Lietuvos Respublikos Seimas

Ryšių reguliavimo tarnybos 2003 metų veiklos ataskaita

 

 

RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBA

2003 METŲ VEIKLOS

A T A S K A I T A

 

 

VILNIUS

2004

 

 

ĮŽANGINIS ŽODIS

 

 

Turiu garbės pristatyti trečiąją Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ataskaitą, teikiamą Lietuvos Respublikos Seimui bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

2003 m. buvo sudėtingi ir svarbūs metai Ryšių reguliavimo tarnybai. Įsigaliojus naujos redakcijos Telekomunikacijų įstatymui, teko įgyvendinti užduotis, kuriomis siekta sudaryti realias sąlygas konkurencijai telekomunikacijų sektoriuje. Vartotojams nustatyta galimybė pasirinkti fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėją, taip pat pasilikti telefono ryšio numerį, keičiant telekomunikacijų paslaugų teikėją. Ryšių reguliavimo tarnyba išnagrinėjo nemažai vartotojų skundų, jų naudai priėmė ne vieną sprendimą, kuriais vadovaujantis telekomunikacijų paslaugų gavėjams buvo kompensuotos ginčijamos sumos. Vienas iš svarbių laimėjimų, pasiektų reguliuojant telekomunikacijų rinką, yra gerokai sumažėję teikiamų paslaugų tarifai.

Radijo dažnių valdymo srityje taip pat nuveikti svarbūs darbai: parengta ir pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė, Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategija, patvirtintas Radijo dažnių naudojimo planas. Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai aktyviai dalyvavo Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje, įsijungė į NATO darbo grupių veiklą dažnių naudojimo ir kitais klausimais.

Siekiant tinkamai perimti Europos Sąjungos acquis, Ryšių reguliavimo tarnyba buvo įtraukta į Elektroninių ryšių įstatymo projekto ir Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengimą, dalyvavo Europos Komisijos komitetų ir darbo grupių veikloje. 2003 m. birželio mėn. vykusio Asociacijos komiteto posėdžio metu buvo gerai įvertinti Lietuvos pasiekimai telekomunikacijų rinkos liberalizavimo srityje ir paraginta toliau stiprinti Ryšių reguliavimo tarnybą.

Europos Sąjungos naujosios elektroninių ryšių reguliavimo sistemos nacionalinėms reguliavimo institucijoms keliami uždaviniai rodo, kad intensyvėja veikla, tenka spręsti sudėtingesnius ir aukštesnės specialistų kvalifikacijos reikalaujančius klausimus. Tai susiję ne tik su Telekomunikacijų įstatymo ir Pašto įstatymo priežiūra, bet ir su reikalavimais, kuriuos turime įgyvendinti siekdami kuo sėkmingiau integruotis į Europos Sąjungą, taikydami tokias pat rinkos reguliavimo procedūras, kaip ir Europos Sąjungos valstybės narės.

Esu įsitikinęs, kad esant naujoms reguliavimo sąlygoms gana greitai galėsime tapti realia, bendros Europos Sąjungos telekomunikacijų ir pašto rinkos dalimi. Nuoseklus bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Lietuvos Respublikos Seimu bei kitomis šalies institucijomis, taip pat kitų šalių patirtis bei Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojų profesionalus išmanymas padeda siekti gerų veiklos rezultatų.

Džiaugiuosi, kad 2003 m. atlikdami mums pavestus uždavinius prisidėjome prie konkurencijos telekomunikacijų ir pašto rinkose skatinimo, sudarydami Lietuvos gyventojams geresnes sąlygas rinktis paslaugų teikėjus, jų paslaugas prieinamomis kainomis.

Tikiuosi, kad ši ataskaita suteiks pakankamai informacijos apie mūsų veiklą bei pokyčius telekomunikacijų ir pašto rinkose.

 

 

Direktorius Tomas Barakauskas

 

 

 

 

 

TURINYS

Misija *

Tikslai *

I. REGULIAVIMO SISTEMA *

Europos Sąjungos teisinės bazės apžvalga *

Lietuvos teisinė bazė *

Rinkos reguliavimo teisinės bazės kūrimas (tolesnis ES acquis perkėlimas) *

II. VARTOTOJŲ TEISIŲ IR TEISĖTŲ INTERESŲ GYNIMAS *

Telekomunikacijų sektorius *

Pašto sektorius *

III. TELEKOMUNIKACIJOS *

Vertimasis telekomunikacine veikla *

Rinkų tyrimai *

Universaliosios telekomunikacijų paslaugos *

Telekomunikacijų paslaugų kokybės tikrinimas *

Tinklų sujungimas *

Atsieta prieiga prie vietinės linijos *

Ginčų, kilusių tarp telekomunikacijų operatorių (paslaugų teikėjų), nagrinėjimas *

Telefono ryšio numeracija *

RRT dalyvavimas bendro pagalbos centro 112 steigime *

IV. RADIJO RYŠYS *

Radijo dažnių valdymas *

Radijas ir televizija *

Radijo ryšio judrioji tarnyba *

Radijo ryšio palydovinė ir fiksuotoji tarnyba *

Spektro inžinerija *

Pasaulinė radijo ryšio konferencija WRC-2003 *

Derybos *

Radijo mėgėjų veikla *

V. RADIJO RYŠIO KONTROLĖ IR RADIJO STEBĖSENA *

VI. RADIJO RYŠIO ĮRENGINIŲ IR TELEKOMUNIKACIJŲ GALINIŲ ĮRENGINIŲ RINKOS PRIEŽIŪRA *

VII. PAŠTO VEIKLOS REGULIAVIMAS IR PRIEŽIŪRA *

Pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų rinka *

Universaliosios pašto paslaugos, apimtis ir rezervuota sritis *

Universaliųjų pašto paslaugų tarifai, rodiklių palyginimas su siekiančiomis narystės Europos Sąjungoje šalimis *

Universaliųjų pašto paslaugų kokybė *

Pašto tinklo prieigos vietos *

Pašto veiklos priežiūra *

VIII. DALYVAVIMAS STANDARTIZACIJOS VEIKLOJE *

IX. ADMINISTRACINIAI GEBĖJIMAI *

X. TARPTAUTINIAI IR VIEŠIEJI RYŠIAI *

PHARE parama *

Tarptautinis bendradarbiavimas *

Ryšiai su visuomene *

XI. TARNYBOS INFORMACINĖS SISTEMOS TOBULINIMAS *

XII. RRT VEIKLOS PLANAVIMAS IR FINANSAVIMAS *

Priedai 43

 

 

Misija

Užtikrinti telekomunikacijų (elektroninių ryšių) paslaugų gavėjų, įskaitant vartotojus, ir pašto paslaugų naudotojų galimybes pasirinkti paslaugų teikėjus bei jų teikiamas paslaugas, siekiant užtikrinti kuo palankesnę paslaugų kainą, kokybę, jų teikimo sąlygas.

 

Konstruktyviai bendradarbiaujant su visais reguliuojamos telekomunikacijų (elektroninių ryšių) ir pašto rinkos dalyviais bei interesų grupėmis, siekti integracijos į Europos Sąjungos valstybių telekomunikacijų ir pašto veiklos erdves, užtikrinti liberalią telekomunikacijų ir pašto paslaugų rinką bei veiksmingą ir skaidrią konkurenciją, ginant vartotojų interesus ir skatinant naujausių telekomunikacijų technologijų plėtrą.

 

 

Tikslai

Siekti veiksmingos konkurencijos telekomunikacijų (elektroninių ryšių) ir pašto rinkose.

 

Siekti, kad telekomunikacijų (elektroninių ryšių) paslaugų gavėjai, įskaitant vartotojus, ir pašto paslaugų naudotojai galėtų gauti už prieinamas kainas įvairias telekomunikacijų (elektroninių ryšių) ir pašto paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje nepriklausomai nuo geografinės vietos.

 

Siekti racionalaus telefono ryšio numerių bei valstybės resursų – radijo dažnių – naudojimo.

 

 

 

  1. REGULIAVIMO SISTEMA
  2. Europos Sąjungos teisinės bazės apžvalga

    Telekomunikacijų (elektroninių ryšių) reguliavimas

    2003 metais iš esmės pasikeitė Europos Sąjungos (toliau ES) telekomunikacijų (elektroninių ryšių) reguliavimo sistema. Nuo 2003 m. liepos 25 d. visos ES valstybės narės privalo taikyti naująją ES elektroninių ryšių reguliavimo sistemos nuostatas, o direktyvos, reglamentuojančios asmens duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą elektroninių ryšių sektoriuje, nuostatas ES valstybėms narėms buvo privaloma perkelti į nacionalinę teisę iki 2003 m. spalio 31 d. Europos Komisija 2003 m. lapkričio 19 d. paskelbtame pranešime „Europos elektroninių ryšių reguliavimas ir rinkos 2003 m. ES elektroninių ryšių reguliavimo sistemos įgyvendinimo ataskaita“ nurodė, kad valstybėms kandidatėms naująją reguliavimo sistemą būtina pradėti taikyti nuo įstojimo į ES dienos, prieš tai tinkamai įgyvendinus senosios reguliavimo sistemos nuostatas.

    Didelė atsakomybė už naujosios reguliavimo sistemos nustatytų tikslų įgyvendinimą tenka nepriklausomai nacionalinei elektroninių ryšių reguliavimo institucijai. Lietuvoje šias funkcijas atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba.

    Pagal 1998 m. ES telekomunikacijų reguliavimo sistemą nustatyti įpareigojimai didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams įtvirtinti ir naujojoje Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistemoje. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento bei Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyvos) 27 straipsnis nustato, kad tokie įpareigojimai, nustatyti pagal 1998 m. reguliavimo sistemos teisės aktus, turi galioti, kol nacionalinės reguliavimo institucijos, atlikusios rinkos tyrimą pagal naujosios sistemos nuostatas, nuspręs juos panaikinti. 2003 m. lapkričio 19 d. Europos Komisijos paskelbtame pranešime „Europos elektroninių ryšių reguliavimas ir rinkos 2003 m. ES elektroninių ryšių reguliavimo sistemos įgyvendinimo ataskaita“ akcentuota, kad įpareigojimų pagal senąją reguliavimo sistemą nustatymas yra būtina prielaida pereiti prie naujosios reguliavimo sistemos. Europos Komisijos nuomone, šie įpareigojimai (vadinamosios „pradinės sąlygos“) stojimo į Europos Sąjungą metu turi būti nustatyti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, o Lietuvai įstojus į ES įpareigojimai turės būti peržiūrėti, atlikus rinkos tyrimus pagal naująją reguliavimo sistemą ir, esant reikalui, mažinami.

    Pašto reguliavimas

    Tarptautinės teisės normas ir principus pašto paslaugų srityje apibrėžia Pasaulinės pašto sąjungos teisės aktai: Pasaulinės pašto sąjungos įstatai, Pasaulinė pašto konvencija, Pasaulinės pašto sąjungos bendrasis reglamentas, Pašto korespondencijos reglamentas, Pašto siuntinių reglamentas.

    Visos Europos Sąjungos valstybės turi suderinti savo nacionalinį teisyną pašto paslaugų sektoriuje su 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo ir 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/39/EB iš dalies pakeičiančia direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų rinkos tolesnio atvėrimo konkurencijai.

    Lietuvos teisinė bazė

    Telekomunikacijų (elektroninių ryšių) reguliavimas

    2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymui iš esmės pasikeitė Lietuvos Respublikos telekomunikacijų (elektroninių ryšių) veiklos teisinė bazė. Šis įstatymas į nacionalinę teisę perkėlė 1998 m. (senąją) ES telekomunikacijų veiklos reguliavimo sistemą ir galutinai liberalizavo Lietuvos telekomunikacijų rinką. 2003 m. sausio 1 d. pasibaigė AB „Lietuvos telekomas“ išimtinės teisės būti vieninteliu viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo operatoriumi ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėju. Šis įstatymas ir jo pagrindu priimti įstatymų lydimieji teisės aktai nustatė šias pagrindines naujoves:

    1) aiškiai įtvirtino funkcinio ekvivalentiškumo, technologinio neutralumo, mažiausio būtino reguliavimo principus;

    2) įdiegė bendrųjų leidimų sistemą, t.y. panaikino telekomunikacinės veiklos licencijavimą ir nustatė, kad verstis telekomunikacine veikla ūkio subjektai gali be atskiro leidimo;

    3) įtvirtino didelę įtaką rinkoje turinčių ūkio subjektų asimetrinio reguliavimo sistemą – didelę įtaką rinkoje turinčiu laikomas toks ūkio subjektas, kurio užimama rinkos dalis sudaro 25 arba daugiau procentų, atsižvelgiant ir į papildomus kriterijus, – ir nustatė įpareigojimų, kuriuos turi vykdyti tokie ūkio subjektai, sistemą;

    4) nustatė detalią ir skaidrią radijo dažnių ir telefono ryšio numerių skyrimo procedūrą;

    5) įtvirtino tokias naujas paslaugų gavėjų teises, kaip teisę pasirinkti paslaugų teikėją naudojantis kito operatoriaus tinklu (carrier (pre-)selection), taip pat teisę išlaikyti abonentinį numerį keičiant paslaugos teikėją, paslaugos teikimo vietą bei būdą (number portability). Teisė pasirinkti paslaugos teikėją iš anksto, atsižvelgiant į visus būsimus skambučius (carrier pre-selection), ir abonentinio numerio išlaikymas įsigaliojo nuo 2004 m. sausio 1 d.

    2003 m. sausio 1 d. taip pat įsigaliojo Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas, kuris liberalizavo šių įrenginių teikimą į Lietuvos Respublikos rinką, nustatė tokio teikimo sąlygas ir panaikino privalomą sertifikavimą.

    Pašto reguliavimas

    Nacionaliniu lygmeniu pašto veiklos teisiniai pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos pašto įstatyme, kuris reglamentuoja institucijų, vykdančių pašto ir pasiuntinių pašto veiklos priežiūrą, funkcijas, pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų teises ir pareigas, universaliųjų paslaugų teikimą. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą vykdanti institucija – Ryšių reguliavimo tarnyba – 2003 metais patvirtino šiuos Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nuostatas įgyvendinančius teisės aktus: Universaliųjų pašto paslaugų teikėjų išlaidų apskaitos tvarką, Pagrindinių pašto tinklo charakteristikų bei pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų kokybės reikalavimus (standartus), Pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų ginčų nagrinėjimo tvarką.

    Rinkos reguliavimo teisinės bazės kūrimas (tolesnis ES acquis perkėlimas)

    Telekomunikacijų (elektroninių ryšių) reguliavimas

    2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo koncepciją. Šioje koncepcijoje numatyta naująją ES reguliavimo sistemą perkelti į Lietuvos Respublikos teisę. Pagal šią koncepciją parengtas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo projektas, kuriam 2004 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui. Numatoma, kad šis įstatymas įsigalios Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dieną – t.y. 2004 m. gegužės 1 d. Priėmus šį įstatymą Ryšių reguliavimo tarnyba pagal savo kompetenciją nuosekliai peržiūrės elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo teisės aktų sistemą.

    Pašto reguliavimas

    Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos pašto sektoriaus 2004-2008 metų plėtros strategiją, kurioje numatyta, jog Lietuvos pašto rinkos liberalizavimo procesus daugiausia lems pašto ES acquis nuostatų įgyvendinimas. Strategijoje numatyta pagrindinė priemonė efektyviai pašto rinkos veiklai užtikrinti - su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis, Lietuvos pašto sektoriaus strateginiais tikslais ir uždaviniais suderintas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pašto įstatymas. Strategijoje, kaip siekiami rezultatai, nurodyta, kad rezervuotųjų universaliųjų pašto paslaugų teikimas bus liberalizuotas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose nustatytų terminų, ir iki 2006 metų numatoma panaikinti valstybės subsidijas. 2004 m. numatoma įgyvendinti priemones valstybės įmonei „Lietuvos paštas“ pertvarkyti į akcinę bendrovę, siekiant didinti veiklos efektyvumą.

    Pašto rinkos reguliavimo teisinės bazės, perimančios ES pašto acquis, kūrimas yra numatytas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pašto įstatymo koncepcijoje, kurioje nustatyta, kad naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pašto įstatyme bus supaprastinta leidimų išdavimo tvarka – ūkio subjektas turės teisę verstis pasiuntinių veikla be atskiro išankstinio valstybės institucijų sutikimo, o leidimus teikti pašto paslaugas išduos Ryšių reguliavimo tarnyba. Taip pat nuo naujojo įstatymo įsigaliojimo dienos universaliųjų pašto paslaugų teikėjas turės laikytis rezervuotųjų pašto siuntų svorio ribos - 100 gramų, o nuo 2006 m. sausio 1 d. - 50 gramų, o pašto paslaugų teikėjai rezervuotąsias pašto paslaugas privalės teikti taikydami tarifą, ne mažiau kaip 3 kartus, o nuo 2006 m. sausio 1 d. - ne mažiau kaip 2,5 karto didesnį už nustatytą universaliųjų pašto paslaugų teikėjui bazinį pirmosios svorio pakopos pašto korespondencijos tarifą. Be to, naujajame įstatyme bus įtvirtinti ir skundų nagrinėjimo procedūrų pagrindiniai principai. 2004 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui.

     

     

  3. VARTOTOJŲ TEISIŲ IR TEISĖTŲ INTERESŲ GYNIMAS
  4.  

     

    Nuo 2003 m. sausio 1 d. iš esmės pasikeitė RRT įgaliojimai ginant telekomunikacijų paslaugų vartotojų teises – tarnyba turi teisę ne tik konstatuoti pažeidimo faktą, bet ir priimti privalomą paslaugų teikėjui sprendimą, taip pat imtis daug griežtesnių priemonių, įskaitant svarias ekonomines sankcijas, kovojant prieš vartotojų teisių pažeidėjus.

     

    Telekomunikacijų sektorius

    2003 m. RRT gavo 187 telekomunikacijų ir duomenų perdavimo paslaugų vartotojų skundus. Gauta skundų dėl paslaugų kokybės (tarp jų dėl NMT fiksuoto bevielio ryšio technologijos naudojimo teikiant nutolusiose vietovėse viešojo telefono ryšio paslaugas fiksuotoje vietoje), dėl apskaitos už paslaugas (iš jų 14 skundų dėl interneto paslaugų apskaitos, 6 susiję su WAP paslaugomis), dėl tarifų, tarifų keitimo, mokėjimo planų. Dažni skundai dėl pokalbių apskaitos ir apmokėjimo teisingumo. Nustatyta, kad sudarant sutartį, vartotojas išsamiai neinformuojamas apie visus mokėjimus, todėl gavęs didesnę sąskaitą atsisako ją apmokėti. Taip pat dažni skundai dėl interneto paslaugų apskaitos netikslumų. Interneto paslaugų vartotojai patenka į interneto programų, „įgalinančių nemokamai naudotis daugeliu interneto puslapių“, spąstus – iki galo neįsigilinę į programų aprašymus, instaliuoja jas savo kompiuteryje, o šios vėliau priverstinai prijungia vartotojų kompiuterius prie užsienyje esančių paslaugų teikėjų arba net prie palydovinio ryšio tinklų. Taip pat neretai vartotojai nukenčia netinkamai suderinę kompiuterio įrangą: kompiuteris automatiškai, be vartotojo žinios, jungiasi prie interneto, dėl to vartotojas patiria nuostolių.

    Išnagrinėjus telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir vartotojų ginčus, priimta 19 Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimų, iš kurių 16 dėl neteisingos telekomunikacinių įvykių apskaitos. Vartotojų naudai priimta 15 sprendimų, kuriais vadovaujantis telekomunikacijų paslaugų gavėjams kompensuota 7793,07 Lt ginčijamos sumos; operatoriai, spręsdami kilusius ginčus taikiai, paslaugų vartotojams kompensavo 18547,86 Lt ginčijamos sumos, operatorių naudai priimti 3 sprendimai (žr. 1 lentelę).

     

     

     

    1 lentelė. 2003 m. telekomunikacijų ir duomenų perdavimo paslaugų vartotojų skundai.

    Operatorius

    (paslaugų teikėjas)

    Skundai nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d.

    iš viso

    dėl kokybės

    dėl apmokėjimo už paslaugas

    dėl kitų klausimų

    priimta sprendi-mų

    išspręsta

    taikiai operato-riaus iniciatyva

    atsakyta remiantis LR teisės aktais

    AB „Lietuvos telekomas“

    81

    16

    31

    34

    3

    9

    69

    UAB „Omnitel“

    14

    0

    4

    10

    0

    2

    12

    UAB „Bitė GSM“

    12

    4

    5

    3

    1

    1

    10

    UAB „Tele2“

    67

    12

    40

    15

    15

    18

    34

    Kiti operatoriai

    13

    6

    3

    4

    0

    0

    13

    IŠ VISO

    187

    38

    83

    66

    19

    30

    138

     

    Pašto sektorius

    RRT per 2003 m. gauta 12 pašto paslaugų vartotojų skundų ir paklausimų, susijusių su pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų teikimu. Didžioji dalis šių skundų bei paklausimų (9) susiję su universaliųjų pašto paslaugų teikėjo VĮ „Lietuvos paštas“ teikiamomis paslaugomis, o likusieji 3 – su kitais pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų teikėjais. Daugiausiai buvo kreiptasi dėl pašto siuntų apgadinimo ar dingimo - 6 skundai ir dėl pašto siuntų pristatymo ar įteikimo – 3 skundai. Išnagrinėjus gautus skundus, 6 atvejais išaiškėjo, kad pareiškėjų pretenzijos yra pagrįstos, likę 4 skundai buvo pripažinti nepagrįstais; dviems buvo suteikta informacija.

    VĮ „Lietuvos paštas“ duomenimis, Lietuvoje per 2003 metus prarasta 20 pašto siuntų (7 registruotieji laiškai, 2 tarptautiniai registruotieji laiškai, 3 siuntiniai, 8 išperkamieji siuntiniai) ir išmokėtas žalos atlyginimas sudarė 2 888,01 Lt. Per 2003 metus, VĮ „Lietuvos paštas“ duomenimis, užsienio šalyse buvo prarastos arba sugadintos 195 tarptautinės pašto siuntos, siųstos iš Lietuvos ar į Lietuvą, už kurias žalai atlyginti siuntėjams užsienio šalių administracijų sąskaita buvo išmokėtos kompensacijos.

    Kitų pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų teikėjų duomenimis, per 2003 metus iš viso buvo gauti 659 paslaugų naudotojų skundai: 164 skundai – dėl prarastų siuntų, 189 skundai – dėl sugadintų siuntų, 287 skundai – dėl nepristatytų laiku siuntų, 19 skundų – dėl kitų priežasčių. Išmokėtas žalos atlyginimas sudarė 20 462,21 Lt.

     

  5. TELEKOMUNIKACIJOS

 

2003 m. telekomunikacijų rinka sparčiai augo. Didėjant konkurencijai, paslaugų teikėjai didesnį dėmesį skyrė teikiamų paslaugų vystymui bei siūlė gyventojams naujas paslaugas, palankesnius mokėjimo planus ir būdus bei žemesnes kainas. Judriojo ryšio abonentų skaičius išaugo 31,9 proc. ir viršijo 2 mln. abonentų, kas sudarė 63 procentus Lietuvos gyventojų, tuo tarpu fiksuoto telefono ryšio skvarba siekė 23,9 linijų 100 gyventojų.

Mažėjant pokalbių kainoms bei didėjant konkurencijai, tiek fiksuoto tiek judriojo ryšio telefoninių pokalbių trukmė 2003 m. II pusmetį lyginant su I pusmečiu didėjo. Statistikos departamento duomenimis pokalbių trukmė (kai skambina abonentai) 2003 m. išaugo 5,6 proc. lyginant su 2002 m.

2003 metais Lietuvos telekomunikacijų rinka (vertinant pajamomis) viršijo 2 mlrd. Lt ir išaugo 25 procentais lyginant su 2002 m., tuo tarpu šalies bendrasis vidaus produktas 2003 m. išaugo 8,9 proc. lyginant su 2002 m.

* išankstiniai Statistikos departamento duomenys

Vertimasis telekomunikacine veikla

Pagal naujos redakcijos Telekomunikacijų įstatymą nuo 2003 m. sausio 1 d. nebeliko telekomunikacinės veiklos licencijavimo – verstis šia veikla ūkio subjektai gali be atskiro valstybės institucijų leidimo, laikantis teisės aktų reikalavimų. Pagal Bendrąsias vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas, patvirtintas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu, kurios įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d., ūkio subjektai, ketinantys verstis viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo ir (arba) paslaugų teikimu, viešojo judriojo telefono ryšio tinklo ir (arba) paslaugų teikimu bei skirtųjų linijų paslaugų teikimu turi pateikti tik pranešimą apie telekomunikacinės veiklos pradžią.

Lietuvoje viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklų ir paslaugų rinka buvo liberalizuota nuo 2003 m. sausio 1 d., kas reiškė AB „Lietuvos telekomas“ išskirtinių teisių teikti viešąsias fiksuoto telefono ryšio paslaugas bei tinklus pabaigą. Iki šios datos minėta bendrovė buvo vienintelė viešųjų fiksuoto telefono ryšio tinklų ir paslaugų teikėja.

Per 2003 metus pranešimus apie ketinimą verstis viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo ir (arba) paslaugų teikimo veikla pateikė 34 bendrovės. 2003 metais veiklą pradėjo 17 ūkio subjektų. Viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugos daugiausia teikiamos AB „Lietuvos telekomas“ tinklu bei naudojant paketų komutavimo technologiją (IP, VoIP).

Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas 2003 m. teikė 6 paslaugų teikėjai:
UAB „Omnitel“, UAB „Bitė GSM“ bei UAB „Tele2“ bei veiklą antrąjį pusmetį pradėję 3 nauji teikėjai, kurie teikia paslaugas UAB „Bitė GSM“ tinklu. Per 2003 metus 20 ūkio subjektų pranešė apie ketinimą verstis judriojo telefono ryšio paslaugų teikimu.

Ūkio subjektai, teikiantys interneto prieigos paslaugas, pagal Bendrąsias vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas turi pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai ataskaitas apie vykdytą veiklą, o pati interneto prieigos paslaugų teikimo veikla nėra reguliuojama (nereikia teikti Ryšių reguliavimo tarnybai pranešimo apie veiklos pradžią). Interneto prieigos paslaugas 2003 metais teikė daugiau kaip 60 ūkio subjektų.

Ištirti 9 atvejai dėl telekomunikacijų paslaugų teikėjų vertimosi telekomunikacine veikla sąlygų pažeidimų (dėl telefono ryšio numerių neteisėto naudojimo, telekomunikacijų tinklų saugumo, informacijos neteikimo operatyvinės veiklos subjektams ir pan.).

Operatoriai ir paslaugų teikėjai ataskaitas apie vykdytą telekomunikacinę veiklą RRT turėjo pateikti du kartus per metus: iki kovo 1 d. ir iki rugsėjo 1 d. Jas RRT analizuoja, apdoroja, apibendrina ir viešai skelbia informaciją apie Lietuvos telekomunikacijų rinką. Panašią informaciją renka ir Statistikos departamentas. Siekiant išvengti renkamos informacijos dubliavimo bei sumažinti operatoriams bei paslaugų teikėjams tenkantį informacijos teikimo krūvį, pagal suderintą su Statistikos departamentu Bendrųjų vertimosi telekomunikacine veikla sąlygų pakeitimą telekomunikacijų rinkos dalyviai informaciją apie vykdytą telekomunikacinę veiklą 2004 metais turės pateikti RRT už kiekvieną ketvirtį, o tam tikrą informaciją bus prašoma pateikti už metus. Išsami informacija apie telekomunikacijų rinką pateikta 1 priede.

Rinkų tyrimai

Vadovaudamasi Telekomunikacijų įstatymu bei vykdydama įsipareigojimus dėl narystės ES, RRT siekia užtikrinti veiksmingą konkurenciją telekomunikacijų sektoriuje. Tuo tikslu RRT atlieka rinkų tyrimus, siekdama nustatyti didelę įtaką atitinkamose rinkose turinčius ūkio subjektus, sudaryti prielaidas efektyviam ir objektyviam telekomunikacijų sektoriaus reguliavimui bei užtikrinti, kad telekomunikacijų operatoriai nebūtų diskriminuojami ir turėtų lygias galimybes sudaryti sutartis dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo. Vykdydama šį uždavinį, RRT 2002 metų pabaigoje atliko keturių telekomunikacijų rinkų tyrimus – viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų ir tinklų, skirtųjų linijų paslaugų rinkos, viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų ir tinklų rinkos, nacionalinės tinklų sujungimo rinkos – bei nustatė didelę įtaką šiose rinkose turinčius ūkio subjektus. Sprendimai dėl didelę įtaką atitinkamose rinkose turinčių ūkio subjektų nustatymo minėtose trijose rinkose priimti 2002 metų pabaigoje - 2003 metų pradžioje.

Viešųjų fiksuoto telefono ryšio tinklų ir paslaugų rinkoje istoriškai iki 2003 m sausio 1 d. veikė vienas operatorius – AB „Lietuvos telekomas“ (iki 2003 m. sausio 1 d. turėjo išskirtines teises, nustatytas Telekomunikacijų įstatyme). Ši bendrovė kartu su susijusiais juridiniais asmenimis, t.y. UAB „Baltijos informacinių duomenų valdymo centras“, UAB „Comliet“, UAB „Lietuvos telekomo verslo sprendimai“, UAB „Lintel“, UAB „Lintkom“, UAB „Voicecom“, VŠĮ „Lietuvos telekomo sporto klubas“, buvo pripažinta didelę įtaką turinčiu ūkio subjektu šioje rinkoje, o nustatyti įpareigojimai įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d.

AB „Lietuvos telekomas” kartu su susijusiais asmenimis taip pat pripažinta didelę įtaką turinčiu ūkio subjektu skirtųjų linijų paslaugų rinkoje, nacionalinėje tinklų sujungimo rinkoje.

RRT direktoriaus 2003 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1V-155 patvirtintos naujos redakcijos Rinkos tyrimo taisyklės nustato rinkos tyrimo organizavimo, rinkos apibrėžimo, konkurencijos efektyvumo tyrimo, didelę įtaką turinčių ūkio subjektų bei įpareigojimų jiems nustatymo procedūras bei kitus klausimus, susijusius su rinkos tyrimo atlikimu. Išanalizavus padėtį telekomunikacijų rinkoje, 2003 m. II pusmečio pabaigoje buvo pradėtas telekomunikacijų tinklų sujungimo rinkos tyrimas.

AB „Lietuvos telekomas“, turinčiai didelę įtaką viešųjų fiksuoto telefono ryšio tinklų ir paslaugų, skirtųjų linijų paslaugų ir nacionalinėje tinklų sujungimo rinkose bei nustatytam vietinės linijos operatoriui taikomi tokie įpareigojimai:

 

 

 

 

Telekomunikacijų įstatymo straipsnis

Straipsnio dalis

Įpareigojimas

11

9

Ūkio subjektai, turintys didelę įtaką viešųjų telekomunikacijų tinklų ir (ar) viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo rinkoje, kabelinės televizijos tinklo paslaugas gali teikti tik per atskirą juridinį asmenį

12

 

Skaidrumo įpareigojimas (pagal RRT nustatytą apimtį)

13

 

Nediskriminavimo įpareigojimas

14

 

Apskaitos atskyrimo įpareigojimas

15

 

Įpareigojimas prieigos ir tinklų sujungimo kainas pagrįsti sąnaudomis

16

 

Įpareigojimas suteikti prieigą

21

3

Didelę įtaką rinkoje turinčių viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėjų bei viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo operatorių kainos turi būti orientuotos į sąnaudas, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą

4

Telekomunikacijų operatoriui arba telekomunikacijų paslaugų teikėjui, turinčiam didelę įtaką rinkoje, draudžiama kryžmiškai subsidijuoti paslaugas, kurios siūlomos konkurenciniu pagrindu

6

Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų telekomunikacijų paslaugų tarifai turi būti nustatomi taip, kad telekomunikacijų paslaugų gavėjams būtų užtikrinta pasirinkimo laisvė tarp atskirų paslaugų arba individualiai teikiamų ar galimų teikti paslaugų elementų, o tarifai būtų nesusieti tarpusavyje

7

Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių telekomunikacijų operatorių ir paslaugų teikėjų nustatyti tarifai privalo būti nediskriminaciniai ir vienodai taikomi visiems tos pačios kategorijos telekomunikacijų paslaugų gavėjams

22

1

Didelę įtaką rinkoje turintys viešųjų telekomunikacijų tinklų ir skirtųjų linijų operatoriai ir (ar) paslaugų teikėjai privalo patenkinti kitų telekomunikacijų operatorių prašymus sujungti viešuosius telekomunikacijų tinklus šio Įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis.

2

Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintis ūkio subjektas gautą informaciją privalo naudoti tik tiems tikslams, kuriems ji yra pateikta, ir neperduoti savo partneriams, dukterinėms įmonėms ar kitiems ūkio subjektams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti konkurencinį pranašumą.

4

Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintis ūkio subjektas negali atsisakyti sujungti telekomunikacijų tinklus, jei prašymas yra pagrįstas ir techniniu požiūriu gali būti patenkintas.

6

Telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartys, kurių bent viena šalis yra didelę įtaką rinkoje turintis telekomunikacijų operatorius, registruojamos Ryšių reguliavimo tarnyboje. Sutartyje turi būti išdėstytos visos techninės ir finansinės sąlygos

8

Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintys telekomunikacijų operatoriai privalo Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis viešai skelbti prisijungimo prie savo tinklų terminus ir sąlygas

24

8

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką konkrečios paslaugos teikimo rinkoje, atskirti šios paslaugos teikimo sąnaudas pagal Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudoms apskaičiuoti nustatytas sąnaudų paskirstymo taisykles ir susijusius reikalavimus, tarp jų reikalavimą atlikti nepriklausomą auditą.

10

Viešųjų fiksuoto telefono ryšio tinklų operatoriai ir viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėjai, turintys didelę įtaką rinkoje, Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka savo lėšomis užtikrina savo abonento teisę naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono ryšio paslaugomis. Kiti viešųjų telefono ryšio tinklų operatoriai ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, turintys didelę įtaką rinkoje, turi užtikrinti savo abonento teisę naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono ryšio paslaugomis nuo 2004 m. sausio 1 d.

26

1

Nustatytas vietinės linijos operatorius privalo skaidriais ir nediskriminaciniais pagrindais suteikti atsietą prieigą prie vietinės linijos prašymą pateikusiems vietinės linijos gavėjams.

2

Ryšių reguliavimo tarnybai priėmus sprendimą, kad atitinkamas operatorius yra nustatytas vietinės linijos operatorius, šis operatorius per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą privalo Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis viešai paskelbti pasiūlymą dėl iš dalies atsietos prieigos prie vietinės linijos ir susijusių priemonių bei pasiūlymą dėl visiškai atsietos prieigos prie vietinės linijos ir susijusių priemonių ir šiuos pasiūlymus nuolat atnaujinti, atsižvelgdamas į technologijų ir rinkos pokyčius.

4

Prašymas dėl atsietos prieigos prie vietinės linijos ir susijusių priemonių turi būti patenkintas ar motyvuotas atsisakymas suteikti prieigą pateiktas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Nustatytas vietinės linijos operatorius gali motyvuotai atsisakyti patenkinti prašymus dėl atsietos prieigos prie vietinės linijos tik dėl objektyvių priežasčių ar dėl būtinybės užtikrinti tinklo vientisumą.

5

Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos prieigos ir susijusių priemonių suteikimą nustatyto vietinės linijos operatoriaus kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą

28

2

RRT patvirtintos taisyklės nustato informacijos apie skirtąsias linijas, jų technines charakteristikas, tarifus, teikimo ir naudojimo sąlygas, galinių įrenginių prijungimo sąlygas skelbimo bei pateikimo tvarką, taip pat minimalų mastą skirtųjų linijų paslaugų, kurias Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teikti didelę įtaką rinkoje turintis skirtųjų linijų teikėjas, ir jų kokybės reikalavimus.

3

Skirtųjų linijų paslaugų teikėjas, turintis didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, teikia skirtųjų linijų paslaugas tokiomis kainomis, kurios pagrįstos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.

AB “Lietuvos telekomas“ įpareigojimų, susijusių su apskaita ir kainodara, laikymosi kontrolė

Kaip didelę įtaką rinkoje turintis ūkio subjektas, AB “Lietuvos telekomas“ kartu su susijusiais juridiniais asmenimis nuo 2003 m. sausio 1 d. turėjo vykdyti apskaitos atskyrimo įpareigojimą, nustatytą Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 14 str., bei įpareigojimus kainas orientuoti į sąnaudas, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžos normą, nustatytus Telekomunikacijų įstatymo 15, 16, 21, 26, 28 straipsniuose.

Dėl apskaitos atskyrimo įpareigojimo vykdymo:

AB “Lietuvos telekomas“ raštu kreipėsi į RRT su prašymu nustatyti pereinamąjį laikotarpį susijusiems juridiniams asmenims šio įpareigojimo vykdymui. AB „Lietuvos telekomas“ nepateikė informacijos, kad nurodytos dukterinės įmonės savarankiškai teiktų tokias paslaugas, todėl RRT priėmė sprendimą (RRT direktoriaus 2003 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. 1SP-249), jog nėra pagrindo konstatuoti esant nepagrįstų nuostolių dėl šio įpareigojimo vykdymo. Šį RRT sprendimą AB „Lietuvos telekomas“ apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas AB „Lietuvos telekomas“ skundą atmetė.

AB „Lietuvos telekomas“ bei susiję juridiniai asmenys neįvykdė įpareigojimo atskirti apskaitą, kaip to reikalauja teisės aktai, todėl 2003 m. spalio 13 d. RRT direktorius priėmė sprendimą Nr. 1SP-420, kuriuo AB „Lietuvos telekomas“ buvo paskirta sankcija už apskaitos įpareigojimo nevykdymą (30000 Lt).

Dėl tinklų sujungimo kainų orientavimo į sąnaudas, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžos normą, įpareigojimo vykdymo:

2003 m. buvo atliktas AB „Lietuvos telekomas“ pateiktų dokumentų, siekiant pagrįsti išankstiniame pasiūlyme sujungti telekomunikacijų tinklus nustatytų telekomunikacijų tinklų sujungimo kainų orientavimą į sąnaudas, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžos normą, patikrinimas. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2003 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 1SP- 453 buvo nustatyta AB „Lietuvos telekomas“ ir susijusių juridinių asmenų teikiamo telekomunikacijų tinklų sujungimo kainų aukščiausia riba. Detalesnė informacija apie tinklų sujungimo kainų dinamiką pateikta skyriuje „Tinklų sujungimas“.

Dėl viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų kainų orientavimo į sąnaudas, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžos normą, įpareigojimo vykdymo:

2003 m. galiojo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 190 patvirtinta laikinoji AB „Lietuvos telekomas“ ir susijusių juridinių asmenų teikiamų viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų kainų aukščiausia riba; AB „Lietuvos telekomas“ netaikė viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų kainų, didesnių nei laikinoji aukščiausia riba.

Dėl atsietos vietinės prieigos kainų orientavimo į sąnaudas, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžos normą, įpareigojimo vykdymo:

AB „Lietuvos telekomas“ 2003 m. pateikė dalį dokumentų, kuriais siekė pagrįsti nustatytas atsietos prieigos kainas. 2004 m. pradžioje yra teikiama papildoma informacija, atlikus dokumentų patikrinimą, bus nustatyta aukščiausia vietinės prieigos kainų riba.

Dėl skirtųjų linijų paslaugų kainų orientavimo į sąnaudas, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžos normą, įpareigojimo vykdymo:

AB „Lietuvos telekomas“ 2003 m. pateikė dalį dokumentų, kuriais siekė pagrįsti nustatytas skirtųjų linijų kainas. 2004 m. pradžioje pateikta papildoma informacija; 2004 m., atlikus dokumentų patikrinimą, bus nustatyta aukščiausia skirtųjų linijų kainų riba.

Universaliosios telekomunikacijų paslaugos

Telekomunikacijų įstatymo 23 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šių universaliųjų paslaugų teikimas:

    1. viešųjų telefono ryšio paslaugų fiksuotoje vietoje;
    2. viešojo telefono ryšio paslaugų, teikiamų taksofonu;
    3. informacijos apie viešojo telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų;
    4. galimybių naudotis telekomunikacijų paslaugomis neįgaliesiems paslaugų gavėjams ar specialių poreikių turintiems gavėjams.

Teikti universaliąsias paslaugas yra įpareigota AB „Lietuvos telekomas“. Pasinaudodama Telekomunikacijų įstatymo 63 straipsnio nuostatomis, bendrovė turėjo teisę nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pareikšti RRT, kad įstatymo nuostatos, palyginus su galiojančių licencijų ir (ar) leidimų nuostatomis, sumažina šio ūkio subjekto teises. 2003 m. AB „Lietuvos telekomas“ raštu kreipėsi į RRT, prašydama suteikti pereinamąjį laikotarpį Telekomunikacijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies vykdymui (dėl universaliųjų paslaugų teikimo). RRT direktoriaus 2003 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 1SP-249, bendrovei pereinamojo laikotarpio Telekomunikacijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies vykdymui nesuteikė, nes AB „Lietuvos telekomas“ neįrodė nuostolių, kuriuos ši bendrovė patirtų, vykdydama įpareigojimus teikti universaliąsias paslaugas.

RRT parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl universaliųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo ir universaliųjų telekomunikacijų paslaugų kainų aukščiausios ribos nustatymo“, kuris buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 699. 2003 m. gruodžio 23 d. šio nutarimo pakeitimu nustatyti universaliųjų telekomunikacijų paslaugų kokybės reikalavimai.

Atliktas viešųjų telefono ryšio paslaugų fiksuotoje vietoje, informacijos apie viešojo telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų teikimo ir viešųjų telefono ryšio paslaugų, teikiamų taksofonu, masto tyrimas, siekiant nustatyti, ar universaliosios paslaugos, nurodytos Universaliųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 699 „Dėl Universaliųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo ir universaliųjų telekomunikacijų paslaugų kainų aukščiausios ribos nustatymo“ 3 punkte, teikiamos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje Taisyklėse nustatytu mastu. Tyrimo metu nustatyta, kad universaliųjų paslaugų teikėjas AB „Lietuvos telekomas“, teikiantis universaliąsias telekomunikacijų paslaugas, laikosi Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Siekiant patikrinti, ar neblogėja AB „Lietuvos telekomas“ teikiamų paslaugų kokybė, kas ketvirtį bendrovė buvo užklausiama apie viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų kokybės rodiklių reikšmes. Gautais duomenimis paslaugų kokybės rodikliai atitiko Universaliųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Telekomunikacijų paslaugų kokybės tikrinimas

Telekomunikacijų paslaugų kokybės techninę priežiūrą pagal savo kompetenciją vykdo Telekomunikacijų infrastruktūros priežiūros skyrius. RRT, tirdama vartotojų skundus, savo turima įranga vykdė kai kuriuos paslaugų kokybės tikrinimus. Buvo tikrinama viešųjų judriojo telefono ryšio tinklų paslaugų kokybė (laiko apskaitos ir apmokestinimo tikslumas). Laiko apskaitos ir apmokestinimo netikslumų nenustatyta.

2003 m. RRT įsigijo viešųjų telekomunikacijų tinklų paslaugų kokybės kontrolės sistemą, įgalinančią efektyviai kontroliuoti tiek viešojo fiksuotojo, tiek judriojo telefono ryšio tinklų paslaugų kokybės parametrus. Visiškai įdiegti šią sistemą bei apmokyti personalą planuojama per 2004 m. pirmąjį ketvirtį.

Tinklų sujungimas

Telekomunikacijų tinklų sujungimą reglamentuoja Telekomunikacijų įstatymas bei RRT direktoriaus įsakymu patvirtintos Telekomunikacijų tinklų sujungimo taisyklės. Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintys telekomunikacijų operatoriai privalo RRT nustatytomis sąlygomis viešai skelbti prisijungimo prie savo tinklų terminus ir sąlygas. Teikėjai, turintys didelę įtaką viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų ir tinklų rinkoje ir (arba) skirtųjų linijų paslaugų rinkoje, privalo paskelbti išankstinį pasiūlymą (toliau – pasiūlymas) sujungti telekomunikacijų tinklus. 2003 m. RRT išnagrinėjo AB „Lietuvos telekomas“ 2003 m. kovo 5 d., 2003 m. birželio 26 d., 2003 m. lapkričio 24 d., 2003 m. gruodžio 31 d. pateiktus išankstinius pasiūlymus sujungti telekomunikacijų tinklus. Išankstinis pasiūlymas sujungti telekomunikacijų tinklus yra nuolat atnaujinamas dėl įdiegiamų naujų technologijų, paslaugų, RRT nuolat juos nagrinėja. Ryšių reguliavimo tarnybai raštu pareikalavus, operatoriai turintys didelę įtaką paslaugų ir tinklų rinkoje ir (arba) skirtųjų linijų paslaugų rinkose privalo pakeisti skelbiamo pasiūlymo sąlygas, tarp jų ir detalizuoti komponentus, būtinus įtraukti į pasiūlymą sujungti viešuosius telekomunikacijų tinklus, jei paskelbtas pasiūlymas nėra pakankamai detalus ir išsamus, neatitinka Telekomunikacijų tinklų sujungimo taisyklių reikalavimų, ar kitų teisės aktų.

Vadovaujantis Telekomunikacijų įstatymo 22 straipsnio nuostatomis, telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartys (toliau – sutartys), kurių bent viena šalis yra didelę įtaką rinkoje turintis ūkio subjektas, registruojamos RRT. Iki 2003 m. pabaigos RRT buvo užregistruota 10 tinklų sujungimo sutarčių, kurios be komercinę paslaptį sudarančių žinių yra paskelbtos tarnybos tinklalapyje www.rrt.lt.

Tinklų sujungimo tarifai

Viešojo fiksuoto telefono ryšio operatoriaus tinklų sujungimo kainos

AB „Lietuvos telekomas“ teikiamo telekomunikacijų tinklų sujungimo kainų dinamika 2003 m. laikotarpiu yra pateikta 1-3 paveiksluose. Apibendrinant paveiksluose pateiktą informaciją, pažymėtina, kad 2003 m. AB „Lietuvos telekomas“ skambučių sudarymo paslaugos kainos sumažėjo 14,29 proc.; nacionalinių skambučių užbaigimo ir (ar) pradėjimo kainos piko metu sumažėjo 52,38 proc., ne piko metu – 45,45 proc.; vietinių skambučių užbaigimo ir (ar) pradėjimo kainos piko metu sumažėjo 30 proc., ne piko metu – 75 proc.

* kaina nebuvo nustatyta

1 pav. AB „Lietuvos telekomas“ skambučio sudarymo paslaugos kainų dinamika 2003 m., ct/skambučiui be PVM

2 pav. AB „Lietuvos telekomas“ nacionalinio skambučio užbaigimo ir (ar) pradėjimo paslaugos kainų dinamika 2003 m., ct/min. be PVM

3 pav. AB „Lietuvos telekomas“ vietinio skambučio užbaigimo ir (ar) pradėjimo paslaugos kainų dinamika 2003 m., ct/min. be PVM

 

 

Viešojo judriojo telefono ryšio operatorių tinklų sujungimo kainos

2003 m. telekomunikacijų tinklų sujungimo paslaugų kainos, užbaigiant fiksuoto ryšio tinkle pradėtus skambučius judriojo ryšio tinkluose, pasižymėjo aiškia mažėjimo tendencija. Tinklų sujungimo (skambučių užbaigimo) kainos keitėsi 3 kartus (4 pav.). Vidutiniškai per 2003 m. laikotarpį skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose kainos pokytis bet kuriuo paros metu visiems operatoriams sudarė apie 51 proc. (skambučių užbaigimo mokestis keitėsi vidutiniškai šiais intervalais: 29,3 proc., 15,09 proc., 17,8 proc.) - vidutinę statistinę rinkos kainą bet kuriuo paros metu 4 paveiksle rodo ištisinė linija.

4 pav. Skambučio užbaigimo judriojo ryšio tinkluose paslaugos kainų dinamika 2003 m. (vidutinė rinkos kaina), ct/min. be PVM

Atsieta prieiga prie vietinės linijos

Nustatytas vietinės linijos operatorius privalo skaidriais ir nediskriminaciniais pagrindais suteikti atsietą prieigą prie vietinės linijos prašymą pateikusiems vietinės linijos gavėjams. Operatorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo RRT sprendimo, kad jis yra nustatytas vietinės linijos operatorius įsigaliojimo, privalo viešai paskelbti pasiūlymą dėl atsietos prieigos prie vietinės linijos ir susijusių priemonių. Iš operatoriaus gautą pasiūlymą RRT skelbia savo interneto tinklalapyje bei paskelbia nuorodą apie paskelbtą informaciją „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, tačiau toks operatoriaus pasiūlymo paskelbimas nereiškia, kad paskelbtas pasiūlymas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Ryšių reguliavimo tarnybai raštu pareikalavus operatorius per 30 dienų nuo pasiūlymo viešo paskelbimo turi pakeisti skelbiamą pasiūlymą, jei paskelbtos pasiūlymo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų.

RRT išnagrinėjo nustatyto vietinės linijos operatoriaus AB „Lietuvos telekomas“ 2003 m. vasario 28 d. pasiūlymą dėl prieigos paslaugų teikimo, įskaitant prieigą prie vietinės linijos ir susijusių priemonių.

RRT savo interneto tinklalapyje, adresu www.rrt.lt, paskelbė AB „Lietuvos telekomas“ viešą pasiūlymą dėl prieigos paslaugų teikimo, įskaitant prieigą prie vietinės linijos ir susijusių priemonių.

 

Ginčų, kilusių tarp telekomunikacijų operatorių (paslaugų teikėjų), nagrinėjimas

Ginčus, kilusius tarp telekomunikacijų operatorių ir (arba) telekomunikacijų paslaugų teikėjų, nagrinėja Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu sudaroma nuolatinė ginčų nagrinėjimo Komisija iš 5 (penkių) narių.

2003 metais RRT išnagrinėjo du ginčus tarp AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Bitė GSM“ dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo sąlygų pažeidimo. Abu „Bitė GSM“ skundai nebuvo patenkinti.

Taip pat išnagrinėti žemiau nurodyti ginčai:

- Ginčas tarp AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Omnitel“ dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo. UAB „Omnitel“ atsiėmė prašymą, nes susitarė su AB „Lietuvos telekomas“ taikiai.

- Ginčas tarp AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Tele2“ dėl telekomunikacijų tinklų tarpusavio sujungimo sutarties pažeidimo, UAB „Tele2“ skundas nebuvo patenkintas.

- Ginčas tarp AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Tele2 fiksuotas ryšys“ dėl fiksuoto ryšio telekomunikacijų tinklų tarpusavio sujungimo sutarties. Komisija priėmė sprendimą ginčą palikti nenagrinėtu.

 

Telefono ryšio numeracija

RRT direktoriaus 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1V - 129 patvirtintos Abonento teisės išlaikyti abonentinį numerį, keičiant telefono ryšio paslaugų teikėją ar paslaugų teikimo vietą bei būdą, užtikrinimo sąlygos. Šis teisės aktas nustatė pagrindinius reikalavimus, kuriais vadovaujantis viešųjų telefono ryšio tinklų operatoriai ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai privalo savo lėšomis nuo 2004 m. sausio 1 d. užtikrinti abonento teisę išlaikyti abonentinį numerį, keičiant telefono ryšio paslaugų teikėją ar paslaugų teikimo vietą bei būdą.

Nuo 2004 m. sausio 1 d. numerio perkeliamumas Lietuvoje vykdomas decentralizuotu būdu, t.y. skambučiai tiesiogiai peradresuojami iš perleidėjo tinklo į gavėjo tinklą, nuo 2005 m. sausio 1 d. numerio perkeliamumas bus vykdomas centralizuotu būdu naudojantis centrine numerių duomenų baze.

Rengiant numerio perkeliamumo sąlygas, vyko viešos konsultacijos su telekomunikacijų operatoriais, Susisiekimo ministerija bei kitomis institucijomis. Numerio perkeliamumo įgyvendinimas yra ne tik papildomas krūvis telekomunikacijų operatoriams, bet ir didelis išbandymas nacionaliniam rinkos reguliatoriui, o procesai, susiję su numerio perkeliamumu, rutuliojasi toliau tiek nacionaliniu, tiek Europos ir pasauliniu mastu.

Nuo 2004 m. sausio 1 d. viešųjų telefono ryšio tinklų operatoriai ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, turintys didelę įtaką viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų ir tinklų rinkoje bei viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų ir tinklų (t.y. viešųjų judriojo radijo ryšio tinklų, visiškai arba iš dalies naudojamų teikti viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas) rinkoje, vadovaujantis Abonento teisės naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono ryšio paslaugomis užtikrinimo tvarka, privalo užtikrinti abonentui teisę pasirinkti bet kurį viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėją ir naudotis jo teikiamomis telefono ryšio paslaugomis. Abonentai gali pasirinkti bet kurį viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėją individualaus pasirinkimo būdu – kai abonentas naudojasi bet kurio operatoriaus teikiamomis paslaugomis surinkus trumpąjį telefono ryšio numerį, operatoriaus kodą iš serijos 10XX - ir išankstiniu pasirinkimu – kai abonentas gali naudotis bet kurio operatoriaus teikiamomis paslaugomis automatiškai (prieš tai sudaręs sutartį su paslaugų teikėju), tai yra nerenkant operatoriaus kodo ir skambinimo metu neatliekant jokios kitos papildomos procedūros, skirtos operatoriui pasirinkti.

AB „Lietuvos telekomas“ raštu kreipėsi į RRT su prašymu nustatyti pereinamąjį laikotarpį Telekomunikacijų įstatymo 24 straipsnio 10 dalies (dėl išankstinio operatoriaus pasirinkimo) vykdymui. RRT direktoriaus 2003 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. IV-31 „Dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 188 „Dėl abonento teisės naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono ryšio paslaugomis užtikrinimo tvarkos patvirtinimo“ papildymo“ pakeista įpareigojimo įgyvendinti išankstinio pasirinkimo būdą data į 2004 m. sausio 1 d.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje visiškai pakeista fiksuoto telefono ryšio numeracijos sistema bei įvestas naujasis tarptautinis prefiksas ,,00“, o kovo 1 d. įdiegimo darbus baigė ir judriojo telefono ryšio operatoriai. 2003 m. kovo 1 d. galima laikyti oficialia naujojo Nacionalinio numeracijos plano įgyvendinimo data. Taigi Naujuoju numeracijos planu buvo vienu ženklu pailgintas Lietuvos tarptautinio telefono ryšio numeris ir kartu buvo aiškiai atskirti trumpieji telefono ryšio numeriai (1XXX), viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų (3,4,5XXXXXXX), viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų (6XXXXXXX) ir paslaugų numeriai (7,8,9XXXXXXX). Nacionalinis numeracijos planas atitinka ES reikalavimą tarptautiniam prefiksui ,,00“ ir pagalbos tarnybų iškvietimo numeriui ,,112“, taip pat rekomenduojamam informacinių tarnybų numeriui ,,118“. Be aukščiau nurodytų numerių, atsižvelgta ir į faktiškai harmonizuotus numerius, (pavyzdžiui nemokamo skambučio ,,800“, padidinto tarifo ,,900“ ir personalinio numerio ,,700“), naudojamus daugelyje Europos Sąjungos šalių.

 

2 lentelė. 2003m. išduotų tarptautinių signalizacijos taškų kodų, nacionalinių signalizacijos taškų kodų, viešųjų judriojo telefono ryšio tinklų kodų, viešųjų duomenų perdavimo tinklų identifikavimo kodų suvestinė

Kodų rūšis

Leidimų skaičius

Kodų skaičius

Nacionaliniai signalizacijos taškų kodai (NSPC)

10

67

Tarptautiniai signalizacijos taškų kodai (ISPC)

6

7

Viešojo duomenų perdavimo tinklo identifikavimo kodai

2

2

Viešojo judriojo telefono ryšio tinklo kodai

2

2

3 lentelė. Išduotų telefono ryšio numerių suvestinė

 

Numerių paskirtis

Leidimų skaičius

Numerių skaičius

Iš viso iki 2004 –01-01

2003 m.

Iš viso iki 2004-01-01

2003 m.

Trumpieji numeriai 10XX

28

24

27

24

Trumpieji numeriai 18XX

11

5

11

5

Viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų numeriai

7

4

2 562 000

71 000

Viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų numeriai

22

8

4 800 000

1 300 000

Paslaugų numeriai

3

0

17 310

0

 

RRT dalyvavimas bendro pagalbos centro 112 steigime

RRT dalyvavo ir teikė savo pastabas svarstant Bendrojo pagalbos centro įstatymo projektą, taip pat tarnybos atstovai dalyvavo Bendrojo pagalbos centro įsteigimo ir vienodo skubaus iškvietimo telefono numerio 112 įvedimo valdymo grupėje. RRT koordinavo veiksmus tarp operatorių ir Bendrojo pagalbos centro siekiant užtikrinti Europos Komisijos ir Tarybos direktyvų įgyvendinimą Lietuvoje, glaudžiai bendradarbiavo teikiant informaciją kitoms žinybinėms organizacijoms.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo RRT direktoriaus įsakymu patvirtinta Abonentų ir (ar) kitų naudotojų skambučių siuntimo į pagalbos tarnybų numerius tvarka, parengta vadovaujantis Telekomunikacijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1500 patvirtinta Bendrojo pagalbos centro įsteigimo ir vieno skubaus iškvietimo telefono numerio 112 įvedimo strategija bei šios strategijos įgyvendinimo planu. Šia tvarka siekiama užtikrinti operatyvų pagalbos skambučių priėmimą, įvertinimą ir siuntimą teisėsaugos, greitosios pagalbos bei priešgaisrinės apsaugos institucijoms ir kitoms valstybės ir jos institucijoms jų funkcijoms atlikti.

 

  1. RADIJO RYŠYS
  2.  

    2003 metais radijo ryšio srityje didelis dėmesys buvo skiriamas radijo dažnių valdymą ir naudojimą reglamentuojančių teisės aktų rengimui. Parengti ir patvirtinti pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys radijo dažnių planavimą ir naudojimą. Daug pastangų buvo skirta Pasaulinei radijo ryšio konferencijai WRC-2003 tinkamai pasirengti. RRT parengė siūlymus, kurie, suderinus su Susisiekimo ministerija ir Vyriausybe, buvo pateikti konferencijai. Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje priimti sprendimai šiuo metu diegiami ir mūsų šalyje. Kadangi Lietuva 2004 metais taps visateise Europos Sąjungos nare, būtina kuo greičiau suderinti radijo dažnių naudojimą Lietuvoje su Europos Sąjungai priklausančiomis valstybėmis. Vilniuje įvyko CEPT dažnių valdymo darbo grupės PT24 (Project Team 24) posėdis, kuris sprendžia skaitmeninės televizijos diegimo klausimus bei Vienos-Berlyno susitarimo šalių fiksuotųjų tarnybų grupės posėdis.

    Radijo dažnių valdymas

    2003 m. RRT baigė rengti Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę. Pagal šią lentelę buvo parengtas ir patvirtintas Radijo dažnių naudojimo planas (9 kHz - 275 GHz). Vadovaujantis šiuo planu Europos radijo ryšių biurui (ERO) buvo parengti ir perduoti duomenys, reikalingi Europos radijo dažnių informacinei sistemai (EFIS) sukurti. Prisijungdama prie EFIS sistemos kūrimo, Lietuva įvykdė Elektroninių ryšių komiteto (ECC) sprendimą ECC/DEC/(01)03 „Dėl ERO radijo dažnių informacinės sistemos (EFIS)“.

    Patvirtintas Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašas, kuriame nurodyti radijo dažniai (kanalai) gali būti naudojami be atskiro RRT leidimo, laikantis sąraše nurodytų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų. 2003 m. pabaigoje šis sąrašas buvo papildytas, atsižvelgiant į Pasaulinės radijo ryšio konferencijos WRC-2003 sprendimus. 2003 metais padidėjo radijo dažnių naudotojų susidomėjimas radijo dažnių juostomis, skirtomis bevielės prieigos ir judriojo radijo ryšio viešiesiems tinklams steigti. 2003 m. RRT gavo 10 prašymų skirti radijo dažnius (kanalus) bevielės prieigos radijo ryšio tinklams ir 8 prašymus skirti radijo dažnius (kanalus) GSM arba DCS tipo viešiesiems radijo ryšio tinklams. Leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) 3,5 GHz radijo dažnių juostoje buvo išduoti viešojo konkurso būdu (AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ir UAB „Neltė“), leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) GSM 900 radijo ryšio tinklo plėtrai viešojo konkurso būdu išduoti UAB „Tele2“. RRT pradėjo dalyvauti Europos Komisijos Radijo spektro politikos grupės ir Radijo spektro komiteto bei NATO Dažnių valdymo pakomitečio Politikos darbo grupės darbe. Nors 2003 metais Lietuvos atstovai dalyvavo tik stebėtojo teisėmis, tačiau Lietuvai tapus Europos Sąjungos ir NATO nare, toks dalyvavimas taps privalomas.

    Radijas ir televizija

    2003 m. kovo mėnesį RRT atstovai dalyvavo Kijeve vykusiame susitikime, kuriame prie 2002 m. Nidos 8 valstybių sutarties dėl skaitmeninės televizijos plano prisijungė dar 5 nariai: Bulgarija, Moldova, Rumunija, Slovakija ir Turkija. Lietuvos atstovai parengė ir susitikimo metu suderino su 2002 m. Nidos planu skaitmeninės televizijos planą naujai prisijungusioms valstybėms.

    2003 metais AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ buvo paskirtas skaitmeninės televizijos kanalas, kuriuo rugpjūčio pabaigoje buvo pradėtos bandomosios transliacijos. Toliau Vilniuje veikė skaitmeninio radijo stotis, transliuojanti 6 radijo programas.

    Radijo dažniai (kanalai) numatyti radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti yra planuojami ir skiriami pagal Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategiją ir strateginį planą, kuriuos parengė RRT kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija. 2003 metais Lietuvos radijo ir televizijos komisijai buvo pateikta informacija apie 22 radijo dažnius ir 2 televizijos kanalus, kurie pagal Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą numatyti skirti radijo ir televizijos programų transliuotojams.

    Kadangi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai numatyta galimybė turėti keturias nacionalinio radijo ir dvi nacionalinės televizijos programas, naujai suplanuoti 6 radijo dažniai ir 5 televizijos kanalai nacionalinio radijo ketvirtosios programos ir nacionalinės televizijos antrosios programos transliavimo tinklams formuoti.

    RRT patvirtino Stereofoninio ir daugiakanalio garso transliavimo, retransliavimo ir siuntimo analoginėje televizijoje privalomuosius techninius reikalavimus, nustatančius naudotinus stereofoninio ir daugiakanalio garso standartus. Kabelinės televizijos operatoriai, iki tol naudoję skirtingus, nesuderinamus tarpusavyje standartus, perėjo prie bendro standarto. Tuo buvo baigta sumaištis rinkoje, kai pirkėjai ir prekybininkai nežinojo, koks standartas kur yra naudojamas.

    RRT, vykdydama Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavedimą, parengė 2003 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1238 „Dėl priemonių, užtikrinančių, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų priimamos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programos“. Pagal šį nutarimą, jau iki 2004 metų pabaigos Lietuvos nacionalinio radijo pirma ir antra programos ir Lietuvos nacionalinės televizijos pirmoji programa bus priimamos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Beveik visi nutarime numatyti radijo dažniai (kanalai) jau baigiami koordinuoti su užsienio šalių ryšių administracijomis ir 2004 metų pradžioje bus paskirti radijo ir televizijos programų siuntėjams.

    Per 2003 metus buvo sukoordinuota su užsienio valstybių ryšių administracijomis radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos 15 televizijos stočių ir 14 radijo transliavimo stočių. Per metus 24 televizijos stočių ir 85 radijo stočių veiklos techniniai parametrai įregistruoti Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) radijo stočių registre. 2003 m. pabaigoje Lietuvoje transliavo 98 televizijos ir 206 radijo transliavimo stotys.

    2003 m. toliau plėtėsi kabelinės televizijos tinklai – metų pabaigoje veikė 71 kabelinės televizijos ir 3 mikrobangės daugiakanalės televizijos tinklai. Kabelinės televizijos tinklų abonentų skaičius per metus padidėjo apie 16 000 ir metų pabaigoje siekė 257 000.

    2003 m. buvo patikrinti 24-ių kabelinės televizijos tinklų techniniai parametrai. Buvo nustatyta, jog 5 patikrinti kabelinės televizijos tinklai neatitiko techninių reikalavimų. Kabelinės televizijos tinklų operatoriai buvo įpareigoti per nustatytą laiką pašalinti techninius trūkumus. 21 procentas patikrintų kabelinės televizijos tinklų neatitiko Telekomunikacijų technikos taisyklėse TT 15-97 „Televizijos ir radiofonijos signalų kabelinės paskirstymo sistemos. Techninės charakteristikos ir matavimo metodai“ nustatytų reikalavimų.

    Radijo ryšio judrioji tarnyba

    Judriajam radijo ryšiui priskiriami vidaus radijo ryšio tinklai, viešieji radijo ryšio tinklai, jūros judriosios tarnybos laivų ir kranto stotys, oreivystės judriosios tarnybos orlaivių ir antžeminės (oro uostų) stotys. Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri 1440 vidaus (privačių) radijo ryšio tinklų, kuriuose veikia daugiau kaip 22 tūkstančiai stočių, 1787 viešąsias tinklų stotis, 312 laivų stočių, 82 kranto stotis, 438 orlaivių stotis, 283 antžemines stotis.

    4 lentelė. Radijo ryšio judriosios tarnybos veikla

     

    Išnagrinėta (gauta ir atsakyta) laiškų judriojo radijo ryšio klausimais

    1615

    Sukoordinuota radijo ryšio stočių Lietuvai

    91

    Sukoordinuota radijo ryšio stočių kaimyninėms šalims

    96

    Sausumos judrioji tarnyba - vidaus (privatūs) judriojo ryšio tinklai

    Išduota leidimų

    487

    Sausumos judrioji tarnyba - viešieji radijo ryšio tinklai

    Išduota leidimų

    774

    Išnagrinėta projektų

    31

    Jūros judrioji tarnyba:

    Išduota leidimų laivų stotims

    115

    Išduota leidimų pakrantės stotims

    20

    Oreivystės judrioji tarnyba:

    Išduota leidimų orlaivių stotims

    124

    Išduota leidimų antžeminėms stotims

    75

    5 lentelė. Radijo stočių vidaus radijo ryšio tinkluose skaičiaus kitimas 1995-2003 m.

    Metai

    1995

    1996

    1997

    1998

    1999

    2000

    2001

    2002

    2003

    Radijo stočių tinkluose skaičius, vnt.

    23 269

    23 856

    26 311

    27 637

    26 094

    26 576

    27 872

    26 000

    22 000

    6 lentelė. Viešųjų judriojo ryšio tinklų operatorių bazinių stočių skaičiaus kitimas 1991-2003 m.

    1991

    1993

    1995

    1997

    2001

    2002

    2003

    2

    10

    104

    321

    931

    1 441

    1 787

    7 lentelė. Bazinių stočių skaičiaus viešuosiuose judriojo radijo ryšio tinkluose kitimas 2001- 2003 m.

    NMT-450

    GSM-900

    DCS-1800

    2001 m.

    162

    712

    57

    2002 m.

    189

    1082

    170

    2003 m.

    190

    1328

    268

    Radijo ryšio palydovinė ir fiksuotoji tarnyba

    2003 metais buvo bendradarbiaujama su kaimyninėmis valstybėmis radijo dažnių palydovinės ir fiksuotosios tarnybų stotims koordinavimo klausimais. 2003 m. spalio 27-31 dienomis Rygoje įvyko derybos su Latvijos ryšių administracija dėl trečiosios kartos judriojo ryšio sistemų (UMTS) bei bevielės plačiajuostės prieigos sistemų tarpusavio koordinavimo 3,5 GHz, 10 GHz ir 25 GHz dažnių juostose.

    8 lentelė. Palydovinės ir fiksuotosios tarnybų statistika

    Išnagrinėta (gauta / atsakyta) laiškų palydovinio ir fiksuotojo ryšio klausimais

    414

    Išduota leidimų naudoti dažnius (kanalus) RRL stotyse

    268

     

     

    Notifikuotų stočių skaičius (ITU)

    46

     

     

    Išnagrinėta projektų (RRL)

    252

    Koordinuojamų RRL stočių Lietuvoje skaičius

    351

    Sukoordinuota RRL stočių Lietuvai

    292

    Koordinuojamų RRL stočių kaimyninėms šalims skaičius

    280

    Sukoordinuota RRL stočių kaimyninėms šalims

    206

     

     

    Užregistruota naujų Žemės stočių

    3

    Parengta ir išsiųsta raštų ir atsakymų į URM ir ambasadas

    4

     

     

    Dažnių (kanalų), kurių naudojimui išduoti leidimai Krašto apsaugos ministerijai, skaičius

    277

    Spektro inžinerija

    2003 m. parengti trijų dvišalių sutarčių tarp Lietuvos ir Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos bei tarp Lietuvos ir Latvijos projektai dėl 1900 – 1980 MHz, 2010 – 2025 MHz ir 2110 – 2170 MHz radijo dažnių naudojimo ir radijo stočių, veikiančių šiose radijo dažnių juostose, koordinavimo. Sutartis tarp Lietuvos ir Latvijos buvo pasirašyta 2003 m. spalio mėnesį vykusiose derybose tarp šių šalių ryšių administracijų. Taip pat parengta bei pasirašyta sutartis dėl plačiajuostės prieigos sistemų dvišalio koordinavimo tarp Lietuvos ir Latvijos 3.5 GHz, 10 GHz, 26 GHz ir 28 GHz dažnių juostose. Rengiant šią sutartį, buvo išanalizuoti plačiajuostės prieigos sistemų keliami trukdžiai bei nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkančios stotys netrukdo viena kitai.

    Buvo išnagrinėtos televizijos transliavimo mikrobangės daugiakanalės televizijos tinklais Panevėžyje, Šiauliuose, Mažeikiuose, Palangoje ir Utenoje techninės galimybės ir nustatytos mikrobangės daugiakanalės televizijos transliavimo Šiauliuose ir Panevėžyje sąlygos.

    Iškilus elektromagnetinio suderinamumo problemoms tarp televizijos transliavimo tarnybos stočių ir judriosios tarnybos stočių, veikiančių 58 – 87,5 MHz radijo dažnių juostoje, bei NMT judriojo ryšio stočių, buvo nustatyti šių tarnybų stočių sukuriamų elektrinių laukų ribiniai santykiai, kuomet stočių tarpusavio trukdantis poveikis dar nėra pastebimas. Nustatyti apsauginiai santykiai judriosios tarnybos stotims, kai joms trukdo televizijos transliavimo tarnybos stotys, leidžia teisingai planuoti judriąsias stotis 1–4 televizijos kanalo radijo dažnių juostoje, kurios dalį šiuo metu užima televizijos transliavimo tarnybos. NATO aljanse ši radijo dažnių juosta yra skirta karinei radijo ryšio aparatūrai, todėl Lietuva, prisitaikydama prie Euroatlantinės sąjungos standartų, šią radijo dažnių juostą ar jos dalį taip pat turės skirti judriajai tarnybai. Atliekant elektromagnetinio suderinamumo tyrimus buvo bendradarbiaujama su Krašto apsaugos ministerija, taip pat suinteresuota tokių suderinamumo tyrimų vykdymu, kuri RRT prašymu matavimams skyrė karinę judriojo radijo ryšio aparatūrą.

    RRT darbuotojai išanalizavo 24 su fiksuotomis tarnybomis susijusius ETSI standartus. Buvo sukurtas išsamus fiksuotųjų tarnybų siųstuvų bei imtuvų charakteristikų katalogas, kuris panaudotas Lietuvos radijo relinių linijų duomenų bazei modifikuoti taip, kad jis atitiktų Vienos susitarimo keliamus reikalavimus. Kataloge sukaupti duomenys apie siųstuvų spinduliavimo diagramas, imtuvų jautrumo diagramas bei antenų charakteristikas dažnių diapazone nuo 1 GHz iki 39,5 GHz. Taip pat buvo tirta radijo relinėms linijoms naudojamų antenų poliarizacijos koeficientų priklausomybė nuo antenų darbinių dažnių diapazono. Tam buvo sukurta programinė įranga ir išanalizuota apie 3000 antenų skirtingiems dažnių diapazonams. Norint atnaujinti fiksuotųjų tarnybų duomenų bazę, teko tirti imtuvo triukšmų lygio priklausomybę nuo dažnio bei aparatūros juostos pločio. Nors, esant tam pačiam dažniui ir juostos pločiui, aparatūros triukšmai ir priklauso nuo aparatūros architektūros, tačiau buvo nustatytos vidutinės triukšmo vertės, kurios panaudotos duomenų bazei atnaujinti.

    2003 metais žengtas svarbus žingsnis Vienos susitarimo fiksuotųjų tarnybų atžvilgiu įgyvendinimo kryptimi. Vienos susitarimo, nustatančio judriųjų bei fiksuotųjų tarnybų tarptautinio koordinavimo metodus bei kriterijus, įgyvendinimas fiksuotųjų tarnybų atžvilgiu iki šiol vyko vangiai dėl parametrų, reikalingų stoties tarptautiniam koordinavimui, gausos. Įvairių šalių ryšių administracijos skundėsi, jog neįmanoma gauti kai kurių aparatūros duomenų. 2003 metų pradžioje nuspręsta sudaryti standartinių aparatūrų bei antenų katalogą, kurį baigiantis metams sudarė RRT. Tai leis ryšių administracijoms lengviau pasirengti stočių tarptautiniam koordinavimui pagal Vienos susitarimą. Viename iš dviejų fiksuotųjų tarnybų darbo grupės susitikimų, kuris vyko Vilniuje kovo 24 – 28 dienomis,

    RRT atstovai pristatė minėtą aparatūros katalogą. Pagal jį Kroatijos ryšių administracija sukūrė supaprastintą aparatūros katalogą, kuris bus naudojamas skaičiuojant elektromagnetinį suderinamumą.

    2003 m. taip pat vyko ir judriųjų tarnybų darbo grupės susitikimas, kuriame buvo atnaujinti Berlyno sutarties skyriai, susiję su judriosiomis tarnybomis, ir dirbama kuriant bei tobulinant skaičiavimo metodiką bei ją pritaikančią programinę įrangą, skirtą judriųjų tarnybų stočių kuriamiems elektromagnetiniams laukams įvertinti.

    Buvo parengtas Trečiosios kartos judriojo radijo ryšio (UMTS/IMT-2000) plėtros plano radijo dažnių juostose 1900 – 1980 MHz, 2010 – 2025 MHz, 2110 – 2170 MHz projektas. RRT atstovai dalyvavo Elektroninių ryšių komiteto pirmosios darbo grupės (ECC/PT1) susitikimuose, kuriuose buvo sprendžiamos trečiosios kartos judriojo ryšio sistemų vystymo problemos, susijusios su efektyviu radijo dažnių spektro resursų naudojimu ir elektromagnetinio suderinamumo su kitomis radijo ryšio sistemomis užtikrinimu.

    Parengti Laidinių telekomunikacijų tinklų spinduliuotės techniniai reikalavimai, Radijo dažnių (kanalų) naudojimo kabelinės televizijos ir mikrobangės daugiakanalės televizijos priėmimo tinkluose taisyklės. Atlikta 31 bendrojo judriojo radijo ryšio tinklo bazinės stoties projektų ekspertizė, 252 radijo relinių linijų projektų elektromagnetinio suderinamumo ekspertizės, išanalizuotos bei sukoordinuotos užsienio šalių 135 radijo relinės linijos.

    Pasaulinė radijo ryšio konferencija WRC-2003

    2003 m. birželio 9 d. – liepos 4 d. Ženevoje vyko Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos Pasaulinė radijo ryšio konferencija (WRC-2003). Pasaulinė radijo ryšio konferencija priima sprendimus, susijusius su radijo ryšio valdymu, nustato pagrindines radijo ryšio plėtros kryptis, gaires, priima rekomendacijas, kurios leidžia efektyviau išnaudoti radijo spektrą. Konferencijos metu priimami sprendimai dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos leidžiamo Radijo ryšio reglamento straipsnių papildymo ir pakeitimo.

    Pasaulinei radijo ryšio konferencijai intensyviai ruošėsi bei aktyviai joje dalyvavo ir RRT atstovai. Pasiruošimo konferencijai bei pačios konferencijos metu taip pat buvo bendraujama su Jungtinių Amerikos Valstijų, kaimyninių šalių, Europos šalių bei NATO priklausančių šalių ryšių administracijomis.

    Konferencijos metu įvyko 962 plenariniai, komitetų bei darbo grupių posėdžiai. RRT dalyvavo plenariniuose posėdžiuose, komitetų darbe, CEPT bei NATO susitikimuose, kuriuose buvo derinamos Europos bei NATO šalių pozicijos aktualiais WRC-2003 darbotvarkės klausimais.

    Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje WRC-2003 buvo nagrinėjami ir svarbūs Lietuvai klausimai. Lietuvos delegacija ypatingą dėmesį skyrė transliavimui skirtoms palydovinėms pozicijoms išsaugoti. Ši klausimų grupė sukėlė daugiausia ginčų konferencijos metu. Lietuvai buvo aktualu išsaugoti savo palydovinę poziciją, kuri buvo priskirta per praėjusią konferenciją Stambule. Konferencijai buvo pateiktas bendras Kroatijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos dokumentas, kurį Lietuvos delegacija aktyviai palaikė per aptarimus darbo grupėse. Šiame dokumente buvo siūloma netaikyti kai kurių Radijo reglamento priedų Nr. S30 ir S30A paragrafų dabar galiojančiam palydovinių pozicijų, skirtų šalims, planui. Jei paragrafai būtų likę, tai tiek mūsų šalies, tiek ir kitų šalių palydovinę poziciją galėjo užimti bet kuris didesnis palydovinių paslaugų teikimo operatorius. Lietuva, Kroatija, Čekija , Slovakija, Vengrija, taip pat didesnė dalis Arabų lygos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių pritarė šiam dokumentui.

    Bendru sutarimu konferencijoje pavyko pasiekti, kad iš Radijo ryšio reglamento būtų išbraukti paragrafo skirsniai, kitiems operatoriams leidžiantys panaudoti šaliai priklausantį resursą. Pasiektas kompromisinis sprendimas, kad ši pozicijos užėmimo procedūra nebus taikoma tik transliavimo plano palydovams.

    Konferencijoje buvo priimti aktualūs sprendimai, reglamentuojantys plačiajuosčių nelicencijuojamų bevielių prieigų (WAS) panaudojimą 5 GHz dažnių juostoje. Priimtas sprendimas globaliu mastu įteisinantis WAS sistemų naudojimą, kuris atvers didžiules galimybes teikti bevielio internetinio ryšio bei duomenų perdavimo paslaugas.

    Konferencijoje priimti sprendimai įteisino trumpųjų ir viduriniųjų bangų radijo transliacijas skaitmeniniu formatu. Birželio 16 d. bus laikoma skaitmeninio radijo trumposiose ir viduriniosiose radijo bangose atsiradimo pradžia.

    Priimti WRC-2003 sprendimai leido panaudoti 14.0-14,5 GHz dažnių juostą duomenų perdavimui lėktuvuose, taigi dabar tolimųjų skrydžių metu keleiviai galės naudotis internetu. Galimybė prisijungti prie interneto sudaryta ir kruizinių laivų keleiviams. Konferencijos sprendimai leido naudoti žemės stotis laivuose 5 GHz ir 14 GHz dažnių juostose. Harmonizuoti radijo dažniai, kuriuos gelbėjimo tarnybos galės naudoti stichinių nelaimių atvejais. Deja, harmonizuoti radijo dažnius pavyko tik atskirai kiekvienam iš trijų regionų, apibrėžtų Radijo ryšio reglamente. Sutarta, kad po 2009 metų radijo mėgėjai galės naudoti harmonizuotą, globaliu mastu papildomą dažnių juostą -100 KHz. Galutinį priimtą sprendimą galima vertinti kaip pirmą žingsnį, harmonizuojant Radijo mėgėjų tarnybai skirtas dažnių juostas ir liberalizuojant šios tarnybos reguliavimą tarptautiniu lygiu.

    Lietuvos ryšių administracija, kaip ir daugelis kitų šalių ryšių administracijų, buvo pateikusi Konferencijai siūlymus įtraukti mūsų šalį į kai kurias šiuo metu Radijo ryšio reglamente esančias pastabas. Lietuva buvo įtraukta į Radijo ryšio reglamento 5 skyriaus 5.514 pastabą, suteikiančią galimybę antrumo teise naudoti 17,3-17,7 GHz radijo dažnių juostą fiksuotajai ir judriajai tarnyboms.

    Konferencijos pabaigoje Lietuvos delegacija kartu su Europos Sąjungos valstybių narių bei šalių kandidačių delegacijomis pasirašė deklaraciją, skelbiančią, kad šalys laikysis konferencijos priimtų dokumentų tiek, kiek jie atitinka pastarųjų įsipareigojimus pagal pasirašytą stojimo į Europos Sąjungą sutartį. Be to, Lietuvos delegacija kartu su Latvijos ir Estijos delegacijomis pasirašė atskirą deklaraciją, numatančią, kad Lietuva pasilieka sau teisę imtis visų reikalingų priemonių, apsaugant valstybės interesus tuo atveju, jei kuri Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narė nesilaikytų konferencijos nutarimų. Panašias deklaracijas paskelbė ir kitos dalyvavusios šalys.

    Derybos

    2003 m. buvo užbaigtas ilgai trukęs ginčas tarp Lietuvos ir Rusijos Federacijos radijo ryšio administracijų dėl 1386 kHz radijo dažnio naudojimo. Šis radijo dažnis Kauno radijo stočiai buvo skirtas dar 1927 metais Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Lozanos konferencijoje. Priskyrimas buvo patvirtintas 1948 m. Kopenhagos plane ir 1975 m. Ženevos plane. Pagal Ženevos planą, iš 3000 Europoje užregistruotų viduriniųjų bangų radijo transliavimo stočių tik kelioms dešimtims leista transliuoti 1 MW ir didesne galia, tarp jų ir Kauno stočiai, dirbančiai 1386 kHz radijo dažniu. Tačiau šiuo dažniu beveik 30 metų transliuoja stotis Kaliningrado srityje, Bolšakove, atimdama teisėtą galimybę juo naudotis Lietuvoje.

    Tarpininkaujant Susisiekimo ministerijai ir Užsienio reikalų ministerijai, 2003 m. gegužės 26 - 27 dienomis ir rugsėjo 9 - 10 dienomis įvyko derybos su Rusijos Federacijos radijo ryšių administracija dėl 1386 kHz dažnio radijo stoties darbo. Derybų metu pavyko pasiekti abiems pusėms priimtiną sprendimą, nustatantį, kad Rusijos Federacija palaipsniui nutrauks transliacijas 1386 kHz radijo dažniu iš Bolšakovo. Jau 2004 metų pradžioje šios stoties transliacijų laikas sutrumpės iki 8 valandų per parą. Likusį laiką galės transliuoti Kauno stotis. Nuo 2006 metų sausio 1 dienos Bolšakovo radijo stotis šiuo radijo dažniu transliuos tik 2 val. per parą, o nuo 2007 metų lapkričio 1 d. visai nutrauks transliacijas.

    Spalio 27 - 31 dienomis Rygoje įvyko derybos su Latvijos ryšių administracija dėl trečiosios kartos judriojo ryšio sistemų (UMTS), bevielės plačiajuostės prieigos sistemų tarpusavio koordinavimo 3,5 GHz, 10 GHz ir 25 GHz dažnių juostose bei radijo ir televizijos stočių tarpusavio koordinavimo.

    Sausio 14-15 d. ir gruodžio 16 - 18 d. mėn. vyko trišalės Lietuvos, Latvijos bei Estijos civilinių bei karinių ryšių administracijų atstovų derybos dėl radijo dažnių supaprastintų koordinavimo procedūrų dažnių juostose 30 - 87,5 MHz. Pasirašytas trišalis susitarimas.

    RRT dalyvavo Transliacijų trumposiomis bangomis koordinavimo tarptautinėje konferencijoje, kurioje buvo sukoordinuoti trumpųjų bangų radijo dažniai, kuriais AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ siunčia radijo programas į Centrinę Europą ir šiaurės vakarų Ameriką. Taip pat buvo sukoordinuotos radijo dažnių naudojimo sąlygos transliacijoms trumposiomis bangomis į centrinę Rusiją.

    Radijo mėgėjų veikla

    RRT egzaminuoja asmenis, pageidaujančius gauti radijo mėgėjo leidimą ir radijo mėgėjus, norinčius pakelti savo kvalifikaciją. Radijo mėgėjų egzaminų kvalifikacinės komisijos veikia visuose RRT Radijo kontrolės skyriuose, kurie yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Ataskaitiniais metais kvalifikacinius egzaminus laikė 32 pretendentai. Pretendentų žinių patikrinimui naudojama Tarnyboje sukurta egzaminavimo metodika, kuri leidžia per minimalų laiką patikrinti, ar asmuo turi pakankamai žinių tam, kad gautų radijo mėgėjo leidimą.

    RRT direktoriaus įsakymu patvirtinta Teisės užsiimti radijo mėgėjų veikla suteikimo tvarka ir užsiėmimo šia veikla sąlygos, kurios keičia ankstesnes radijo mėgėjų taisykles. Radijo mėgėjų duomenų bazės pritaikomos pagal naujosios tvarkos reikalavimus. Pradėta ruoštis naujo pavyzdžio radijo mėgėjų veiklos leidimų išdavimui.

    Pradėtas aktyvus bendradarbiavimas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Naujuoju archyvu ir Valstybės archyvu dėl radijo mėgėjų duomenų saugojimo.

    Per 2003 m. išduoti 9 HAREC (tarptautinių egzaminų sertifikatai) ir 42 CEPT (tarptautiniai) leidimai. Metų pabaigoje Lietuvoje buvo registruotos 838 individualios, 52 kolektyvinės ir 170 šeimyninių radijo mėgėjų stočių.

    RRT bendradarbiauja su visuomeninėmis radijo mėgėjų organizacijomis, tarp jų ir su Lietuvos radijo mėgėjų draugija bei Lietuvos radijo sporto federacija.

     

  3. RADIJO RYŠIO KONTROLĖ IR RADIJO STEBĖSENA

 

Atsirandant naujoms radijo ryšio sistemoms ir technologijoms bei specifiniams pramonės, medicinos ir mokslo įrenginiams, spinduliuojantiems elektromagnetines bangas, vis dažniau atsiranda įvairaus pobūdžio trukdžių radijo ir televizijos programų priėmimo bei radijo ryšio imtuvams.

RRT Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių Radijo kontrolės skyriai atlieka radijo ryšio sistemų monitoringą (stebėseną) bei nustato radijo trukdžių vietą ir šaltinį. Radijo trukdžius pagal gautas paraiškas nemokamai nustato ir RRT judrioji radijo trukdžių kontrolės grupė, aprūpinta specialia aparatūra. Ši grupė vyksta į bet kurią šalies vietą ir išaiškina tikrąsias trukdžių priežastis. Radijo trukdžius privalo pašalinti juos sukėlusio įrenginio savininkas RRT nustatyta tvarka.

Apie pastebėtus trukdžius galima pranešti RRT nemokamu telefonu 8 800 20030, veikiančiu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2003 metais gautos ir išnagrinėtos 377 paraiškos dėl trukdžių priežasčių nustatymo, iš jų:

  • 203 dėl trukdžių eterinei ir kabelinei televizijai;
  • 94 dėl trukdžių radijo ryšiams (žinybiniai, mėgėjų, judrusis radijo ryšys ir pan.);
  • 34 dėl trukdžių radiofonijai (vidutinėmis ir ultratrumposiomis bangomis);
  • 3 dėl trukdžių kompiuteriams ir laidiniam ryšiui;
  • 43 konsultacinio pobūdžio paraiškos.

Surašyti 34 radijo trukdžius skleidžiančių įrenginių patikrinimo aktai.

Prieš pradedant eksploatuoti naujas ultratrumposiomis bangomis (toliau – UTB) veikiančias radiofonines bei televizijos stotis, atliekami kontroliniai spinduliuotės parametrų, apsprendžiančių elektromagnetinį suderinamumą, matavimai. 2003 m. atliktas 21 kontrolinis televizinių stočių spinduliuotės parametrų matavimas bei 54 kontroliniai UTB radiofoninių stočių spinduliuotės parametrų matavimai.

Siekiant išvengti UTB radiofoninių stočių tarpusavio trukdžių, periodiškai matuojamas radijo dažnio nuokrypis (atlikti 423 kontroliniai matavimai). Taip pat matuojami televizijos ir UTB dažnių diapazone veikiančių radijo stočių signalų lygiai (5 matavimai). Parengtos ir patvirtintos Radijo programų transliavimo stočių dažnio moduliavimo spinduliuotės radijo dažnio didžiausio nuokrypio matavimo radijo stebėsenos stotyse taisyklės. Pagal šių Taisyklių nustatytą tvarką ir sąlygas Ryšių reguliavimo tarnybai nustačius, kad asmuo pažeidė nustatytas radijo dažnio (kanalo) naudojimo sąlygas, jam taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. 2003 m. parengti ir išsiųsti 52 pranešimai apie techniškai netvarkingų siųstuvų veiklą.

2003 m. vykdant radijo ryšio priežiūrą, buvo patikrinti 246 radijo ryšio tinklai. Surašyti 9 administracinių teisės pažeidimų protokolai už radijo ryšio tvarkos pažeidimus.

Pagal gautą paraišką atlikti GSM bazinių stočių signalų lygių matavimai. 2003 metais įsigyta GSM tinklų aprėpties zonų matavimo įranga leidžia tikrinti praktiškai visų GSM stočių signalų lygius.

Krašto apsaugos ministerijos prašymu atlikti karinių radarų parametrų kontroliniai matavimai.

2003 metų pabaigoje RRT buvo įregistruota 803 vnt. pramonės ir 131 vnt. medicinos įrenginių, kurie veikdami generuoja ir naudoja radijo bangų energiją. Papildytos Leidimų naudoti pramonės, mokslo ir medicinos įrenginius, veikiančius radijo dažnių diapazone, išdavimo taisyklės. Tokių įrenginių spinduliuotės parametrai kontroliuojami pagal paraiškas.

2003 m. pabaigoje pagal PHARE projektą LI0003.03.01 gauta nauja techninė ir programinė radijo stebėsenos įranga. Radijo stebėsenos pagalba kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir pramoninių radijo trikdžių lygiai atitinka normas.

Kai atliekant radijo stebėseną užfiksuojamas spinduliuotės parametrų neatitikimas, atliekami detalūs matavimai. Patikrinus 80 radijo ryšio tinklų, nustatyti 8 spinduliuotės normų neatitikimo atvejai.

Tęsiami darbai identifikuojant radijo telefonus, veikiančius GSM judriojo radijo ryšio dažnių diapazone. Šiame diapazone nustatyti 66 radijo ryšio įrenginiai, sukeliantys trukdžius. Pateikti 43 reikalavimai atjungti neteisėtai naudojamus bevielius telefonus, kurie buvo naudojami, pažeidžiant radijo dažnių naudojimo tvarką. Visi telefonai buvo atjungti.

Surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas už teisės aktų, reglamentuojančių radijo mėgėjų veikla, pažeidimą.

Periodiškai tikrinama dauguma radijo dažnių diapazonų, nuolat tikrinami radijo dažnių diapazonai, skirti fiksuotajam radijo ryšiui. Tokių patikrinimų metu nustatyti 15 nelegalūs radijo dažnių naudojimo atvejai.

  1. RADIJO RYŠIO ĮRENGINIŲ IR TELEKOMUNIKACIJŲ GALINIŲ ĮRENGINIŲ RINKOS PRIEŽIŪRA
  2.  

    Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas (toliau - Reglamentas). Šis Reglamentas nustatė laisvo radijo ryšio įrenginių ir galinių įrenginių judėjimo ir jų teikimo į rinką, naudojimo bei jungimo į telekomunikacijų tinklus sąlygas, esminius reikalavimus, taip pat įpareigojimus, susijusius su informacija apie sąsajų specifikacijas, atitikties šiems reikalavimams įvertinimo, patvirtinimo ir priežiūros tvarką bei sąlygas. Įsigaliojus Reglamentui iš esmės pakito įrenginių teikimo į rinką sąlygos – jos tapo kur kas liberalesnės, palyginti su anksčiau galiojusiomis. Buvo atsisakyta leidimų aparatūrai įvežti, panaikinta privalomojo sertifikavimo sistema. Įrenginiai, kurie atitinka esminius Reglamento reikalavimus ir yra tinkamai pažymėti turi nekliudomai patekti į rinką. Nauja įrenginių teikimo į rinką tvarka pareikalavo iš esmės keisti iki šiol naudotus rinkos priežiūros metodus. Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių rinkos priežiūra buvo pavesta naujai įkurtam RRT Rinkos priežiūros departamentui.

    Šiems naujiems uždaviniams spręsti reikėjo tinkamai parengti personalą, informuoti visuomenę apie įrenginių teikimo į rinką pakeitimus, nustatyti tarpusavio ryšius tarp RRT ir kitų institucijų, sustiprinti RRT materialinę techninę bazę, užtikrinančią efektyvią radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninių ir elektromagnetinio suderinamumo parametrų kontrolę, dalyvauti Europos Sąjungos ir ERO komitetų ir darbo grupių, susijusių su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/5/EB „Dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo“ (toliau -RTTE direktyva) įgyvendinimu ir priežiūra, veikloje.

    Vykdant rinkos priežiūrą pagal Reglamento reikalavimus, iki 2003 m. gegužės 31 d. buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis. Šio laikotarpio metu įrenginiai, turintys sertifikatus ir pateikti į rinką iki 2003 m. sausio 1 d., buvo laikomi teisėtai teikiamais į rinką. Po 2003 m. sausio 1 d. pateiktiems į rinką įrenginiams buvo taikomi Reglamento reikalavimai. Reglamento priežiūros 2003 m. rezultatai pateikti 9 lentelėje.

    9 lentelė. Reglamento priežiūros 2003 m. rezultatai

     

    Patikrinimų skaičius

    2003 m.

    sausio 1 d –

    gegužės 31 d.

    2003 m.

    birželio 1 d – gruodžio 31 d.

    Iš viso

    Iš viso patikrinta įrenginių:

    82

    68

    150

    radijo ryšio įrenginių

    59

    44

    103

    galinių įrenginių

    2

    10

    12

    abiejų rūšių įrenginių

    21

    14

    35

    Neturi CE ženklo

    28

    20

    48

    Turi CE ženklą

    54

    46

    102

    Neturi atitikties deklaracijos

    43

    28

    73

    Turi atitikties deklaraciją:

    39

    38

    77

    pateikta išsami atitikties deklaracija

    12

    20

    32

    pateikta sutrumpinta atitikties deklaracija

    20

    10

    30

    pateikta nuoroda, kad atitinkaį 1999/5/EB direktyvos reikalavimus

    5

    7

    12

    atitikties deklaracija nurodoma internete

    2

    1

    3

    Pranešimas nebūtinas

    42

    45

    87

    Pranešimas būtinas:

    40

    21

    61

    pranešimų pateikta

    38

    17

    55

    pranešimų nepateikta

    2

    4

    6

    Pateikta informacija apie galinių įrenginių sąsajas

    13

    6

    19

    Pateikta informacija apie galinių įrenginių naudojimą

    15

    6

    21

    Pateikta informacija apie radijo ryšio įrenginių naudojimą

    43

    35

    78

    Paimta iš rinkos patikrai laboratorijose

    4

    19

    23

    Iš viso pateikta pranešimų

    56

    73

    129

    Pranešimus pateikė Lietuvos įmonės

    30

    51

    81

    Pranešimus pateikė užsienio įmonės

    12

    36

    48

     

    Atsižvelgiant į tai, kad panaikinus leidimus įvežti aparatūrą ir įrenginius, tapo sudėtinga kontroliuoti įrenginių judėjimą per sieną, 2003 m. balandžio 15 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp RRT ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas) dėl duomenų apie įvežamus įrenginius teikimo RRT.

    Remiantis Reglamentu, radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių priežiūrą kartu su RRT pagal savo kompetencijas vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau - VNPI). Kadangi Reglamente nėra labai aiškiai apibrėžtos abiejų institucijų kompetencijos sritys, todėl 2003 m. birželio 25 d. RRT su VNPI pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje buvo aiškiai apibrėžtos veiklos sritys tiek vykdant Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamente, tiek Elektromagnetinio suderinamumo reglamente (toliau - EMS reglamentas) nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą.

    Atliekant Reglamente nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą, tinkamą dėmesį būtina skirti įrenginių techninių parametrų atitikties esminiams reikalavimams, pateiktiems darniuose standartuose, kontrolei. Išanalizavus Europos Sąjungos šalių patirtį, pastebėta, jog teikiami į rinką įrenginiai, nors ir yra tinkamai pažymėti, atitikties deklaracijos ir kiti dokumentai yra tinkamai parengti, tačiau patikrinus juos laboratorijoje, nustatoma, kad jų parametrai neatitinka esminių reikalavimų, nustatytų darniuosiuose standartuose.

    Lietuvai nuo 2004 m. gegužės 1 d. tapus visateise ES nare, rytinės Lietuvos sienos taps rytinėmis ES sienomis, todėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių rinkos priežiūra turės būti sustiprinta (mūsų šalis turės prisiimti atsakomybę dėl ES rinkos apsaugojimo nuo iš Rytų šalių patenkančių įrenginių, neatitinkančių esminių reikalavimų). Iki 2003 m. RRT turima materialinė techninė bazė neatitiko šiuolaikinių reikalavimų minėtoms užduotims vykdyti.

    Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes buvo nuspręsta atnaujinti turimą materialinę techninę bazę, panaudojant RRT investicinių projektų ir PHARE lėšas. Toliau pateikti šioje srityje įdiegtų projektų aprašymai.

    Atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikavimo įstaigų) plėtros programa (PHARE projektas LT0003.01)

    2001 m. vasario 21 d. Vyriausybė patvirtino Atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikavimo įstaigų) plėtros programą, kurios kuratore paskirta Ūkio ministerija. RRT buvo numatytas šių priemonių įgyvendinimas:

    1) radijo ir telekomunikacijų galinės įrangos bei EMS bandymų laboratorijų akreditavimo srities plėtimas, taikant su ES direktyvomis 1999/5/EB, 1989/336/EEB susietus darniuosius standartus;

    2) EMS suderinamumo bandymų laboratorijos (Aparatūros ir įrenginių EMS kontrolės skyriaus) akreditavimo srities plėtimas, taikant su ES direktyva 89/336/EEB susietus darniuosius standartus.

    Abi šios priemonės buvo finansuojamos PHARE projekto Nr. LT0003.01 „Administracinių ir techninių gebėjimų stiprinimas skatinant laisvą prekių judėjimą“ lėšomis. Pirmajai priemonei vykdyti RRT buvo skirta 802 tūkst. Lt, iš jų 738 tūkst. Lt įrangai įsigyti. Antrajai priemonei vykdyti skirta 149 tūkst. Lt.

    Vykdant pirmąją priemonę, RRT skyrių techninė kompetencija buvo praplėsta pagal 2 priede nurodytus standartus. Vykdant antrąją priemonę, skyrių techninė kompetencija buvo praplėsta pagal 3 priede nurodytus standartus. Skyrių techninės kompetencijos buvo patvirtintos Nacionalinio akreditacijos biuro išduotais pažymėjimais.

    Įgyvendinus šias priemones:

    - padidėjo galimybės kontroliuoti įrenginių techninius parametrus, vykdant Lietuvos rinkos priežiūrą bei kontroliuojant, kad į ją nepatektų esminių reikalavimų neatitinkantys ir nesaugūs įrenginiai (produktai);

    - buvo sudarytos galimybės Lietuvos gamintojams atlikti gaminamų įrenginių (produktų) atitikties esminiams reikalavimams bandymus, gauti bandymų protokolus, kurių pagrindu būtų rengiamos atitikties deklaracijos ar išduodami atitikties pažymėjimai;

    - sudarytos galimybės įrenginių gamintojams ir projektuotojams, atliekant naujų įrenginių (produktų) kūrimo bandomuosius projektavimo darbus, įvertinti jų techninius parametrus.

    PHARE projektas LI0003.03.01 2002-2003 m. „Ryšių reguliavimo tarnybos steigimas ir techninės bazės stiprinimas“

    Projekte numatytos lėšos įrangai įsigyti – 8,689 mln. Lt (ES skiriamos lėšos – 4,489 mln. Lt, Lietuvos kofinansavimo lėšos – 4,2 mln. Lt), iš jų Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių (kartu ir Elektromagnetinio suderinamumo) techninio reglamento priežiūros įrangai įsigyti skirta 1,8 mln. Lt kofinansavimo lėšų. Įsigijus įrangą, buvo pritaikyta daugelis naujų bandymų metodų pagal darniuosius ir kitus standartus.

    RRT Telekomunikacijų infrastruktūros priežiūros skyrius patikrino 30 vnt. radijo ryšio įrenginių (15 vnt. iš jų patikrinti rinkos priežiūros tikslais, 15 vnt. – teikėjų į rinką iniciatyva pagal sutartis) siekdamas nustatyti, ar jų techniniai parametrai atitinka Reglamente apibrėžtų darniųjų Lietuvos standartų reikalavimus, susijusius su efektyviu radijo dažnio spektro naudojimu.

    10 lentelė. Radijo ryšio įrenginių, išbandytų pagal atitinkamų darniųjų Lietuvos standartų reikalavimus, statistika

    Darnieji Lietuvos standartai

    Radijo ryšio įrenginių kiekis, vnt.

    LST EN 300 086-2

    3

    LST EN 300 113-2

    15

    LST EN 300 219-2

    1

    LST EN 300 220-3

    3

    LST EN 300 328

    3

    LST ETS 300 384

    2

    LST EN 301 751

    1

    LST EN 301 783

    1

    Kiti

    1

    33% išbandytų radijo ryšio įrenginių techniniai parametrai neatitiko Reglamento reikalavimų.Aparatūros ir įrenginių elektromagnetinio suderinamumo kontrolės skyrius patikrino 18 radijo ryšio įrenginių (iš jų 5 vnt. patikrinti rinkos priežiūros tikslais, 13 vnt. – teikėjų į rinką iniciatyva pagal sutartis) siekdamas nustatyti, ar jų techniniai parametrai atitinka Reglamente apibrėžtų darniųjų Lietuvos standartų reikalavimus, susijusius su elektromagnetiniu suderinamumu. Nustatyta, kad visų tikrintų įrenginių elektromagnetinio suderinamumo parametrai atitinka Reglamento nustatytus reikalavimus.

    Aparatūros ir įrenginių atitikties įvertinimas

    Palaipsniui įdiegiant į Lietuvos teisę Acquis communautaire radijo ryšio ir telekomunikacinių galinių įrenginių rinkos sektoriuje nuo 2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje taikomos atitikties įvertinimo procedūros, analogiškos RTTE direktyvoje nustatytoms. Vertinant radijo ryšio įrenginių, veikiančių Europoje neharmonizuotose radijo dažnių juostose, tinkamumą naudoti Lietuvoje bei diegiant elektroninės valdžios priemones, Ryšių reguliavimo tarnyboje sudaryta galimybė priimti pranešimus dėl 2 klasės aparatų teikimo į rinką ir elektroniniu būdu. Siekiant sumažinti radijo trukdžių įtaką radijo ryšio sistemoms, 2003 m. buvo vykdoma radijo ryšio tinkluose naudojamų įrenginių atitikties esminiams reikalavimams ir naudojimo sąlygoms kontrolė.

    2003 m. įvertintų radijo ryšio ir telekomunikacijų galinių įrenginių atitikties nustatytiems privalomiesiems ir/arba deklaruotiems reikalavimams duomenys pateikti 11 lentelėje.

    11 lentelė. Atitikties įvertinimo veiklos 2003 m. rezultatai

    Veiklos rūšis

    Išnagrinėtų įrenginių dokumentų bylų skaičius

    Pranešimai dėl 2 klasės aparatų teikimo į rinką:

    WLAN įrenginiai

    PMR įrenginiai

    Mikrolink įrenginiai

    Radijo modemai

    Kiti įrenginiai

    Iš viso: 136

    30

    47

    20

    9

    30

    Radijo ryšio įrenginių atitikties kontrolė pagal numatomą jų naudojimo pobūdį, registruojamuose sausumos judriosios tarnybos radijo ryšio tinkluose

    212

    Savanoriškas sertifikavimas

    2

    Išvados teikimas dėl radijo ryšio įrenginių atitikties esminiams reikalavimams, Rinkos priežiūros departamento paklausimu

    4

    Nuomonės teikimas vykdant „notifikuotos“ įstaigos funkcijas, vertinant įrenginių atitiktį pagal 99/5/EB direktyvoje numatytas atitikties vertinimo procedūras (kai įrenginiai neatitinka darniųjų Europos standartų)

    0

    Iš viso: 354

    2003 m. Atitikties įvertinimo skyrius išnagrinėjo kitus 88 suinteresuotų asmenų paklausimus, susijusius su reikalavimais įrenginiams, jų naudojimo sąlygoms  bei teikė informaciją gamintojams ir importuotojams dėl šių reikalavimų įvykdymo tvarkos.

    Aparatūros ir įrenginių elektromagnetinio suderinamumo kontrolė

    Elektromagnetinį suderinamumą reglamentuoja EMS reglamentas, kuriuo remiantis Lietuvos Respublikoje buvo įgyvendintos ES direktyvos 89/336/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo“ nuostatos, bei 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas.

    EMS reglamentas nusako esminius elektromagnetinio suderinamumo reikalavimus aparatūrai ir įrenginiams, kurie gali spinduliuoti radijo bangas. Tai platus gaminių asortimentas, pradedant nuo paprasčiausių buitinių prietaisų (šaldytuvų, viryklių), baigiant sudėtingais gamybos įrenginiais ir mašinomis bei informacinių technologijų įrenginiais.

    Esminius elektromagnetinio suderinamumo reikalavimus radijo ryšio įrenginiams ir telekomunikacijų galiniams įrenginiams išsamiai apibrėžia Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas.

    Aparatūros ir įrenginių elektromagnetinio suderinamumo kontrolę atlieka RRT Aparatūros ir įrenginių elektromagnetinio suderinamumo kontrolės skyrius (Kaune).

    Naujai įsigyta matavimų bei programinė įranga leido ne tik praplėsti elektromagnetinio suderinamumo bandymų diapazoną nuo 0 Hz iki 26 GHz, bet ir padidino atliekamų matavimų tikslumą, išplėtė parametrų skaičių bei leido praplėsti akreditavimo sritį. Akreditavimo sritis 2003 m. apėmė 121 Lietuvos, Europos, Rusijos bei tarptautinį elektromagnetinio suderinamumo standartą (žr. 12 lentelę.).

    12 lentelė. Elektromagnetinio suderinamumo standartų, įeinančių į RRT Aparatūros ir įrenginių elektromagnetinio suderinamumo kontrolės skyriaus akreditavimo sritį, skaičius

    1999 m.

    2000 m.

    2001 m.

    2002 m.

    2003 m.

    38

    38

    70

    64

    121

    Elektromagnetinio suderinamumo parametrų, kuriuos galima išmatuoti su turima įranga, sąrašas pateiktas 4 priede.

    2003 metais be paminėtos radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių rinkos priežiūros, buvo atliekami kitos elektrinės ir elektroninės aparatūros ir įrenginių bandymai pagal EMS reglamentą, vykdant RRT sutartis su sertifikavimo įstaigomis (elektroninės aparatūros sertifikavimo centru „Sertika“, VĮ „Infostruktūra“, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimų centru ir Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centru) bei tiesiogiai - su Lietuvos elektrinės bei elektroninės aparatūros gamintojais. Atlikti elektromagnetinio suderinamumo bandymai daugeliui Lietuvos elektrinės bei elektroninės aparatūros gamintojų, eksportuojančių savo gaminius tiek į Europos Sąjungos šalis, tiek į Rusiją. Bandymai buvo atliekami pagal Lietuvos - LST, regioninius - EN ar GOST ir tarptautinius - IEC ar CISPR standartus. Bandymų protokolai buvo rengiami lietuvių, anglų bei rusų kalbomis.

    7 pav. 2003 metais atliktų elektromagnetinio suderinamumo bandymų palyginimas pagal gaminių grupes

    Praplėtus akreditavimo sritį, pasirašytos sutartys atlikti elektromagnetinio suderinamumo bandymus Latvijos bei Lenkijos telekomunikacinės ir medicininės aparatūros gamintojams.

    Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos 2003 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. T1-143 „Dėl įgaliojimų suteikimo atlikti medicinos prietaisų atitikties įvertinimą“ RRT Aparatūros ir įrenginių elektromagnetinio suderinamumo kontrolės skyrius nuo 2003 m. gruodžio 18 d. įgaliotas atlikti medicinos prietaisų elektromagnetinio suderinamumo įvertinimą.

    13 lentelė. Išduotų elektromagnetinio suderinamumo bandymų protokolų skaičius 1998-2003 m.

    1998 m.

    1999 m.

    2000 m.

    2001 m.

    2002 m.

    2003 m.

    108

    120

    119

    110

    110

    121

     

  3. PAŠTO VEIKLOS REGULIAVIMAS IR PRIEŽIŪRA

Pagrindinis pašto veiklos reguliavimo tikslas – siekti atitinkančios Europos Sąjungos normas liberalios pašto paslaugų rinkos, sąžiningos konkurencijos tarp pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų teikėjų, užtikrinti tinkamą pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų teikimo priežiūrą bei visiems gyventojams prieinamas, kokybiškas pašto paslaugas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

RRT 2003 m. metais patvirtino Pagrindines pašto tinklo charakteristikas bei pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų kokybės reikalavimus (standartus); Universaliųjų pašto paslaugų teikėjų išlaidų apskaitos tvarką; Pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų ginčų nagrinėjimo tvarką.

Šie teisės aktai svarbūs užtikrinant ES universaliųjų pašto paslaugų standartų laikymąsi, pašto paslaugų teikimo reguliarumą bei patikimumą, kokybiškų, pašto paslaugų naudotojų poreikius atitinkančių universaliųjų pašto paslaugų teikimą, universaliųjų pašto paslaugų tarifų skaidrumą.

Universaliųjų pašto paslaugų teikėjų išlaidų apskaitos tvarka nustato pagrindinius išlaidų apskaitos tvarkymo principus bei išlaidų apskaitos sistemai keliamus reikalavimus. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas savo išlaidų apskaitos sistemoje privalo atskirti kiekvieną rezervuotąją ir nerezervuotąją pašto paslaugą. Tvarkant nerezervuotųjų pašto paslaugų išlaidų apskaitą, universaliųjų pašto paslaugų teikėjas privalo aiškiai atskirti universaliųjų pašto paslaugų dalį sudarančias paslaugas ir universaliosioms nepriskirtinas paslaugas. Išlaidų apskaita užtikrina, kad tarifai būtų objektyvūs, skaidrūs, nediskriminaciniai ir susieti su teikiamų paslaugų išlaidomis.

Pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų rinka

Kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių bei narystės Europos Sąjungoje siekiančiose šalyse, tradicinis universaliųjų pašto paslaugų teikėjas užima didesniąją rinkos dalį (žr. 8-9 pav.). Lietuvos pašto rinkoje vyksta aktyvi konkurencija. Kai kurie pasiuntinių pašto paslaugų teikėjai teikia paslaugas šalies ir (ar) tarptautiniu mastu, kai kurie apsiriboja tik Lietuvos miestais (-u) ar rajonais (-u).

RRT, vykdydama pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą, kas pusmetį renka duomenis apie pašto ir pasiuntinių pašto paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiklą. VĮ „Lietuvos paštas“ pajamos už suteiktas pašto paslaugas 2003 m. sudarė 69 066 000 Lt, kitų pašto bei pasiuntinių pašto paslaugų teikėjų – 57 938 633 Lt.

8 pav. Pajamų už 2003 m. suteiktas pašto ir pasiuntinių pašto paslaugas pasiskirstymas tarp VĮ „Lietuvos paštas“ ir kitų pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų teikėjų, procentais

9 pav. VĮ „Lietuvos paštas“ bei kitų pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų teikėjų užimama rinkos dalis pagal 2002 m. ir 2003 m. gautas pajamas.

RRT bendradarbiaudama su Statistikos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 metų IV ketvirtį parengė naujas pašto paslaugų ir pasiuntinių pašto paslaugų metinės bei ketvirtinės ataskaitų formas, kurias nuo 2004 metų pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų teikėjai turės pateikti RRT ir Statistikos departamentui.

Pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymą RRT įgaliota prižiūrėti, kaip laikomasi leidimų teikti pašto bei pasiuntinių pašto paslaugas sąlygų. 2003 metais Susisiekimo ministerija išdavė 24 leidimus, suteikiančius teisę teikti pašto bei pasiuntinių pašto paslaugas. 2004 metų sausio 1 dienai Susisiekimo ministerija iš viso yra išdavusi 64 leidimus, suteikiančius teisę teikti šias paslaugas:

  • pasiuntinių pašto paslaugas (54 leidimai);
  • pašto ir pasiuntinių pašto paslaugas (9 leidimai);
  • pašto paslaugas (1 leidimas).

Universaliosios pašto paslaugos, apimtis ir rezervuota sritis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu, VĮ „Lietuvos paštas“ yra įpareigota teikti universaliąsias pašto paslaugas visoje šalies teritorijoje ir privalo užtikrinti, kad šios paslaugos būtų teikiamos nenutrūkstamai, be diskriminavimo, visiems pašto paslaugų vartotojams vienodomis sąlygomis, kiekvieną darbo dieną, ne mažiau kaip penkias darbo dienas per savaitę.

Universaliąsias pašto paslaugas sudaro pašto korespondencijos, ne sunkesnės kaip 2 kilogramai, pašto siuntinių, ne sunkesnių kaip 10 kilogramų, surinkimas, skirstymas, vežimas ir pristatymas bei registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntų paslaugų teikimas. Universaliųjų pašto paslaugų tarifus nustato Vyriausybė.

Siekiant užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų teikimą, universaliųjų pašto paslaugų teikėjui yra rezervuota pašto korespondencijos iki 350 gramų surinkimas, vežimas, skirstymas bei pristatymas. Kiti pašto paslaugų teikėjai rezervuotąsias paslaugas privalo teikti, taikydami ne mažiau kaip 5 kartus didesnį tarifą, negu nustatyta universaliųjų paslaugų teikėjui.

Universaliųjų pašto paslaugų tarifai, rodiklių palyginimas su siekiančiomis narystės Europos Sąjungoje šalimis

Universaliųjų pašto paslaugų didžiausios kainos ir didžiausi tarifai buvo patvirtinti 1999 m. su pakeitimais 2001 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. 3 pav. pateikiamas standartinio laiško iki 20 g kainų palyginimas šalyse kandidatėse.

10 pav. Standartinio laiško iki 20 g kainų 2003 metais palyginimas, eurais ir pagal perkamosios galios paritetą

Paaiškinimai: MT – Malta, HU – Vengrija, SL – Slovėnija, SK – Slovakija, CZ – Čekijos Respublika, LV – Latvija, PL – Lenkija, EE – Estija, LT – Lietuva, CY – Kipras. SK(1), PL(1) – pirmenybinių laiškų kainos; SK(2), PL(2) – nepirmenybinių laiškų kainos.

11 pav. Vidaus laiškų skaičius tenkantis vienam gyventojui, 2001-2002 metai

Paaiškinimai: MT – Malta, HU – Vengrija, SL – Slovėnija, SK – Slovakija, CZ – Čekijos Respublika, LV – Latvija, PL – Lenkija, EE – Estija, LT – Lietuva, CY – Kipras.

Universaliųjų pašto paslaugų kokybė

Buvo patvirtinti pašto paslaugų kokybės reikalavimai (standartai) universaliųjų pašto paslaugų teikėjui. Šie reikalavimai nustato, kad ne mažiau kaip 80 proc. vidaus paštu siunčiamos pašto korespondencijos, jeigu ji yra perduota universaliųjų pašto paslaugų teikėjui paštuose ar įmesta į siunčiamųjų laiškų dėžutę iki paslaugų teikėjo nurodyto laiko, turi būti pristatyta gavėjui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pašto korespondencijos įmetimo į siunčiamųjų laiškų dėžutę (priėmimo pašte) dienos (D+1) (D – pašto korespondencijos išsiuntimo diena); ne mažiau kaip 90 proc. vidaus paštu siunčiamos pašto korespondencijos, jeigu ji yra perduota universaliųjų pašto paslaugų teikėjui paštuose ar įmesta į siunčiamųjų laiškų dėžutę iki paslaugų teikėjo nurodyto laiko, turi būti pristatyta gavėjui per dvi darbo dienas po pašto korespondencijos įmetimo į siunčiamųjų laiškų dėžutę (priėmimo pašte) dienos (D+2).

ES šalyse kandidatėse ir Lietuvoje nustatytų vidaus paštu siunčiamos pašto korespondencijos kokybės reikalavimų palyginimas pateiktas 14 lentelėje. Keturios šalys kandidatės 2003 m. dar nebuvo nustačiusios pašto paslaugų kokybės reikalavimų (Latvija, Lenkija, Malta, Slovėnija). Nepriklausomas pašto paslaugų kokybės tikrinimas atliekamas Čekijos Respublikoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje.

Nustatyti universaliųjų pašto paslaugų kokybės reikalavimai ES šalyse kandidatėse pateikti 14 lentelėje.

14 lentelė. Universaliųjų pašto paslaugų kokybės reikalavimai ES šalyse kandidatėse, 2003 metai

Šalis

Pašto siuntų pristatymas (D+1), proc.

Pašto siuntų pristatymas (D+2), proc.

Pašto siuntų pristatymas (D+3), proc.

Nepriklausomas pašto paslaugų kokybės tikrinimas

Čekijos Respublika

90

 

 

Yra

Estija

90

 

 

Nėra

Kipras

70

 

90

Nėra

Latvija

Nenustatyta

Nėra

Lenkija

Nenustatyta

Yra

Lietuva

80

90

 

Nėra

Malta

Nenustatyta

Nėra

Slovakija

94

 

 

Yra

Slovėnija

Nenustatyta

Nėra

Vengrija

80

 

95

Yra

Paaiškinimai: D – pašto siuntos išsiuntimo diena; D+1 – pašto siunta turi būti pristatyta gavėjui kitą darbo dieną po pašto siuntos išsiuntimo dienos; D+2 - pašto siunta turi būti pristatyta gavėjui per 2 darbo dienas po pašto siuntos išsiuntimo dienos; D+3 - pašto siunta turi būti pristatyta gavėjui per 3 darbo dienas po pašto siuntos išsiuntimo dienos.

RRT pašto paslaugų kokybės tikrinimą planuoja pradėti 2004 metais. Pašto korespondencijos pristatymo kokybės tikrinimas bus atliekamas siunčiant kontrolinius laiškus visoje Lietuvos Respublikoje. Bus tikrinama, ar VĮ „Lietuvos paštas“ teikiamų universaliųjų pašto paslaugų kokybė atitinka RRT direktoriaus 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1V-39 nustatytus pašto korespondencijos pristatymo reikalavimus. RRT atlikto pašto paslaugų kokybės tikrinimo rezultatai bus skelbiami viešai vieną kartą per metus.

Pašto tinklo prieigos vietos

Šiuo metu universaliųjų pašto paslaugų teikėjas VĮ „Lietuvos paštas“ aptarnauja 1 415 540 adresatų: mieste – 954 788 (tai sudaro 67,45 proc. visų adresatų), ir kaime – 460 752 (tai sudaro 32,55 proc. visų adresatų). Lietuvos Respublikos teritorijoje paslaugas teikia 944 paštai (10 apskričių centrinių paštų, 934 paštai - iš jų 222 miestuose ir 712 kaimuose), 6 kilnojamieji paštai ir 10 pašto agentų. VĮ „Lietuvos paštas“ 2003 m. turėjo 4311 siunčiamųjų laiškų dėžučių. 15 ir 16 lentelėse pateikiamas pašto prieigos vietų palyginimas tarp ES šalių kandidačių.

15 lentelė. Pašto skyrių tankumo palyginimas ES šalyse kandidatėse, 2003 metai

Šalis

Paštų skaičius

Pašto agentų skaičius

Paštų skaičius 1000 km2

Paštų skaičius 10000 gyventojų

Kilnojamų paštų skaičius

Kipras

52

1 057

187,3

15,7

0

Čekijos Respublika

3 407

20

43,5

3,3

5

Estija

426

112

11.9

3,9

0

Vengrija

2 830

440

35,1

3,2

0

Lietuva

944

10

14,6

2,7

6

Latvija

964

0

14,9

4,1

2

Malta

30

22

164,6

1,3

1

Lenkija

5 602

2 640

26,4

2,1

0

Slovėnija

552

0

27,2

2,8

6

Slovakija

1 626

2

33,2

3,0

5

ES vidurkis

 

 

28,3

2,4

 

16 lentelė. Siunčiamųjų laiškų dėžučių tankumo palyginimas ES šalyse kandidatėse, 2003 metai

Šalis

Siunčiamųjų laiškų dėžučių skaičius

Siunčiamųjų laiškų dėžučių skaičius 1000 km2

Siunčiamųjų laiškų dėžučių skaičius 10000 gyventojų

Kipras

700

118

10

Čekijos Respublika

24311

308

24

Estija

3680

81

27

Vengrija

16751

180

16

Lietuva

4311

66

12

Latvija

2464

38

10

Malta

526

1,665

13

Lenkija

57000

182

15

Slovėnija

2843

140

14

Slovakija

7096

145

13

ES vidurkis

 

204

18

Pažymėtina, kad pagal VĮ „Lietuvos paštas“ pateiktus duomenis, 2003 m. Lietuvoje nustatytos 44 kaimo gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 500 gyventojų, kuriose nėra pašto, bei 82 kaimo gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 200 gyventojų, kuriose nėra siunčiamųjų laiškų dėžutės.

Pašto veiklos priežiūra

2003 m. buvo pradėta pašto veiklos priežiūra. Pagal gautus duomenis patikrinta ir surašyti reikalavimai pašalinti teikiamų pasiuntinių pašto paslaugų kokybės reikalavimų trūkumus 4 bendrovėms.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas įsigaliojo 2003 m. liepos 25 d.. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas buvo papildytas šiais straipsniais:

- 1543 Vertimasis pašto paslaugų ar pasiuntinių pašto paslaugų teikimu neturint leidimo;

- 1544 Leidimų teikti pašto paslaugas ar pasiuntinių pašto paslaugas sąlygų pažeidimas;

- 1545 Rezervuotųjų pašto paslaugų teikimas nesilaikant nuostatos šioms paslaugoms taikyti ne mažiau kaip penkis kartus didesnį tarifą, negu nustatyta valstybės paštui;

- 1546 Universaliųjų pašto paslaugų didžiausių tarifų netaikymas;

- 1547 Universaliųjų pašto paslaugų teikimo išlaidų apskaitos tvarkos pažeidimas;

- 1548 Pagrindinių pašto tinklo charakteristikų, pašto paslaugų ar pasiuntinių pašto paslaugų kokybės reikalavimų (standartų) nesilaikymas.

Įsigaliojus šio teisės akto straipsniuose numatytai atsakomybei pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjams, RRT suteikta galimybė imtis griežtesnės pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų teikėjų veiklos priežiūros.

2003 m. buvo patikrintos 6 įmonės, teikiančios pašto ar pasiuntinių pašto paslaugas. Pagrindiniai patikrinimų metu pastebėti trūkumai – pašto siuntų antspaudavimo pažeidimai. Šie pažeidimai nustatyti visose patikrintose įmonės, teikiančiose pasiuntinių pašto paslaugas.

RRT, nagrinėdama pašto paslaugų naudotojų skundus, nustatė kad vienas iš pašto paslaugų teikėjų teikia paslaugas pažeisdamas rezervuotąją sritį ir šios įmonės vadovui, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 154(5) straipsniu, buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas.

Nuo 2003 m. spalio mėnesio VĮ „Lietuvos paštas“ RRT kas mėnesį pradėjo teikti informaciją apie į pašto tinklą pakliuvusias siuntas, kurias gavėjui turėjo pristatyti kiti pašto ar pasiuntinių pašto paslaugų teikėjai. 2003 m. spalio mėnesį į VĮ „Lietuvos paštas“ tinklą pateko 65 pašto siuntos, o lapkričio mėnesį buvo surastos 198 pašto siuntos, kurias turėjo pristatyti kiti pašto ar pasiuntinių pašto paslaugų teikėjai. Nagrinėjant iš VĮ „Lietuvos paštas“ gautą medžiagą buvo nustatyta, kad dvi įmonės teikia pašto ar pasiuntinių pašto paslaugas neturėdamos leidimo. Šios įmonės buvo įspėtos ir įpareigotos gauti leidimus teikti pašto ar pasiuntinių pašto paslaugas.

 

  1. DALYVAVIMAS STANDARTIZACIJOS VEIKLOJE
  2.  

    RRT atstovai dalyvauja Lietuvos standartizacijos departamento standartizacijos technikos komiteto Nr. 18 „Telekomunikacijos“ ir technikos komiteto Nr. 67 „Pašto paslaugos“ (toliau – LST TK 67) veikloje.

    2003 m. dalyvaudami Lietuvos standartizacijos departamento standartizacijos technikos komiteto Nr. 18 „Telekomunikacijos“ veikloje, RRT atstovai dalyvavo rengiant daugiau kaip 80 darniųjų Europos telekomunikacijų standartų, kuriuos numatyta perimti kaip Lietuvos standartus. Jų originalai parengti Europos telekomunikacijų standartų institute. Iš viso šis technikos komitetas nuo 2001 m., aktyviai dalyvaujant RRT, jau yra parengęs beveik 1000 perimti skirtų tarptautinių telekomunikacijų standartų. Tarp jų ir standartus, reikalingus telekomunikacijų rinkos reguliavimui pagal ES direktyvas.

    RRT yra prie Standartizacijos departamento 2003 m. balandžio 4 d. sudaryto techninio komiteto LST TK 67 įgaliotasis narys. Šis komitetas yra atitiktinis Europos standartizacijos komiteto (CEN) techniniam komitetui CEN/TC331, kurio pagrindinis darbas – pašto paslaugų standartizacija Europos mastu.

    2004 m. techninio komiteto LST TK 67 laukia intensyvus darbas. Turi būti perimti likę Europos standartai, o nuo 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos standartizacijos departamentui tapus tikruoju Europos standartizacijos komiteto (CEN) nariu, LST TK 67 įgaliotieji nariai (taip pat ir Ryšių reguliavimo tarnyba) turės teisę teikti pastabas dėl CEN/TC331 parengtų Europos standartų projektų. Šiuo metu yra priimti 5 standartai.

    Europos Komisija parengė studiją apie galimą pašto paslaugų kokybės reguliavimo plėtrą, kurioje vienu iš svarbiausių uždavinių iškėlė valstybių kandidačių aktyvų dalyvavimą CEN/TC/331 darbe, patvirtintų standartų perėmimą, įsitraukimą į valstybėms kandidatėms pritaikytų standartų rengimą ir nepriklausomo kokybės tikrinimo įgyvendinimą pagal standartą EN 13850:2002.

     

  3. ADMINISTRACINIAI GEBĖJIMAI
  4.  

    2003 m. sausio 1 d. Ryšių reguliavimo tarnyboje įvyko dideli organizaciniai struktūriniai pakitimai. Buvo peržiūrėti kiekvieno tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymai ir pakeisti atsižvelgiant į naują RRT organizacinę struktūrą. Patvirtintos naujai peržiūrėtos pareigybės bei patvirtintas naujas etatų sąrašas. Ryšių reguliavimo tarnyboje 2003 m. gruodžio 31 d. buvo 135 etatai.

    2003 m. gruodžio 31 d. RRT dirbo 135 tarnautojai, iš jų 126 karjeros valstybės tarnautojai. 76 procentai darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą, iš jų 8 mokslo daktarai.

    Siekiant kuo geriau vykdyti pavestas funkcijas buvo atnaujinta RRT struktūra, įsteigti Rinkos priežiūros departamentas, Rinkų ir konkurencijos bei Apskaitos ir kainų skyriai, Radijo dažnių valdymo ir Tarptautinių ryšių ir visuomenės informavimo skyriai (organizacinė struktūra pateikiama žemiau).

     

  5. TARPTAUTINIAI IR VIEŠIEJI RYŠIAI

PHARE parama

2003 m. toliau buvo tęsiamas PHARE projektas LI0003.03.01 „Parama kuriant ryšių reguliavimo instituciją Lietuvos Respublikoje, investuojant į jos techninės ir radijo priežiūros bazės modernizavimą“.

Projekto metu pakėlė kvalifikaciją apie 50 RRT specialistų (telekomunikacijų, teisės, ekonomikos, radijo ryšio, rinkos priežiūros ir radijo stebėsenos), dirbo 10 DETECON ekspertų, 8 Lietuvos ekspertai.

Pagal šį projektą 2003 m. įvyko trys PHARE tarptautiniai viešieji pirkimai, kurių metu už PHARE lėšas buvo sudarytos sutartys techninei ir programinei įrangai įsigyti. Tarnyba gavo naujos radijo stebėsenos įrangos, praplečiančios radijo kontrolės galimybes ne tik Vilniuje, bet ir regioniniuose punktuose, buvo atnaujintas ir išplėstas kompiuterinis tinklas.

2003 m. gruodžio 1 d. pradėtas PHARE dvynių projektas „Administracinių gebėjimų stiprinimas, siekiant užtikrinti efektyvų ir kokybišką pašto reguliavimą Lietuvoje“. Projekto partneriai – Vokietijos telekomunikacijų ir pašto reguliavimo tarnyba RegTP (angl. Regulatory Authority for Telecommunications and Posts). Projektas tęsis iki 2004 m. gegužės mėnesio. Šio projekto sėkminga eiga padės įgyvendinti tiek RRT, tiek ir Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą keliamus uždavinius: parengti pašto paslaugų rinkos reguliavimui būtiną ir atitinkančią Europos Sąjungos normas teisinę bazę; pasiruošti pašto paslaugų rinkos laipsniškam liberalizavimui; stiprinti pašto reguliavimo skyriaus darbuotojų administracinius gebėjimus; užtikrinti pašto paslaugų rinkos tinkamą priežiūrą.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuvai stojant į ES, NATO bei bendros rinkos kūrimo ir globalizacijos sąlygomis vis labiau ryškėja standartų, rinkos reguliavimo taisyklių, praktikos suderinimo poreikis. Vis svarbesnis tampa dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje.

Įsijungimas į Europos Sąjungos darbo organus ir susijusi veikla

2003 m. RRT įsijungė į Europos sąjungos direktyvose ir sprendimuose nustatytų Europos Komisijos komitetų ir darbo grupių veiklą. Dalyvauta Ryšių komitete (CoCom), įsteigtame vadovaujantis Direktyva 2002/21/EB, bei Radijo spektro komitete, kuris buvo įkurtas atsižvelgiant į Komisijos sprendimą 676/2002/EB. Šiuose komitetuose Lietuvos Respublikai atstovauja ir Susisiekimo ministerijos atstovai. Lietuvos atstovai tikraisiais komitetų nariais, turinčiais visus įgaliojimus, taps 2004 m. Ryšių komiteto posėdžiuose buvo nagrinėjamos Europos Komisijos rengiamos rekomendacijos dėl informacijos apie skambinančiojo vietą bei dėl skirtųjų linijų, taip pat buvo svarstomos dokumento dėl duomenų srauto suteikimo (angl. bitstream access) reguliavimo ES nuostatos, kiti aktualūs naujųjų telekomunikacijų reguliavimo direktyvų įdiegimo klausimai. Taip pat RRT atstovai dalyvavo Europos Komisijos įsteigtoje Radijo spektro grupėje ir Europos reguliuotojų grupėje.

2003 m. Europos Komisija tęsė stojimui į ES besirengiančių šalių telekomunikacijų rinkos stebėjimo programą, pagal kurią konsultacinė kompanija IBM rengė ataskaitas apie šalių kandidačių telekomunikacijų rinkas. RRT surinko telekomunikacijų rinkos duomenis ir pateikė ataskaitai apibendrintus duomenis. Programoje dalyvavo ir Susisiekimo ministerija.

RRT atstovas dalyvavo susitikime su Europos Komisijos ekspertais Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių direktyvos (RTTE) 1999/5/EB įgyvendinimo klausimais. Dalyvauta Telekomunikacijų atitikties įvertinimo ir rinkos priežiūros komitete (TCAM), įkurtame vadovaujantis Europos Komisijos direktyva 1999/5/EB.

2003 m. ES buvo rengiamas naujosios elektromagnetinio suderinamumo direktyvos projektas. RRT atstovas buvo paskirtas į Europos Bendrijų Tarybos Techninio harmonizavimo Elektromagnetinio suderinamumo darbo grupę. Tarnybos atstovas pateikė atitinkamus pasiūlymus dėl Lietuvos pozicijos. Pašto reguliavimo srityje dalyvauta Pašto direktyvos komiteto posėdyje.

RRT dalyvavo rengiant Lietuvos poziciją ES Lietuvos Asociacijos komitetui ir Inovacijų pakomitečiui. Pagal kompetenciją buvo teikiami RRT pasiūlymai ir dėl Lietuvos pozicijos kitais klausimais, nagrinėjamais ES struktūrose.

Bendradarbiavimas su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis

Bendradarbiavimas tarp nacionalinių telekomunikacijų reguliavimo institucijų yra numatytas naujosiose ES telekomunikacijų srities direktyvose. Tuo tikslu Europos Komisija sprendimu 2002/627/EB yra įsteigusi Europos reguliuotojų grupę, kurios nariai yra nacionalinių reguliavimo institucijų vadovai.

Europos šalių nacionalinės reguliavimo institucijos, kurių funkcijos analogiškos RRT funkcijoms, savanorišku pagrindu yra susibūrusios į Nepriklausomų reguliuotojų grupę (IRG). 2002 m. Ryšių reguliavimo tarnyba, kaip ir kitų 9 į ES stojančių šalių reguliavimo institucijos, priimta tikrąja IRG nare. Vienas iš svarbiausių IRG tikslų - ES direktyvų praktinio diegimo klausimų nagrinėjimas, siekiant užtikrinti vienodą direktyvų įgyvendinimo praktiką visose valstybėse narėse. Paskutiniu metu IRG veikla ypač suaktyvėjo, atsižvelgiant į tai, kad ES yra priimtas naujų direktyvų paketas, todėl iškyla daug praktinio jų įdiegimo problemų, kurias reikia aptarti ir priimti bendrą sprendimą, siekiant visose ES narėse vienodos teisės aktų interpretacijos ir telekomunikacijų reguliavimo.

Dalyvavimas IRG veikloje leido RRT atstovams susipažinti su reguliavimo ES šalyse ypatumais, konkrečių praktinių reguliavimo problemų sprendimų būdais, užtikrino keitimąsi informacija su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis.

Balandžio mėn. RRT įvyko susitikimas su Norvegijos pašto ir telekomunikacijų reguliavimo tarnybos atstovais (Post-OG TELETILSYNET). Kolegos pasidalino pašto sektoriaus reguliavimo patirtimi, buvo užmegzti artimesni tarpusavio bendradarbiavimo ryšiai. 2003 m. birželio 30 – liepos 1 dienomis Vilniuje vyko pirmasis Baltijos pašto reguliuotojų grupės – Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių reguliavimo institucijų atstovų – susitikimas pašto reguliavimo klausimais. Nuspręsta ir ateityje bendradarbiauti bei keistis patirtimi, o tokius susitikimus nuo šiol organizuoti reguliariai - kartą per metus vis kitoje Baltijos šalyje.

Dalyvavimas Europos pašto ir telekomunikacijų administracijos (CEPT) komitetų ir darbo grupių veikloje

2003 m. Susisiekimo ministerijos ir RRT atstovai dalyvavo dviejose CEPT asamblėjose, kuriose buvo priimti sprendimai dėl organizacijos funkcionavimo, Europos kandidatų į tarptautines pašto ir telekomunikacijų organizacijas teikimo koordinavimo, pasirengimo artėjančioms tarptautinėms konferencijoms.

RRT atstovai 2003 metais dalyvavo CEPT Elektroninių ryšių komiteto (ECC) ir Europos pašto reguliavimo komiteto (CERP) ir jų darbo grupių veikloje. 2003 m. Elektroninių ryšių komitetas tvirtino komiteto darbo grupių parengtus dokumentus, svarstė aktualius radijo ryšio ir telekomunikacijų klausimus.

2003 m. Elektroninių ryšių komiteto darbo grupėse daug dėmesio skirta tinkamai pasirengti Pasaulinei radijo ryšio konferencijai (WRC-2003), Regioninei radijo ryšio konferencijai (RRC04/05), kurioje nagrinėti ir Stokholmo – 61 plano perplanavimo – jo pritaikymo skaitmeninei televizijai klausimai, dokumentų projektai atitikties įvertinimo, rinkos priežiūros, leidimų sistemos, radijo sąsajų harmonizavimo, dažnių diapazono, skirtino mažojo nuotolio radarams, skaidresnio ir paprastesnio leidimų išdavimo režimo Europoje bei kiti klausimai. Daug dėmesio skirta ECC sprendimų įgyvendinimui bei CB radijo stočių ir PMR 446 įrenginių teikimui į rinką, laisvo judėjimo sąlygoms ir naudojimo reikalavimų suvienodinimui CEPT šalyse.

Didžioji dalis Elektroninių ryšių komiteto darbo grupių ir sekcijų veikia radijo ryšio srityje. Telekomunikacijų reguliavimo srityje RRT atstovai dalyvavo Elektroninių ryšių komiteto sekcijos PT 4 APRII „Apskaitos principai ir tinklų sujungimo reguliavimo klausimai“ darbe. Nagrinėti tarptautinių atsiskaitymų, ginčų nagrinėjimo procedūrų, konvergencijos, fiksuoto-judriojo tinklų sujungimo, apskaitos metodologijų klausimai.

Pašto reguliavimo srityje dalyvauta Europos pašto reguliavimo komiteto CERP veikloje: plenariniuose posėdžiuose Vienoje ir Bukarešte, CERP darbinėse grupėse „Reguliavimo klausimai“, „Ekonominiai klausimai“ ir „Standartizacija“. CERP posėdžiuose aptarti pasiruošimo Pasaulinės pašto sąjungos kongresui, kuris vyks 2004 m., ES pašto direktyvos įgyvendinimo klausimai.

Atstovavimas Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje

2003 m. birželio 6 - liepos 7 d. Ženevoje RRT atstovai Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytoje delegacijoje dalyvavo Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje. Pasaulinė radijo ryšio konferencija yra vienas svarbiausių ITU renginių, kuriame daromi Radijo ryšio reglamento, nustatančio radijo dažnių panaudojimą pasauliniu mastu, pakeitimai.

Kita tarptautinė veikla

2003 m., Lietuvai rengiantis tapti NATO nare, RRT atstovai dalyvavo darbiniuose NATO susitikimuose dažnių naudojimo klausimais. Karinės organizacijos yra svarbus radijo dažnių naudotojas, todėl Lietuvai tapus NATO nare reikės atsižvelgti į dažnių naudojimą NATO šalyse, reikalavimus, nustatančius karinių ir civilinių administracijų santykius, pasiskirstant radijo dažnius, jų naudojimo poreikius.

Dalyvauta Vienos-Berlyno susitarimo Judriosios ir fiksuotosios tarnybų darbo grupių susitikimuose, dvišalėse derybose su Rusijos Federacijos, Latvijos ryšių administracijoms bei daugiašalėse derybose su Latvijos ir Estijos dažnių valdymo institucijomis.

Dalyvauta susitikime Briuselyje su konsultacinės kompanijos WIK atstovais. Ši Vokietijos konsultacinė kompanija Europos Komisijos užsakymu parengė studiją apie pašto paslaugų rinką šalyse kandidatėse.

Dalyvauta Regioninės ryšių sandraugos (angl. Regional Commonwealth for Communications) susitikime Kirgizijoje pašto reguliavimo klausimais. Dalyvavimas tarptautiniuose Europos Komisijos, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos, kitų tarptautinių organizacijų seminaruose, kuriuose buvo pristatomos naujausios technologijos ir jų sąlygojami reguliavimo pokyčiai, susiję su plačiajuosčio ryšio ir naujos kartos tinklų diegimu, konvergencija bei kitais klausimais, leido kelti RRT darbuotojų kvalifikaciją bei tinkamai taikyti telekomunikacijų ir pašto reguliavimo principus Lietuvoje.

Ryšiai su visuomene

2003 m. iš esmės keičiantis telekomunikacijų rinkos reguliavimui, RRT atliko nemažą darbą visuomenės informavimo srityje, skelbdama aktualią informaciją susijusią su visai minėtais pokyčiais ir tuo prisidėdama formuojant adekvatų ir teisingą paslaugų teikėjų ir vartotojų supratimą apie vykstančius pokyčius ir padėdama jiems greičiau prie jų prisitaikyti. Išplatinti 29 pranešimai spaudai, vidutiniškai 3 kartus per savaitę spaudoje pasirodydavo informacija apie RRT veiklą, dalyvauta radijo ir televizijos laidose, parengti straipsniai aktualiomis temomis Baltijos šalių leidiniuose. RRT atstovai rengė ir skaitė pranešimus Lietuvos Respublikos Seime organizuotose konferencijose, Kabelinių televizijų asociacijos organizuotoje konferencijoje, Informacinės visuomenės forume „Infobalt 2003“, Europos vartotojų dienai skirtoje spaudos konferencijoje. RRT atstovai skaitė pranešimus ir tarptautiniuose renginiuose.

Siekdama glaudžiau bendradarbiauti su telekomunikacijų rinkos dalyviais, suteikti konsultacijas aktualiais klausimais, išklausyti rinkos dalyvių nuomonę apie situaciją Lietuvos telekomunikacijų paslaugų rinkoje, 2003 m. RRT jau antrus metus iš eilės organizavo seminarą telekomunikacijų rinkos dalyviams bei valstybinėms institucijoms „Telekomunikacinės veiklos vykdymas, jos priežiūra“. Seminaro metu RRT specialistai nurodė pagrindinius praktinius telekomunikacijų rinkos reguliavimo aspektus. 2003 m. rugpjūčio 27-29 d. Vilniuje vyko Pasaulio informacijos technologijų forumas WITFOR, kuriame dalyvavo ir RRT atstovai pristatant Lietuvos pažangą telekomunikacijų srityje.

Siekiant apžvelgti situaciją rinkoje, 2003 m. balandžio 30 d. surengta spaudos konferencija „Konkurencija judriojo ryšio rinkoje“. Glaudžiai bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis, jau tradicija tapo rengiamos „Atvirų durų“ dienos studentams.

2003 m. RRT svarbiausi darbai bei organizuoti renginiai:

    • 2003 m. kovo 24-28 d. tarptautinis „Vienos susitarimo“ šalių darbinės grupės susitikimas.
    • 2003 m. balandžio 6-7 d. tarptautinis Nepriklausomų reguliuotojų grupės (IRG) Įdiegimo grupės posėdis.
    • 2003 m. balandžio 25 d. susitikimas su Norvegijos pašto ir telekomunikacijų tarnybos atstovais.
    • 2003 m. gegužės 26-27 d. ir rugsėjo 9-10 d. derybos su Rusijos ryšių administracijos atstovais dėl radijo dažnių naudojimo.
    • 2003 m. birželio 2-4 d. tarptautinis Dažnių valdymo darbo grupės sekcijos WG FM PT-24 susitikimas skaitmeninio transliavimo klausimais.
    • 2003 m. birželio 30 – liepos 1 d. Baltijos šalių pašto reguliavimo institucijų atstovų susitikimas pašto reguliavimo klausimais.
    • 2003 m. lapkričio 6-7 d. surengtas praktinis seminaras telekomunikacijų teisės tema „Telekomunikacijų reguliavimo Europos Sąjungoje teisiniai aspektai“. Seminarą vedė Vokietijos advokatų kontoros atstovas.

 

      1. TARNYBOS INFORMACINĖS SISTEMOS TOBULINIMAS
      2.  

        2003 m. toliau buvo plėtojama RRT informacinė sistema. Regioninių padalinių kompiuteriniai tinklai buvo sujungti su pagrindiniu RRT tinklu Vilniuje, visuose regioniniuose padaliniuose įdiegta IP telefonija.

        Atnaujinta ir pertvarkyta apie 60 proc. RRT kompiuterinės įrangos. 2003 metais darbui paruošta nauja tarnybinė stotis, kurioje įdiegta ir pradėta naudoti nauja duomenų bazės valdymo sistema Microsoft SQL Server 2000.

        Sukurtos ir pradėtos naudoti radijo ryšio tinklų registravimo posistemės ir mokėjimų apskaitos sistemos naujos versijos.

        2003 metais pradėta kurti nauja integruota radijo dažnių registro informacinė sistema, leidžianti valdyti, registruoti radijo dažnius bei vesti jų apskaitą. 2003 metais buvo atlikta apie 70 proc. šios sistemos kūrimo darbų.

        Nuo 2003 m. sausio 1 d., pasikeitus tarifams už radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių naudojimo priežiūrą, buvo modifikuota mokėjimų apskaitos sistema. Pagal naujus užmokesčių už RRT suteiktas paslaugas ir atliktus darbus tarifus buvo sukurtas mokėjimų skaičiavimo modelis už radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių, skirtų vidaus telekomunikacijų tinklams, naudojimo priežiūrą. Atlikti bandomieji skaičiavimai, naujai sukurto skaičiavimo modelio ir esamos sistemos rezultatų palyginimas.

        Sukurta nauja buhalterinės apskaitos ALBIS sistemos versija. Nauja sistema yra sujungta su mokėjimų apskaitos sistema – abi sistemos naudoja bendrą klientų duomenų bazę. Sukurtos galimybės automatiškai parengti ir spausdinti leidimų naudoti telefono ryšio numerius formas.

        Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Ryšių reguliavimo tarnybai teikiamos informacijos apie tai, kokius techninių įvykių duomenis apie telekomunikacijas fiksuoja ir saugo telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai, kaupimo ir saugojimo tvarkos patvirtinimo“, parengtas RRT apsaugotos prieigos interneto tinklalapis, kuriame telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai skelbia minėtame dokumente nurodytą informaciją. Šia informacija gali naudotis operatyvinės veiklos subjektai ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, turinčios RRT suteiktą prisijungimo prie apsaugotos prieigos interneto tinklalapio slaptažodžių rinkinį ir skaitmeninį sertifikatą (magnetinėje laikmenoje).

         

         

      3. RRT VEIKLOS PLANAVIMAS IR FINANSAVIMAS

RRT vykdydama savo veiklą vadovaujasi Strateginiu veiklos planu, numatančiu pagrindinius institucijos veiklos tikslus trejiems metams, uždavinius ir priemones šiems tikslams įgyvendinti.

RRT 2003 m. strateginiai tikslai atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetus: rengtis narystei Europos Sąjungoje, t.y. iki 2004 m. perimti ir siekti įgyvendinti Europos Sąjungos acquis ir užtikrinti verslo sąlygų gerinimą, bei atitiko Vyriausybės 2001-2004 metų programos nuostatas: skatinti verslo, ypač smulkaus ir vidutinio, plėtrą, šalinti biurokratinius suvaržymus; spartinti informacinės ir žinių visuomenės kūrimą, mokslo ir technologijų plėtrą, ir įgyvendino Valstybės ilgalaikės raidos strategiją.

RRT strateginiams tikslams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 62 „Dėl 2003 metų Respublikos Valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal tvirtinamas programas patvirtinimo“ Ryšių reguliavimo tarnybai buvo pavesta vykdyti 2 programas, t.y.:

  • Specialiąją programą - Ryšių valdymo ir kontrolės programą;
  • Europos Sąjungos PHARE paramos bendrojo finansavimo programą.

Abi vykdomos programos finansuojamos iš pajamų, gautų už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, t.y. pervedant RRT gautas pajamas už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus specialiųjų lėšų forma valstybės biudžetui ir gaunant minėtoms programoms vykdyti lėšas asignavimų forma. Informacija apie RRT skirtų asignavimų panaudojimą pateikta 17 lentelėje. Informacija apie Europos Sąjungos PHARE paramos bendrojo finansavimo programai skirtas ir panaudotas lėšos pateikta 18 lentelėje.

17 lentelė. RRT 2003 m. vykdytoms programoms skirtų asignavimų panaudojimas, tūkst. Lt

 

Eil.

Nr.

 

 

Išlaidų pavadinimas

Specialiajai programai -Ryšių valdymo ir kontrolės programai

Europos Sąjungos PHARE paramos bendrojo finansavimo programai

Iš viso abiems programoms

Gauti asignavimai

Kasinės išlaidos

Gauti asignavimai

Kasinės išlaidos

Gauti asignavimai

Kasinės išlaidos

1.

Paprastosios išlaidos, iš viso

9346,0

9153,5

 

 

9346,0

9153,5

 

iš jų:

 

 

 

 

 

 

1.1.

darbo užmokestis

5141,0

5070,9

 

 

5141,0

5070,9

1.2.

Įnašai socialiniam draudimui

1530,0

1528,3

 

 

1530,0

1528,3

1.3.

Kitoms išlaidoms, prekėms ir paslaugoms

2675,0

2554,3

 

 

2675,0

2554,3

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Nepaprastosios išlaidos

760,0

703,7

4200,0

1928,3

4960,0

2632,0

3.

Iš viso išlaidų (1+2)

10106,0

9857,2

4200,0

1928,3

14306,0

11785,5

 

 

18 lentelė. Europos Sąjungos PHARE paramos bendrojo finansavimo programai skirtos ir panaudotos lėšos, tūkst. Lt

Projekto Nr.

Projekto pavadinimas

Projekto vertė, iš viso

iš jų:

PHARE lėšų dalis

biudžeto lėšos (kofinansavimas)

planas

įvykdyta

LI0003.03.01

Parama kuriant ryšių reguliavimo instituciją Lietuvos Respublikoje, investuojant į jos techninės ir radijo priežiūros bazės modernizavimą

13768,2

9568,2

4200,0

1928,3

 

Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Užmokesčio už Ryšių reguliavimo tarnybos suteiktas paslaugas ir atliktus darbus mokėjimo tvarka ir Užmokesčio už Ryšių reguliavimo tarnybos suteiktas paslaugas ir atliktus darbus tarifai, patvirtinti Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos 2002 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 07-50-1.

 

 

12 pav. Ryšių reguliavimo tarnybos pajamų už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus pasiskirstymas pagal jų šaltinius, proc.

1 priedas

Telekomunikacijų rinkos apžvalga

Telekomunikacijų rinkos vertė

2003 m. II pusmetį rinkos dydis išaugo 6 procentais, lyginant su I pusmečiu, ir 2003 metais telekomunikacijų rinka (vertinant pajamomis) sudarė 2,029 mlrd. Lt, 2002 m. sudarė – 1,623 mlrd. Lt. Šis skaičius apima pajamas iš viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo ir (arba) paslaugų, viešojo judriojo telefono ryšio tinklo ir (arba) paslaugų, skirtųjų linijų, interneto prieigos paslaugų teikimo bei pajamas iš telekomunikacijų tinklų sujungimo. Pajamos iš viešojo judriojo telefono ryšio tinklo ir paslaugų teikimo veiklos sudarė beveik 50 procentų visų pajamų iš telekomunikacinės veiklos.

.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 pav. Pajamų pasiskirstymas pagal rinkas (bendros pajamos 2,029 mlrd. Lt), proc.

  

 

2 pav. Pajamų pasiskirstymas pagal rinkas šalyse kandidatėse į ES

 

Palyginus paskutiniųjų 2 metų pajamų, gautų iš telekomunikacinės veiklos, pasiskirstymą pagal rinkas, matyti, kad pajamų, gautų iš fiksuoto telefono ryšio tinklo ir paslaugų teikimo veiklos, dalis šalyse kandidatėse mažėja arba išlieka tokia pati, o iš judriojo telefono ryšio auga.

Investicijos į telekomunikacijų tinklo infrastruktūrą per 2003 metus siekė 310 mln. lt.

Viešųjų fiksuoto telefono ryšio tinklų ir paslaugų rinka

 

2003 metais viešąjį fiksuoto telefono ryšio tinklą ir (arba) paslaugas teikė 18 teikėjų (AB „Lietuvos telekomas“ ir 17 naujų teikėjų).

AB „Lietuvos telekomas“ 2003 metais užėmė didžiausią rinkos dalį – 97,3 proc. visų iš viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo ir paslaugų teikimo gautų pajamų (I pusmetį - 97,6 proc., II pusmetį – 96,9 proc.).

AB „Lietuvos telekomas“ viešojo fiksuoto telefono ryšio linijų skaičius (pagrindinės linijos ir skaitmeninio visuminių paslaugų tinklo (toliau – ISDN) linijos (kanalai)) nuo 2001 m. mažėja, tačiau mažėjimas nuo 2003 m. II pusmečio stabilizuojasi: linijų skaičius I pusmetį sumažėjo 81,43 tūkst., o II pusmetį – 30,82 tūkst.

Alternatyvių operatorių pagrindinių linijų, naudojamų viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimui, skaičius 2003 metų pabaigoje sudarė apie 1570 linijas , t.y. 0,2 proc. visų pagrindinių linijų) (I pusmetį buvo 1200 linijų (0,14 proc.).

 

 

3 pav. Telefono ryšio linijų skaičius, tūkst. 4 pav. Telefono ryšio linijų skaičius 100 gyventojų

Kitose šalyse kandidatėse (išskyrus Lenkiją) telefono ryšio linijų skaičius 100 gyventojų taip pat palaipsniui mažėja.

 



 

2003 m. sausio 1 d.

Šalių kandidačių mažiausias

19,6 (Rumunija)

Šalių kandidačių didžiausias

69,3 (Kipras)

ES šalių vidurkis

41,0

 

 

 

 

 

 

5 pav. Telefono linijų skaičius 100 gyventojų

 

Nors bendras viešojo fiksuoto telefono ryšio linijų skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau ISDN linijų (kanalų) skaičius auga. Bendras ISDN linijų (kanalų) skaičius per 2003 metus padidėjo 9,6 proc.

2003 m. toliau buvo skaitmenizuojamas AB „Lietuvos telekomas“ tinklas. I pusmečio pabaigoje skaitmenizavimas siekė 89,7 proc., t. y. 89,7 proc. telefono ryšio linijų buvo prijungta prie skaitmeninių automatinių telefono stočių (ATS), o metų pabaigoje – 90,7 proc..

 

 6 pav. Abonentinių linijų, prijungtų prie skaitmeninių ATS, dalis, proc.

 

Alternatyvių viešojo fiksuoto telefono ryšio abonentų skaičius 2003 metų pabaigoje buvo 11,4 tūkst. (į šį skaičių neįeina abonentai, kurie naudojasi išankstinio mokėjimo kortelėmis). 2003 m. gruodžio 31 d. bendras viešojo fiksuoto telefono ryšio abonentų skaičius buvo 695,945 tūkst.

 

 

  

7 pav. Viešojo fiksuoto telefono ryšio abonentų pasiskirstymas pagal paslaugų teikėjus, proc.

 

2003 m. viešojo fiksuoto telefono ryšio tinkluose inicijuotų pokalbių bendra trukmė buvo 1485,48 mln. min., iš kurių 1441,80 mln. min. (97 proc.) inicijuota AB „Lietuvos telekomas“ tinkle. Vietinių pokalbių AB „Lietuvos telekomas“ tinkle bendra trukmė – 1103,14 mln. min., kas sudaro apie 74 proc. visų viešojo fiksuoto telefono ryšio tinkluose inicijuotų pokalbių trukmės.

 

 

 

 

8 pav. Viešuose fiksuoto telefono ryšio tinkluose inicijuotų pokalbių trukmė, mln. min

Per 2003 metus bendra pokalbių, užbaigtų Lietuvos Respublikos viešuose fiksuoto telefono ryšio tinkluose, trukmė – 215,16 mln. min., iš kurių 211,91 mln. min. (98,49 proc.) užbaigta AB „Lietuvos telekomas“ tinkle.

2003 metais AB „Lietuvos telekomas“ sudarė 13 sutarčių su telefono ryšio paslaugų teikėjais, kurių teikiamas paslaugas telekomunikacijų paslaugų gavėjai gali pasirinkti individualaus pasirinkimo būdu (surenkant operatoriaus kodą). Ryšių reguliavimo tarnyba 2003 metais paskyrė 24 trumpuosius numerius 21 operatoriui iš serijos 10XX, skirtus paslaugų teikėjui pasirinkti.

Vietinių ir tarpmiestinių skambučių kainos

AB „Lietuvos telekomas“ 2003 m. nekeitė vietinių ir tarpmiestinių skambučių paslaugų standartinių kainų piko metu, tačiau buvo nemažai kainų pakeitimų ne piko metu – buvo panaikinta tarpinė paros laiko juosta (t.y. nuo 2003 m. rugsėjo l d. paros laikas skirstomas į piko laiką nuo 7 iki 20 val. ir ne piko laiką nuo 20 iki 7 val. ir poilsio bei švenčių dienomis), šio naujo paros laiko skirstymo pasėkoje vietinių ir tarpmiestinių skambučių kainos vartotojams realiai sumažėjo. AB „Lietuvos telekomas“ vykdė akcijas, siekiant paskatinti vartotojus daugiau naudotis fiksuoto ryšio paslaugomis – akcijos metu liepos mėn. tarpmiestinių skambučių ne piko metu bei savaitgaliais ir švenčių dienomis kaina buvo 9 ct/min., o gruodžio mėn. savaitgaliais ir švenčių dienomis vartotojams tarpmiestiniai skambučiai buvo nemokami, vyko ir kitos akcijos. Rugsėjo mėn. įsigaliojo naujos ne piko laiko kainos tarpmiestiniams skambučiams - 9 ct/min. (buvo 30 ct/min. ir 12 ct/min.). Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos AB „Lietuvos telekomas“ teikiamų tarpmiestinių skambučių kainos piko metu – 26 ct/min.

9 pav. Vietinių skambučių kainų, ct/min., dinamika 1999 – 2003 m.

10 pav. Tarpmiestinių skambučių kainų, ct/min., dinamika 1999 – 2003 m.

 

AB „Lietuvos telekomas“ teikia įvairius mokėjimo planus, skirtus tam tikroms vartotojų kategorijoms pagal jų vartojimo įpročius – mokėjimo planai „Vietinis“, „Šalies“, „Šalies planas verslui (PSTN vartotojams)“, „Šalies planas verslui (ISDN vartotojams)“, „ISDN duetas plius Vietinis“, „ISDN duetas plius Šalies“, „Vakaro“, nuo 2004 m. įsigaliojo naujas mokėjimo planas „Miestai“. 11 paveiksle yra pateikiamas palyginimas, kokia yra 1 min. pokalbio (atitinkamai – vietinio arba tarpmiestinio) kaina, vartotojui renkantis vieną ar kitą mokėjimo planą. Sudarant šią schemą, buvo laikomasi prielaidos, kad abonentinis mokestis už liniją yra 23 Lt su PVM („Vietinio“ ir „Šalies“, „Vietinis socialiai remtiniems ir pensininkams“planų atvejais), abonentinis mokestis už liniją yra 38 Lt su PVM („ISDN plius Vietinis“ bei „ISDN plius Šalies“ planų atvejais), abonentinis mokestis už liniją 28 Lt su PVM ir 55 Lt su PVM (atitinkamai „Šalies verslui PSTN“ ir „Šalies verslui ISDN“ planų atvejais); laikoma, kad panaudojamos visos „nemokamai“ suteiktos pokalbių minutės. Mokėjimo plano „Miestai“ 1 min. pokalbio kaina (piko metu) į pasirinktą (-us) numerį (-ius) pateikta, nedarant papildomų prielaidų bei koregavimų ryšium su mėnesiniu mokesčiu už plano palaikymą (5,90 Lt).

11 pav. Vietinių ir tarpmiestinių pokalbių kainos, ct/min., kai kurių mokėjimo planų atvejais

2003 m. į fiksuotojo ryšio rinką įžengę nauji fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėjai pradėjo konkuruoti su AB „Lietuvos telekomas“ taip pat ir vietinių bei tarpmiestinių skambučių paslaugų kainomis – yra paslaugų teikėjų, teikiančių vietinių ir tarpmiestinių skambučių paslaugas pigiau, nei istorinis fiksuoto ryšio operatorius.

12 pav. Vietinių ir tarpmiestinių pokalbių kainų, ct/min., palyginimas

 

Skambučių į judriojo ryšio tinklus kainos

AB „Lietuvos telekomas“ teikiamų skambučių į judriojo ryšio tinklus paslaugų kainos 2003 m. laikotarpiu nuolat mažėjo. Kainų mažėjimo tendencijas lėmė abiejų pusių, t.y. tiek fiksuoto ryšio operatoriaus AB „Lietuvos telekomas“, tiek judriojo ryšio operatorių, palankūs vartotojams paslaugų kainodaros sprendimai. Skambučių į judriojo ryšio tinklus kainos per 2003 m. sumažėjo iki 61 proc., vidutinis kainų mažėjimas šiame rinkos segmente buvo 32 proc. Labiausiai sumažėjo kainos į UAB „Omnitel“ tinklą – vidutiniškai 50 proc.; kainos į UAB „Bitė GSM“ ir UAB „Tele2“ tinklus sumažėjo panašiai – vidutiniškai atitinkamai 22 proc. ir 22,7 proc..

13 pav. Skambučių į judriojo ryšio tinklus kainų sumažėjimas pagal judriojo ryšio operatorius bei pagal paros laiką, proc.

Skambučių (darbo dienomis) į judriojo ryšio tinklus kainų pokytis, ct su PVM/min., palyginimas yra pateikiamas 14 paveiksle. 2003 m. pabaigoje vidutiniškai 1 min. į judriojo ryšio tinklus piko metu (8 - 20 val., d.d.) kainavo 1,01 Lt/min. (2003 m, pradžioje – 1,19 Lt/min.), 1 min. nakties metu (24 - 6 val., d.d.) kainavo 0,44 Lt/min. (2003 m, pradžioje – 0,53 Lt/min.).

14 pav. Skambučių į judriojo ryšio tinklus kainos 2003 m. pradžiai ir 2003 m. pabaigai, ct su PVM/ min. (darbo dienomis)

Tarptautinių skambučių kainos

Tarptautinių skambučių rinkoje 2003 metais konkurencija suaktyvėjo labiausiai. Kainų požiūriu, konkurencijos intensyvumą pakankamai gerai atspindi skambučių į ES šalis, Japoniją (tolima užsienio šalis, nepriklausanti ES) bei Rusiją (artima užsienio šalis, nepriklausanti ES) kainų palyginimas.

15 pav. Kai kurių paslaugų teikėjų teikiamų tarptautinių pokalbių paslaugų kainų palyginimas, ct/min.

AB „Lietuvos telekomas“ 2003 m. spalio mėn. pristatė mokėjimo planą „Pasaulis“, skirtą daug su užsienio šalimis bendraujantiems vartotojams (25 Lt mėnesio mokestis už kiekvieną pasirinktą šalių grupę, sujungimo mokestis netaikomas). Atsižvelgiant į pakankamai aukštas AB „Lietuvos telekomas“ tarptautinių skambučių kainas kitų paslaugų teikėjų kainų kontekste, laikytina, kad naujasis mokėjimo planas buvo atsakas į konkurencijos rinkoje iššūkius, iš kurios išlošė pirmiausia vartotojai, mokėdami gerokai mažiau už tarptautinius pokalbius. 16 paveiksle yra pateiktas mokėjimo plano „Pasaulis“ atsipirkimo laikotarpis, laikant, kad abonentinis mokestis nedidina tarptautinių skambučių kainos (t.y. laikantis prielaidos, kad nepriklausomai nuo to, pagal kuriuos įkainius yra skambinama į užsienio šalis ir ar iš viso skambinama į užsienio šalis, abonentinis mokestis yra toks pats); greičiausiai planas „Pasaulis“ atsiperka, skambinant į JAV, Kanadą bei ES šalis, vėliausiai – skambinant į artimo užsienio šalis (Latviją, Lenkiją).

 

16 pav. Tarptautinių pokalbių mokėjimo plano „Pasaulis“ mėnesinio mokesčio atsipirkimo laikotarpis, min.

Mokėjimo planas „Pasaulis“ leidžia vartotojams kalbėtis gerokai pigiau. 17 paveiksle pateiktas sąskaitų palyginimas 10 min. ir 60 min. pokalbių į pasirinktas šalis pagrindu; rengiant šį palyginimą, buvo laikomasi prielaidos, kad plano mokestis – 25 Lt – yra taikomas tik piko laiko skambučiams, o ne piko metu yra skambinama į kitą pasirinktą šalių grupę, nemokant plano mokesčio.

17 pav. Hipotetinių sąskaitų už tarptautinius pokalbius pagal standartinius įkainius ir pagal mokėjimo plano „Pasaulis“ įkainius palyginimas

Viešųjų judriojo telefono ryšio tinklų ir paslaugų rinka

Bendras abonentų skaičius 2003 metais, skirtingai nuo viešojo fiksuoto telefono ryšio, išaugo 31,9 proc. ir viršijo 2 mln. 2169,87 tūkst., t.y. 63 procentai Lietuvos gyventojų naudojosi viešojo judriojo telefono ryšio paslaugomis.

2003 m. II pusmetį viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas pradėjo teikti 3 nauji operatoriai (UAB „Eurocom“, UAB „Laracijos telekomunikacijos“, UAB „Teledema“) UAB „Bitė GSM“ tinklu. Naujų operatorių bendras abonentų skaičius metų pabaigoje – 17,9 tūkst.

 

 

 

 

 

 

 

20 pav. Judriojo telefono ryšio operatorių rinkos dalys 21 pav. Judriojo telefono ryšio operatorių rinkos

pagal abonentų skaičių dalys pagal pajamas 2003 m. II pusm.

(bendras abonentų skaičius – 2169,9 tūkst.) (bendros pajamos – 527,39 mln. Lt)

 

2003 m. gruodžio 31 dienai iš bendro viešojo judriojo telefono ryšio abonentų skaičiaus 96,9 proc. buvo aktyvūs, t.y. per 3 paskutinius mėnesius pasinaudojo judriojo telefono ryšio paslaugomis. Aktyvių abonentų bendras skaičius - 2102,2 tūkst.

Viešojo judriojo telefono ryšio abonentai naudojasi mėnesinio apmokėjimo paslauga „post paid“ (paslauga, sudarant sutartį su judriojo telefono ryšio operatoriumi ir kas mėnesį apmokant už paslaugas) bei išankstinio apmokėjimo paslauga „pre-paid“.

2003 metų pabaigoje abonentai buvo pasiskirstę taip: 43 proc. išankstinio mokėjimo (I pusm. buvo – 37 proc.), 31 proc. vartotojų - mėnesinio mokėjimo (I pusm. – 31 proc.), 26 proc. kitų paslaugų gavėjų (I pusm. – 32 proc.).

 

 22 pav. Aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų pasiskirstymas, proc.

 

Daugiausia viešojo judriojo telefono ryšio operatorių tinkluose inicijuotų pokalbių buvo užbaigiama savame tinkle, t.y. 61,25 proc. visų inicijuotų pokalbių viešuose judriojo telefono ryšio tinkluose (pokalbių savame tinkle trukmės dalis išlieka stabili – I pusmetį buvo 61,55 proc.).

 

 

 23 pav. Pokalbių trukmės, kai skambučiai inicijuojami Lietuvos viešojo judriojo telefono ryšio tinkluose, pasiskirstymas pagal pokalbių užbaigimą (bendra trukmė 2003 m. – 1807,97 mln. min.)

 

 

 

 

 

24 pav. Pokalbių trukmė, kai skambučiai inicijuojami Lietuvos viešuose judriojo telefono ryšio tinkluose (mln. min.)

Bendra viešuose judriojo telefono ryšio tinkluose užbaigtų pokalbių trukmė – 693,9 mln. min. (neįskaitant skambučių, inicijuotų savame tinkle), kurių didžiąją dalį sudaro skambučiai iš kitų Lietuvos viešųjų judriojo telefono ryšio tinklų (73,3 proc.).

Viešojo judriojo telefono ryšio abonentai 2003 metais išsiuntė 998,49 mln. trumpųjų žinučių (SMS) bei 141,53 tūkst. iliustruotų trumpųjų žinučių (MMS). 2003 m. II pusmetį išsiųstų SMS skaičius padidėjo 38,2 proc., MMS – 518,6 proc. (lyginant su 2003 m. I pusm.) 2003 metais vienam judriojo telefono ryšio abonentui per mėnesį vidutiniškai teko 38 išsiųstos trumposios žinutės.

Pažymėtina, kad judriojo telefono ryšio skvarba jau 2002 m. pralenkė fiksuoto telefono ryšio skvarbą ir šis skirtumas toliau auga.

 

 

 

  

 

 

 

Fiksuoto

Judriojo

Šalių kandidačių min.*

20 proc.

26 proc.

Šalių kandidačių maks.*

69 proc.

88 proc.

*Šaltinis: 4th Report on monitoring of EU Candidate Countries, 2003-06-30.

25 pav. Fiksuoto ir judriojo telefono ryšio abonentų skaičiaus 100 gyventojų kitimas

Judriojo ryšio operatorių ir paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų kainos

 

2003 m. judriojo ryšio rinkoje įvyko svarbių pokyčių (kainų požiūriu): UAB „Bitė GSM“ bei UAB „Omnitel“ pakeitė taikomų mokėjimų planų struktūras bei sumažino planų skaičių; metų pabaigoje suintensyvėjo kainų konkurencija tik pagrindines paslaugas naudojančių klientų segmente (UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“).

Siekiant palyginti judriojo ryšio operatorių teikiamų paslaugų kainas, kurias palyginti yra pakankamai sudėtinga dėl standartinių įkainių, standartinių planų nebuvimo, buvo pasirinkti trys palyginamieji judriojo ryšio rinkos segmentai – abonentinių paslaugų segmentas privatiems vartotojams, abonentinių paslaugų segmentas verslo vartotojams bei išankstinio apmokėjimo paslaugų ekonominis segmentas.

Kainų palyginimui yra naudojami 2 pjūviai – lyginamos 1 min. pokalbio kainos su prielaida, kad tinklo abonentas kalba tiek, kiek vidutinis statistinis Lietuvos judriojo ryšio operatorių teikiamų paslaugų vartotojas (t.y. 71,8 min./mėn., 2003 m. I pusmečio duomenimis), bei 1 min. pokalbio kainos su prielaida, kad abonentas kalba tiek, kiek vidutinis statistinis konkretaus judriojo ryšio operatoriaus teikiamų paslaugų vartotojas (t.y. 71,41 min./mėn. „Bitė GSM“ tinklo vartotojas, 96,90 min./mėn. „Omnitel“ tinklo vartotojas, 30,98 min./mėn. „Tele2“ tinklo vartotojas, 2003 m. I pusmečio duomenimis). 1 min. kaina nustatoma kaip mėnesio sąskaitos sumos už suteiktas pokalbių paslaugas ir pokalbių minučių skaičiaus santykis; yra įvertinamos operatorių suteikiamos pokalbių minutės už mėnesinį minimalų mokestį (tais atvejais, kai minutės suteikiamos); statistinė mėnesio sąskaita nustatoma kaip visų konkrečiam planui taikomų tarifų aritmetinio vidurkio piko metu ir ne piko metu bei mėnesio pokalbių trukmės piko ir ne piko metu sandauga.

Abonentinių paslaugų privatiems vartotojams segmente, buvo pasirinkti šie operatorių mokėjimo planai: „Bitė privatiems“ (UAB „Bitė GSM“), „Šeima“ 3 abonentai (UAB „Omnitel“), „Joker šeima“ 3 abonentai (UAB „Tele2“). Laikoma, kad privatus abonentas piko metu kalba 25 proc. laiko ir ne piko metu kalba 75 proc. laiko.

1 lentelė. Judriojo ryšio operatorių pokalbių paslaugų tarifų, ct/min., palyginimas privatiems abonentams

 

UAB „Bitė GSM“, planas „Bitė privatiems“

UAB „Omnitel“, planas „Šeima“, 3 abonentai

UAB „Tele2“, planas „Joker Šeima“, 3 abonentai

Vidutinio statistinio Lietuvos vartotojo mėnesio pokalbių trukmė, min.

71,8

71,8

71,8

Pokalbių trukmė piko metu, min.

17,95

17,95

17,95

Pokalbių trukmė ne piko metu, min.

53,85

53,85

53,85

Suteiktos minutės, min.

-

80

-

Tarifai

Saviems abonentams

„Savame rate“

3 žmonių grupėje

Piko

15 ct

Ne piko

15 ct

Piko

15 ct

Ne piko

15 ct

Piko

13 ct

Ne piko

13 ct

Bitės tinkle

Omnitel tinkle

Tele2 tinkle

Piko

50 ct

Ne piko

30 ct

Piko

50 ct

Ne piko

30 ct

Piko

35 ct

Ne piko

35 ct

Į kitus tinklus

Į kitus tinklus

Į kitus tinklus

Piko

80 ct

Ne piko

55 ct

Piko

80 ct

Ne piko

60 ct

Piko

65 ct

Ne piko

65 ct

Vidutinis tarifas

Vidutinis tarifas

Vidutinis tarifas

Piko

48,33 ct

Ne piko

33,33 ct

Piko

48,33 ct

Ne piko

35 ct

Piko

37,67 ct

Ne piko

37,67 ct

Mėnesio sąskaita vidutiniam statistiniam Lietuvos vartotojui, Lt

26,62

27,52*

27,04

Tarifas vidutiniam statistiniam Lietuvos vartotojui, ct/min.

37,08

38,33*

37,67

Vidutinio statistinio tinklo vartotojo mėnesio pokalbių trukmė, min.

71,41

96,90*

30,98

Pokalbių trukmė piko metu, min.

17,83

24,23*

7,75

Pokalbių trukmė ne piko metu, min.

53,56

72,67*

23,23

Mėnesio sąskaita vidutiniam statistiniam tinklo vartotojui, Lt

26,48

37,14*

11,67

Tarifas vidutiniam statistiniam tinklo vartotojui, ct/min.

37,08

38,33*

37,67

* - skaičiuojant neįtrauktos 80 min., suteiktos pagal Omnitel planą „Šeima“, kadangi šioms minutėms gauti taikomi dideli apribojimai

 

Abonentinių paslaugų verslo vartotojams segmente, buvo pasirinkti šie operatorių mokėjimo planai: „Bitė verslui“ (UAB „Bitė GSM“), „Partneris 30“ (UAB „Omnitel“), „Tele2. Mobile“ (UAB „Tele2“). Laikoma, kad verslo abonentas piko metu kalba 75 proc. laiko ir ne piko metu kalba 25 proc. laiko. Verslo segmente nebuvo lyginami vidutinio statistinio tinklo verslo abonento tarifai, kadangi turimi duomenys - vidutinio tinklo statistinio vartotojo pokalbių trukmė – neleidžia modeliuoti prasmingų palyginamų rezultatų.

 

 

2 lentelė. Judriojo ryšio operatorių pokalbių paslaugų tarifų, ct/min., palyginimas verslo abonentams

 

 

UAB „Bitė GSM“, planas „Bitė verslui“

UAB „Omnitel“, planas „Partneris 30“

UAB „Tele2“, planas “Tele2.Mobile”

Vidutinio statistinio Lietuvos vartotojo mėnesio pokalbių trukmė, min.

71,8

71,8

71,8

Pokalbių trukmė piko metu, min.

53,85

53,85

53,85

Pokalbių trukmė ne piko metu, min.

17,95

17,95

17,95

Suteiktos minutės, min.

-

30

-

Tarifai

Verslo kolegos

Sava komanda

Verslo tinklas

Piko

9 ct

Ne piko

9 ct

Piko

10 ct

Ne piko

10 ct

Piko

9 ct

Ne piko

9 ct

Bitės tinkle

Omnitel tinkle

Tele2 tinkle

Piko

45 ct

Ne piko

25 ct

Piko

45 ct

Ne piko

30 ct

Piko

30 ct

Ne piko

15 ct

Į kitus tinklus

Į kitus tinklus

Į kitus tinklus

Piko

65 ct

Ne piko

45 ct

Piko

70 ct

Ne piko

50 ct

Piko

45 ct

Ne piko

30 ct

Vidutinis tarifas

Vidutinis tarifas

Vidutinis tarifas

Piko

39,67 ct

Ne piko

26,33 ct

Piko

41,67 ct

Ne piko

30,00 ct

Piko

28,00 ct

Ne piko

18,00 ct

Grupės paslaugos palaikymas, Lt

0

2,00

5,00

Mėnesio sąskaita vidutiniam statistiniam Lietuvos vartotojui, Lt

26,09

27,82

23,31

Tarifas vidutiniam statistiniam Lietuvos verslo vartotojui, ct/min.

36,33

38,75

32,47

Išankstinio apmokėjimo paslaugų segmente vyko aštri kainų konkurencija. 26 paveiksle pateiktas skirtingų paslaugų teikėjų analogiškų paslaugų išankstinio apmokėjimo kainų palyginimas.

 

26 pav. Išankstinio mokėjimo paslaugų segmento kainų palyginimas, Lt

Duomenų perdavimo (interneto prieigos) rinka

Galima išskirti dviejų kategorijų interneto prieigos paslaugų teikėjus – teikėjai, teikiantys paslaugas nacionaliniu mastu bei vietiniai interneto prieigos paslaugų teikėjai. Pažymėtina, kad didžiąja dalimi nacionaliniai paslaugų teikėjai interneto prieigą teikia jau turimos infrastruktūros pagrindu (fiksuoto telefono ryšio, judriojo telefono ryšio tinklais ir pan.), o vietiniai paslaugų teikėjai paprastai patys steigia savo tinklus interneto ir kitoms duomenų perdavimo paslaugoms teikti, išskyrus kabelinės televizijos tinklų operatorius, kurie duomenų perdavimo paslaugas (tarp jų ir interneto prieigos) teikia kaip papildomas paslaugas kabelinės televizijos tinklu. 2003 m. pabaigoje interneto prieigos paslaugas teikė daugiau kaip 60 teikėjų.

 

 

27 pav. Interneto prieigos paslaugų abonentų skaičiaus pasiskirstymas pagal prijungimo būdus (bendras abonentų skaičius – 161,35 tūkst.)

2003 metų pabaigoje bendras interneto abonentų skaičius buvo 161,35 tūkst. (I pusmečio pabaigoje - 94,93 tūkst.), iš jų – 27,25 tūkst. (16,89 proc.) interneto prieigai naudojo xDSL linijas.

Plačiajuosčio ryšio prieigos rinkos įvertinimui daroma prielaida, kad visi prisijungimo būdai, leidžiantys pasiekti 144 kbps spartos ryšį, yra plačiajuosčio ryšio prieiga (tačiau realiai gali būti naudojamasi ir lėtesne sparta). 28 pav. pavaizduotas Lietuvoje naudojamų technologijų plačiajuostei prieigai pasiskirstymas, bendras abonentų skaičius yra 66,79 tūkst. (I pusmečio pabaigoje buvo 37,5 tūkst., išaugo 78 proc.).

Europos Sąjungos šalyse plačiajuosčio ryšio prieiga, naudojant xDSL, sudaro 71 proc. nuo visų naudojamų plačiajuosčio ryšio prieigai technologijų, 24 proc. - naudojant kabelinės televizijos tinklus, 5 proc. - kitas technologijas.

 

 

28 pav. Plačiajuosčio ryšio prieigos technologijų pasiskirstymas Lietuvoje

2003 metų duomenimis, Lietuvoje nėra alternatyvių telekomunikacijų operatorių, naudojančių prieigą prie atsietos vietinės linijos, teikiamos AB „Lietuvos telekomas“ (yra tik AB „Lietuvos telekomas“ teikiamų xDSL paslaugų didmeniniai teikėjai). Pagal Ryšių reguliavimo tarnybos turimą informaciją, be AB „Lietuvos telekomas“ xDSL paslaugas teikia dar 9 teikėjai. Bendras xDSL linijų skaičius 27,25 tūkst. (3 proc. nuo pagrindinių linijų skaičiaus).

Europos Sąjungos šalyse xDSL linijų skaičiaus vidurkis siekia 7 proc. nuo bendro pagrindinių linijų skaičiaus. AB „Lietuvos telekomas“ turi 92 proc. visų xDSL prieigą naudojančių abonentų, ES šalyse istoriniai operatoriai vidutiniškai turi 77 proc. visų xDSL abonentų.

Atsižvelgiant į ES šalių patirtį prognozuotina, kad plačiajuostės prieigos prie interneto rinkoje dominuos xDSL technologijos, kurių pagrindinis teikėjas išliks vietinių linijų savininkas – AB „Lietuvos telekomas“. Plačiajuosčio ryšio prieigos technologijų naudojimas Lietuvoje auga - pateiktais duomenimis Lietuvoje plačiajuosčio ryšio prieigos skvarba siekia 2 proc. (I pusmečio pabaigoje buvo – 1 proc.), o ES šalyse – 4,7 proc..

Daugiausiai abonentų, besijungiančių prie interneto komutuojama linija, turėjo AB „Lietuvos telekomas“ - 75 proc.. Didėjant skaičiui abonentų, kurie naudojasi kitomis prisijungimo prie interneto technologijomis (bevielio, xDSL, vietinių tinklų ir kt.), šių paslaugų tarifai mažėja – per metus sumažėjo daugiau kaip 3 kartus ir atitinka ES šalių vidurkį.

Duomenų perdavimo paslaugų kainos

AB „Lietuvos telekomas“ teikiamos DSL takas paslaugos įkainiai 2003 m. nebuvo keičiami. Kadangi nekeičiant kainų DSL takas planų A1 plius, A2, A3 priėmimo bei siuntimo sparta atitinkamai padidėjo vidutiniškai 22,33 proc. ir 58,33 proc., tai laikytina, kad šios paslaugos atpigo.

29 pav. DSL takas planų įrengimo mokesčių bei abonentinių mokesčių palyginimas, Lt su PVM, bei priėmimo spartos dinamika, kbit/s

 

29 paveiksle pateikta, kaip nekintant DSL takas paslaugų kainoms, priėmimo sparta augo. 30 paveiksle pateiktas siuntimo ir priėmimo 1 kbit/s spartos vidutinių įkainių dinamikos palyginimas. Atskirai pažymėtina, kad padidėjo „DSL Takas“ paslaugos maržos ir vidutinės spartos planų skaičius.

 

 

 

30 pav. DSL takas A1 plius, A2, A3 planų 1 kbit/s siuntimo ir priėmimo spartos kainų pokytis,

2003 m.

Kitų paslaugų teikėjų kai kurių duomenų perdavimo paslaugų kainų palyginimas. DSL paslaugas rinkoje 2003 m. teikė keletas įmonių. DSL paslaugų įrengimo mokesčio bei abonentinio mokesčio kainų, kurias taiko kai kurie iš paslaugų teikėjų, palyginimas yra pateiktas 31-32 paveiksluose.

Pastabos: * - LT skaičiuojamas A1 plius planas su 320 kbit/s priėmimo sparta ; ** - LT skaičiuojamas A3 planas (640 kbit/s priėmimo sparta) ; *** - skaičiuojami tik baziniai DSL planai

31 pav. Įmonių, teikiančių priėjimą prie interneto per DSL prieigą, paslaugų įrengimo kainų palyginimas, Lt su PVM (lyginant pagal priėmimo spartą, kbit/s)

Pastabos: * - LT skaičiuojamas A1 plius planas su 320 kbit/s priėmimo sparta ; ** - LT skaičiuojamas A3 planas (640 kbit/s priėmimo sparta) ; *** - skaičiuojami tik baziniai DSL planai

32 pav. Įmonių, teikiančių priėjimą prie interneto per DSL prieigą, paslaugų abonentinių mokesčių palyginimas, Lt su PVM (lyginant pagal priėmimo spartą, kbit/s)

Palyginus DSL paslaugų teikėjų mažmenines kainas rangavimo būdu (mažiausias rangas suteikiamas mažiausią kainą siūlančiam paslaugos teikėjui), teigtina, kad mažiausią DSL paslaugos įrengimo mokestį bei abonentinį mokestį yra nustačiusios VĮ „Infostruktūra“ bei UAB „MikroLink“. Kainos požiūriu, kai kurie paslaugų teikėjai 2003 m. taip pat pakankamai aiškiai buvo išskyrę tikslinius segmentus – pvz., VĮ „Infostruktūra“ taikomos kainos rodė orientavimąsi į mažo ir vidutinio greičio segmentą (128 ir 256 kbit/s), UAB „MikroLink“ – orientavimąsi į didelio greičio segmentą (512 ir 1024 kbit/s). Rangavimo būdu įvertinus kainas, taip pat teigtina, kad AB „Lietuvos telekomas“ savo taikiniu 2003 m. nesirinko didelio greičio segmento (512 ir 1024 kbit/s), o UAB „Omnitel“ - mažo ir vidutinio greičio segmento (128 ir 256 kbit/s).

Skirtųjų linijų paslaugų kainų dinamika 2003 m.

AB „Lietuvos telekomas“ teikiamos PABX stotelės prijungimo skaitmenine 2 Mbit/s skirtąja linija prie ATS pradinis mokestis per 2003 m. laikotarpį sumažėjo 5 proc., mėnesinis mokestis ir prijungimo analogine skirtąja linija pradinis ir mėnesiniai mokesčiai nepakito.

Mažmeninės vietinių skirtųjų linijų kainos 2003 m. laikotarpiu pasižymėjo nuoseklia mažėjimo tendencija – vietinių skirtųjų linijų abonentinio mokestis sumažėjo 32 proc., o įrengimo mokestis sumažėjo 85 proc. Didmeninių vietinių skirtųjų linijų kainų kaitos tendencijos buvo įvairiapusės – įrengimo mokestis didelės spartos linijoms išaugo (virš 300 proc.), abonentinis mokestis mažėjo 3 - 8 proc. 33 paveiksle pateikta vietinių skirtųjų linijų mažmeninių ir didmeninių kainų dinamika bei didmeninių ir mažmeninių kainų pokytis įrengimo mokesčiui; 34 paveiksle pateiktas reprezentuojančios spartos vietinių skirtųjų linijų mažmeninių ir didmeninių kainų dinamika bei pokyčio dinamika abonentiniam mokesčiui.

33 pv. Vietinių skirtųjų linijų mažmeninių ir didmeninių kainų, Lt, dinamika bei didmeninių ir mažmeninių kainų pokytis, proc., įrengimo mokesčiui

34 pav. Vietinių skirtųjų linijų mažmeninių ir didmeninių kainų, Lt, dinamika bei didmeninių ir mažmeninių kainų pokytis, proc., abonentiniam mokesčiui

Mažmeninės bei didmeninės tarpmiestinių skirtųjų linijų kainos 2003 m. laikotarpiu pasižymėjo tomis pačiomis tendencijomis, kaip ir vietinių skirtųjų linijų paslaugų kainos, t.y. mažmeninės tarpmiestinių skirtųjų linijų kainos mažėjo iki 40 proc. abonentiniam mokesčiui, ir iki 88 proc. įrengimo mokesčiui, didmeninės tarpmiestinių skirtųjų linijų kainos augo įrengimo mokesčiui (iki 337 proc.) ir mažėjo abonentiniam mokesčiui (iki 29 proc.). 35 paveiksle pateikta tarpmiestinių skirtųjų linijų mažmeninių ir didmeninių kainų dinamika bei didmeninių ir mažmeninių kainų pokytis įrengimo mokesčiui; 36 paveiksle pateiktas reprezentuojančios spartos vietinių skirtųjų linijų mažmeninių ir didmeninių kainų dinamika bei pokyčio dinamika abonentiniam mokesčiui.

35 pav. Tarpmiestinių skirtųjų linijų mažmeninių ir didmeninių kainų, Lt, dinamika bei didmeninių ir mažmeninių kainų pokytis, proc., įrengimo mokesčiui

36 pav. Tarpmiestinių skirtųjų linijų mažmeninių ir didmeninių kainų, Lt, dinamika bei didmeninių ir mažmeninių kainų pokytis, proc., abonentiniam mokesčiui

Pažymėtina, kad skirtųjų linijų kainų pokyčių pasėkoje buvo žymiai sumažintos maržos (procentinis skirtumas tarp mažmeninės ir didmeninės kainos). Maržų pokytis yra pateiktas 37-38 paveiksluose. Šiuo metu RRT atlieka tyrimą dėl skirtųjų linijų paslaugų kainų pagrįstumo sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžos normą.

 

37 pav. Skirtųjų linijų paslaugų maržų pokytis 2003 m. laikotarpiu (įrengimo mokestis)

 

 

 

 

 

 

38 pav. Skirtųjų linijų paslaugų maržų pokytis 2003 m. laikotarpiu (abonentinis mokestis)

 

2 priedas

Standartų, kuriais buvo praplėstos RRT Telekomunikacijų infrastruktūros priežiūros skyriaus bei Aparatūros ir įrenginių EMS kontrolės priežiūros skyriaus techninė kompetencija, sąrašas

Eil. Nr.

Standarto žymuo

Standarto pavadinimas

Su EB direktyvos 99/5/EB taikymo sritimi susiję darnieji standartai

1.

LST EN 300 086-2: v.1.2.1

Elektromagnetinio suderinamumo ir radijo dažnių spektro dalykai. Sausumos judrioji tarnyba. Radijo ryšio įrenginiai su vidine ar išorine RD antenos jungtimi dažniausiai skirti analoginių kalbos signalų perdavimui. 2- oji dalis: Darnusis EN standartas, apimantis esminius reikalavimus pagal RTTE direktyvos 3.2 straipsnį

2.

LST EN 300 113-2

Elektromagnetinio suderinamumo ir radijo dažnių spektro dalykai. Sausumos judrioji tarnyba. Radijo ryšio įranginiai, skirti duomenų (ir kalbos)perdavimui ir turintys antenos jungtį. 2-oji dalis: Darnusis EN standartas, apimantis esminius reikalavimus pagal RTTE direktyvos 3.2 straipsnį

3.

LST EN 300 135-2: v.1.1.1

Elektromagnetinio suderinamumo ir radijo dažnių spektro dalykai. Civilinės bangos kampinio moduliavimo radijo ryšio įrenginiai (CEPT PR 27 radijo ryšio įranginiai). 2-oji dalis: Darnusis EN standartas, apimantis esminius reikalavimus pagal RTTE direktyvos 3.2 straipsnį

4.

LST EN 300 162-2: v.1.1.2

Elektromagnetinio suderinamumo ir radijo dažnių spektro dalykai. Jūrų judriosios tarnybos radiotelefono siųstuvai ir imtuvai, veikiantys labai aukštų dažnių (LAD) juostose. 2-oji dalis: Darnusis EN standartas, apimantis esminius reikalavimus pagal RTTE direktyvos 3.2 straipsnį

5.

LST EN 300 219-2: v.1.1.1

Elektromagnetinio suderinamumo ir radijo dažnių spektro dalykai. Sausumos judrioji tarnyba. Radijo ryšio įrenginiai, kurių siunčiami signalai sužadina savitąjį atsaką imtuve. 2-oji dalis: Darnusis EN standartas, apimantis esminius reikalavimus pagal RTTE direktyvos 3.2 straipsnį

6.

LST EN 300 220-3: v.1.1.1

Elektromagnetinio suderinamumo ir radijo dažnių spektro dalykai. Mažojo nuotolio įrenginiai. Radijo ryšio įrenginiai, naudojami dažnių diapazone nuo 25 MHz iki 1000 MHz ir kurių galia neviršija 500 mW. 3-oji dalis: Darnusis EN standartas, apimantis esminius reikalavimus pagal RTTE direktyvos 3.2 straipsnį

7.

LST EN 300 296-3: v.1.1.1

Elektromagnetinio suderinamumo ir radijo dažnių spektro dalykai. Sausumos judrioji tarnyba. Radijo ryšio įrenginiai su neatjungiamąja antena, skirti pirmiausiai analoginės kalbos perdavimui. 2-oji dalis: Darnusis EN standartas, apimantis esminius reikalavimus pagal RTTE direktyvos 3.2 straipsnį

8.

LST EN 300 328-2: v.1.1.1

Elektromagnetinio suderinamumo ir radijo dažnių spektro dalykai.

Plačiajuostės perdavimo sistemos. Duomenų perdavimo įrenginiai, veikiantys 2.4 GHz PMM dažnių juostoje ir naudojantys išplėstojo spektro moduliavimo techniką. 2-oji dalis: Darnusis EN standartas, apimantis esminius reikalavimus pagal RTTE direktyvos 3.2 straipsnį

9.

LST EN 300 390-2: v.1.1.1

Elektromagnetinio suderinamumo ir radijo dažnių spektro dalykai.

Sausumos judrioji tarnyba. Radijo ryšio įrenginiai su neatjungiamąja antena, skirti duomenų (ir kalbos) perdavimui. 2-oji dalis: Darnusis EN standartas, apimantis esminius reikalavimus pagal RTTE direktyvos 3.2 straipsnį

10.

EN 300 422-2: v.1.1.1

Elektromagnetinio suderinamumo ir radijo dažnių spektro dalykai. Belaidžiai mikrofonai, veikiantys dažnių diapazone nuo 25 MHz iki 3 GHz. 2-oji dalis: Darnusis EN standartas, apimantis esminius reikalavimus pagal RTTE direktyvos 3.2 straipsnį

11.

EN 301 751: v.1.2.1

Fiksuotojo radijo ryšio sistemos. Įrenginiai ir antenos, skirti ryšiui iš vieno punkto į kitą punktą. Pagrindinis darnusis standartas įrenginiams ir antenoms, skirtiems ryšiui iš vieno punkto į kitą punktą, apimantis esminius reikalavimus pagal RTTE direktyvos 3.2 straipsnį.

12.

EN 301 783-2: v.1.1.1

Elektromagnetinio suderinamumo ir radijo dažnių spektro dalykai. Sausumos judrioji tarnyba. Prekybos tinkle įsigyjami mėgėjiški radijo ryšio įrenginiai. Pagrindinis darnusis standartas įrenginiams ir antenoms, skirtiems ryšiui iš vieno punkto į kitą punktą, apimantis esminius reikalavimus pagal RTTE direktyvos 3.2 straipsnį.

13.

EN 301 796: v.1.1.1

Elektromagnetinio suderinamumo ir radijo dažnių spektro dalykai. Belaidžių telefono sistemų CT1 ir CT1 įrenginių darnusis EN standartas, apimantis esminius reikalavimus pagal RTTE direktyvos 3.2 straipsnį

14.

ETS 300 384/A1:1997

Radijo transliavimo sistemos. Dažnio moduliavimo ultratrumpųjų bangų (UTB) garso transliavimo imtuvai.

Su EB direktyvos 89/336/EEB taikymo sritimi susiję darnieji standartai

1.

EN 61000-3-2

Elektromagnetinis suderinamumas (EMS). 3-ioji dalis. Ribinės spinduliavimo vertės. 2-asis skyrius. Ribinės harmoninių srovių spinduliuojamos energijos vertės (įrenginių maitinimo vienos fazės srovė ne stipresnė kaip 16 A) (IEC 1000-3-2:1995)

2.

EN 61000-3-3

Elektromagnetinis suderinamumas (EMS). 3 dalis. Ribinės spinduliavimo vertės. 3 skyrius. Ribinės mažesnės negu 16 A įėjimo srovės įrenginių žemosios įtampos tinklų įtampos svyravimo ir mirgėjimo vertės (IEC 61000-3-3:1994)

3.

EN 55022

Informacijos apdorojimo įrenginiai. Radijo trikdžių charakteristikos. Ribinės vertės ir jų matavimo metodai (CISPR 22:1997, modifikuotas)

4.

EN 61000-6-3

Elektromagnetinis suderinamumas (EMS). 6-3 dalis. Bendrieji standartai. Spinduliavimo standartas gyvenamųjų namų, prekybos ir lengvosios pramonės aplinkoms

5.

EN 61000-6-4

Elektromagnetinis suderinamumas (EMS). 6-4 dalis. Bendrieji standartai. Spinduliavimo standartas pramoninėms aplinkoms

6.

EN 55103-1

Elektromagnetinis suderinamumas. Profesionalieji garso, vaizdo, audiovizualiniai ir spektaklių apšvietimo valdymo aparatai. Gaminių šeimos standartas. 1 dalis. Spinduliavimas

 

3 priedas

 

Standartų, kuriais buvo praplėstos RRT Telekomunikacijų infrastruktūros priežiūros skyriaus bei Aparatūros ir įrenginių EMS kontrolės priežiūros skyriaus techninė kompetencija, sąrašas

 

Eil. Nr.

Standarto žymuo

Standarto pavadinimas

1.

LST EN 61000-4-6:2002

Elektromagnetinis suderinamumas (EMS). 4-6 dalis. Bandymų ir matavimo priemonės. Atsparumas radijo dažnių laukų indukuotiems laidininkais sklindantiems trikdžiams (IEC 61000-4-6:1996)

2.

LST EN 61000-4-6:2002/A1:2002

Elektromagnetinis suderinamumas (EMS). 4-6 dalis. Bandymų ir matavimo priemonės. Atsparumas radijo dažnių laukų indukuotiems laidininkais sklindantiems trikdžiams (IEC 61000-4-6:1996/A1:2000)

 

 

4 priedas

Elektromagnetinio suderinamumo parametrų, kuriuos galima išmatuoti su RRT turima įranga, sąrašas

Elektromagnetinių trikdžių spinduliavimo bandymai

Standartai

Laidininkais sklindančių trikdžių 150 kHz - 30 MHz diapazone bandymai

EN 61000-6-3; EN 61000-6-4; EN 55022/CISPR 22;
EN 55011/CISPR 11; EN 55014-1/CISPR 14-1;
EN 55013/CISPR 13; EN/IEC 60601-1-2

Trikdžių spinduliuotės 30 MHz - 1000 MHz diapazone bandymai

EN 61000-6-3; EN 61000-6-4; EN 55022/CISPR 22;
EN 55011/CISPR 11; EN 55014-1/CISPR 14-1;
EN 55013/CISPR 13; EN/IEC 60601-1-2;
EN ISO 14982

Trikdžių spinduliuotės virš 1000 MHz diapazone bandymai

EN 55011/CISPR 11; EN 55013/CISPR 13

Harmoninių srovių spinduliavimo 0 Hz - 2000 Hz diapazone bandymas

EN/IEC 61000-3-2

Įtampos pokyčių, svyravimų ir mirgėjimų bandymai

EN/IEC 61000-3-3

Trikdžių galios 30 MHz – 300 MHz diapazone bandymas

EN 55011/CISPR 11; EN 55014-1/CISPR 14-11

Trikdžių televizijos imtuvų ir panašių įrenginių antenos išvaduose 30 MHz - 2150 MHz diapazone bandymas

EN 55013/CISPR 13

Pageidaujamojo signalo ir trikdžių įtampos radijo dažnio išėjimo išvaduose 30 MHz – 1250 MHz diapazone bandymas

EN 55013/CISPR 13

Atsparumo elektromagnetiniams trikdžiams bandymai

Standartai

Atsparumo elektrostatiniams išlydžiams bandymas

EN/IEC 61000-4-2; EN 55014-2/CISPR 14-2;
EN 55024/CISPR 24; EN/IEC 60601-1-2;
EN/IEC 61000-6-1; EN/IEC 61000-6-2

Atsparumo elektromagnetiniams radijo dažnių laukams bandymas

EN/IEC 61000-4-3; EN 55014-2/CISPR 14-2;
EN 55024/CISPR 24; EN/IEC 60601-1-2;
EN/IEC 61000-6-1; EN/IEC 61000-6-2

Atsparumo elektriniams spartiesiems pereinamiesiems vyksmams-voroms bandymas

EN/IEC 61000-4-4; EN 55014-2/CISPR 14-2;
EN 55024/CISPR 24; EN/IEC 60601-1-2;
EN/IEC 61000-6-1; EN/IEC 61000-6-2

Atsparumo viršįtampiams bandymas

EN/IEC 61000-4-5; EN 55014-2/CISPR 14-2;
EN 55024/CISPR 24; EN/IEC 60601-1-2;
EN/IEC 61000-6-1; EN/IEC 61000-6-2

Atsparumo radijo dažnio laukų indukuotiems laidininkais sklindantiems trikdžiams bandymas

EN/IEC 61000-4-6; EN 55014-2/CISPR 14-2;
EN 55024/CISPR 24; EN/IEC 60601-1-2;
EN/IEC 61000-6-1; EN/IEC 61000-6-2

Atsparumo magnetiniams maitinimo tinklo dažnio laukams bandymas

EN/IEC 61000-4-8; EN 55014-2/CISPR 14-2;
EN 55024/CISPR 24; EN/IEC 60601-1-2;
EN/IEC 61000-6-1; EN/IEC 61000-6-2

Atsparumo impulsiniams magnetiniams laukams bandymas

EN/IEC 61000-4-9

Atsparumo (kintamosios arba nuolatinės) įtampos kryčiams, trumpiesiems pertrūkiams ir kitimams bandymas

EN/IEC 61000-4-11; EN/IEC 61000-4-29;
EN 55014-2/CISPR 14-2; EN 55024/CISPR 24; EN/IEC 60601-1-2; EN/IEC 61000-6-1;
EN/IEC 61000-6-2

Televizijos imtuvų ir panašios aparatūros ir įrenginių įėjimo atsparumo radijo dažnio įtampoms (vidinis atsparumas) bandymas

EN 55020/CISPR 20

Televizijos imtuvų ir panašios aparatūros ir įrenginių ekranavimo efektyvumo bandymas

EN 55020/CISPR 20

Kintamosios srovės maitinimo prieigos atsparumo harmonikoms ir tarpharmonikoms bandymas

EN/IEC 61000-4-13

Atsparumo įtampos svyravimui bandymas

EN/IEC 61000-4-14

Nuolatinės srovės maitinimo prieigos atsparumo srovės pulsavimui bandymas

EN/IEC 61000-4-17

Atsparumo išbalansavimui bandymas

EN/IEC 61000-4-27

Atsparumo maitinimo tinklo dažnio svyravimams bandymas

EN/IEC 61000-4-28

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2004 03 30.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Institucijų, atskaitingų Seimui, ataskaitos  >   2003 metų ataskaitos

LR Seimas