Lietuvos Respublikos Seimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO VEIKLOS VII (RUDENS) IR NEEILINĖS SESIJOS METU ATASKAITA

 

1. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO SUDĖTIS,

IR KOMITETO NARIŲ  DALYVAVIMAS

KOMITETO POSĖDŽIUOSE

 

  Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudėtis Seimo VII (rudens) ir neeilinės sesijos  metu 

1. Algirdas Sysas – komiteto pirmininkas

2. Irena Degutienė- komiteto pirmininko pavaduotoja

3. Vasilij Fiodorov – narys

4. Stasys Kružinauskas - narys

5. Vytautas Lapėnas- narys

6. Artūras Melianas - narys

7. Irena Šiaulienė - narė

 

Komiteto sekretoriatas

           

Komiteto patarėjos:

R. Molienė - vyresnioji patarėja (kuruoja darbo santykių sritį)

D. Aleksejūnienė - patarėja (kuruoja socialinės paramos sritį)

D. Bidvaitė - patarėja (kuruoja valstybinių pensijų ir socialinio draudimo sritis)

E. Bulotaitė – patarėja (kuruoja komiteto veiklos sritis, susijusias su eurointegracija)

D. Jonėnienė - patarėja (kuruoja socialinio draudimo sritį)

Komiteto padėjėjos: R. Liekienė, D. Šimienė, R. Virbalienė

 

 

Komiteto narių dalyvavimas komiteto posėdžiuose

(2003 09 10 - 2004 03 09)

 

 

Nr.

Komiteto nariai

Posėdžių sk.

Dalyvauta posėdžiuose

Praleista  posėdžių

1.

I. Degutienė

25

23

2

2.

V. Fiodorov

25

25

 

3.

S. Kružinauskas

25

22

3

4.

V. Lapėnas

25

22

3

5.

A. Melianas

25

19

6

6.

A. Sysas

25

24

1

7.

I. Šiaulienė

25

23

2

 

 

 

2. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO VEIKLA

 

 Seimo VII (rudens) sesijos  ir  neeilinių posėdžių  metu komitetas surengė 25  komiteto posėdžius, klausymus, į kuriuos buvo kviečiami atsakingi institucijų pareigūnai, pasiūlymus teikę asmenys ir visuomeninių organizacijų atstovai.

Ataskaitiniu laikotarpiu komitetas apsvarstė 64 įstatymų projektus, 4  Seimo nutarimų projektus. Iš jų  Komitetas Seimo pavedimu kaip pagrindinis apsvarstė 42 teisės aktų projektus, o kaip papildomas - 22 projektus. Iš komitete apsvarstytų teisės aktų, kuriems nagrinėti komitetas buvo paskirtas pagrindiniu, ataskaitiniu laikotarpiu Seime priimti 26 įstatymai (20 socialinės politikos,  6 darbo politikos).

Pavasario sesijos ir neeilinės sesijos metu Socialinių reikalų ir darbo komitetas atsakė į 249 piliečių, organizacijų paklausimus, prašymus, skundus. Kaip ir ankstesnėse sesijose dažniausiai laiškuose keliamos problemos – dėl pensijų apskaičiavimo (perskaičiavimo), darbo santykių problemų,  žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto prašymus Lietuvos Respublikos Seimo valdyba savo sprendimais Seimo VII (rudens) sesijos metu  sudarė dvi darbo grupes. Pirmosios darbo grupės, sudarytos 2003 m. spalio 22 d. (Valdybos sprendimo Nr. 1784), tikslas – patobulinti Darbo tarybų ir Europos darbų tarybų įstatymų projektus. 2004 m. vasario 19 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymą (Nr.IX-2031, Žin., 2003, Nr. 39-1271), o patobulintas Darbo tarybų įstatymo projektas šiuo metu yra svarstymo Seime  stadijoje. Antroji darbo grupė buvo sudaryta 2003 m. gruodžio 1 d. (Valdybos sprendimo Nr. 1867). Jos tikslas – parengti Pareiškėjų apsaugos nuo susidorojimo administravimo priemonėmis įstatymo projektą ir jį lydinčiuosius teisės aktus.

2003 m. lapkričio 5 d. įvyko komiteto Socialinio draudimo pakomitečio pirmininko A. Meliano organizuoti klausymai dėl pensijų reformos eigos, kuriuose dalyvavo komiteto nariai, atsakingų valstybės institucijų, gyvybės draudimo įmonių, pensijų fondų valdymo įmonių, priežiūros institucijų, asocijuotų struktūrų atstovai bei nepriklausomi ekspertai.

             Klausymu metu pranešimus pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė A. Morkūnienė ir Vertybinių popierių komisijos pirmininkas V. Poderys, po to vyko diskusijos draudimo agentų atsakomybės, mažesnių administravimo mokesčių konservatyviam pensijų fondui nustatymo, lėšų, pervedamų į pensijų fondus, termino sutrumpinimo, pensijų sąskaitoje sukauptų lėšų padalijimo skyrybų atveju ir kitais klausimais.

            2003 m. lapkričio 19 d. komitetas surengė klausymus dėl Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. IXP-2970. Įstatymo projekte išdėstoma nauja šio Įstatymo redakcija. Įstatymu įteisinamos naujos sąvokos, nustatomi invalidų socialinės integracijos principai ir kryptys, reformuojama invalidumo nustatymo sistema. Be Komiteto narių ir sekretoriato darbuotojų klausymuose dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos invalidų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos gydytojų sąjungos atstovai. Įstatymo projektą rengę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  specialistai išsamiai supažindino klausymų dalyvius su Įstatymo tikslu ir uždaviniais, jo reikšme, palygino įstatymo projekte siūlomas nuostatas su galiojančiame įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, galimomis pasekmėmis priėmus svarstomą įstatymą, jo įgyvendinimo išlaidomis. Klausymuose apsvarstyti Lietuvos gydytojų sąjungos raštu pateikti pasiūlymai.

2003 m. gruodžio 10 d. Komitete buvo surengti klausymai dėl Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. IXP- 2060 ir jį lydinčio Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 1, 3, 4, 5 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. IXP-2061 klausymus. Šalpos (socialinių) pensijų įstatymas išdėstytas nauja redakcija.         Kaip kviestieji asmenys klausymuose  dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos invalidų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovai. Įstatymų projektų rengėjai - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  specialistai - supažindino klausymų dalyvius su Įstatymų tikslu ir uždaviniais, pagrindinėmis siūlomomis nuostatomis, palygino jas su šiuo metu galiojančiomis, apibūdino tikėtinas pasekmes, pateikė išlaidų pagrindimą.

2004 m. sausio 15 d. įvyko komiteto klausymai dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. IXP-3169, kuriuo siūlyta visa eilė naujų teisinio reguliavimo nuostatų. Klausymų metu aptarta projekte siūloma pačių mažiausių senatvės ir invalidumo pensijų padidinimo tvarka, taip pat Seimo Teisės departamento pastabos dėl pateikto  projekto tobulinimo.

2.1. Socialinė politika

2003 m. rugsėjo 11 d. Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą (Nr. IX-1728, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4107) (komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingu paskirtas buvo komiteto pirmininkas A.Sysas, komiteto patarėja D.Bidvaitė), kuriame sureguliuotos operatyvinėse tarnybose civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių pareigūnų socialinės garantijos ir pensijos, įstatymuose įtvirtinta nuostata, kad Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai tarnautojai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

2003 m. spalio 7 d. Seimo priimto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo (Nr. IX – 1748, Žin, Nr. 101 – 4535) (komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirti komiteto nariai V. Fiodorov, A.Melianas, A.Sysas, komiteto patarėja D. Jonėnienė) tikslas – suderinti keičiamų įstatymų nuostatas su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo bei Ūkininko ūkio įstatymo nuostatomis, o taip pat suvienodinti nedirbančių profesinės karo tarnybos karių sutuoktinių, gyvenančių užsienyje kartu su profesinės karo tarnybos kariu, atliekančiu karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, socialines garantijas su nedirbančių valstybės tarnautojų sutuoktinių, gyvenančių užsienyje kartu su valstybės tarnautoju, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, socialinėmis garantijomis.

Šiame Įstatyme įrašyti asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą vietoj “advokatų, advokatų padėjėjų, notarų”, o taip pat įrašyti “verslo liudijimus turintys asmenys” vietoj “patentus įsigijusių asmenų”.

Pagal šį Įstatymą nuo 2004 m. sausio 1 d. ūkininkai ir dirbantys ūkyje jų ūkių nariai privalomai nebus  draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Šie asmenys galės savanoriškai draustis tiek pensijų, tiek ligos ir motinystės socialiniu draudimu Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri yra taikoma asmenims, nedraustiems privalomuoju socialiniu draudimu.

Pagal šiuo įstatymu pakeistą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 9 punktą - valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis nedirbantys valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar su profesinės karo tarnybos kariu, dirbančiu ar atliekančiu karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos.

2003 m. spalio 7 d. Seimo priimtu Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymu (IX – 1749, Žin, Nr. 101-4536) (komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirti komiteto nariai V. Fiodorov, A. Melianas, komiteto patarėja D.Jonėnienė) suderintos šio Įstatymo nuostatos su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis dėl nedirbančių profesinės karo tarnybos karių sutuoktinių,  dėl asmenų, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą bei turėdami verslo liudijimus valstybinio socialinio pensijų draudimo,  o taip pat dėl privalomo valstybinio socialinio pensijų draudimo reikalavimo panaikinimo ūkininkams ir dirbantiems ūkyje jų ūkių nariams.

2003 m. spalio 7 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr. IX-1750, Žin., 2003, 101-4537), kuris įsigaliojo nuo 2004 m. sausio 1 d. (Komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirtos komiteto narės I. Degutienė, I. Šiaulienė, komiteto patarėja D. Aleksejūnienė).

Įstatymu siekta asmenims, besimokantiems dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, kurių miršta abu tėvai ar turėtas vienintelis iš tėvų, suteikti teisę gauti vaiko globos (rūpybos) pašalpą, bei nedirbantiems asmenims, kurių abu tėvai ar turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę, pirmą kartą įgyjantiems išsilavinimą profesinių, aukštesniųjų ar aukštųjų mokyklų dieniniame skyriuje, suteikti teisę iki 24 metų gauti našlaičio stipendiją.

Įstatymas taip pat suderintas su Civiliniu kodeksu nustatant, kad vaiko globos (rūpybos) pašalpa mokama jam pačiam ne tik sulaukus pilnametystės, bet ir jį emancipavus ar jam sudarius santuoką, bei suteikiant asmeniui teisę į našlaičio stipendiją ne tik sulaukus pilnametystės, bet ir jį emancipavus ar jam sudarius santuoką.

            Iš galiojančio įstatymo poįstatyminio akto į įstatymą perkelta maksimali asmens kreipimosi amžiaus riba dėl pašalpos likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti - 25 metai.

2003 m. spalio 16 d. Seimas priėmė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymą (Nr. IX-1789, Žin., 2003, Nr.101-4543) ir su juos susijusius Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymą (Nr. IX-1790, Žin., 2003, Nr.101-4543) ir Valstybinių pensijų įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymą (Nr. IX-1791, Žin., 2003, Nr.101-4543). (komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingu paskirtas komiteto pirmininkas A. Sysas, komiteto patarėja D. Bidvaitė)  

Šiuose įstatymuose įtvirtintos nuostatos dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11 dienos Akto “Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” signatarų statuso bei jų socialinių garantijų.

Pagal 2003 m. lapkričio 11 d. Seimo priimtą naujos redakcijos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų  socialinio draudimo įstatymą (Nr. IX-1819, Žin, Nr. 114-5114) nuo 2004 m. sausio 1 d. skaičiuojant draudimo išmokas lėtinės profesinės ligos atveju bus įvertintos ilgesnio laikotarpio pajamos, t.y. šioms išmokoms skaičiuoti bus pritaikyti socialinio draudimo pensijų skaičiavimui naudojami asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai. (komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirti komiteto nariai V. Fiodorov, V. Lapėnas,  komiteto patarėja D. Jonėnienė)

Pagal šį Įstatymą nuo 2004 m. sausio 1 d. netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir draudimo išmokos apdraustajam  mirus bus perskaičiuojamos pagal priimto Įstatymo nuostatas asmenims, kurių teisė Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka į netekto darbingumo periodinę kompensaciją ar draudimo išmoką apdraustajam mirus nustatyta iki naujos redakcijos Įstatymo įsigaliojimo.

Šis Įstatymas numato, kad nuo 2005 m. sausio 1 d. nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifai diferencijuojami atsižvelgiant į draudėjo ekonominės veiklos rūšies profesinės rizikos laipsnio bei kiekvieno draudėjo traumatizmo ir profesinio sergamumo rodiklius.

Šis Įstatymas taip pat numato, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšos gali būti naudojamos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai.

2003 m. lapkričio 11 d. Seimas priėmė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymą (Nr. IX-1818, Žin, Nr. 112-4996), kurio tikslas- suderinti šio Įstatymo 3 straipsnio nuostatas su naujos redakcijos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų  socialinio draudimo įstatymu. (Komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingu paskirtas komiteto pirmininkas A. Sysas, komiteto patarėja D. Jonėnienė).  Pagal priimto Įstatymo nuostatas nelaimingais atsitikimais pakeliui į darbą ar iš darbo taip pat bus laikomi įvykiai, įvykę darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas priimtas 2003 m. lapkričio 18 d. (Nr. IX-1828, Žin, Nr. 114-5116) (komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais  paskirti komiteto nariai I. Degutienė, V. Fiodorov, komiteto patarėja D.Jonėnienė)  numato išankstinį valstybinių  socialinio draudimo pensijų skyrimą nuo 2004 m. liepos 1 d. asmenims, kurie kreipimosi dėl šios pensijos skyrimo dieną atitinka visas šias sąlygas:

1) iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai;

2) turi ne mažesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, išskyrus motinas, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ir daugiau vaikų, taip pat asmenis, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo vaikus (įvaikius) invalidus arba vaikus (įvaikius), pripažintus I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų, arba visiškos negalios invalidus, kuriems išankstinė senatvės pensija, gali būti paskirta ir tuo atveju, jeigu kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną šie asmenys turi ne mažesnį kaip 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

3) paskutinius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos įstatymų nustatyta tvarka buvo registruotas bedarbiu Lietuvos darbo biržos teritorinėje darbo biržoje, išskyrus asmenis, kurie iki kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo buvo pripažinti nedarbingais, jiems išankstinė senatvės pensija skiriama, jeigu jie buvo nepertraukiamai registruoti bedarbiais  paskutinius 12 mėnesių  iki buvo pripažinti nedarbingais, ir jeigu jie tapę darbingais, vėl užsiregistravo ir yra registruoti bedarbiais iki pat  kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dienos;

4) negauna kitų valstybinių socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas, įstatymų nustatytais atvejais mokamas namuose invalidus slaugantiems asmenims), užsienio valstybės pensijų, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, artistų rentos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir pan.), mokamų iš valstybės biudžeto ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, pensijų išmokų, gaunamų bet kuriuo Pensijų kaupimo ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymuose nustatytu būdu, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos ar bedarbio pašalpos;

5) nėra vienas iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, taip pat nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą;

6) atitinka kitas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, išskyrus senatvės pensijos amžiaus reikalavimą.

Pagal šį Įstatymą išankstinė senatvės pensija apskaičiuojama taip kaip valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir mažinama po 0,4 procento už kiekvieną pilną mėnesį, asmeniui likusį iki senatvės pensijos amžiaus.

Pagal šį Įstatymą asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, sukakus senatvės pensijos amžių, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir mažinamas dydžiu, kurį sudaro apskaičiuotos pensijos 0,4 procento, padauginto iš pilnų mėnesių, kuriuos asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.

2003 m. lapkričio 18 d. Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 3, 4, 5, 24, 39, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 211, 291, 361 straipsniais įstatymą (Nr. IX-1829, Žin, Nr. 114-5117) bei Bedarbių rėmimo įstatymo 16 1 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. IX-1830, Žin, Nr. 114-5118), kurių tikslas – suderinti šių įstatymų nuostatas su Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo nuostatomis. (komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais  paskirti komiteto nariai I. Degutienė, V. Fiodorov, komiteto patarėja D. Jonėnienė). 

Seimas 2003 m. lapkričio 25 d. priimtu nutarimu “Dėl 2002 metų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos” (Nr. IX – 1852, Žin, 113-5060) patvirtino Lietuvos Respublikos 2002 m. valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitą pagal 2002 m. gruodžio 31 d. būklę – 699446,4 tūkst. litų turto ir įsipareigojimų su rezervu balansą, 4570029,6 tūkst. litų pajamas, 4461069,4 tūkst. litų išlaidas, 83145,8 tūkst. litų grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų padidėjimą. (Komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirti komiteto nariai A. Melianas, A. Sysas, komiteto patarėja D. Jonėnienė) 

2003 m. gruodžio 4 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymą (Nr. IX-1871, Žin., 2003, 119-5406). (Komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirti komiteto nariai A. Melianas,, i. Šiaulienė, komiteto patarėja D. Aleksejūnienė). 

Šiuo įstatymu nustatytos bendrosios jaunimo teisių nuostatos, jaunimo politikos įgyvendinimo principai, jaunimo politikos įgyvendinimo sritys, jaunimo politikos įgyvendinimo organizavimas ir valdymas, jaunimo organizacijų funkcijos.

Įstatyme įvardyti ir apibrėžti šie jaunimo politikos įgyvendinimo principai: pariteto, subsidiarumo, tarpžinybinio koordinavimo dalyvavimo ir kiti. Nustatyta, kad jaunimo politika įgyvendinama pilietiškumo ugdymo ir karo prievolės atlikimo srityje, švietimo, mokymo, mokslo, studijų ir ugdymo srityje, neformalaus ugdymo ir kitose srityse.

Įstatyme nurodytos jaunimo politiką įgyvendinančios valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos. Išskirtinė vieta tarp jų skirta Valstybinei jaunimo reikalų tarybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nustatyta, kad Taryba sudaroma pariteto principu iš valstybės institucijų atstovų ir jaunimo organizacijų atstovų. Jaunimo organizacijų atstovus į tarybą deleguoja Nacionalinė jaunimo organizacijų taryba. 

Įstatymu pripažinti netekusiais galios Seimo 1996 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. I-1413 "Dėl Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos" ir Seimo 1997 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. VIII-338 “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos" priedėlio pakeitimo”.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 26 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymu (Nr. IX-1892, Žin., 2003, 123-5577), priimtu 2003 m. gruodžio 11 d., nustatyta vėlesnė Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo įsigaliojimo data – iš 2004 m. sausio 1 d. ji nukelta į 2004 m. balandžio 1 d. (Komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirti komiteto nariai I. Degutienė, A. Sysas, komiteto patarėja D. Aleksejūnienė). 

            Nukeliant įstatymo įsigaliojimo datą, taip pat numatyta, kad kompensacijų mokėjimo tvarką (kompensacijų mokėjimo būdą, atsiskaitymo su šilumą ir vandenį tiekiančiomis įmonėmis tvarką, įsiskolinimo šioms įmonėms padengimo tvarką ir kita) savivaldybės nustatytų iki 2004 m. gegužės 1 d.

Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymui įgyvendinti 2004 metų valstybės biudžete buvo numatyta skirti 21 mln. litų. Atidėjus įstatymo įsigaliojimo terminą, jo įgyvendinimui reikės 16 mln. Lt.

2003 m. gruodžio 16 d. Seimo priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas (Nr. IX- 1902, Žin, Nr. 4 – 25) numato 195 mln. Lt skirti pensijų didinimui 2004 metais. (Komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirti komiteto nariai A. Melianas, A. Sysas, komiteto patarėja D. Jonėnienė) 

Pagal šį Įstatymą senatvės pensininko pensija 2004 metais, palyginus su 2003 m. vidutiniškai padidės 23,27 Lt arba 6.8 proc. ir sudarys 365,37 Lt.

VSDF biudžete taip pat numatytos lėšos (15,7 mln. Lt) motinystės(tėvystės) pašalpų didinimui nuo 2004 m. kovo 1 d.

Šiame Įstatyme nauja yra tai, kad jame numatyta 110 mln. Lt pervesti į pensijų kaupiamuosius fondus 2004 m., o valstybinio socialinio draudimo įmokų, pervedamų  į pensijų fondus, kompensavimui skirti 55 000 tūkst. litų valstybės rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų.

Atsižvelgiant į naujos redakcijos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų  socialinio draudimo įstatymą, 2004 m. VSDF biudžete numatyta 2187 tūkst. Lt nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai.

2003 m. gruodžio 23 d. Seimas priėmė Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. IX-1956, Žin., 2004, Nr.7-131). (Komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirti komiteto nariai I. Degutienė, I. Šiaulienė,  komiteto patarėja D. Bidvaitė). 

Įstatyme patikslinta formuluotė apibūdinanti šeimos narius, turinčius teisę gauti vienkartines pašalpas už žuvusius rezistentus bei pratęstas nustatytų vienkartinių pašalpų skyrimo ir išmokėjimo laikotarpis iki 2005 m. gruodžio 31 d.

2004 m. sausio 12 d. Seimui priėmus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 55 6 straipsniu ir septintuoju skyriumi įstatymą (Nr. IX-2017, Žin, Nr. 32- 1008) (komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirti komiteto nariai I. Degutienė, A. Sysas, komiteto patarėja D. Jonėnienė)  nuo 2004 m. kovo 1 d. padidintos mažesnės nei 325 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos (arba bendra asmens gaunamų pensijų suma mažesnė nei 325 Lt) šių pensijų gavėjams, turintiems būtinąjį stažą, jeigu senatvės pensininkai iki 1995 m. sausio 1 d. yra įgiję: moterys – ne mažesnį kaip 20 metų stažą, vyrai – 25 metus, o invalidumo pensijos – šių pensijų gavėjams, kurie iki 1994 m. sausio 1 d. įgijo bent dalį stažo (nepriklausomai nuo jo trukmės). Įstatyme nustatytas maksimalus pensijos prieaugio dydis – 120 Lt, o minimalus – 1 litas.

Šis įstatymas taip pat numato palankesnę senatvės ir invalidumo pensijų skyrimo iš naujo tvarką, nustatant, kad tais atvejais, kai asmenys po pensijos paskyrimo įgijo papildomą ne mažesnį kaip 2 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, senatvės ar invalidumo pensija asmens prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis.

Pagal šį įstatymą nuo 2004 m. kovo 1 d. padidės našlaičių pensijų dydis nuo 25 iki 30 procentų mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti II grupės invalidumo pensijos (vienam vaikui).

Šiame įstatyme nustatyta švelnesnė ir palankesnė jauniems neįgaliesiems asmenims būtinojo stažo reikalavimų augimo tvarka. Nustatyta, kad sukakus 24 metus būtinasis stažas didinamas 4 mėnesiais už kiekvienus amžiaus metus, sukakus 38 metus – kasmet didinamas vieneriais metais.

Šiame įstatyme nustatyta, kad tais atvejais, kai asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti archyviniai dokumentai, asmuo dirbo buvusios TSRS respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors  nelikviduota, ir kt.) negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą - pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį.

Šiuo įstatymu patikslinta nuostata dėl mirusio asmens posūnių ir podukrų teisė gauti našlaičių pensiją, nustatant kad jie įgyja teisę į šią pensiją tik tuo atveju, jei buvo mirusiojo išlaikomi. Nauja tvarka bus taikoma tik skiriant našlaičių pensijas už mirusius po pataisų įsigaliojimo asmenis.

2004 m. sausio 20 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945 07 22 - 1991 12 31) 8 straipsnio pakeitimo įstatymas (Nr. IX-1984, Žin., 2004, Nr.25-755). (Komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirtos komiteto narės I. Degutienė, I. Šiaulienė, komiteto patarėja D.Bidvaitė). 

Šiuo įstatymu nuo 2005 m. sausio 1 d. pratęsiamas vienkartinių kompensacijų išmokėjimas žuvusiųjų būtinojoje karinėje tarnyboje sovietinėje armijoje šeimoms,bei asmenims, sužalotiems sovietinės armijos būtinojoje karinėje tarnyboje.

2004 m. sausio 20 d. Seimo priimtų ir nuo 2004 m. balandžio 1 d. įsigaliojančių Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo (Nr. IX-1966, Žin., 2004, 21-619) ir jį lydinčio Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 1, 3, 4, 5 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo (Nr. IX-1967, Žin., 2004, 21-620), pagrindinis tikslas – įgyvendinti Vyriausybės 2001-2004 metų programos nuostatas dėl neįgaliųjų materialinės padėties gerinimo. (Komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirti komiteto nariai I. Degutienė, A. Sysas, komiteto patarėja D. Aleksejūnienė). 

Atsižvelgiant į tai, jog 2003 metai Lietuvoje paskelbti Neįgaliųjų metais, įstatymais siekiama įgyvendinti Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003 - 2012 metų programą (invalidų materialinės padėties garantijų užtikrinimas), patvirtintą Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850. Tuo pačiu siekiama įgyvendinti Invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos vykdymo priemonių planą-grafiką, patvirtintą Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 604. Be to, įstatymais siekiama realizuoti Lietuvos neįgaliųjų organizacijų ir pačių invalidų pageidavimus ir pasiūlymus, pateiktus susitikimų miestuose, rajonuose ir gyventojų priėmimų metu.

            Įstatymais siekta padidinti šalpos pensijas asmenims, pripažintiems I, II ar III grupės invalidais iki 24 metų sukakties; diferencijuoti šalpos pensijų, mokamų vaikams invalidams, dydžius pagal šių vaikų invalidumo lygį, dvigubai padidinant pensijas vaikams, turintiems sunkią negalią; nustatyti, kad vaikas invalidas pripažįstamas tokiu ne iki 16 metų, kaip iki įstatymo pakeitimo, bet iki 18 metų (išskyrus tuos, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu); padidinti slaugos pašalpas visiškos negalios invalidams; suteikti teisę gauti našlaičių šalpos pensijas tiems vaikams našlaičiams, kurie šiuo metu negauna valstybinių socialinio draudimo našlaičių pensijų dėl to, kad jų mirę tėvai (vienas iš tėvų) nebuvo įgiję reikalaujamo pensijų draudimo stažo; reformuoti šalpos pensijas, šiuo metu mokamas vienam iš tėvų, globėjui ar rūpintojui už Šalpos (socialinių) pensijų įstatyme išvardintų invalidų slaugą, į tikslines kompensacijas slaugos išlaidoms iš dalies kompensuoti. Šios kompensacijos bus skiriamos patiems sunkios ir vidutinės negalios vaikams invalidams bei I ir II grupės invalidams, tapusiems tokiais iki 24 metų. I ir II grupių invalidams tikslines kompensacijas skirti ir mokėti tuo atveju, kai jiems nustatyta nuolatinės slaugos būtinybė; išsaugoti iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas šalpos pensijų gavėjų teises.

Šalpos (socialinių) pensijų įstatymas išdėstytas nauja redakcija. Įstatymo pavadinimas pakeistas į Valstybinių šalpos išmokų įstatymą. Šiuo įstatymu įteisintos skiriamos 5 rūšių šalpos išmokos: šalpos pensijos (esanti išmoka), šalpos našlaičių pensijos (esanti išmoka, tačiau būtų praplėstas šių pensijų gavėjų ratas), tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms (naujos rūšies išmoka), slaugos pašalpos (perkeliama iš Invalidų socialinės integracijos įstatymo) ir šalpos kompensacijos (esanti išmoka).

Praplėstas šalpos pensijų gavėjų ratas: šalpos pensijos bus skiriamos ne tik asmenims, pripažintiems I, II ar III grupės invalidais iki 24 metų (įskaitytinai), bet ir asmenims, kurie susirgo ar buvo sužaloti iki sukankant 24 metams, bet I, II ar III grupės invalidais buvo pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip per dvejus metus nuo invalidumą sukėlusios ligos ar sužalojimo dienos.

Padidinti šalpos pensijų, skiriamų vaikams invalidams, turintiems sunkią negalią, dydžiai. Atsižvelgiant į jų negalią, šiems vaikams invalidams bus skiriamos ir mokamos 2 bazinių pensijų (304 Lt) dydžio šalpos pensijos. Vaikams invalidams su vidutine negalia bus skiriama ir mokama 1,5 bazinės pensijos dydžio (228 Lt) šalpos pensijos. Vaikams su lengva negalia bus skiriamos ir mokamos bazinės pensijos dydžio šalpos pensijos.

Nors patiems vaikams invalidams su vidutinio sunkumo negalia šalpos pensijos ir padidinamos, tačiau bendra jų šeimų gaunamų šalpos išmokų suma bus ta pati, kadangi šiuo metu tėvams (globėjams) mokama šalpos pensija už vaikų invalidų slaugą bus transformuota į tikslines kompensacijas. Šios kompensacijos bus mokamos pačiam vaikui invalidui ir jų dydis bus 0,5 bazinės pensijos dydžio. Iki įstatymo pakeitimo visi vaikai invalidai, nepriklausomai nuo jų negalios sunkumo, gauna vienodo dydžio išmokas – bazinės pensijos dydžio šalpos pensijas.

Padidinti šalpos pensijų, skiriamų invalidams, pripažintiems tokiais iki 24 (atskirais atvejais – iki 26) metų, dydžiai: I grupės invalidams - 2 bazinių pensijų (304 Lt) dydžio, II grupės - 1,5 bazinės pensijos dydžio (228 Lt), III grupės – 0,75 bazinės pensijos dydžio.

Reformuotos šalpos pensijos, iki įstatymo pakeitimo mokamas vienam iš tėvų, globėjui ar rūpintojui už Šalpos (socialinių) pensijų įstatyme išvardintų invalidų slaugą, į tikslines kompensacijas invalido slaugos išlaidoms. Šias kompensacijas gaus sunkios ir vidutinės negalios vaikai invalidai ir I ir II grupių invalidai, gaunantys šalpos pensijas. Šios kompensacijos bus skiriamos tik tais atvejais, kai tėvams, globėjams ar rūpintojams nebūtų mokamos šalpos pensijos už vaikų invalidų bei I grupės invalidų nuo vaikystės slaugą, paskirtos remiantis šiuo metu galiojančio Šalpos (socialinių)  pensijų įstatymo nuostatomis. Tikslinės kompensacijos invalido slaugos išlaidoms bus skiriamos ir mokamos: sunkios negalios vaikams invalidams ir I grupės invalidams - bazinės pensijos dydžio; vidutinės negalios vaikams invalidams ir II grupės invalidams – 0,5 bazinės pensijos dydžio.

Iki 1995 m. sausio 1 d. paskirtos socialinės pensijos, kurios iki 2004 m. balandžio 1 d. buvo mokėtos 1994 m. gruodžio mėnesio dydžio, bus indeksuojamos pagal naujai patvirtintos ir iki patvirtinimo buvusios bazinės pensijos dydžių santykį, kartu nustatant, kad ši nuostata taikoma nuo naujos redakcijos įstatymo įsigaliojimo dienos ir neturi atgalinio veikimo galios.

Padidintos slaugos pašalpos, skiriamos ir mokamos visiškos negalios invalidams. Nuo 2004 m. liepos 1 d. jos bus skiriamos ir mokamos 1,25 bazinės pensijos dydžio, nuo 2005 m. sausio 1 d. – 1,5 bazinės pensijos dydžio.

Valstybinių šalpos išmokų įstatymui įgyvendinti iš valstybės biudžeto 2004 metams papildomai reikės apie 17,6 mln. Lt.

2004 m. sausio 27 d. Seimui priėmus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. IX – 1975, Žin, Nr. 25-750),  nuo 2004 m. kovo 1 d. padidės motinystės (tėvystės) pašalpos, kurių dydis sudarys 70 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, vietoj šiuo metu mokamo – 60 procentų. (Komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirti komiteto nariai V. Lapėnas, A. Sysas, komiteto patarėja D. Jonėnienė) 

Prognozuojama, kad vidutinė mėnesio motinystės (tėvystės) pašalpa sudarys 664,3 Lt arba padidės 92 Lt, palyginus su galiojančiame įstatyme nustatytu šios pašalpos dydžiu (60 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio). Laukiama, kad motinystės (tėvystės) pašalpas 2004 m. gaus 15800 asmenų.

Motinystės (tėvystės) pašalpa yra mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukanka vieneri metai.

2.2. Darbo politika

 

2003 m. spalio 14 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymą  (Nr.IX-1768, Žin., 2003, Nr. 102-4585). (Komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirtos komiteto narės I. Degutienė, I. Šiaulienė, komiteto vyresnioji patarėja R. Molienė). 

Įstatymas buvo parengtas įgyvendinant 2002-07-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1189 “Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo planų  patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 74-3187) patvirtinto Įstatymų ir kitų norminių teisės aktų, kuriuos reikia suderinti  su Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, projektų rengimo plano 3 punkte numatytą priemonę; taip pat vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse numatytą priemonę gerinti Valstybinės darbo inspekcijos veiklą, kontroliuojant darbo įstatymų laikymąsi.

          Naujos redakcijos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymu pakeista daugiau kaip pusė  nuostatų- kai kurias iš jų  papildant, kai kurių visai atsisakant. Įstatymas buvo papildytas nauja Valstybinės darbo inspekcijos funkcija dėl kolektyvinių sutarčių nuostatų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje kontrolės. Įstatyme taip pat numatytos šios  Valstybinės darbo inspekcijos teisės: reikalauti, kad darbdavys identifikuotų pavojus ir atliktų rizikos vertinimą bei  teisė kontroliuoti žalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą už padarytą žalą darbuotojo sveikatai, kai už žalos mokėjimą atsakingi darbdaviai. Įstatymas papildytas Valstybinės darbo inspekcijos prievole tvarkyti potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrą. Įstatyme įtvirtinama Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.81 nuostata dėl darbo inspektorių veiklos finansinių ir materialinių garantijų (transporto ir kitų išlaidų, kurių prireikė atliekant pareigas, kompensavimu).

Siekiant sudaryti vieningą, sistematizuotą, nedalomą norminį aktą, iš esmės pakeista šio norminio akto struktūra. Valstybinės darbo inspekcijos veiklos principai suderinti su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Išsamiai, atskirais punktais, išdėstytos darbo inspektorių teisės ir pareigos.

 

2003 m. lapkričio 3 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo preambulės ir 1 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr.IX-1803, Žin., 2003, Nr. 108-4816). (Komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingu paskirtas komiteto pirmininkas A. Sysas, komiteto vyresnioji patarėja R. Molienė). 

Iki šio įstatymo priėmimo          `Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas numatė, kad profesinių sąjungų nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat gyvenantys Lietuvoje asmenys. Tokiu būdu užsieniečiams, teisėtai dirbantiems Lietuvoje ir turintiems leidimą laikinai gyventi, galimybė jungtis į profesines sąjungas nebuvo numatyta.

Šiuo Įstatymu buvo nustatyta, kad teisę jungtis į profesines sąjungas ir dalyvauti jų veikloje turėtų ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai bei nuolat gyvenantys Lietuvoje asmenys, bet taip pat ir asmenys, laikinai gyvenantys Lietuvoje, dirbantys pagal darbo sutartį arba kitais pagrindais, numatytais įstatymų.

2003 m. gruodžio 16 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą (Nr.IX-1904, Žin., 2003, Nr. 4-26). (Komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirti komiteto nariai V. Lapėnas, A. Sysas, komiteto vyresnioji patarėja R. Molienė). 

            Šio įstatymo tikslai:

            1)

suformuoti finansiškai stabilią ir patikimą draudimo nuo nedarbo sistemą, kuri užtikrintų apdraustiems šia nedarbo rūšimi asmenims pakankamas pragyvenimui pajamas, jiems netekus turėto darbo ir ieškant naujo darbo pagal turimą arba įgyjamą  profesiją;

 

 

            2) sustiprinti išmokų pagrįstumo kontrolę ir pagerinti bedarbių motyvaciją aktyviai darbo paieškai;

 

            3) nedarbo draudimo sistemą integruoti į šalyje galiojančią socialinio draudimo sistemą, taip pat suderinti su aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis bei socialinės paramos sistema.

2004 m. vasario 19 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymą (Nr.IX-2031, Žin., 2003, Nr. 39-1271). (Komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirti komiteto nariai V. Lapėnas, A. Sysas, komiteto vyresnioji patarėja R. Molienė). 

Įstatymo tikslas – užtikrinti darbuotojų informavimą ir konsultavimą Europos Sąjungos įmonėse ir įmonių grupėse. Įstatyme reglamentuojami visuomeniniai santykiai iki šiol nebuvo reglamentuojami Lietuvos Respublikos teisės aktais.

             Darbo kodekso 47 straipsnis numato darbuotojų informavimo ir konsultavimo institutą ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos mastu veikiančiose įmonėse. Kodekso 47 straipsnio 6 dalis garantuoja Europos Sąjungos įmonių ir įmonių grupių darbuotojų teisę gauti informaciją  ir konsultacijas per Europos darbų tarybas. Darbuotojų informavimo ir konsultavimo tokiose įmonėse būdus, Europos darbų tarybų statusą, jų steigimo ir veiklos sąlygas  numatys šis įstatymas.

Įstatymas įsigalios nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.

2003 m lapkričio 3 d. Seimas priėmė Įstatymą ,,Dėl Konvencijos dėl užimtumo politikos ratifikavimo” ( Nr. IX-1801, Žin., 2004, 36-1171). (Komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirti komiteto nariai V. Lapėnas, A. Sysas, komiteto patarėja E. Bulotaitė).  Įstatymo tikslas - siekiant plėtoti Lietuvos užimtumo politiką ir ją įgyvendinti tarptautinius standartus atitinkančiomis priemonėmis, ratifikuoti tarptautinę darbo Konvenciją dėl užimtumo politikos, priimtą 1964 m. liepos 9 d. Ženevoje. Konvencija įpareigoja numatyti ir vykdyti politiką, skatinančią ekonomikos augimą ir plėtrą, gyvenimo lygio kilimą, sprendžiančią nedarbo mažinimo ir užimtumo problemas.

2003 m. gruodžio 2 d. buvo priimtas Įstatymas ,,Dėl dokumento dėl Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijos pakeitimo ratifikavimo” (Nr.IX-1862, Žin., 2004, 36-1172). (Komitete už išvadų parengimą ir įstatymo projekto tobulinimą atsakingais paskirti komiteto nariai V. Fiodorov, A. Melianas, komiteto patarėja E. Bulotaitė).   Įstatymo tikslas – ratifikuoti Dokumentą dėl Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konstitucijos pakeitimo, priimtą 1997 m. birželio 19 d. Ženevoje Tarptautinės darbo organizacijos konferencijos metu, kuriuo nustatoma pakeisti TDO konstituciją taip, kad būtų supaprastinta pasenusių ir nebeaktualių konvencijų atšaukimo, anuliavimo procedūra.




Naujausi pakeitimai - 2004 04 19.
Renata Liekienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Socialinių reikalų ir darbo komitetas  >   Ataskaitos

LR Seimas