narkotikų vartojimo problemoms kalėjimuose ir su tuo susijusioms infekcinėms ligoms – ŽIV/AIDS, virusiniams hepatitams, tuberkuliozei bei psichikos sutrikimams. Kalbėtojas pažymėjo, kad šios problemos vis aktualesnės tampa Rytų ir Centrinės Europos šalyse.

Antroji konferencijos diena (2004-03-26) buvo skirta pakaitinės terapijos metadonu programų aptarimui. Leuveno (Belgija) katalikiškojo universiteto profesorius Joris Casselman, skeptiškai vertinantis gydymo metadonu programas, kalbėjo, kad negalima koncentruotis vien prie šių gydymo metodų – reikia plėsti visas gydymo formas, pirmiausi vykdant detoksikaciją ir padėti žmogui atsisakyti narkotikų vartojimo. Heino Stöver iš Bremeno (Vokietija) universiteto primygtinai teigė, kad pakaitinė terapija Europos kalėjimuose – būtinybė. Jis nurodė, kad šis gydymo metodas yra naudojamas šešiolikoje Europos šalių, kaip pavyzdžius paminėjo Ispaniją, Prancūziją ir Italiją. Jis nurodė, kad šiose šalyse apie 60 procentų narkomanų, esančių įkalinimo įstaigose, dalyvauja metadono programose. Šiose šalyse yra naudojamas metadonas ir buprenorfinas. Jo duomenimis, Europoje yra metadonu gydoma apie 18 tūkstančių narkomanų. Heino Stöver nuomone, šalys neįveda šio gydymo metodo, tik todėl, kad tai yra brangu arba stokoja žinių. Gydymą kalėjimuose apsunkina tai, kad kaliniai dažnai juda iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Be to, kalėjimuose yra laikomasi kitokios strategijos – reikia kovoti su narkotikais, o metadonas – juk taip pat narkotinė medžiaga. Dar viena kliūtis įvesti gydymą metadonu kalėjimuose yra ta, kad po išlaisvinimo gydymo tęsimas bus neprieinamas. Jei jis ir egzistuoja visuomenėje, iš kalėjimo išėję žmonės dažniausiai neturi tiek socialinio, tiek medikinio draudimo. Kalbėtojas iš Anglijos nacionalinio priklausomybių centro Michael Farrell kalbėjo apie detoksikacijos būtinybę.

Antroji konferencijos diena baigėsi plenariniu posėdžiu ,,Narkotikų vartotojų tarnybos įkalinimo įstaigose į Europos Sąjungą žengiančiose šalyse: preliminarūs daugiašalio tyrimo rezultatai“. Tarptautiniai ekspertai Morag MacDonald, Heino Stöver ir Laetitia Hennebel dar kartą trumpai apžvelgė 10-yje šalių (Europos šalių kandidačių) atliktą tyrimą. Visoms šalims bendra tai, kad jose vykstantys pokyčiai (įkalinimo įstaigų reformos) susiję su tuo, kad kalėjimų sistema perėjo iš vidaus reikalų ministerijų į teisingumo ministerijų pavaldumą. Teigiami pokyčiai yra tai, kad visose šalyse didelis dėmesys skiriamas personalo mokymui, o taip pat ir kalinių švietimui. Viena iš aktualiausių problemų – nedarbas.

Beveik visose šalyse trūksta informacinės medžiagos nuteitiesiems aktualiais sveikatos klausimais. Ekspertai pateikė pasiūlymus:

1. Didinti biudžetines lėšas sveikatos priežiūrai.

2. Siekti asmens sveikatos priežiūros paslaugų suvienodinimo įkalinimo įstaigose ir visuomenėje.

3. Užtikrinti medicininės informacijos konfidencialumą.

4. Atliekant tyrimus dėl ŽIV/AIDS ir virusinių hepatitų, turi būti vykdomas prieš ir po-testinis nuteistųjų konsultavimas.

5. Aktyviau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis.

6. Mokyti personalą, ypač, siekiant, kad jie pakeistų savo požiūrį į narkotikus vartojančius asmenis.

Paskutinę konferencijos dieną (2004-03-27) dalyviai dar kartą diskutavo apie tai, kokį vaidmenį gali atlikti nevyriausybinės organizacijos, vykdant įvairius žalos mažinimo projektus įkalinimo įstaigose ir apie tai, kokie projektai galėtų būti vykdomi įkalinimo įstaigose. Kalbėtojai pažymėjo, kad gerų rezultatų galima pasiekti tik dirbdami kartu.

Uždarymo ceremonijos metu seminaro organizatoriai trumpai apžvelgė atliktą projektą. Buvo pažymėta, kad problema yra daugiasluoksnė ir galimi įvairūs jos sprendimai. Caren Weiland, pristatydama ateities planus, kalbėjo apie naująjį projektą, kurio trukmė bus 36 mėnesiai. Jame bus gvildenamos narkotikų vartojimo ir infekcinių ligų (ŽIV/AIDS, hepatitai bei prijungta tuberkuliozė) problemos, ypač jų profilaktikai, įkalinimo įstaigose, ieškoma būdų kaip pagerinti padėtį. Naujasis tinklas vadinsis ENDIPP. Organizatoriai pasidžiaugė tuo, kad jau yra surasti bendri sąlyčio taškai tarp nevyriausybinių organizacijų ir įkalinimo sistemų. Jie kvietė ir toliau plėtoti, stiprinti tuos ryšius bei linkėjo visiems naujų idėjų ir sėkmingo darbo.

Įvertinus seminaro diskusijose išgirstas mintis ir pritaikant kitų respondentų patirtį, siūlome:

1. Įvertinti esamą padėtį – nevyriausybinių organizacijų veiklos Lietuvos įkalinimo įstaigose, užmegzti glaudesnius ryšius su jomis.

2. Surengti bendrą konferenciją ar seminarą su nevyriausybinėmis organizacijomis, aptariant bendrus veiklos kelius.

3. Toliau vykdyti įkalinimo įstaigų personalo švietimą bei mokymą, suteikiant galimybes jiems dalyvauti tiek respublikiniuose, tiek tarptautiniuose seminaruose, konferencijose.

4. Tęsti kalinamųjų ir nuteistųjų švietimą bei mokymą.

Janė Narvilienė




Naujausi pakeitimai - 2004 04 29.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ČEKIJA

LR Seimas