Lietuvos Respublikos Seimas

2003 METŲ ATASKAITA APIE NACIONALINIO SAUGUMO BŪKLĘ IR PLĖTRĄ

Vilnius, 2004

 

Turinys:

 

ĮVADAS *

I. Rizikos veiksniai nacionaliniam saugumui *

1. Geostrateginė aplinka *

2. Vidinio saugumo ir gerovės rizikos veiksniai *

II. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priemonės nacionaliniam saugumui stiprinti *

1. Saugumo aplinkos formavimas *

1.1. Integracija į NATO *

1.2. Integracija į Europos Sąjungą *

1.3. Dalyvavimas Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje *

1.4. Dvišalis bendradarbiavimas *

1.5. Lietuvos indėlis į tarptautinės bendruomenės kovą su terorizmu *

2. Patikima gynyba *

2.1. Gynybinių pajėgumų stiprinimas *

2.2. Valstybės ir kariuomenės pasirengimas mobilizacijai *

3. Krizių valdymo sistemos plėtra. Pasirengimas ekstremalioms situacijoms. *

4. Vidinio saugumo ir gerovės stiprinimas *

4.1. Asmens ir teisėtų visuomenės interesų apsauga *

4.1.1. Žmogaus teisių ir laisvių apsauga *

4.1.2. Nusikaltimų prevencija ir kontrolė *

4.1.3. Valstybės sienos apsauga *

4.1.4. Strateginių prekių, technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės sistema *

4.1.5. Informacijos apsauga *

4.2. Ekonominio saugumo stiprinimas *

4.2.1. Stabilios fiskalinės ir monetarinės politikos užtikrinimas *

4.2.2. Valstybės skolos valdymas *

4.2.3. Konkurencinga ekonomika *

4.2.4. Krašto apsirūpinimas energija ir energijos ištekliais *

4.2.5. Svarbios nacionaliniam saugumui transporto infrastruktūros plėtojimas *

4.3. Socialinis visuomenės saugumas *

4.3.1. Užimtumo politika *

4.3.2. Socialinė apsauga *

4.3.3. Narkomanijos, alkoholizmo, AIDS ir kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimo prevencija ir kontrolė *

4.4. Nacionalinį saugumą stiprinanti švietimo ir mokslo politika *

4.4.1. Pilietinis ugdymas *

4.4.2. Žinių visuomenės kūrimas *

4.5. Kultūros puoselėjimas *

4.5.1. Kultūros paveldo apsauga *

4.5.2. Tautinių mažumų integracija *

4.6. Ekologinis saugumas *

4.6.1. Aplinkos taršos kontrolė *

4.6.2. Radiacinės ir branduolinės saugos užtikrinimas *

Santrauka *

ĮVADAS

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Seimui ataskaitą apie nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą (toliau – Ataskaita). Šiuo dokumentu Vyriausybė atsiskaito už vykdomą vidaus ir užsienio politiką, kuria siekiama įgyvendinti pagrindinius nacionalinio saugumo tikslus ir priemones. Ataskaitoje apžvelgiama Vyriausybės vykdoma nacionalinio saugumo politika, užtikrinanti rizikos veiksnių ir pavojų mažinimą bei neleidžianti jiems virsti nacionalinio saugumo grėsmėmis.

2003 m. Lietuvai nekilo iššūkių, galinčių stipriai įtakoti valstybės saugumą ir stabilumą. Dauguma rizikos veiksnių, palyginti su 2001 ir 2002 m., taip pat iš esmės nepakito, o įgyvendinamos priemonės ir toliau mažino jų virtimo grėsmėmis nacionaliniam saugumui tikimybę. Pagrindiniai veiksniai, lėmę Vyriausybės vykdomos politikos kryptis nacionalinio saugumo srityje, buvo:

    • baigiamieji pasirengimo narystei NATO ir ES darbai,
    • tarptautinės bendruomenės atsakas į terorizmą,
    • transnacionalinio pobūdžio grėsmių plitimas.

Vyriausybės įgyvendinama nacionalinio saugumo stiprinimo politika reiškėsi įvairiose valstybės veiklos srityse – diplomatinėje, gynybos, ekonominėje, socialinėje, kultūros, aplinkos apsaugos. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas saugumo aplinkos formavimui, gynybinių pajėgumų kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalies plėtojimui, vidaus saugumo ir gerovės stiprinimui.

2003 m. ataskaitoje pateikiami pagrindiniai Vyriausybės veiklos nacionalinio saugumo stiprinimo rezultatai, nurodomi išskirtiniai prioritetai. Detali veikla atskirose valstybės valdymo srityse pateikiama Vyriausybės, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų Vyriausybei atskaitingų institucijų metinėse veiklos ataskaitose.

 

 

 

I. Rizikos veiksniai nacionaliniam saugumui

1. Geostrateginė aplinka

2003 m. Lietuvos geostrateginėje aplinkoje vyko teigiami pokyčiai, sąlygojami euroatlantinės integracijos procesų ir sudarantys palankias sąlygas ilgalaikiam Lietuvos saugumui laisvoje ir vieningoje Europoje užtikrinti. Lietuva kartu su kitomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis yra pasirengusios tapti visavertėmis Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) ir Europos Sąjungos (toliau – ES) narėmis. Tačiau narystė ES ir NATO Lietuvai atveria ne tik naujas galimybes, bet uždeda ir įsipareigojimus transatlantinei bendrijai kovojant su šių dienų iššūkiais.

Vienas svarbiausių globalios geostrateginės aplinkos 2003 m. bruožų buvo tolesnė tarptautinės bendrijos kova prieš terorizmą. ES saugumo strategijoje nurodoma, kad ES gyventojai tarptautinį terorizmą suvokia kaip pagrindinę šiandienos grėsmę, gerokai pranokstančią pasaulinio karo ar įprastinės ginkluotės karo Europoje grėsmę. Tarptautinis terorizmas siekia pakirsti visuomenės atvirumą ir toleranciją, todėl kelia strateginę grėsmę Europai ir visam pasauliui. JAV vadovaujama tarptautinių pajėgų koalicija vykdė karines kampanijas prieš teroristus Afganistane, kitose pasaulio vietose. Nepaisant tarptautinės bendruomenės pastangų, įvairiose pasaulio valstybėse toliau vyko teroro aktai. Tai patvirtina faktą, kad jokia šalis negali jaustis visiškai saugi matydama terorizmo faktus, nes šiandieninės grėsmės kyla iš kur kas toliau, yra gana dinamiškos ir kompleksiškos.

2003 m. JAV vadovaujama tarptautinė koalicija nuvertė S. Huseino, kaltinto nesiskaitymu su tarptautine bendruomene masinio naikinimo ginklų srityje, režimą Irake. Pažymėtina tai, jog Irako karas buvo kontroversiškai vertinamas tarptautinės bendruomenės ir sukėlė tam tikrą Vakarų valstybių požiūrių skirtumą.

Atsižvelgiant į XXI a. saugumo iššūkius ir pokyčius pasaulyje, praėjusiais metais toliau buvo tęsiama NATO reforma, susijusi su Aljanso pajėgumų ir valdymo institucijų transformacija bei apimanti Aljanso pajėgumų tobulinimą, tolesnes karinių pajėgų reformas ir greitojo reagavimo pajėgų suformavimą.

2003 m. NATO ir Rusijos santykiai įgijo naują institucinį lygmenį. Intensyvėjantis Vakarų valstybių ir Rusijos dialogas saugumo klausimais sukūrė palankų foną stiprinti dvišaliams Lietuvos ir Rusijos santykiams.

Artimiausia Lietuvos geostrateginė aplinka liko stabili. Lietuvos kaimynystėje nekilo tiesioginės karinės grėsmės bei provokacijų, nebuvo demonstruojama karinė galia ar grasinama jėga. Galima teigti, kad šiandien Lietuvai svarbiausios yra nekarinės grėsmės. Mažą karinės grėsmės tikimybę užtikrina Lietuvos politinis statusas – prisijungimas prie ES ir NATO, daugumos kaimyninių valstybių (Lenkijos, Latvijos, Estijos, Skandinavijos šalių) stabilumas ir sutampantys interesai bei maksimaliai įmanomi geri santykiai su Rusija ir Baltarusija. 2003 m. rugpjūčio mėnesį Rusija ratifikavo valstybės sienos sutartį su Lietuva.

Dabartinė Lietuvos politinė, socialinė ekonominė, tautinė situacija ir istorinė šalies patirtis nesudaro sąlygų, kuriomis galėtų susiformuoti plataus masto grėsmingas vidaus teroristinių grupuočių tinklas. Tačiau terorizmo grėsmę šalyje gali padidinti politinio ekstremizmo apraiškos, ryškėjantis socialinis ekonominis susiskirstymas.

 

 

2. Vidinio saugumo ir gerovės rizikos veiksniai

Ekonominiai rizikos veiksniai. 2003 m. Lietuvos ekonomikos augimas buvo sparčiausias tarp ES ir šalių kandidačių. Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas, palyginti su 2002 m., siekė 8,9 proc. (išankstiniu vertinimu). 2003 metų kainomis BVP sukurta už 54,846 mlrd. Lt, vienam gyventojui teko 15,879 tūkst. Lt BVP – 9,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Per 2003 m. eksportas padidėjo 8,7 proc., importas išaugo 4,9 proc. (eksportuota prekių už 22,1 mlrd. Lt, importuota - už 30 mlrd. Lt). Užsienio prekybos deficitas nuo 8,3 mlrd. Lt 2002 m. sumažėjo iki 7,9 mlrd. Lt 2003 m. Eksporto augimą lėmė išaugęs mineralinių produktų ir baldų eksportas – beveik po 13 proc. Importo augimą – mašinų ir mechaninių įrengimų (apie 12 proc.) bei chemijos pramonės produktų importas – (apie 5 proc.).

Vis dar aktualus ūkio technologijos ir produkcijos konkurencingumas. Naujausias technologijas, aukštos kvalifikacijos darbo jėgą naudoja palyginti nedidelė pramonės sektorių dalis. Dar tik kuriama mokslo ir gamybos kooperavimo sistema, galinti užtikrinti inovacijų ir modernių technologijų diegimą įmonėse. Kai kurių prekių gamintojams sunku įsitvirtinti užsienio rinkose.

Atsilikimas nuo ES valstybių informacinių technologijų vartojimo ir kompiuterizacijos srityse taip pat yra rimta kliūtis ne tik kurti informacinę visuomenę bei žinių ekonomiką, bet ir šalies konkurencingumui tarptautinėse rinkose. 2003 m. pabaigoje internetu Lietuvoje naudojosi 23 proc., ES šalyse – daugiau nei pusė gyventojų. Kompiuteriais Lietuvos namų ūkyje naudojosi 12 proc. gyventojų, atitinkamai ES – 36 proc.

Neišplėtota kaimo socialinė ir gamybos infrastruktūra, mažos žemės ūkio produkcijos supirkimo ir didelės energetinių išteklių kainos, aukštas kaimo gyventojų nedarbo lygis lemia nepakankamą sąlygų kaimo ekonominiam ir socialiniam saugumui užtikrinimą.

Tarptautinių sąlygų neatitinkantys transporto infrastruktūros parametrai trukdo tinkamai išnaudoti tranzitinės valstybės privalumus ir svarbiausias šalies magistrales jungti į transeuropinius transporto tinklus.

Pernelyg didelė priklausomybė nuo vienos šalies strateginių žaliavų ir energijos tiekimo, alternatyvių energetinių šaltinių stoka yra rizikinga šalies saugumui. Dabar apie 90 proc. pirminės energijos yra įvežama iš Rusijos ir tik 9 proc. naftos produktų iš kitų šalių. Priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo didina tai, kad Lietuvos elektros ir dujų tinklai neturi tiesioginių ryšių su Vakarų Europos energetikos sistemomis ir kol kas tik ieškoma galimybių įsijungti į Vakarų ir Centrinės Europos valstybių elektros energetikos sistemas. Tikėtina, kad priklausomybės nuo vienintelio tiekėjo pavojingumą valstybės saugumui mažins Lietuvos narystė ES.

Preliminariais Finansų ministerijos duomenimis, 2003 m. valdžios sektoriaus fiskalinis deficitas sudarė 1,7 proc. BVP ir buvo mažesnis nei planuota. Užfiksuotas savivaldybių ir socialinio draudimo fondų biudžetų perteklius (iš viso – 0,5 proc. BVP).

Sumažėjo valstybės skolos rodiklis. Per praėjusius metus visa valstybės skola (įskaitant valstybės suteiktas garantijas) sumažėjo 24,2 mln. Lt ir sudarė 23,95 proc. išankstinio BVP. Valdžios sektoriaus skola pagal perteklinio deficito procedūros reikalavimus 2003 m. pabaigoje siekė 21,9 proc. išankstinio BVP ir buvo viena iš žemiausių tarp naujųjų ES narių, taip pat visiškai atitiko Mastrichto konvergencijos kriterijų.

Lietuvos bankų sektorius yra labai susitelkęs ir priklauso nuo vieno užsienio regiono bankų (investuotojai iš Skandinavijos per dukterinius bankus užima apie 68,7 proc. rinkos). Todėl reali tikimybė, kad Šiaurės šalių finansų rinkose iškilusios problemos gali turėti įtakos Lietuvos bankų veiklos stabilumui. Per 2003 m. oficialiosios tarptautinės atsargos padidėjo 1 538,5 mln. Lt, arba 19,3 proc. Šalies komercinių bankų turtas (aktyvai) praėjusių metų pabaigoje sudarė 22 mlrd. Lt – per metus jis padidėjo 4,8 mlrd. Lt, arba 27,8 proc. Bankų veikla prisidėjo prie šalies ūkio spartaus augimo. Bankų priežiūros sistema yra pakankamai efektyvi, grėsmių bankų sektoriuje tikimybė nedidelė. Tačiau vertinant finansų rinko dinamiškumą, turės būti nuolat tobulinamas rizikos valdymo procesas bei bankų veiklos reguliavimas.

Neigiamą įtaką ekonomikos sektoriui daro likusi didelė šešėlinės ekonomikos dalis.

 Socialiniai rizikos veiksniai. Ekonomikos augimas lėmė teigiamus gyventojų užimtumo poslinkius. Palyginti su 2002 m., vidutinis metinis nedarbo lygis sumažėjo nuo 11,3 proc. iki 10,3 proc. Prognozuojama, kad 2004 m. vidutinis metinis nedarbo lygis sumažės iki 9,5 – 9,8 proc. Vidutinis metinis jaunimo nedarbas liko didžiausias iš visų bedarbių grupių. Tai rodo, kad labiausiai darbo rinkoje yra pažeidžiami jauni žmonės, ypač tie, kurie neturi reikiamos kvalifikacijos ar patirties. Prognozuojama, kad 2004 m. darbo rinkoje bus itin aktuali darbdavių aprūpinimo kvalifikuota darbo jėga problema. Tarp bedarbių bus didelė dalis asmenų, nepasirengusių darbo rinkai, neturinčių profesinio pasirengimo arba turinčių nepaklausią profesinę kvalifikaciją. Daugės bedarbių, neįgijusių darbo įgūdžių.

Didesnis nedarbo lygis ir toliau vyrauja savivaldybėse, kuriose vienpusiška infrastruktūra, menkesnis gyventojų mobilumas. 2002 m. 16,6 proc. gyventojų vartojimo išlaidos buvo mažesnės už santykinę skurdo ribą, o 2003 m. skurdžiai gyvenančių žmonių nemažėjo. Ir toliau didžiausia dalis skurde gyvenančių žmonių yra kaimo vietovėse. Tačiau ir miestuose visuomenės diferenciacija pagal pajamas gana didelė. Nepakankamai prieinamas aukštasis mokslas jaunimui iš nepasiturinčių šeimų bei kaimo taip pat didina socialinę atskirtį, skatina gyvenimo lygio skirtumus. Netolygi regionų ir socialinė raida tebėra ypač aktualus rizikos veiksnys.

Lietuvos gyventojų skaičius mažėja dėl neigiamo natūralaus gyventojų prieaugio, visuomenės senėjimo, didėjančios migracijos, gana aukšto, palyginti su kitomis Europos šalimis, gyventojų mirtingumo (išskyrus kūdikių mirtingumą, kuris Lietuvoje yra vienas žemiausių iš visų šalių kandidačių į ES). Šalies gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė artima Europos šalių vidurkiui, tačiau trumpesnė nei ES šalyse. Demografinės šalies tendencijos turės tiesioginį poveikį socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui.

Visuomenės sveikatos būklės pokyčiai daugiau neigiami nei teigiami. Daugumą sveikatos problemų lemia socialinės sąlygos, kenksmingi aplinkos veiksniai, nepakankama ligų profilaktika. Toliau didėjo mirtingumas nuo lėtinių neinfekcinių ligų (širdies ir kraujagyslių sistemos, piktybinių navikų), išorinių priežasčių (nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, žmogžudysčių). Savižudybių skaičius tebėra didžiausias Europoje. Toliau daugėja sergančiųjų narkomanija bei alkoholine psichoze, auga ŽIV nešiotojų skaičius. Šios neigiamos tendencijos rodo, kad narkomanijos, kitų žalingų įpročių plitimas pavojingas visuomenės sveikatai ir intelektiniam potencialui, stabdo socialinę plėtrą ir todėl kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Neigiami socialinės ekonominės raidos reiškiniai menkina piliečių pasitikėjimą demokratinėmis valstybės institucijomis, jų gebėjimais užtikrinti sąlygas žmonių saugumui ir gerovei. Šiuo metu poveikį šalies stabilumui daro nekonvencines priemones siūlantys taikyti visuomeniniai judėjimai.

Stiprėjantis pasaulio kultūrų ir kalbų spaudimas globalizacijos sąlygomis kelia tam tikrus iššūkius: kultūros savitumo, jos puoselėjimo, nacionalinės bei pasaulio kultūrų visavertės sąveikos. Galimas nepakankamai apsaugoto kultūros paveldo nykimas.

Asmens ir visuomenės saugumo rizikos veiksniai. Nusikalstamumas Lietuvoje lieka didelė socialinė problema. Didžiausią žalą valstybei daro organizuotas nusikalstamumas (tarptautinis), korupcija ir kontrabanda. Įsigaliojus naujiems baudžiamiesiems įstatymams ir dėl to pasikeitus nusikalstamų veikų kvalifikavimui bei jų registravimo tvarkai, tapo sunkiau vertinti kriminogeninės situacijos pokyčius pagal oficialią užregistruotų nusikalstamų veikų statistiką. Tačiau atskirų rūšių nusikaltimų (pvz., nužudymų, plėšimų, automobilių vagysčių) 2003 metų statistiniai duomenys, kuriuos palyginti su ankstesnių metų statistika galime su mažiausia paklaida, rodo tam tikras neigiamas tendencijas.

Kriminogeninę situaciją šalyje veikia nedarbas, socialinė įtampa, nepilnamečių priežiūros ir užimtumo problemos.

Tikėtina, kad artimiausioje ateityje toliau plis narkomanija ir daugės su tuo susijusių vagysčių ir plėšimų. Be to, Lietuvai tapus ES nare, gali padaugėti tokių nusikaltimų kaip prekyba žmonėmis prostitucijos tikslais, nelegali migracija, nusikaltimai intelektinei nuosavybei, nusikaltimai aukštųjų technologijų bei elektroninės bankininkystės ir vertybinių popierių srityse. Didėjant bendro Europos piniginio vieneto euro apyvartai, tikėtina, kad Lietuvoje vis dažniau bus bandoma platinti ar gaminti suklastotus eurus.

Lieka aktualus informacinių technologijų apsaugos užtikrinimo klausimas. Nesistemingai taikomos apsaugos priemonės valstybės informacinėse sistemose trukdo užtikrinti saugų informacijos vartojimą bei garantuoti asmens teisę į privačių duomenų apsaugą.

Ekologiniai rizikos veiksniai. 2003 m. aktualija liko pavojingų atliekų saugojimas (ypač bankrutavusių įmonių) ir jų nukenksminimas. Atliekų kaupimas sąvartynuose, kurie neatitinka ES aplinkosaugos reikalavimų, iki šiol tebėra pagrindinis atliekų šalinimo būdas. Į sąvartynus kartu su buitinėmis atliekomis patenka dalis pavojingų atliekų.  

Kita aktualija yra ta, kad nemaža Lietuvos kaimo gyventoju dalis vartoja nepakankamos kokybes geriamąjį vandenį. Nemažai daliai centralizuotų vandenviečių būtini vandens kokybės gerinimo įrenginiai.

Vertinant radiacinio saugumo rizikos veiksnį, pažymėtina nepakankama sparčiai gausėjančių stacionariųjų ir mobiliųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių fizinė sauga.

Nepaisant išvardytų rizikos veiksnių, 2003 m. bendra nacionalinio saugumo sistemos būklė toliau gerėjo. Prie to prisidėjo nuosekli Lietuvos Respublikos Vyriausybės politika, kuria buvo užbaigiamas pasirengimas narystei NATO ir ES, stiprinama valstybės ekonomika, socialinis visuomenės saugumas, mažinami ekologiniai rizikos veiksniai. Tikėtina, jog Lietuvos narystė NATO ir ES ateityje dar labiau išryškins teigiamas nacionalinio saugumo stiprinimo tendencijas ir užtikrins politinį bei karinį saugumą, sudarys sąlygas kilti ekonominei gerovei bei gyvenimo kokybės lygiui.

 

II. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priemonės nacionaliniam saugumui stiprinti

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, stiprindama nacionalinį saugumą visose valstybės valdymo srityse, 2003 m. toliau vykdė ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas, kurios yra viena iš pagrindinių nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonių. Ilgalaikių valstybės saugumo stiprinimo programų įgyvendinimas reiškėsi formuojant saugumo aplinką, stiprinant gynybinius pajėgumus, plėtojant krizių valdymo sistemą, stiprinant valstybės vidinį saugumą ir gerovę. Taip pat nacionalinis saugumas buvo stiprinimas Nacionalinio saugumo strategijoje, Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių plane numatytais būdais.

 

1. Saugumo aplinkos formavimas

    1. Integracija į NATO
    2. Aktyvi Vyriausybės veikla įgyvendinant narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje kriterijus įgalino sėkmingai baigti Lietuvos derybas dėl stojimo į NATO. Konsultuojantis su NATO buvo parengtas Lietuvos integracijos į NATO reformų tvarkaraštis, kuriuo Lietuva prisiėmė savo, kaip būsimos Aljanso narės, įsipareigojimus bei jų įgyvendinimo grafiką politinėje, ekonominėje, karinėje, išteklių, saugumo ir teisės srityse. Baigtas ketvirtas narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) ciklas. Aljansui pristatyta penktoji, paskutinioji, Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa (2003–2004 m.). Pateikdama programą, pagrįstą reformų tvarkaraščiu prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo planais, Lietuva akivaizdžiai įrodė savo valią ir gebėjimą prisiimti visus iš Aljanso teisinių aktų sistemos išplaukiančius įsipareigojimus bei prisidėti prie Euroatlantinės erdvės saugumo ir stabilumo stiprinimo. NATO šalių atstovai labai gerai įvertino pagal narystės veiksmų planą Lietuvos pasiektą pažangą. Teigiamai įvertintos rinkos ekonomikos reformos, kova prieš korupciją, organizuotą nusikalstamumą, strateginių prekių eksporto kontrolės sistema, priemonės administraciniams gebėjimams stiprinti, vykdoma ginkluotųjų pajėgų reforma ir kt.

      Sklandus prisijungimo prie Vašingtono sutarties protokolų ratifikavimas NATO šalių parlamentuose paspartino integracijos procesą ir priartino narystės pradžią.

      Intensyvi informacijos apie narystę sklaida ir atviras bei aktyvus dialogas su visuomene užtikrino aukštą visuomenės paramos narystei NATO lygį. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės “Vilmorus” atliktų apklausų duomenimis, Lietuvos narystę Aljanse palaikančiųjų skaičius nuo 75,6 proc. (2002 m. gruodis) išaugo iki 77,1 proc. (2003 m. spalis).

      Plėsdama bendradarbiavimą su Aljansu visose srityse, Lietuva aktyviai veikė Euroatlantinės partnerystės taryboje, dalyvavo NATO komitetų veikloje bei formaliuose ir neformaliuose susitikimuose, prisidėjo prie NATO ir jos šalių narių vadovaujamų tarptautinių operacijų, aktyviai dalyvavo inicijuojant glaudesnių santykių su Kaukazo ir Vidurio Azijos valstybėmis plėtojimą pagal bendradarbiavimo su NATO kontekstą. Tai formavo būsimą Lietuvos, kaip aktyvios ir iniciatyvios sąjungininkės, statusą Aljanse.

    3. Integracija į Europos Sąjungą

2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose pasirašyta ir Seime ratifikuota stojimo į ES sutartis. Lietuvos piliečiai 2003 m. gegužės 5–6 dienomis balsavo už narystę ES (dalyvavo 62 proc., balsavo „už“ 91 proc.).

Nuo 2003 m. balandžio 16 d. Lietuva stebėtojos teisėmis dalyvauja ES institucijų veikloje, kuriose atstovaujama Lietuvos interesams svarstomais klausimais. ES tarpvyriausybinėje konferencijoje svarstant ES Konstitucinės sutarties projektą buvo pasiektas principinis sutarimas dėl Europos saugumo ir gynybos politikos formuluočių. Lietuva siekė, kad, plėtojant ES saugumo ir gynybos politiką, transatlantiniu ryšiu paremtas NATO ir toliau liktų Europos kolektyvinės gynybos pagrindas. Konstitucinės sutarties nuostatos dėl sustiprinto bendradarbiavimo gynybos srityje sudaro galimybę bendradarbiauti visoms šalims. ES bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pasiekta pažangos formuojant Lietuvos interesus atitinkančią Europos Sąjungos valstybių nuomonę dėl naujųjų ES kaimynų. ES institucijoms pateikti siūlymai, kaip reikėtų formuoti išsiplėtusios ES santykius su naujosiomis kaimynėmis, ypatingą dėmesį skiriant Kaliningrado sričiai, Baltarusijai, Ukrainai ir Moldovai bei Pietų Kaukazo valstybėms. Dėl santykių su Kaliningradu ir Šiaurės Vakarų Rusija Lietuva pateikė savo siūlymus ir pastabas svarstant Antrąjį Šiaurinės krypties politikos veiksmų 2004–2006 m. planą.

2003 m. Lietuva siekė aktyviai prisidėti prie ES rengtų taikos palaikymo misijų – Lietuvos atstovai dalyvavo ES policijos misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje, Lietuvos kariai – ES taikos palaikymo misijoje Makedonijoje. Pasibaigus karinei operacijai Makedonijoje, prasidėjo ES policijos misija, kurioje taip pat dalyvauja Lietuvos atstovai.

Lietuva aktyviai dalyvavo rengiant pirmąją ES saugumo strategiją. Buvo priimti Lietuvos ir kai kurių kitų šalių siūlymai neapsiriboti vien naujo pobūdžio grėsmėmis – strategijos projekte atsispindi ir konvencinės grėsmės.

Lietuva, kaip ir kitos naujos ES narės, dalyvavo bendrose ES ir NATO krizių valdymo pratybose CME/CMX 03, kurios sudarė galimybes patikrinti nacionalinę krizių valdymo sistemą, institucijų tarpusavio sąveiką, Krizių valdymo centro prie KAM vaidmenį.

Padaryta nemaža pažanga ES ir Rusijos derybose siekiant techninio sprendimo dėl Rusijos prekių muitinio tranzito per ES teritoriją.

 

1.3. Dalyvavimas Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje

Siekdama prisidėti prie tarptautinės bendruomenės kovos su terorizmu, Užsienio reikalų ministerija ir Valstybės saugumo departamentas kartu su Jungtinių Tautų (JT) Nusikaltimų ir narkotikų prevencijos biuru 2003 m. lapkričio 6–7 d. surengė tarptautinį ekspertų seminarą “Universalių antiteroristinių teisės aktų ratifikavimas ir įgyvendinimas Baltijos jūros regiono valstybėse”. Seminare buvo diskutuojama, kaip geriau išnaudoti regioninio bendradarbiavimo galimybes kovos su terorizmu srityje, taip pat buvo aptartos problemos, su kuriomis susiduria šalys, įgyvendindamos universalius antiteroristinius teisės aktus.

Lietuva baigė ratifikuoti visas 12 JT anti–teroristinių konvencijų: 2003 m. gruodžio 9 d. ratifikuota paskutinė jų – “Tarptautinė konvencija dėl kovos su teroristų vykdomais sprogdinimais”. 2003 m. Lietuva aktyviai dalyvavo JT bei ESBO misijose ir tuo paliudijo, kad yra ne tik saugumo vartotoja, bet ir teikėja. Per praėjusius metus 8 Lietuvos policininkai buvo JT misijoje Kosovo provincijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje, 6 dirbo ESBO misijose Balkanuose ir Pietų Kaukaze.

Stiprindama saugumą ir pasitikėjimą regione, Lietuva ėmėsi lyderės vaidmens ir 2003 m. pirmoji iš regiono šalių ratifikavo 1997 m. Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo. Priešpėstinių minų draudimo normų, minų atsargų naikinimo, atvirumo ir bendradarbiavimo priemonių skatinimas tapo svarbia Lietuvos užsienio politikos kryptimi.

Toliau glaudžiai bendradarbiaujama su TATENA visose branduolinę energiją naudojančiose ūkio šakose: tokiose kaip energetika, sveikatos apsauga, žemdirbystė, maisto pramonė, taip pat aplinkos apsaugos bei radiacinės saugos srityse; bendradarbiaujama įgyvendinant TATENA konvencijas (Lietuva yra prisijungusi prie 7 TATENA konvencijų) ir dalyvaujant Techninio bendradarbiavimo programoje, remiančioje svarbių Lietuvai uždavinių įgyvendinimą. 2003 m. pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Ignalinos AE saugai užtikrinti bei pasirengimui saugiai nutraukti elektrinės eksploatavimą.

 

1.4. Dvišalis bendradarbiavimas

Tradiciškai viena didžiausių Lietuvos rėmėjų išliko JAV. Santykiai su šia šalimi buvo stiprinami organizuojant aukščiausio lygio vizitus, kurių metu įvyko susitikimai su JAV prezidentu G.W. Bush, kitais aukštais pareigūnais; kitų Lietuvos ir JAV pareigūnų vizitus, dvišales politines konsultacijas. Lietuva aktyviai įsiliejo į 2003 m. pabaigoje JAV paskelbtą iniciatyvą “Sustiprinta partnerystė Šiaurės Europoje” (“Enhanced Partnership in Northern Europe”, e-PINE), kuria siekiama įtvirtinti saugumo ir stabilumo zoną regione, panaudojant Šiaurės ir Baltijos valstybių patirtį bei išteklius kaimyniniams regionams demokratizuoti ir kaip efektyvų įrankį transatlantinei partnerystei stiprinti. Nuo 2003 m. lapkričio 21 d. JAV atnaujino karinės pagalbos teikimą Lietuvai bei kitoms šešioms į NATO pakviestoms šalims.

Lietuva toliau glaudžiai bendradarbiavo su Baltijos ir Šiaurės šalimis. Tiek Baltijos ministrų taryboje (BMT), tiek Baltijos jūros valstybių taryboje (BJVT) buvo tęsiamos konstruktyvios diskusijos dėl infrastruktūros projektų – Via Baltica, Via Hanseatica, Rail Baltica, Lietuvos-Lenkijos bei Estijos-Suomijos energetiniai tiltai – įgyvendinimo. Lietuvos iniciatyva regiono transporto infrastruktūros, tarp jų ir tarptautinių transporto koridorių, plėtros klausimai buvo įtraukti į tolesnį BJVT veiklos planą. Projektas Rail Baltica buvo įtrauktas į Europos Komisijos prioritetinių transporto projektų sąrašą.

Šiaurės Europos šalys liko patikimos dvišalių santykių partnerės, nuoseklios Lietuvos siekių rėmėjos. Lietuva, Latvija ir Estija toliau įgyvendino trišalius karinio bendradarbiavimo projektus – BALTRON, BALTNET, BALTDEFCOL, BALTCCIS. Trijų Baltijos valstybių gynybos ministrų patvirtintose tolesnio bendradarbiavimo gairėse numatyta užbaigus BALTBAT projektą, tęsti Sausumos pajėgų bendradarbiavimą ir ieškoti bendros specializacijos galimybių.

Su Lietuvos strategine partnere Lenkija pavyko pasiekti esminių rezultatų infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo srityje: Elektros tilto projektas įtrauktas į ES Greito starto programą; Lenkijoje pradėti Via Baltica projekto įgyvendinimo darbai. Buvo tęsiamos dvišalės konsultacijos saugumo politikos srityje.

Kaip visuomet Lietuvai buvo svarbūs geros kaimynystės santykiai ir tarpusavio pasitikėjimo stiprinimas su Rusijos Federacija. Įsigaliojo sutartis dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos bei sutartis dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje. Pasirašytas bei įsigaliojo susitarimas dėl asmenų, neteisėtai esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Rusijos Federacijos teritorijoje, priėmimo ir grąžinimo (readmisijos susitarimas). Lietuva tapo pirmąja valstybe, pasirašiusia su Rusija tokią sutartį. Įsigaliojęs susitarimas dėl Rusijos piliečių kelionių iš ir į Kaliningrado sritį buvo reikšmingas politinis laimėjimas: per trumpą laiką išspręstas komplikuotas klausimas – remiantis Šengeno teisės aktais, sukurta analogų neturinti tranzito sistema.

Instituciškai sutvirtinti tradiciškai geri santykiai su Ukraina: įkurta Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados asamblėja bei Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo taryba.

Plėtėsi ankstesniais metais pradėtas saugumo ir stabilumo projektavimo į Pietų Kaukazo valstybes darbai: jie įgyja politinio dialogo formą.

 

1.5. Lietuvos indėlis į tarptautinės bendruomenės kovą su terorizmu

Lietuva 2003 m. aktyviai dalyvavo kovoje prieš terorizmą. Keturi karo medikai dirbo Afganistane Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (International Security Asistance Force - ISAF) sudėtyje, o 39 Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai vykdė specialiąją žvalgybą ir kitas užduotis kartu su kitų šalių pajėgomis JAV vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje „Tvirta taika“.

Praėjusiais metais Vyriausybė pateikė ratifikuoti JT konvenciją "Dėl kovos su teroristų vykdomais sprogdinimais". Seimui ją ratifikavus, Lietuva tapo visų 12 universalių tarptautinės teisės aktų, apibrėžiančių kovą su terorizmu, vykdytoja. Vykdant Ilgalaikę valstybinio stiprinimo programą prieš terorizmą, buvo pasirašyta ir Seimui pateikta ratifikuoti Europos tarybos konvencija dėl elektroninių nusikaltimų, ratifikuotas susitarimas su JAV vyriausybe dėl bendradarbiavimo masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos srityje ir dėl gynybos bei karinių santykių plėtojimo.

Vyriausybė ėmėsi vidaus prevencinių priemonių, kad šalis netaptų terorizmo taikiniu ar jo tranzito koridoriumi. Toliau nuosekliai buvo įgyvendinamos Programos prieš terorizmą priemonės.

Terorizmo finansavimo prevencija buvo viena iš svarbiausių kovos su terorizmu krypčių. Praėjusiais metais buvo toliau plėtojama kovai su terorizmu finansuoti būtina teisinė bazė – išplėstas piniginių operacijų įtartinumo kriterijų sąrašas, parengtas ir Seime priimtas Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymas.

Dalyvavimas tarptautinės bendruomenės kovoje prieš terorizmą bei masinio naikinimo ginklų platinimą ir ateityje bus nacionalinio saugumo prioritetas.

 

 

 

 

 

 

 

2. Patikima gynyba

2.1. Gynybinių pajėgumų stiprinimas

Rengiantis visavertei narystei NATO, 2003 m. Lietuvos krašto apsaugos sistema (toliau – KAS) buvo plėtojama kaip sudedamoji Aljanso kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalis. Prie to ypač prisidėjo nuolat didėjanti visuomenės parama narystei NATO ir pasitikėjimas kariuomene bei Lietuvos parlamentinių partijų susitarimas dėl Lietuvos gynybos politikos 2001–2004 metais.

2003 m. buvo plėtojama ir tobulinama teisinė bazė: parengtas ir Seimui pateiktas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriuo bus siekiama užtikrinti šalies vidaus saugumo stiprinimą per įvairias valstybės valdymo sritis (ekonomiką, socialinę ir sveikatos apsaugą ir kt.), daugiau dėmesio skirti piliečių bei jų nuosavybės saugumui. Taip pat parengti strateginiai dokumentai: kartu su kitomis ministerijomis parengtas Lietuvos integracijos į NATO reformų tvarkaraštis ir atnaujinta Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa (2003-2004 metai); Lietuvos karinės strategijos projektas, kuriame numatyti Lietuvos kariuomenės tikslai, uždaviniai ir jiems įgyvendinti reikalingi pajėgumai bei numatomos gairės, kuriomis vadovaujantis šie pajėgumai bus plėtojami; Krašto apsaugos sistemos gynybos planavimo prielaidos, numatančios kariuomenės struktūrą, išteklius bei pagrindinius įsigijimus iki 2014 m.

Praėjusiais metais buvo tęsiamas profesionaliai parengtos, modernios, mobilios, su NATO sąjungininkų pajėgomis sąveikios kariuomenės kūrimas: vyko individualus ir kolektyvinis kovinis rengimas, daliniai buvo aprūpinami ginkluote ir kovine technika, plėtojama gynybos infrastruktūra, peržiūrima KAS valdymo sistema, kuri turės užtikrinti veiksmingesnį sprendimų priėmimo mechanizmą bei racionalesnį valdymo lėšų panaudojimą.

2003 m. buvo pereinama nuo Parterystės taikos labui Planavimo ir peržiūros proceso prie NATO Pajėgų planavimo proceso. Atitinkamai planavimo ir peržiūros proceso partnerystės tikslai, įgyvendinami Lietuvos kariuomenėje, buvo performuluoti į NATO pajėgų planavimo proceso pajėgų pasiūlymus (bus patvirtinti ir įgyvendinami nuo 2004 m.).

Pajėgumų planavimo prioritetas teikiamas perdislokuojamų ir gebančių išsilaikyti pajėgumų plėtrai. Šių pajėgumų pagrindas – Nuolatinės parengties brigada (toliau – NPB), turinti kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo pajėgumus. 2003 m. įgyvendinant Lietuvos integracijos į NATO tvarkaraštį ir stiprinant perdislokuojamus elementus, buvo parengtos NPB batalionų veiklos standartinės procedūros, atitinkančios NATO reikalavimus; išformuota Rytų karinė apygarda; pradėta išformuoti Vakarų karinė apygarda (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotas pėstininkų batalionas iš Vakarų Apygardos perkeltas į NPB sudėtį).

2003 m. Krašto apsaugos savanorių pajėgos (toliau – KASP) buvo visiškai integruotos į sausumos pajėgas, suvienodinta KASP rinktinių ir reguliariųjų vienetų struktūra. Parengtas planas organizuoti KASP vienetus pagal funkcinę paskirtį taip, kad būtų galima užtikrinti priimančiosios šalies paramos užduočių vykdymą, karinių teritorijų apsaugą, rengti KASP specializuotus vienetus ir specialistus dalyvauti tarptautinėse atsako į krizes, operacijose pagal NATO 5 str. bei įgyvendinti kitas užduotis.

Vykdant kariuomenės reformą, buvo suformuotas Specialiųjų operacijų junginys, kurį sudaro Jėgerių batalionas ir Ypatingos paskirties tarnyba. Specialiųjų operacijų junginys rengiamas operatyviai ir adekvačiai reaguoti į teroristines grėsmes už Lietuvos teritorijos ribų.

Toliau buvo plėtojamos Karinės oro pajėgos (toliau – KOP), kurių funkcijos yra užtikrinti valstybės oro erdvės stebėjimą ir kontrolę, strateginių objektų apsaugą ir gynybą, karių ir krovinių transportavimą bei paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą. Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema buvo toliau rengiama prisijungti prie NATO integruotos išplėstinės oro gynybos sistemos (NATO Integrated Enhanced Air Defence System – NATINEADS). Prisijungimas prie NATINEADS sudarys galimybes Lietuvai tapti bendros NATO oro gynybos sistemos dalimi. Oro gynybos batalionas rengiamas užtikrinti strateginių objektų apsaugą. Plėtojant Lietuvos pajėgumus sąjungininkų kariniam pastiprinimui priimti, buvo siekiama Šiaulių oro uosto infrastruktūrą perduoti valstybės nuosavybei, patikėjimo teise valdyti Krašto apsaugos ministerijai, su Švedijos pagalba ketinama įsigyti nekryptinį navigacinį švyturį, pradėtas aukšto dažnio žemė-oras tipo radijo stočių įsigijimas. Taip pat pradėti Šiaulių oro uosto infrastruktūros pertvarkymo darbai.

Karinių jūrų pajėgų (toliau – KJP) plėtra siekiama užtikrinti teritorinės jūros ir ekonominės zonos stebėjimą, kontrolę bei apsaugą, paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą, dalyvavimą NATO minų paieškos ir nukenksminimo misijose. 2003 m. buvo tęsiama jūros ir pakrančių stebėjimo sistemos plėtra: pagal NATO procedūras rengiami kariai, diegiama automatinio atpažinimo sistema, Palangos jūros stebėjimo poste pradėta instaliuoti radaras. Sąjungininkų kariniam pastiprinimui priimti pastatyta kruizinių ir karinių laivų krantinė. Ištisus metus Lietuvos KJP laivai BALTRON eskadros sudėtyje dalyvavo minų paieškos operacijose. Pirmą kartą Lietuvos KJP istorijoje laivas "Kuršis" 2003 m. spalio mėn. Belgijoje buvo vertinamas pagal NATO laivų reikalavimus ir įvertintas kaip atitinkantis NATO standartus.

Atsižvelgiant į kariuomenės reformą, buvo toliau kuriama lankstesnė, bendra visai Lietuvos kariuomenei logistikos sistema, gebanti užtikrinti karinių vienetų, dalyvaujančių NATO operacijose, išskleidimą, aprūpinimą ir išsilaikymą nustatytą laiką, vykdant operacijas taikos ir karo metu. Įgyvendinant Lietuvos integracijos į NATO tvarkaraštį, Vaidoto motorizuotasis pėstininkų batalionas perkeltas iš Šiaulių į Ruklą ir reorganizuojamas į Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalioną, o Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio motorizuotasis pėstininkų batalionas reorganizuojamas į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną. Taip pat buvo pakoreguoti logistikos sistemos plėtros planai. Atsisakyta regioninės paramos principo, o logistikos sistemos elementai bus sukurti panaudojant tik šiuo metu kariuomenėje turimą personalą ir infrastruktūrą. 2003 m. daug dėmesio skirta logistikos sistemos infrastruktūros plėtrai.

Praėjusiais metais, atsižvelgiant į narystę NATO ir Lietuvos kariuomenei keliamus reikalavimus atitikti aukštus narystės standartus, patvirtinta nauja seržantų ir puskarininkių rengimo sistema, peržiūrimos privalomosios tarnybos karių, seržantų ir puskarininkių mokymo programos. Buvo vykdomas vientisas privalomosios pradinės karo tarnybos karių bazinis karinis mokymas; Lietuvos karo akademijos (toliau – LKA) studijų programose derinami karinio rengimo ir universitetiniai dalykai, mažinamas priimamų į LKA kursantų skaičius, pradėti rengti tarptautiniai kapitonų kursai.

Vienas iš reikšmingų karinių pajėgumų plėtojimo veiksnių – Lietuvos kariuomenės rengimas veikti kartu su sąjungininkėmis plataus spektro operacijose. Lietuvos kariai dalyvavo įvairiose pratybose ir mokymuose. Krašto apsaugos sistemos kariai ir civiliai tarnautojai 2003 m. dalyvavo 151 Partnerystės taikos labui (PTL) Individualios partnerystės programos renginyje (išskyrus pratybas bei jų planavimo konferencijas) ir 89 renginiuose pagal PTL Partnerystės darbo programą ar kitas NATO institucijų veiklos programas. 2003 m. dalyvauta 2 NATO, 9 NATO/PTL, 3 PTL ir 12 kitų daugiašalių bei dvišalių pratybų. Lietuvoje sėkmingai organizuotos tradicinės PTL pratybos ,,Gintarinė viltis – 2003“. Pratybose dalyvavo apie 2 000 karių ir civilių iš 9 valstybių.

Globalus ir regioninis stabilumas yra vienas iš pirmaeilių Lietuvos nacionalinio saugumo interesų. Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, siekdama taikos, stabilumo ir saugumo užtikrinimo, Lietuva toliau aktyviai dalyvavo tarptautinėse operacijose. 2003 m. Lietuvos kariai dalyvavo 9 tarptautinėse operacijose: NATO KFOR operacijoje Serbijos ir Juodkalnijos Kosovo provincijoje, NATO SFOR operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje, KFOR ir SFOR aprūpinimo operacijoje, ES operacijoje Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, NATO vadovaujamų Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) operacijoje Afganistane, JAV vadovaujamose operacijose „Tvirta taika“ Afganistane ir „Irako laisvė“ Persijos įlankos regione. Vienas Lietuvos karininkas dalyvavo sienos stebėjimo ESBO misijoje Gruzijoje. Lietuvos karių, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, skaičius 2003 m. išaugo iki 389 (2002 m. – 239).

2003 m. sumažintas šaukiamųjų į privalomąją karo tarnybą skaičius. Pagal Principinės kariuomenės struktūros 2003 m. nustatymo įstatymą privalomosios karo tarnybos karių ribinis skaičius – iki 4500. 2004 m. planuojama jį dar sumažinti iki 3700. Nauja karo prievolės administravimo tvarka įvesta paskutiniame, ketvirtame, regione – Vilniaus.

Įsigyta taktinio ryšio, karinio transporto, apsaugos nuo atominio, biologinio ir cheminio ginklo priemonių. Tęsiami vidutinio nuotolio prieštankinių valdomų sistemų „Javelin“, priešlėktuvinės ginkluotės “Stinger” bei vidutinio nuotolio radarų įsigijimo projektai.

Gynybos pajėgumams stiprinti taip pat buvo naudojamas Lietuvos mokslo, gamybos ir technikos potencialas. Buvo įgyvendinama Krašto apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministrų 2001 m. sausio 9 d. pasirašyta programa „Moksliniai tyrimai krašto apsaugai. Mokslo ir technologijų plėtra 2001–2003 m.“ 2003 m. šiai programai skirta 0,5 mln. Lt, už kuriuos įsigyta įrangos mokslo tyrimų centrams. Siekiant geriau pasirengti ekstremalioms situacijoms, už 3 mln. Lt įsigyta įvairios įrangos Krizių medicinos centrui Kauno medicinos universiteto klinikose. Krašto apsaugos sistema rėmė Lietuvos mokslininkų dalyvavimą NATO ir NATO šalių organizuojamuose mokslo renginiuose.

2003 m. krašto apsaugai panaudota, įskaitant išlaidas per kitas institucijas, 1027 mln. Lt arba, 1,87 proc. bendrojo vidaus produkto. Siekiant racionaliai planuoti ir naudoti krašto apsaugai skiriamas lėšas, toliau buvo plėtojama planavimo, programų ir biudžeto sudarymo sistema.

 

2.2. Valstybės ir kariuomenės pasirengimas mobilizacijai

Plėtojant mobilizacijos sistemą, savivaldybėms buvo priskirta funkcija dalyvauti rengiantis mobilizacijai (Vietos savivaldos įstatymo 8, 14, 15, 17, 20, 24, 26, 29, 31, 40 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas, Žin., 2003 Nr. 28-1124) ir skirta lėšų, buvo parengtos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos valstybinės mobilizacinės užduotys ministerijoms, apskričių viršininkams ir savivaldybėms (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1431 „Dėl valstybinės mobilizacinės užduoties ministerijos, apskričių viršininkams ir savivaldybėms patvirtinimo“, Žin., 2003 Nr. 111-4940).

Lietuvai tampant kolektyvine gynyba pagrįsto Aljanso dalimi, pradėta kariuomenės pasirengimo mobilizacijai sistemos peržiūra. 2003 m. pagrindinis dėmesys buvo skiriamas teisinei bazei. Rengiama nauja kariuomenės rezervo koncepcija lems esminius mobilizacijos bei mobilizacinio rezervo rengimo sistemos pokyčius.

3. Krizių valdymo sistemos plėtra. Pasirengimas ekstremalioms situacijoms.

Krizių valdymo sistema 2003 m. buvo plėtojama įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Valstybės ilgalaikės raidos strategijos nuostatas, kurias realizuojant Krizių valdymo centras prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su kitomis valstybės valdymo institucijomis rinko ir analizavo informaciją apie rizikos veiksnių būklę, stebėjo vidinę, tarptautinę situaciją ir įvykius, susijusius su šalies interesais, prognozavo galimas grėsmes ir krizes, jų mastą.

Vykdant šias užduotis, sudarytas Rizikos veiksnių ir grėsmių charakteringų rodiklių sąrašo projektas ir surinkta pirminė informacija apie rizikos veiksnių būklę, identifikavus galimas grėsmes parengta ir pateikta informacija bei rekomendacijos Seimui, Vyriausybei, Prezidentui ir kitoms valstybės valdymo institucijoms, vyko reguliarūs kolegialių krizių valdymo sistemos institucijų susitikimai. Nuo metų pradžios veiklą tęsė Ekspertų darbo grupė Irako konflikto problemai nagrinėti, kuri parengė Irako karinio konflikto neigiamo poveikio Lietuvai prevencijos rekomendacijas ir koordinavo jų įgyvendinimą.

Tobulindama krizių valdymo sistemos pasirengimą valdyti krizes, Lietuva dalyvavo jau minėtose bendrose ES ir NATO krizių valdymo pratybose CME/CMX-03, 2004 m. vyksiančių NATO krizių valdymo pratybų CMX 04 ir ES krizių valdymo pratybų CME 04 planavimo renginiuose. Kartu su Jungtinės Karalystės gynybos ministerija ir Kranfildo universitetu buvo surengtas Krizių valdymo seminaras Lietuvoje, kuriame dalyvavo Seimo, Vyriausybės, ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, apskričių ir savivaldybių atstovai, Latvijos krizių valdymo centro ekspertai. Dalyvauta užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų surengtuose mokymuose.

Plečiamas tarptautinis bendradarbiavimas: krizių valdymo sistemos sukūrimo patirtimi keičiamasi su Pietų Kaukazo gynybos ministerijų atstovais. Krizių valdymo centre taip pat lankėsi Lenkijos, Švedijos gynybos ministerijų, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo ir gynybos klausimų komiteto delegacijos.

Laukiamas krizių valdymo sistemos plėtros rezultatas yra ES ir NATO standartus atitinkanti krizių valdymo sistema, galinti patenkinti valstybės ir visuomenės poreikius krizių prevencijos ir valdymo srityje.

 

4. Vidinio saugumo ir gerovės stiprinimas

4.1. Asmens ir teisėtų visuomenės interesų apsauga

4.1.1. Žmogaus teisių ir laisvių apsauga

Žmogaus teisių ir laisvių apsauga yra vienas iš svarbiausių nacionalinio saugumo prioritetų. Minėtoms teisėms ir laisvėms užtikrinti reikšmingi 2002 m. priimti nauji Darbo, Civilinio proceso (įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d.), Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksai (įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.). Baudžiamasis kodeksas, patvirtintas 2000 m., taip pat įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d. Civilinio proceso kodekso nuostatos įtvirtina operatyvesnį teismo procesą, greitesnį teisinės taikos tarp šalių atkūrimą. Baudžiamojo proceso kodeksu, atsižvelgus į tarptautinių sutarčių nuostatas bei Europos žmogaus teisių teismo praktiką, pakeista ir paspartinta baudžiamųjų bylų tyrimo ir nagrinėjimo tvarka, tuo pat metu garantuojant, kad nebus pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, užtikrinantis efektyvesnį teismo sprendimų vykdymą. Baudžiamajame kodekse sudaromos platesnės galimybės mažesnio pavojingumo veikas padariusiems asmenims būti atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės ar kitaip švelninti jų atsakomybę. Taip sudaromos prielaidos jiems pasitaisyti netaikant pačių sunkiausių baudžiamosios teisės priemonių. Kodekse daug naujovių – nustatyta juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, aptariami nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatomos naujos alternatyvių laisvės atėmimui bausmių rūšys bei baudžiamojo poveikio priemonės ir t. t.

Bausmių vykdymo kodeksas susijęs su sąlygų įkalinimo įstaigose gerinimu, taip pat BK numatytų naujų bausmių vykdymo reglamentacija. Bausmių vykdymo kodekse atsisakoma kai kurių teisių ir laisvių nereikalingų ribojimų, taip pat numatyta daugiau pozityvių pareigų, kurios leistų nuteistiesiems daryti įtaką savo teisinei padėčiai bausmės atlikimo metu.

2003 m. buvo ratifikuotos šios svarbios žmogaus teisių apsaugai tarptautinės sutartys:

  • Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje;
  • Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas;
  • Konvencija dėl ekstradicijos tarp Europos Sąjungos valstybių narių parengta remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu;
  • Konvencija dėl supaprastintos ekstradicijos tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu;
  • Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio JTO konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą;
  • Protokolas dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančio JTO konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą.

2003 m. spalio 22 d. Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 238 „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė Nepilnamečių justicijos programos projektui parengti, siekiant pratęsti 1999 – 2002 metais vykdytą nepilnamečių justicijos programą, skirtą praktiškai įgyvendinti nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos koncepcijos nuostatoms. Nepilnamečių justicijos programos 2004 – 2008 metams pagrindinis tikslas – siekti teisę pažeidusių nepilnamečių resocializacijos, tobulinant nepilnamečių justicijos sistemą, kad ją reglamentuojantys teisės aktai atitiktų visuomenės poreikius ir būtų efektyviai įgyvendinami, taip pat sukurtas optimalus šioje sistemoje veikiančių institucijų tinklas su būtinomis organizacinėmis bei techninėmis priemonėmis ir bendradarbiavimo ryšiais, sukurta ir nuolat tobulinama justicijos pareigūnų ir kitų darbuotojų mokymo sistema.

4.1.2. Nusikaltimų prevencija ir kontrolė

Nusikaltimų prevencijos ir kontrolės srityje pirmenybė buvo teikiama teisėsaugos institucijų ir visuomenės bendradarbiavimo bei kitų socialinių partnerių sistemos kūrimui, kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir terorizmu stiprinimui, viešojo saugumo institucijų bei jų veiklos modernizavimui. Kuriant bendradarbiavimo su visuomene bei kitais socialiniais partneriais sistemą, parengtas ir pateiktas Seimui Asmens bei turto saugos įstatymo, reguliuojančio visuomeninius santykius, susijusius su privačia asmens bei turto sauga, taip pat policijos ir privačių saugos struktūrų bendradarbiavimu nusikaltimų prevencijos ir kontrolės srityje, projektas.

Kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje aktyviai taikytos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatos. Buvo išskaidytos arba dėl įvairių priežasčių iširo 26 organizuotos nusikalstamos grupuotės.

Finansinių nusikaltimų kontrolės srityje prioritetai buvo skiriami nusikalstamoms veikoms, susijusioms su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lėšų iš valstybės biudžeto užvaldymu apgaule, neteisėta naftos produktų apyvarta, pinigų plovimu bei neteisėtu Europos Sąjungos paramos lėšų skirstymu ir panaudojimu, atskleisti.

Vykdant pinigų plovimo prevenciją, daug dėmesio buvo skirta įtartinos kilmės grynųjų pinigų judėjimo per valstybės sieną kontrolei. Areštuota kontrabandos būdu per valstybės sieną gabenamos įvairios užsienio šalių valiutos daugiau kaip už 5 mln. Lt.

Valstybės antikorupcinė veikla buvo orientuojama korupcijos prevencijos priemonių taikymo, korupcijos atskleidimo ir jos atvejų tyrimo bei antikorupcinio visuomenės švietimo, informavimo ir etikos vertybių įtvirtinimo kryptimis.

Siekiant tobulinti ir geriau koordinuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklą korupcijos prevencijos ir korupcinių teisės pažeidimų išaiškinimo srityse, sudaryta Tarpžinybinė komisija kovai su korupcija koordinuoti.

Pažymėtina, kad veiksmingai įgyvendinamas korupcijos prevencijos įstatymas: atliekamas teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas, korupcijos rizikos analizė, vykdomas sektorinių antikorupcinių programų rengimo ir vykdymo monitoringas (stebėsena), teikiama informacija apie asmenis, siekiančius eiti atsakingas pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose, vykdomas antikorupcinis švietimas.

Nustatyta korupcijos pasireiškimo Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities įstaigų (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM, Policijos departamento prie VRM, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie VRM ir Migracijos departamento prie VRM) veiklos srityse tikimybė. Remiantis gautomis išvadomis, bus atlikta korupcijos rizikos analizė ir parengtos bei įgyvendintos atitinkamos antikorupcinės priemonės.

2003 m. STT iškeltos 28 baudžiamosios bylos ir pradėti 88 ikiteisminiai tyrimai (iš viso – 116). 2003 m. (2002 m. 79 baudžiamosios bylos), bendras iškeltų baudžiamųjų bylų ir pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius sąlygiškai padidėjo 46,8 proc.

Siekiant modernizuoti viešojo saugumo institucijas bei jų veiklą, patvirtinta ir pradėta įgyvendinti Policijos sistemos optimizavimo 2003 – 2005 metais programa, kurios pagrindiniai uždaviniai – nustatyti policijos įstaigų optimalią struktūrą, pagrindinius policijos veiklos standartus, vertinimo kriterijus ir finansavimo principus bei tobulinti policijos pareigūnų atranką ir rengimą.

Stiprinant tarpžinybinį bendradarbiavimą, Generalinės prokuratūros ir teisėsaugos bei kontrolės institucijų vadovai pasirašė susitarimą dėl operatyvinės veiklos subjektų bendradarbiavimo ir operatyvinės veiklos koordinavimo.

Plečiant tarptautinį bendradarbiavimą, įsteigtos 3 Lietuvos policijos atašė pareigybės: Ispanijos Karalystėje, Lenkijos Respublikoje ir Nyderlandų Karalystėje. Pasirašytas Lietuvos Respublikos ir Europos policijos biuro bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo įteisinti Lietuvos ir Europolo bendradarbiavimo santykiai kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei sprendžiant kitus visuomenės saugumo užtikrinimo klausimus.

4.1.3. Valstybės sienos apsauga

Stiprinant valstybės sienos apsaugą ir kontrolę bei siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus, buvo derinami su Europos Sąjungos teise Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys valstybės sienos apsaugą, plėtojamas tarpžinybinis bendradarbiavimas ir valstybės sienos apsaugos infrastruktūra. Toliau buvo stiprinama techninė valstybės sienos apsauga. Pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) reikalavimus, įrengtu tiesioginiu ryšiu Regioninis skrydžių valdymo centras Nacionaliniam oro erdvės kontrolės centrui teikė radiolokacijos informaciją ir duomenis apie civilinius ir karinius orlaivius, jų skrydžių planus bei kitus su jais susijusius duomenis. Lietuvos ir Baltarusijos pasienio ruože užbaigti pasienio infrastruktūros įrengimo darbai. Įdiegtos vaizdo stebėjimo sistemos pasienio kontrolės punktuose prie būsimos Europos Sąjungos išorinės sienos. Įrengta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos stebėjimo sistema. Užbaigti valstybės sienos su Lenkijos Respublika demarkavimo darbai.

Ruošiantis prisijungti prie Šengeno erdvės, pernai buvo tęsiamas Nacionalinio Šengeno acquis priėmimo veiksmų plano įgyvendinimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įsipareigojimais Europos Sąjungai nuo 2003 m. sausio 1 d. buvo panaikintas bevizio vykimo susitarimas su Rusijos Federacija (išskyrus Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyventojus), Baltarusijos Respublika ir Ukraina.

Užtikrinant supaprastintą Rusijos Federacijos piliečių tranzitą iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją, kuris atitiktų Šengeno acquis nuostatas, parengta ir patvirtinta Specialioji Kaliningrado tranzito 2003–2004 metų (iki narystės Europos Sąjungoje) programa. Įgyvendinant šią programą, nuo 2003 m. liepos 1 d. pradėta taikyti supaprastinto Rusijos Federacijos piliečių tranzito dokumento išdavimo schema.

 

4.1.4. Strateginių prekių, technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės sistema

Strateginių prekių ir technologijų eksporto, importo ir tranzito kontrolės sistema yra būtina sąlyga Lietuvos ūkio subjektams teisėtai eksportuoti, importuoti ir gabenti tranzitu strategines prekes ir technologijas, nustatyta tvarka. Eksporto kontrolės sistema yra svarbi priemonė, siekiant įgyvendinti tarptautinius susitarimus ir priemones, draudžiančias masinio naikinimo ginklų ir raketų, nešančių tuos ginklus, platinimą.

Pagrindinis Lietuvos strateginių prekių ir technologijų importo, eksporto ir kontrolės sistemos tobulinimo prioritetas – jos suderinimas su ES teisine sistema ir tarptautinių susitarimų bei konvencijų nuostatomis dėl masinio naikinimo ginklų platinimo apribojimo ar uždraudimo.

Lietuva siekia tapti tarptautinių neplatinimo režimų, – Wassenaaro susitarimo dėl įprastinių ginklų ir dvigubos paskirties prekių bei technologijų eksporto kontrolės (WA), Raketų technologijų kontrolės režimo (MTCR), Branduolinių tiekėjų grupės (NSG), Australijos grupės (AG), kurių tikslas – politinėmis, ekonominėmis, diplomatinėms bei teisinėmis priemonėmis užkirsti kelią cheminio, biologinio ir branduolinio ginklo bei įprastinės ginkluotės platinimui, nare.

 

4.1.5. Informacijos apsauga

2003 m. Vyriausybė tęsė informacinių technologijų saugos teisinio reglamentavimo tobulinimą, stiprino svarbiausių valstybės informacinių sistemų saugą.

Plėtojant teisinę bazę, reglamentuojančią informacinių sistemų saugą, parengti ir patvirtinti Tipiniai duomenų saugos nuostatai, kuriais siekiama palengvinti informacinių sistemų valdytojams informacinių sistemų ir informacijos saugos organizavimą. Parengtos ir patvirtintos informacijos klasifikavimo pagal duomenų grupes rekomendacijos, kurių tikslas – nustatyti valstybės ir savivaldybės informacinių sistemų ir joje tvarkomų duomenų svarbumą, pagal kurį būtų parenkamos duomenų saugos priemonės. Siekiant supažindinti kuo daugiau valstybės tarnautojų su informacinių sistemų saugos problemomis ir grėsmėmis bei šių problemų sprendimo priemonėmis, parengta ir 2003 m. balandžio mėn. 7 d. patvirtinta bendru Švietimo ir mokslo bei Vidaus reikalų ministrų įsakymu Nr. 1V-129 Informacijos technologijų saugos mokymo programa viešojo administravimo institucijoms.

Kuriant NATO standartus atitinkančią įslaptintos informacijos apsaugos sistemą, buvo parengtas ir Seime priimtas naujos redakcijos Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos įstatymas, atitinkantis naujas NATO ir ES saugumo politikos nuostatas.

Pradėtas įgyvendinti PHARE projektas „Valstybės institucijų, užsiimančių informacinių technologijų sauga, galimybių stiprinimas“, kurio uždaviniai: esamos saugos būklės valstybės institucijose ir informacinėse sistemose įvertinimas, teisinių dokumentų, reglamentuojančių informacinių sistemų saugą, tobulinimas, informacinių sistemų saugos reikalavimų parengimas ir valstybės tarnautojų saugos mokymų organizavimas.

Svarbus vaidmuo, užtikrinant veiksmingą duomenų apsaugą, teko priežiūros institucijai – Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Inspekcija plėtojo duomenų apsaugą, prižiūrėjo asmens duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliavo asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, spendė duomenų tvarkymo pažeidimo klausimus bei užtikrino duomenų subjekto teisių apsaugą. Taip pat buvo skatinamas glaudesnis bendradarbiavimas su institucijomis – duomenų valdytojais.

 

4.2. Ekonominio saugumo stiprinimas

4.2.1. Stabilios fiskalinės ir monetarinės politikos užtikrinimas

2003 m. Vyriausybė toliau vykdė tvarią fiskalinę ir stabilią monetarinę politiką, kuri yra vienas iš esminių tolesnio spartaus valstybės ekonominio augimo veiksnių.

Fiksuoto kurso sistemos įgyvendinimas, naudojant valiutų valdybos principus, yra svarbus veiksnys neinfliacinei ir stabiliai makroekonominei plėtrai pasiekti. Tai stabilizavo infliacinius lūkesčius, mažino šalies ir valiutos rizikas bei didino pasitikėjimą šalies ekonomine politika. Fiksuoto kurso sistemos patikimumą ir efektyvumą didina tai, kad Lietuvos banko įsipareigojimai litais turi būti visiškai padengti užsienio atsargomis (2003 m. gruodžio mėn. buvo padengta daugiau kaip 150 proc.). Kol Lito patikimumo įstatymas draudžia centriniam bankui didinti vidaus aktyvus, padengimo santykis kritiškai mažėti negali. Lietuva esamą fiksuoto lito kurso režimą ketina išlaikyti stodama į ES ir prisijungdama bei dalyvaudama Valiutų keitimo mechanizme II iki pat euro įvedimo.

Tęsiama fiskalinė politika sudarė tvirtą pagrindą vykdyti fiksuoto valiutos kurso politiką. Išankstiniais vertinimais, 2003 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 1,7 proc. BVP.

Augant ekonomikai ir pagerėjus mokesčių administravimui, į valstybės biudžetą 2003 m. surinkta 9 624,6 mln. Lt pajamų, t.y., 71,4 mln. Lt (0,7 proc.) daugiau (Gyventojų pajamų, Pelno ir kt. mokesčių), negu planuota. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukų į nacionalinį biudžetą planas įvykdytas 109,9 proc., Pelno mokesčio įplaukų į valstybės biudžetą – 155,8 proc., Akcizų įplaukų – 102,93 proc. ir į biudžetą surinkta 50,2 mln. Lt pajamų daugiau nei buvo planuota. Per 2003 metus valstybės biudžetas iš cukraus mokesčio gavo 88,4 mln. Lt. Cukraus mokesčio planas įvykdytas 102,8 proc.

Teigiamos įtakos fiskaliniam deficitui mažėti turėjo ir griežčiau kontroliuojamos valstybės išlaidos.

 

4.2.2. Valstybės skolos valdymas

Valstybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos kryptyse bei Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose nustatyti valstybės skolos limitai niekada nebuvo viršyti.

2003 m. gruodžio 31 d. visa valstybės skola sudarė 13137,3 mln. Lt, arba 23,95 proc. išankstinio BVP. Palyginti su 2002 m., valstybės skola sumažėjo 1,95 proc. BVP.

Valstybės tiesioginės užsienio skolos dalis, denominuota eurais, 2003 m. išaugo nuo 76 proc. iki 84 proc. visos valstybės tiesioginės užsienio skolos. Tai leido sumažinti valiutų kursų kitimo riziką, su kuria susiduria valstybė, vykdydama skolinius įsipareigojimus.

Metų pabaigoje valstybės trumpalaikiai įsipareigojimai vidaus ir užsienio valiuta sudarė 888,9 mln. Lt, arba 6,8 proc. visos valstybės skolos. Tai rodo mažą refinansavimo riziką valdant valstybės skolą.

Griežta fiskalinė politika bei nedidėjanti valstybės skola paskatino tris didžiausias reitingų agentūras suteikti Lietuvai aukštesnius skolinimosi reitingus, o tai suteikė galimybę Lietuvos Respublikos Vyriausybei skolintis už mažesnes palūkanas.

Tiesioginės skolos už fiksuotą palūkanų normą dalis nuo tiesioginės skolos 2003 m. pabaigoje sudarė 91,14 proc. Tai rodo mažą valstybės biudžeto išlaidų, skirtų palūkanoms mokėti, kitimo riziką, atsirandančią dėl kintančių palūkanų normų.

Netiesioginė (garantuota) valstybės skola sumažėjo nuo 1795,1 mln. Lt 2002 m. iki 1449,6 mln. Lt (19,25 proc.) 2003 m. Naujų valstybės garantijų 2003 m. iš viso nebuvo suteikta, išskyrus atvejus, kai valstybės garantijos buvo teikiamos suteiktoms paskoloms su valstybės garantija grąžinti.

 

4.2.3. Konkurencinga ekonomika

Didinant ekonomikos konkurencingumą, 2003 m. buvo toliau įgyvendinamos įvairios priemonės, numatytos Pramonės plėtojimo vidutinės trukmės politikoje ir jos įgyvendinimo strategijoje, Inovacijų versle ir kitose vidutinės trukmės ekonominėse programose bei strategijose.

Viena iš Vyriausybės prioritetinių krypčių – sukurti palankesnę aplinką mokslui, žinioms ir aukštosioms technologijoms imlių pramonės veiklų plėtrai. Tam 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 911, patvirtinta atnaujinta Inovacijų versle programa ir jos įgyvendinimo 2003-2006 metams priemonės.

Toliau tęsiami nacionalinės inovacijų sistemos stiprinimo darbai – remiama tam reikalingos infrastruktūros plėtra ir skatinama įmonių inovacinė veikla. 2003 m. 16 įmonių suteiktos iki 50 proc. projekto vertės dalinės subsidijos inovaciniams projektams įgyvendinti. 2003 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 963 patvirtinta Mokslo ir technologijų parkų koncepcija, kurios pagrindu priimti sprendimai sudaro sąlygas sparčiau diegti inovacijas, skatinti glaudesnį studijų, mokslo ir verslo visuomenės bendradarbiavimą. Šiuo metu Lietuvoje veikia 6 mokslo ir technologijų parkai. Rengiantis įsisavinti ikistruktūrinių ir struktūrinių fondų lėšas, sukurtas regioninis inovacijų paramos tinklas.

Įgyvendinamos Nacionalinės kokybės programos priemonės stiprino kokybės priežiūros infrastruktūrą, kuri užtikrina saugių ir kokybiškų produktų tiekimą į rinką.

Siekiant skatinti eksporto plėtrą, buvo remiamos priemonės, skirtos eksportui palankiai aplinkai kurti, eksportuotojams mokyti, palankaus Lietuvos, jos ūkio subjektų, jų gaminamų prekių bei teikiamų paslaugų įvaizdžiui formuoti (2003 m., išskyrus jau 6 veikiančias, įsteigtos dar 2 komercijos atašė pareigybės, paremtas ūkio subjektų dalyvavimas 100 parodų, iš jų 84, užsienyje ir t.t.).

Praėjusiais metais daug dėmesio skirta verslo konkurencingumui didinti. Per 2003 m. smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) skatinimo srityje daugiausia dėmesio buvo skiriama finansinės paramos SVV sistemos plėtrai ir stiprinimui, paslaugų verslo prieinamumo didinimui, plėtojant regioninį verslo informacijos ir verslo inkubatorių tinklą, verslininkų kompetencijos ir bendradarbiavimo didinimui. 2003 m. buvo patobulintos garantijų teikimo bei išlaidų kompensavimo sąlygos mažoms ir mikroįmonėms.

Vyriausybės įgyvendintos konkurencingumą didinančios priemonės turėjo teigiamą poveikį šalies ūkiui. Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcijos pardavimas per 2003 m., palyginus su 2002 m., padidėjo 13,9 proc., o Lietuvoje pagamintų prekių eksportas išaugo 14,3 proc. Lietuvos įmonės palaipsniui prisitaiko prie ES rinkos konkurencinės veiklos sąlygų.

2003 m. žemės ūkio sektoriuje pastebimi teigiami pokyčiai: padidėjo žemdirbių realizacinės pajamos, valstybės parama žemės ūkiui, didėjo žemės ūkio ir maisto prekių eksportas. Investicinei ir kitai paramai 2003 m. panaudota 63 mln. Lt Kaimo rėmimo programos lėšų, išmokėta 193 mln. Lt tiesioginių ir kompensacinių išmokų. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pagal 6 paramos kryptis teikia SAPARD paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

Kaip ir ankstesniais metais, valstybės turto privatizavimo procesas prisidėjo prie teigiamų ūkio struktūros pokyčių ir ekonomikos efektyvumo didinimo. 2003 m. Lietuvoje buvo parduota beveik 800 objektų už daugiau kaip 910 mln. Lt.

2003 m. pirmąjį pusmetį sėkmingai užbaigtas AB „Klaipėdos transporto laivynas“ 80,89 proc. valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketo privatizavimo sandoris. 2003 m. pabaigoje buvo sėkmingai užbaigtas AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ privatizavimo sandoris.

2003 m. pabaigoje buvo parafuota AB „Lietuvos dujos“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo sutartis (pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 22). Privatizuojant bendrovę, siekiama užtikrinti stabilų gamtinių dujų tiekimą, didinti dujų tranzitą per Lietuvos teritoriją ir numatyti galimybę šalies dujų tinklus sujungti su Vakarų Europos dujų tiekimo sistema.

2003 m. buvo pradėtas alkoholio įmonių sektoriaus AB „Stumbras“, AB „Vilniaus degtinė“, AB „Alita“ ir AB „Anykščių vynas“ privatizavimas. 2003 m. pabaigoje buvo pasirašytos AB „Vilniaus degtinė“ ir AB „Stumbras“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo sutartys.

Privatizuojant valstybės turtą, kontroliuojama, kad nebūtų investuojamos nusikalstamu būdu įgytos ar neaiškios kilmės lėšos, o sandoriai dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių privatizavimo su investuotojais būtų sudaryti griežtai laikantis Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatytų sąlygų.

Siekiant ilgalaikio ir stabilaus ekonomikos augimo, labai svarbu sukurti patrauklią aplinką investicijoms. Seime 2003 m. birželio 24 d. priimti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas bei su juo susijusių kitų įstatymų pakeitimų ir naujos redakcijos Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymai. Šių teisės aktų tikslas – pritraukti daugiau užsienio investicijų į atskiras ūkio šakas, sukurti naujų darbo vietų ir skatinti regionų plėtrą.

Tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI) į Lietuvos ūkį per 2003 m. tris ketvirčius padidėjo tik 0,8 proc., o bendras šių investicijų pastarųjų metų augimo rodiklis sumažėjo.

Vienos dominuojančios užsienio šalies investuotojos Lietuvoje nėra. Per praėjusių metų tris ketvirčius daugiausia tiesioginių užsienio investicijų pokyčius lėmė Skandinavijos šalys – Suomija, Danija, Švedija ir Norvegija, investavusios 446,8 mln. Lt. Šios ir Vokietijos investicijos (93,3 mln. Lt) iš esmės atsvėrė investicijų iš Estijos sumažėjimą (-524,9 mln. Lt). Sąrašas šalių, pagrindinių investuotojų, Lietuvoje iš esmės nepakito – Danija (17,4 proc. visų užsienio šalių TUI), Švedija (15,5 proc.), Vokietija (10,2 proc.).

Pagal veiklos rūšis daugiausiai investuojama į apdirbamąją pramonę (30,0 proc.), didmeninę ir mažmeninę prekybą (18,6 proc.), transporto ir ryšių paslaugas (17,4 proc.).

4.2.4. Krašto apsirūpinimas energija ir energijos ištekliais

Nacionalinė energetikos strategija numato ilgalaikę ir patikimą energetikos plėtrą. Pagal šios strategijos nuostatas Lietuvos energetikos integracija į Europos Sąjungos elektros energijos rinką yra vienas iš energetikos sektoriaus strateginių tikslų.

Sujungus Lietuvos ir Lenkijos, Estijos ir Suomijos elektros energetikos sistemas, būtų realizuota Baltijos žiedo koncepcija ir tuo pačiu techninės prielaidos bendrai elektros rinkai aplink Baltijos jūrą sukurti.

Gamtinių dujų sektorius šalyje palaipsniui pereina prie veiklos ir jos reguliavimo vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvų nuostatomis.

2003 m. į Lietuvą iš Rusijos AAB „Gazprom“ patiekta 2938 mln. m3 gamtinių dujų. Gamtines dujas į Lietuvą pagal Gazprom ir dujų įmonių sudarytas gamtinių dujų pirkimo sutartis tiekė: UAB „Dujotekana“ (1727 mln. m3), AB „Lietuvos dujos“ (436,0 mln. m3) ir AB „Achema“(iš esmės naudojanti savo reikmėms 773,6 mln. m3dujų).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvai dujos tiekiamos iš vienintelio šaltinio (Rusijos dujų verslovių) ir nėra alternatyvaus dujų tiekimo, toliau nagrinėjamos Lietuvos gamtinių dujų tinklų sujungimo su Vakarų Europos šalių dujų tinklais bei tranzitinių dujotiekių tiesimo galimybės.

Siekiant padidinti gamtinių dujų tiekimo į Lietuvą patikimumą ir saugumą svarstomos požeminės gamtinių dujų saugyklos įrengimo galimybės – tęsiami tyrimo darbai požeminei gamtinių dujų saugyklai Vaškuose įrengimo; AB „Lietuvos dujos“ yra parengusi dujų apskaitos stoties projektą Lietuvos-Latvijos pasienyje. Paskelbtas konkursas jos statybai, iškelta sąlyga užbaigti 2004 metais.

Vykdomas įsipareigojimas Europos Sąjungai iki 2009 m. sukaupti 90 dienų naftos ir jos produktų atsargas galimų krizių ar ekstremalių situacijų padariniams sušvelninti. Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1901 „Dėl naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir kontrolės tvarkos bei minimalių naftos produktų kiekių patvirtinimo“, nustatytų 2003 m. naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kiekiai sukaupti. 2003 m. gruodžio 31 d. benzino ir dyzelino sukaupta 49 dienoms, mazuto – 90 dienų.

2003 m. stabiliai ir pelningai dirbo AB „Mažeikių nafta“. Buvo perdirbta 7,2 mln. t naftos. Apie 66 proc. pagamintų naftos produktų buvo eksportuota. Apie 90 proc. šalies naftos produktų poreikių tenkinama bendrovės pagamintais naftos produktais.

Per Būtingės naftos terminalą 2003 m. buvo eksportuota apie 11 mln. t naftos. Per Klaipėdos naftos terminalą perkrauta 6,6 mln. t naftos produktų. Per Būtingės ir Klaipėdos naftos terminalus 2003 m. nafta šalies poreikiams nebuvo importuota.

Toliau naudojamas kuras, alternatyva mazutui – orimulsija, kaip viena iš priemonių, įgyvendinant energetinių išteklių tiekimo patikimumą. Per 2003 m. buvo importuota ir sudeginta Lietuvos elektrinėje apie 60 tūkst. t orimulsijos.

2003 m. sausio 13 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 12 „Dėl vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarkos patvirtinimo“. Ši tvarka reglamentuoja vartotojų aprūpinimą energija ir energijos ištekliais, kai yra ekstremali energetikos padėtis, taip pat pasirengimą ekstremaliai padėčiai ir jos valdymą.

 

4.2.5. Svarbios nacionaliniam saugumui transporto infrastruktūros plėtojimas

Transporto sistemos plėtros prioritetai nacionalinio saugumo aspektu nekinta jau keletą metų ir bus tokie patys artimiausiu metu. Siekiama maksimaliai išnaudoti šalies galimybes tranzito paslaugų rinkoje, sujungti svarbiausias šalies transporto sistemas su europinėmis ir sudaryti palankias sąlygas viso regiono saugai ir ekonominei pažangai.

2003 m. tarptautinės reikšmės transporto koridorių ir E kelių infrastruktūros plėtros (eismo saugumo užtikrinimo, kelių dangos, krovinių ir keleivių vežimų sąlygų gerinimo ir kt.) investiciniams projektams finansuoti panaudota 329 mln. Lt., skirtų iš Lietuvos biudžeto ir ES fondų. Užtikrinant laisvesnį tranzitinių krovinių ir keleivių srautų bei vežimų paslaugų judėjimą tarptautinėmis kryptimis, formuojama teisiniu, techniniu bei technologiniu požiūriais patraukli aplinka, sudaranti sąlygas efektyviai ir saugiai aptarnauti tarptautinius vežimus.

Vyriausybė patvirtino Lietuvos geležinkelio transporto sektoriaus reformos 2003 – 2006 metais strategiją, numatančią šio transporto sektoriaus pertvarkymą vadovaujantis ES direktyvomis.

2003 m. parengta techninė užduotis europinio standarto geležinkelio Lietuvos – Lenkijos siena – Kaunas ir multimodalinio centro galimybių studijai bei galimybių studija dėl europinio standarto geležinkelio ir intermodalinio terminalo Kaune dislokacijos, panaudojant ISPA techninės pagalbos lėšas. Be to, 2003 m. gruodžio mėn. buvo parengtas Rail Baltica projekto plėtros veiksmų planas.

Modernizuojant ir plečiant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą baigta rekonstruoti uosto įplauka, išgilintas laivybos kanalas, toliau statomos ir rekonstruojamos krantinės, uosto privažiuojamieji geležinkelio keliai. 2003 m. baigtas statyti karinių ir kruizinių laivų terminalas, galintis priimti ir aptarnauti NATO ir Lietuvos karo laivus.

 

4.3. Socialinis visuomenės saugumas

4.3.1. Užimtumo politika

Užimtumo didinimas, nedarbo mažinimas yra vienas iš svarbiausių socialinio saugumo užtikrinimo prioritetų. Praeitais metais vidutiniškai dirbo 1438 tūkst. gyventojų. Palyginti su 2002 m. jų skaičius išaugo 32 tūkst. arba daugiau nei 2 proc. Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis nuo 13,8 proc. 2002 m. sumažėjo iki 12,4 proc. 2003 m. Sumažėjo teritoriniai nedarbo skirtumai. Gerėjanti ekonominė situacija sudarė galimybes didesniam ieškančių darbo asmenų skaičiui susirasti darbą. 2003 m. aktyvios darbo rinkos programose dalyvavo daugiau kaip 146 tūkst. ieškančių darbo asmenų, arba 15 proc. daugiau nei 2002 m. Per 2003 m. įdarbinta 130,6 tūkst. asmenų. Bedarbių įsidarbinimo galimybes padidino kryptingas profesinis, psichologinis konsultavimas bei profesinis mokymas, sudarantis pagrindą jiems integruoti į darbo rinką. Sėkmingai įgyvendinami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, padedantys sutelkti vietos bendruomenės socialinių ekonominių partnerių pastangas didinti atskirų savivaldybių gyventojų užimtumą bei plėtoti vietos socialinę ekonominę infrastruktūrą. Pradėta įgyvendinti Lietuvos darbo biržos vyresnio amžiaus bedarbių 55+ užimtumo rėmimo programa, kuria siekiama didinti jų užimtumą bei galimybes kuo ilgiau išsilaikyti darbo rinkoje.

Nuo 2003 m. įsigaliojo Darbo kodeksas, kuris sudaro didesnes galimybes darbdaviams ir darbuotojams tartis dėl darbo sąlygų, jo organizavimo ir apmokėjimo sąlygų. Darbo kodekse yra naujovė: kolektyvinę įmonės sutartį gali pasirašyti ir renkami darbuotojų kolektyvo atstovai, t.y. Darbo taryba. Darbo kodekso nuostatos leidžia taikyti darbdaviams lankstesnes darbo laiko organizavimo formas – praplečiamas darbo sutarčių rūšių sąrašas.

2003 m. 668 bankrutuojančių, bankrutavusių ar likviduotų įmonių 20,5 tūkst. darbuotojų gavo išmokas iš Garantinio fondo. Vidutinė išmoka, tekusi vienam darbuotojui, sudarė 1290 Lt.

 

4.3.2. Socialinė apsauga

Toliau sėkmingai įgyvendinamos Skurdo mažinimo strategijos nuostatos. Siekiant užtikrinti minimalias pajamas dirbantiesiems, nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. padidinta minimali mėnesinė alga iki 450 Lt. Žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos per praėjusius kalendorinius metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, taip pat ūkininkų, įstatymų nustatyta tvarka įregistravusių ūkį, darbuotojams nustatyta minimali mėnesinė alga – 430 Lt.

Nuolat auga pensijų perkamoji galia. Tai sąlygojo bazinės pensijos ir draudžiamųjų pajamų didinimas, mažiausių pensijų padidėjimas bei vartotojų kainų indekso kritimas. 2003 m. gruodžio mėn. senatvės pensija buvo 345 litai. Realus pensijos dydžio augimas, palyginti 2003 m. gruodžio mėn. su 2002 m. gruodžio mėn., sudarė 5,3 proc.

Siekiant paremti priešpensinio amžiaus bedarbius, numatyta nuo 2004 m. liepos 1 d. mokėti jiems išankstines senatvės pensijas.

Siekiant mažinti gyventojų skurdą, parama ir toliau teikiama visoms dėl objektyvių priežasčių mažas pajamas turinčioms šeimoms, tarp jų ir ilgalaikių bedarbių šeimoms. 2003 m. priimtas Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymas. Besikreipiantiems socialinės paramos asmenims leista taikyti ne tik pajamų, bet ir turto testavimą bei numatyti paramos gavėjų atsakomybę ir pareigas, taip parama taps tikslingesnė, leis išvengti turinčių nelegalių pajamų gyventojų rėmimo.

Tobulinama vaiko teisių apsauga, stiprinant savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklą ir bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis. Nevyriausybinių organizacijų vaikų dienos centrus 2003 m. galėjo lankyti apie 2000 vaikų. Vykdoma programa rodo, kad kasmet vis daugiau nevyriausybinių organizacijų įsijungia į dienos paslaugų vaikams teikimą ir kasmet didesniam skaičiui vaikų yra suteikiamos paslaugos ir plečiamas socialinis darbas su rizikos grupės šeimomis.

Vaiko apsauga nuo seksualinio, komercinio išnaudojimo ir prievartos lieka viena iš esminių socialinio saugumo užtikrinimo nuostatų. Kuriama vaikų patiriamo smurto ir prievartos prevencijos priemonių sistema, kuria stengiamasi mažinti neigiamus socialinius reiškinius, sąlygojančius smurto prieš vaikus atsiradimą bei vaiko asmenybės deformacijos apraiškas.

Rengiama Nacionalinės demografinės politikos strategija, kurioje bus suformuluoti svarbiausių gyventojų politikos dalių strateginiai tikslai, numatytos veiksmų kryptys, kuriant palankesnes sąlygas gyventojų demografinei elgsenai ir gerovei, švelninant šalies depopuliacinę būseną, gerinant šalies sociodemografinę raidą.

Rengiama Našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų rėmimo ir integravimo į visuomenę programa, kurioje daug dėmesio skiriama vaiko globos šeimoje ir socialinio darbo su rizikos grupės šeimomis, globėjais bei globojamais vaikais plėtojimui savivaldybėje ir bendruomeniniu lygmeniu.

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, socialinio draudimo teikiamų garantijų plėtra bus ir kitų metų Vyriausybės veiklos prioritetai užtikrinant nacionalinį saugumą.

 

4.3.3. Narkomanijos, alkoholizmo, AIDS ir kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimo prevencija ir kontrolė

Siekiant sumažinti narkomanijos, AIDS, alkoholizmo ir kitų visuomenei pavojingų reiškinių plitimą, praeitais metais buvo vykdomos įvairios sveikatos programos:

Vykdant AIDS prevenciją Lietuvoje, atliekama ŽIV infekuotų asmenų, sergančiųjų AIDS ambulatorinė priežiūra, vykdoma psichologinė socialinė reabilitacija, veikia AIDS ir lytiškai plintančių ligų anoniminis kabinetas, dienos centras rizikos grupių paauglėms merginoms. Vyriausybė 2003 m. patvirtino Valstybinę ŽIV/AIDS profilaktikos ir kontrolės 2003 – 2008 metams programą. 2003 metais buvo vykdoma ŽIV, kitų su juo susijusių infekcijų ir narkotinių medžiagų vartojimo tarp kalinamųjų ir nuteistųjų profilaktika ir stebėsena, centralizuotai atliekami kalinamųjų ir nuteistųjų laboratoriniai ŽIV, sifilio, virusinių B ir C hepatitų tyrimai. Toliau diegiamos informacinės technologijos, teikiant visuomenei ir žiniasklaidai nuolatinę informaciją apie ŽIV/AIDS, lytiškai plintančias ligas.

Vykdant Valstybinę alkoholio kontrolės programą, nuolat organizuojami renginiai ugdymo institucijose, leidžiama metodinė medžiaga, leidiniai vaikams ir moksleiviams apie alkoholio ir narkotikų vartojimo žalą.

Narkotikų kontrolės politika iki 2004 m. buvo pagrįsta Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos 1999 – 2003 metams įgyvendinimu: buvo plėtojama sveikų mokyklų programa, organizuotas prevencinis darbas su rizikos grupės vaikais ir jaunimu, parengta ir išleista literatūros ir vaizdinių mokymo priemonių narkotikų vartojimo ir priklausomybės ligų prevencijos tema. Vykdyta infekcinių susirgimų prevencija tarp asmenų, vartojančių narkotikus. Plėtojamos ambulatorinės, dienos stacionaro ir stacionaro paslaugos vaikams ir paaugliams, nukentėjusiems nuo narkotikų.

Įgyvendinant Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų programą, toliau buvo stiprinama policijos kriminalinių tyrimų ir specializuotų narkotikų kontrolės padalinių materialinė - techninė bei informacinė bazė, narkotikų atpažinimo priemonėmis aprūpinti valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Siekiant įgyvendinti ES kovos su narkotikais 2000 – 2004 metų strategijos nuostatas, Vyriausybė patvirtino Nacionalinę narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004 – 2008 metams strategiją. Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos veiklai koordinuoti ir administruoti, 2003 m. įsteigtas Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

 

4.4. Nacionalinį saugumą stiprinanti švietimo ir mokslo politika

4.4.1. Pilietinis ugdymas

Stiprinant mokyklos vaidmenį vidaus stabilumo ir gerovės, visuomenės saugumo srityje, švietimui išlieka aktualūs klausimai, susiję su jaunuolių rengimu aktyviam pilietiškumui, visiems prieinamu mokslu, tautinio sąmoningumo, gebėjimų, reikalingų žinių visuomenėje, konstruktyviai dalyvauti valstybės gyvenime ugdymu. Bendradarbiaujant su įvairiomis organizacijomis (Pilietinių iniciatyvų centru, Lietuvos moksleivių parlamentu, moksleivių bei studentų sąjungomis), plėtojama mokinių ir studentų savivalda. Plėtojamas prevencinis darbas: patvirtinta prevencinio švietimo programa, kuria siekiama sukurti ir įdiegti mokyklose ankstyvosios prekybos žmonėmis prevencijos sąlygas ir stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą; parengtas Vyriausybės nutarimo projektas „Valstybinė nepasiturinčių ir socialinės rizikos šeimų mokinių rėmimo 2005 – 2009 metų programa“; Švietimo ir mokslo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija 2003 m. rugsėjo 23 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl nepilnamečių teisės pažeidimų prevencijos. Kasmet įvairiuose pilietiškumo ir patriotinio ugdymo renginiuose, socializacijos programose dalyvauja šimtai tūkstančių moksleivių (2003 m. dalyvavo 215 tūkst., iš jų, vasaros poilsio – 73000, prevencinėse programose – 107 tūkst. mokinių).

Siekiant padėti gyventojams integruotis į darbo rinką, užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją, plėtoti prevencijos sistemą, įgyvendinama nuteistųjų ir grįžusių iš kardomojo įkalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos programa: parengtos 8 naujos profesinio mokymo programos, mokoma naujų, darbo rinkoje paklausių specialybių Pravieniškių ir Marijampolės pataisos namuose. Socialinės integracijos siekiama ir aukštojo mokslo srityje: nuo 2002 m. kiekvienais metais numatoma atskira studijų vietų kvota neįgaliems asmenims (2003 m. priimtas 21 I (pirmą) invalidumo grupę turintis asmuo); remiantis tyrimu „Universitetų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kontekste“ planuojamas specialistų rengimas aukštosiose mokyklose. Tyrimo rezultatai paneigė teiginį apie menką paklausą darbo rinkoje.

Vienas iš rizikos veiksnių nacionaliniam saugumui – bedarbystė – pastaraisiais metais dėl demografinės situacijos (mažėja gimstamumas) palietė ir švietimo sistemą. Didžiausia grėsmė kyla ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams. Sprendžiant problemą, organizuotas pedagogų perkvalifikavimas į mokyklose paklausias specialybes. 2003 m. finansinę paramą perkvalifikavimo studijoms (po 677 Lt vienam asmeniui) gavo 786 pedagogai. Nustatant vietų skaičių apskritims ir savivaldybėms dėl pedagogų perkvalifikavimo studijų finansinės paramos buvo atsižvelgta į bendrus regionų bedarbystės bei pedagogų, neturinčių darbo, rodiklius. Taip pat 2003 m. apie 30 proc. sumažintas studentų priėmimas į ikimokyklinio ir pradinio ugdymo studijų programas. Darbo biržos duomenimis pedagogų bedarbystė 2003 m. sumažėjo: 2002 m. buvo 5,8 proc. (2851 asmuo), 2003 m. – 4,9 proc. (2354 asmenys).

 

4.4.2. Žinių visuomenės kūrimas

Socialiniai, ekonominiai pokyčiai, spartėjanti aukštųjų technologijų plėtra visose gyvenimo srityse lemia tiek augantį kvalifikuotų specialistų poreikį, tiek būtinybę užtikrinti visų šalies gyventojų kompetenciją ir galimybes pasinaudoti informacinėmis technologijomis.

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma Lietuvos namų ūkių neturi galimybių naudotis informacinėmis technologijomis (2003 m. III ketvirtį kompiuterį turėjo 20 proc., interneto ryšį – 8 proc. namų ūkių), vienas iš Vyriausybės prioritetų yra skatinti viešosios interneto prieigos plėtrą. 2002 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp valstybės ir verslininkų, kurios pagrindu per 2003 m. įkurta 100 viešųjų interneto prieigos centrų. Be to, 2003 m. pradėtas projektas, kurio metu, pasinaudojant Europos Sąjungos parama, bus įkurta 300 interneto prieigos taškų šalies kaimo vietovėse. Siekiant sudaryti sąlygas gyventojams naudotis nemokama programine įranga ir mažinti nelegalios programinės įrangos naudojimą, 2003 m. buvo tęsiami atviro kodo lietuviškos programinės įrangos kūrimo darbai. Skatinant gyventojų ir verslo įmonių poreikį tapti informacinių technologijų vartotojais, buvo vykdomi svarbūs elektroninės valdžios plėtros projektai (kuriami interneto vartai „Valdžios elektroniniai vartai“, įgyvendintas „skaitmeninės bendruomenės“ bandomasis projektas, plėtojama elektroninio deklaravimo sistema ir kt.).

Kuriant sąlygas moksleiviams mokykloje įgyti reikiamų informacinėmis technologijomis grindžiamų žinių, buvo tęsiami mokyklų kompiuterizavimo darbai – 2003 m. pabaigoje šimtui  5 – 12 klasių mokinių mokyklose teko 6,1 kompiuterio (prieš metus – 5). Didžiausią paklausą turinčių matematikos, informatikos ir telekomunikacijų specialistų stygiui sumažinti 2003 m. buvo tęsiama 2002 m. parengta informatikos ir informatikos inžinerijos specialistų rengimo kokybės gerinimo programa, ją įgyvendinant priimamų studentų skaičius 2003 m. padidėjo iki 1895 (lyginant su 2000 m., padidėjo beveik du kartus). 2003 m. parengtos ir patvirtintos Ilgalaikė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija, Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programa bei Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programos įgyvendinimo priemonės.

 

4.5. Kultūros puoselėjimas

4.5.1. Kultūros paveldo apsauga

Praeitais metais buvo toliau tęsiama kultūros paveldo apsaugos sistemos plėtotė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Dvarų paveldo išsaugojimo programą ir jos įgyvendinimo priemones. Programos svarbiausias tikslas – užtikrinti sąlygas dvarų paveldui įlieti į bendrą šalies ekonominę, socialinę, kultūrinę plėtrą bei išsaugoti šias kultūros paveldo vertybes. Buvo parengtas ir patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planas.

Parengta ir vystoma etninės kultūros plėtros valstybinė programa. Vienas iš šios programos tikslų – nustatyti etninės kultūros – tautos sukurtos, iš kartos į kartą perduodamos ir nuolat atnaujinamos kultūros vertybių visumos, padedančios išsaugoti tautinį tapatumą, savimonę ir etnografinių regionų savitumą, – tyrinėjimo, saugojimo ir sklaidos prioritetines kryptis.

Puoselėjant Lietuvos valstybingumui reikšmingą istorinį ir kultūrinį paveldą bei minint Lietuvos valstybingumo 750 metų jubiliejų įgyvendinta Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus minėjimo programa. Įgyvendinant šią programą surengta Pasaulio lietuvių dainų šventė, sudaranti sąlygas išsaugoti, puoselėti ir plėtoti dainų ir šokių švenčių tradiciją, kuri 2003 m. įrašyta į UNESCO pasaulio žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą.

 

4.5.2. Tautinių mažumų integracija

Įgyvendinant tautinių santykių darnumo politiką siekiama kuo plačiau taikyti Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas, atsižvelgiama į visas – socialines, politines, istorines aplinkybes bei remiamasi įvairių gyventojų grupių interesų derinimu. Šią valstybės nuostatą parodo ir 2003 m. pradžioje sudaryta Tautinių bendrijų taryba prie Respublikos Prezidento, kurios pagrindiniai uždaviniai yra analizuoti teisės aktus, reglamentuojančius tautinių bendrijų ir mažumų teisinę padėtį ir teikti siūlymus tautinių bendrijų ir mažumų, taip pat išeivijos ryšių su Lietuva stiprinimo bei tautinio identiteto išsaugojimo suvienytoje Europoje politikos formavimo klausimais.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme (2003 m. birželio 17 d., Nr. IX-1630) yra įtvirtintas švietimo prieinamumas lygiomis teisėmis visiems asmenims, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Įstatyme reglamentuotas švietimas tautinių mažumų kalbomis ir gimtosios kalbos mokymasis tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims.

Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas (2003 m. lapkričio 18 d. Nr. IX-1826), kuris įsigalios 2005 m. sausio 1 d., uždraudžia bet kokią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų ir numato lygių galimybių įgyvendinimo būdus.

 

4.6. Ekologinis saugumas

4.6.1. Aplinkos taršos kontrolė

2003 m. Vyriausybė patvirtino Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją. Pagrindinis strategijos tikslas – pagal ekonominius, socialinius bei gamtos išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius pasiekti dabartinį Europos Sąjungos šalių vidutinį lygį, o pagal aplinkos taršos rodiklius neviršyti ES leistinų normatyvų bei įgyvendinti tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos teršimą ir indėlį į globalinę klimato kaitą, reikalavimus.

Siekiant gerinti aplinkos kokybę spartėjančios ūkio plėtros sąlygomis, numatyta, kad vandens išteklių apsaugos bei vandentvarkos sektorius bus pertvarkomas, nustatyta jo valdymo politika, baigiama kurti teisinė bazė, pradėta formuoti nauja institucinė sistema, atsakinga už upių baseinų administravimą vandensaugos tikslams pasiekti.

Tobulinant ekonominio aplinkosaugos reguliavimo sistemą, taikant principą „teršėjas moka“, nustatytas mokestis už aplinkos teršimą gaminių bei pakuočių atliekomis. Surinktos lėšos bus skiriamos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidoms kompensuoti, investiciniams projektams rengti ir įgyvendinti, mažaatliekinių technologijų diegimui skatinti.

Įgyvendinant pesticidų atliekų tvarkymo Lietuvos Respublikoje 2002 – 2005 metų programą į Vokietiją išvežta nukenksminti 1023 t senų pesticidų. Šių atliekų jau nėra 15 savivaldybių – Anykščių, Ignalinos, Jurbarko, Panevėžio, Raseinių, Šalčininkų, Šilalės, Švenčionių, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Vilniaus ir Zarasų. Čia buvę 57 senų pesticidų sandėliai sutvarkyti ir nukenksminti.

Dėl prevencinio darbo 2003 m. šalyje sumažėjo ypatingųjų ekologinių situacijų, kitų ekstremalių įvykių bei avarijų. 2003 m. įvyko 24 ypatingosios ekologinės situacijos (2002 m. – 35), avarijų ir kitų įvykių, kurių metu nebuvo padaryta didelė žala aplinkai – 78, (2002 m. – 98).

Daug aplinkosauginio ir nacionalinio saugumo pobūdžio problemų kelia Rusijos Federacijos ketinimas pradėti naftos gavybą Baltijos jūroje. Derybų su RF atsakingomis institucijomis eiga rodo, kad yra ignoruojami Lietuvos Respublikos, Helsinkio Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencijos komisijos HELCOM, UNESCO Pasaulio paveldo centro reikalavimai gauti išsamią informaciją apie planuojamą veiklą bei prašymai atlikti tarptautinį ketinamo įgyvendinti projekto ekologinio saugumo įvertinimą.

 

4.6.2. Radiacinės ir branduolinės saugos užtikrinimas

Prioritetinė nacionalinio saugumo kryptis 2003 m. ir toliau buvo apsauga nuo radiacinio pavojaus, užtikrinant branduolinę, radiacinę saugą, užkertant kelią galimiems terorizmo atvejams bei nelegaliam branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų judėjimui.

Praėjusiais metais buvo tobulinamas radiacinės saugos teisinis reglamentavimas bei įgyvendinami projektai instituciniams gebėjimams radiacinės saugos srityje stiprinti.

Įgyvendinant Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijos nuostatas, buvo rengiami radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugyklų bei kapinynų projektai.

2003 m. buvo įvertinta pirminė naujai projektuojamos antrosios stabdymo sistemos saugos pagrindimo ataskaita. Pagrindiniai šios sistemos elementai IAE antrajame bloke bus įdiegti 2004 metais. Atlikus IAE antrojo bloko saugos analizės ataskaitos įvertinimą, neatitikimų, dėl kurių IAE antrasis blokas turėtų būti sustabdytas arba sumažinta jo galia, nerasta.

Saugiam IAE eksploatavimui užtikrinti buvo tęsiamos anksčiau pradėtos techninės ir organizacinės fizinės saugos gerinimo priemonės, toliau buvo įgyvendinamos Tarptautinės fizinės saugos patarėjų (IPPAS) misijos rekomendacijos. Buvo gerinama branduolinės energetikos objektų pasirengimo galimoms avarijoms infrastruktūra.

Buvo rengiami IAE eksploatavimo nutraukimo projektai, kurių įgyvendinimas užtikrins IAE saugų darbą galutinai sustabdžius pirmąjį bloką.

Toliau buvo stiprinama branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų naudojimo kontrolė, diegiamos saugos priemonės, užkertant kelią galimiems terorizmo atvejams. Padedant JAV, Vilniaus tarptautiniame oro uoste buvo įgyvendinta branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų aptikimo ir kontrolės sistema.

 

 

Santrauka

Praėjusiais metais bendra Lietuvos nacionalinio saugumo būklė toliau gerėjo. Tam įtakos turėjo tiek palankių tendencijų vyravimas artimiausioje geostrateginėje aplinkoje, tiek procesai šalies viduje, lėmę stabilumą bei gerovės kilimą. Prie rizikos veiksnių ir pavojų mažinimo prisidėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdoma politika. 2003 m. Vyriausybė tęsė šių nacionalinį saugumą stiprinančių priemonių įgyvendinimą:

  • buvo užbaigiami pasirengimo narystei NATO ir ES darbai;
  • tęsiamas dalyvavimas Jungtinių Tautų, ESBO ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje, aiškiai reiškiant pastangas prisidėti prie tarptautinės bendruomenės kovos su terorizmu;
  • plėtojama strateginė partnerystė su JAV ir Lenkija, tęsiamas glaudus bendradarbiavimas su Baltijos ir Šiaurės šalimis. Taip pat buvo svarbūs plėtojami geros kaimynystės santykiai ir tarpusavio pasitikėjimo stiprinimas su Rusijos Federacija;
  • 2003 m. buvo toliau sėkmingai vykdoma karinių pajėgų reforma, siekiant sukurti profesionaliai parengtą, modernią, mobilią, moderniai ginkluotą su NATO pajėgomis sąveikią kariuomenę. Krašto apsaugos sistema buvo plėtojama kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalis.
  • užtikrinant asmens ir visuomenės teisėtų interesų apsaugą buvo:
    • tobulinama teisinė bazė;
    • stiprinama kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir terorizmu;
    • stiprinama valstybės sienos apsauga ir kontrolė;
    • tobulinama strateginių prekių, technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės sistema, derinant ją su ES teisine sistema ir tarptautiniais susitarimais bei konvencijomis.
    • tęsiamas informacinių technologijų saugos teisinio reglamentavimo tobulinimas, stiprinama svarbiausių valstybės informacinių sistemų sauga.
    • stiprinant ekonominį saugumą buvo:
    • toliau vykdoma tvari fiskalinė ir stabili monetarinė politika;
    • didinamas ekonomikos konkurencingumas;
    • kuriama palankesnė aplinka mokslui, žinioms ir aukštosioms technologijoms imlių pramonės veiklų plėtrai;
    • kuriama palankesnė aplinka investicijoms;
    • ieškoma būdų maksimaliai išnaudoti galimybes tranzito paslaugų rinkoje, t.y. sujungti svarbiausias šalies energetikos bei transporto sistemas su europinėmis.

  • užtikrinant socialinį visuomenės saugumą buvo:
    • didinamas užimtumas, mažinamas nedarbas;
    • mažinamas skurdas ir socialinė atskirtis;
    • plėtojamos socialinio draudimo teikiamos garantijos;
    • vykdomos įvairios sveikatos programos, siekiant sumažinti narkomanijos, alkoholizmo, AIDS ir kitų visuomenei pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimą;
    • įgyvendinamos narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos priemonės.

  • įgyvendinant nacionalinį saugumą stiprinančią švietimo ir mokslo politiką, buvo plėtojama mokinių ir studentų savivalda, aktyvinamas prevencinis darbas, pedagogai perkvalifikuojami į mokyklose paklausias specialybes, vykdomi socialinės adaptacijos ir socialinės integracijos projektai, sudaromos galimybės didesniam gyventojų skaičiui naudotis informacinėmis technologijomis.
  • tęsiant kultūros paveldo apsaugos sistemos plėtotę buvo parengta ir patvirtinta Dvarų paveldo išsaugojimo programa ir numatytos jos įgyvendinimo priemonės; parengtos ir plėtojamos valstybinės programos, skirtos etninės kultūros plėtrai.
  • siekiant užtikrinti ekologinį saugumą, sudarytos sąlygos vandens išteklių apsaugos, vandentvarkos ir atliekų tvarkymo sektorių pertvarkymams, tobulinta ekonominio aplinkosaugos reguliavimo sistema.
  • radiacinei ir branduolinei saugai užtikrinimui tobulintas radiacinės saugos teisinis reglamentavimas, įgyvendinti projektai instituciniams gebėjimams radiacinės saugos srityje didinti; taip pat buvo stiprinama branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų naudojimo kontrolė, diegiamos saugos priemonės, užkertant kelią galimiems terorizmo atvejams.

Vis dėlto nacionalinio saugumo užtikrinimui išlieka aktualių problemų. Daugelis rizikos veiksnių ir pavojų yra tęstinio pobūdžio, o visiškai juos panaikinti sunkiai įmanoma. Tik nuolatinės pastangos gali užtikrinti minimalią jų tikimybę virsti grėsmėmis ir neleisti atsirasti nepalankiems padariniams ekonominėje, socialinėje, viešojo saugumo ar kitose nacionaliniam saugumui svarbiose srityse. Be to, būtina skirti dėmesį rizikos veiksniams bei pavojams, kurie iki šiol buvo mažai tikėtini, bet dėl didelės valstybių tarpusavio priklausomybės tapo aktualūs ir Lietuvai. Todėl reikalingos tikslingos, nuolatinės tiek Vyriausybės, tiek kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų pastangos, stiprinant valstybės vidinį stabilumą ir išorinį saugumą.

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2004 04 08.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos

LR Seimas