Lietuvos Respublikos Seimas

2004-03-08

Seimo Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai pritarė Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo įstatymo projektui Nr. IXP-3287

 

 

Seimo Užsienio reikalų komitetas:

            Surengė iškilmingą posėdį, kurio metu buvo svarstomas Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr. IXP-3287. Į posėdį buvo pakviesti visi nuo 1990 metų buvę Užsienio reikalų komiteto pirmininkai (Emanuelis Zingeris, Vidmantas Povilionis, Kazys Bobelis, Mečys Laurinkus, Vytautas Dudėnas, Audronius Ažubalis, Alvydas Medalinskas) ir jų pavaduotojai (Egidijus Klumbys, Valdemaras Katkus, Justas Vincas Paleckis, Albinas Januška, Česlav Okinčic, Linas Linkevičius, Algirdas Gricius, Rimantas Dagys, Laima Andrikienė). Posėdyje taip pat dalyvavo Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius bei Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Petras Vaitiekūnas.

Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, kuris pabrėžė, kad integracijos procesas vykęs daugiau kaip dešimt metų nebuvo lengvas, tačiau pakankamai spartus, dinamiškas, o svarbiausia - sėkmingas.

Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis teigė, kad pilnateisės narystės NATO siekimą bei tiek buvusių, tiek esamų Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministrų darbą palengvino visų parlamentinių politinių partijų konsensusas užsienio politikos srityje. “Dar prieš keletą metų sunku buvo įsivaizduoti pilnateisę narystę, o šiandiena mes jau kalbame apie konkrečius penktojo sutarties straipsnio politinių garantijų uždavinius - apie mūsų realią gynybą ir oro erdvės apsaugą. NATO aljansas įrodė, kad yra pajėgus užtikrinti taiką, tad Lietuva tapdama šio aljanso pilnateise nare sukuria ilgalaikės plėtros perspektyvą, nes be saugumo nei viena valstybė negali plėtoti gyventojų gerbūvio”. Kaip pabrėžė ministras Lietuva tapdama NATO nare bus ne tik saugumo vartotoja, bet ir aktyvi saugumo tiekėja tiek kituose pasaulio regionuose, tiek aktyvi rytų sienos partnerė, užtikrinanti draugiškų santykių plėtojimą su artimiausiais NATO kaimynais.

Vytautas Landsbergis akcentavo, kad šis tikslas galėjo būti pasiektas tik bendromis jėgomis ir vieningai jo siekiant: “tad džiugu, kad Vinco Kudirkos minima vienybės idėja buvo įgyvendinta realybėje siekiant Lietuvos pilnateisės narystės NATO”.

Vytenis Povilas Andriukaitis džiaugdamasis prasidėjusiu Šiaurės Atlanto sutarties ratifikacijos procesu pabrėžė būtinybę žvelgti ir į artimiausios ateities perspektyvas bei planus Lietuvai tapus ES ir NATO pilnateise nare. Europos reikalų komiteto pirmininkas palinkėjo Užsienio reikalų komitetui kaip atsakingam už Bendrą užsienio ir saugumo politiką bei Europos saugumo ir gynybos politiką rasti pusiausvyrą tarp ES ir NATO reikalų.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas pabrėžė, kad ateityje laukia ne mažiau svarbūs darbai, siekiant kad Lietuva taptų lygiaverte, tvirta, patikima partnere aljanse. Vienas iš šių tikslų - parlamentinių politinių partijų susitarimo dėl 2 procentų krašto apsaugai skyrimo pratęsimas.

Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė pateiktam ratifikavimo įstatymo projektui. 2002 m. lapkričio 21 d. Prahoje vykusiame istoriniame Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau - NATO) valstybių ir jų vyriausybių vadovai pakvietė Lietuvos Respubliką ir dar šešias kitas Rytų ir Vidurio Rytų Europos valstybes – Bulgariją, Estiją, Latviją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją įsijungti į NATO. Remiantis Šiaurės Atlanto Sutarties nuostatomis, NATO savo veiklą grindžia trimis pagrindiniais principais: taikaus tarptautinių ginčų sprendimo, jėgos nenaudojimo ir kolektyvinės savigynos principais.  Taikaus tarptautinių ginčų sprendimo principas ir jėgos nenaudojimo principai įtvirtinti Sutarties 1 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog Sutarties Šalys bet kokį tarptautinį ginčą, kuriame jos gali dalyvauti, spręsti taikiu būdu ir savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jėgos panaudojimo bet kuriuo būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais.

Kolektyvinės savigynos principas, kurį galima laikyti visos Šiaurės Atlanto Sutarties, o ir NATO veiklos pagrindu, įtvirtintas Sutarties 5 straipsnyje, pagal kurį Sutarties Šalys susitaria, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas jų visų užpuolimu. Tokio ginkluoto užpuolimo atveju, kiekviena iš jų, įgyvendindama individualios ar kolektyvinės savigynos teisę, pripažintą Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyje, įsipareigoja nedelsdama suteikti pagalbą užpultai ar užpultoms Šalims, individualiai ir kartu su kitomis Šalimis, imdamasi tokių veiksmų, kokie atrodys būtini, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, Šiaurės Atlanto regiono saugumui atkurti ir palaikyti. Tame pačiame 5 straipsnyje numatyta, kad apie kiekvieną tokį ginkluotą užpuolimą bei visas priemones, kurių buvo imtasi užpuolimo atveju, turi būti nedelsiant pranešama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai.

Vadovaujantis Sutarties 9 straipsniu, Šalys įsteigia Šiaurės Atlanto Tarybą svarstyti klausimams, susijusiems su šios Sutarties įgyvendinimu. Tai pagrindinė, svarbiausius sprendimus priimanti NATO institucija. Tame pačiame Sutarties straipsnyje numatyta, kad Taryba įsteigia tokias pagalbines institucijas, kokios yra būtinos.

NATO steigėjomis buvo 12 valstybių, 1949 m. balandžio 4 d. pasirašiusių Šiaurės Atlanto Sutartį: Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Islandija, Italija, JAV, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija ir Prancūzija. 1952 metais į NATO buvo priimta Graikija ir Turkija. 1955 metais prie Aljanso prisijungė Vokietijos Federacinė Respublika. 1982 metais į NATO įstojo Ispanija, o 1999 m. po istorinės reikšmės plėtros NATO narės tapo trys buvusio Sovietinio bloko Rytų Europos valstybės – Čekija, Lenkija ir Vengrija. Taigi dabar Šiaurės Atlanto aljansas turi 19 narių. 

Pažymėtina, kad Sutarties 13 straipsnyje numatyta galimybė bet kuriai iš Šalių išstoti iš Sutarties. Kita vertus, Šiaurės Atlanto Sutartis nenumato valstybių narių pašalinimo iš NATO ir narystės sustabdymo galimybės.

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2004 03 31.
Salvinija Jurėnaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Užsienio reikalų komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas