Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba, pasakyta 2004 m. balandžio 2 d. iškilmingame Seimo posėdyje

Jūsų Ekscelencijos Prezidentai, ambasadoriai,

Gerbiamieji kolegos,

Mieli svečiai,

Brangūs Lietuvos žmonės,

Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, galėdamas pradėti šį iškilmingą mūsų valstybės parlamento posėdį. Šiandien mes susirinkome prisiminti ne tik istorijos. Ne tik mūsų valstybės nueito kelio. Šiandien mes susirinkome pažvelgti į ateitį. NATO narės - Lietuvos - ateitį.

Šiandien mes pagaliau galime pasidžiaugti mūsų nuoseklaus darbo rezultatu. Darbo, kurį tęsė kelių kadencijų Lietuvos parlamentai, vyriausybės, kitos atsakingos valstybės institucijos.

Darbo, prie kurio prisidėjo visi Lietuvos žmonės.

Dar tuomet, kai Lietuvą nenoromis paliko paskutiniai okupacinio sovietinio režimo tankai, giliomis vėžėmis išvagoję mūsų šalies veidą, grūdinosi ir brendo mūsų tikėjimas, kad pasiekus tiek, galima pasiekti ir daugiau. Kad galima sutvirtinti mūsų atkurtos demokratijos vertybėmis pagrįstos nepriklausomybės pamatus naryste Vakarų demokratinių valstybių bendrijoje -Šiaurės Atlanto aljanse.

Simboliška, kad NATO nariais mes tapome likus vos mėnesiui iki dar vieno, lygiaverčiai svarbaus valstybės gyvenime atskaitos taško – narystės Europos Sąjungoje, mūsų dinamiškesnio ir spartesnio ėjimo pažangos keliu etapo pradžios. Tampame tvirtesni, tikresni dėl savo ateities, galėdami netrukdomai mokytis, dirbti, kurti savo valstybės, mūsų žmonių gerovę.

1994 m. , kuomet į tuometinį NATO generalinį sekretorių Manfredą Vernerį su prašymu priimti Lietuvą į NATO kreipėsi tuometinis Lietuvos Prezidentas Algirdas Brazauskas, narystės diena atrodė tik tolima, miglota ir sunkiai pasiekiama perspektyva.

Vos po 10-ties metų Lietuva, tik de facto, bet ir de jure yra tapusi NATO nare, o kelias, nueitas nuo 1990 m. kovo vienuoliktosios, prasiplėtė į naują, transatlantinę magistralę. Ilgus metus puoselėti Lietuvos žmonių lūkesčiai gyventi ne tik nepriklausomoje, bet ir visapusiškai saugioje šalyje pagaliau išsipildė ne deklaracijomis, ne skambiais žodžiais, bet konkrečiais veiksmais.

Pirmieji NATO šaukliai, viršgarsiniai NATO naikintuvai, pasveikino Lietuvą anksčiau, nei iš už anapus Atlanto atskriejusi žinia, kad Lietuva po 14-kos atkurtos nepriklausomos egzistencijos metų nuo šiol gali jaustis kur kas saugiau, tvirčiau, užtikrinčiau ir nuo šiol bet koks Lietuvos užpuolikas taps ir visos tarptautinės NATO bendruomenės priešu.

Atskridę NATO naikintuvai ne tik atnešė džiugią pavasario naujieną. Jie galutinai perrėžė ir tas raudonas linijas, kurios, nors ir gerokai pablukusios, vis dar sužėruodavo šaltojo karo ir sovietinės propagandos sujauktuose žmonių protuose, vis dar prasiverždavo kai kurių Sovietų sąjungos teisių perėmėjos Rusijos politikų kalbose. Naikintuvai sunaikino mitus, kad NATO suteiks mums tik fasadinį, formalų saugumą. Mitus, kad NATO mes būsime tik antrarūšiais nariais.

Kas pasikeitė nuo to laiko, kai Zoknių oro uosto angaruose dar stovėjo ne NATO, bet sovietinės armijos lėktuvai? Pasikeitė labai daug, nes dabar į Lietuvą atskrido nebe svetimi, nebe okupanto naikintuvai. Atskrido MŪSŲ naikintuvai, nes mes esame NATO dalis.

Tegul tai bus atsakymas ir šiandien nuolat keliamą klausimą, ar Lietuvoje bus kuriamos NATO karinės bazės. Ne nebus, nes tapus NATO nare, Lietuvos bazės yra ir NATO bazės, o NATO bazės yra ir Lietuvos bazės.

Praeis dar nemažai laiko, kol mes patys suvoksime, kad NATO ir Lietuva jau nėra atsiejami žodžiai, kad mes patys esame NATO dalis, kad mūsų niekas neprijungė, kad mes nieko nepraradome, niekur neištirpome, kad atvirkščiai, gavome garantiją, kad jau niekada neištirpsim. Nes mūsų ribos, jau kelios dienos driekiasi naujose platumose, naujose iki šiol tik siekiamybe buvusiose erdvėse.

Ateiname į NATO kaip lygiaverčiai partneriai. Partneriai, galintys ne tik imti, bet ir duoti. Šiandien, tapę visateisiais NATO nariais, mes jau keliame sau naujus, platesnius siekius. Siekius būti ne tik saugumo vartotojais, bet įnešti ir savo politinį bei praktinį indėlį į Aljanso saugumą, pasiūlydami savo sukauptą politinių ir ekonominių reformų, regioninio bendradarbiavimo bei geros kaimynystės patirtį. Ateiname su vieningu Lietuvos politinių partijų sutarimu, kad saugumo sąskaita mes neeksperimentuojame, kad vykdome savo įsipareigojimus. Ateiname įrodę, kad svarbiausiais strateginiais Lietuvai klausimais sugebame surasti sutarimą, atmesti tarpusavio konkurenciją ir vidaus nesutarimus.

Lietuva į NATO atneša savo gynybinius pajėgumus, į NATO įsijungia profesionaliai parengti mūsų kariai. Kariai, savo profesionalumu jau šiandien niekuo nenusileidžiantys bet kurios NATO šalies kariams.

Mes ateiname į NATO su savo mokslo, verslo pasiekimais, dalyvavimo tarptautinėse taikos palaikymo misijose patirtimi, unikalia visuomenės ir ūkio transformacijos patirtimi, ypač vertinga reformas išgyvenančiuose pasaulio karštuose.

Tapę NATO nariais, mes niekam negrasiname, mes niekam nekeliame grėsmės išskyrus vieną – tiems, kurie mums grasina, nes mūsų tikslas, apsisaugoti ir kitus apsaugoti nuo galimų grėsmių, pasikeitusių kartu su besikeičiančiu pasauliu.

XXI amžius mus pasitiko naujais pavojais, nauja žmonijos rykšte, čaižančia pasaulį bet kuria kryptimi – tarptautiniu terorizmu, nepaisančiu jokių sienų, jokių taisyklių, jokių iki šiol egzistavusių normų. Apsiginti nuo šio nematomo priešo esame pajėgūs tik sutelktomis jėgomis, suvieniję visas savo pastangas, nukreipę jas viena kryptimi, galinčia užtikrinti saugią NATO valstybių egzistenciją, mūsų žmonių būtį, ekonomikos, investicijų augimą saugioje, patikimoje ir nuspėjamoje aplinkoje.

Tapdami NATO nariais gauname galingą įrankį Lietuvos saugumui užtikrinti bei problemoms spręsti, tačiau jo efektyvumas didžia dalimi priklausys nuo mūsų noro, pastangų, valios ir sugebėjimo šiuo įrankiu deramai pasinaudoti. Tikiu, kad mums pavyks.

Ir mūsų valstybė, šiandien išgyvenanti nelengvą demokratijos egzaminą, sugebės išsitiesti, atsikratys praeities grimasų, įrodydama, kad Lietuva gali būti ne tik lygiateise, bet ir lygiaverte transatlantinės bendruomenės nare.

Būkime verti mums parodyto pasitikėjimo, būkime verti garbingo NATO valstybės vardo.

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2004 04 02.
Vida Genovaitė Nacickaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas