Lietuvos Respublikos Seimas

J.Korenkos ir G. Purvaneckienės komandiruotė į Sveicarijos Konfederaciją (2004 01 11-15)

2004 metų sausio 12-14 dienomis Ženevoje įvyko Europos forumas gyventojų klausimais, kuriame Jungtinių Tautų vystymo programos dėka teko ir man dalyvauti. Šis forumas buvo surengtas siekiant apibendrinti rezultatus, įgyvendinat Kairo veiksmų platformą, priimtą Jungtinių Tautų surengtoje Tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais Kaire 1994 m. Šiame Europos forume daugiausiai buvo nagrinėjamos problemos ir iššūkiai, su kuriomis susiduria Europos šalys, buvo apibendrinti įvairių šalių pasiekimai, įvairių politikų efektyvumas. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai, statistikai, politikai, vykdomosios valdžios bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Konferencijoje buvo konstatuota, kad Kairo veiksmų platformoje iškelti uždaviniai dar neįvykdyti, tačiau jie išlieka aktualūs Europos regionui, ir reikia toliau juos įgyvendinti. Be abejonės, pagrindine problema Europoje yra visuomenių senėjimas, kurio pagrindinės priežastys taip pat aiškios – vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimas ir gimstamumo mažėjimas. Dėl šių priežasčių didėja pensininkų skaičius, mažėja darbingo amžiaus žmonių skaičius, ir jie gali nebepajėgti uždirbti pakankamų pensijų tiems, kurie jau paliko darbo rinką. Su šiomis problemomis glaudžiai susijusios šeimos formų kitimo, skurdo, reprodukcinės sveikatos, ŽIV/AIDS plitimo bei migracijos problemos. Visiems šiems reiškiniams forume buvo skirta nemažai dėmesio. Jungtinių Tautų populiacijos fondo vykdomoji direktorė p. Thoraya Ahmed Obaid įvardijo ir tris specifines Rytų Europos, taip vadinamų tranzito šalių, problemas, su kuriomis jos nesusitvarko, ir į kurias reiktų atkreipti ypatingą dėmesį: 1) lyčių nelygybė; 2) prekyba žmonėmis, ypač moterimis; 3) greitas ŽIV/AIDS plitimas.

Man, kaip Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkei, svarbiausi buvo pranešimai, kuriuose buvo išanalizuotos gimstamumo tendencijos bei šeimos politikos priemonių mažo gimstamumo šalyse efektyvumas. Be abejonės, visą Europą galima vadinti žemo gimstamumo regionu. Taip pat visoje Europoje mažėja santuokų, daug ištuokų, kinta šeimos formos, atsiranda jų įvairovė, vis daugėja nesantuokinių vaikų, vaikų gimdymo laikotarpis atidedamas vėlesniam laikui, atsiranda daug vienišų žmonių ir bevaikių porų.

Bet ir čia yra skirtumų: jeigu lyginsime tris Europos dalis – Šiaurės, Vakarų ir Pietų - gimstamumo tendencijos skirtingos. Šiuo metu aukščiausias gimstamumas yra Šiaurės šalyse, o žemiausias – Pietų Europos šalyse. Anksčiausiai gimstamumą (nors ir nepakankamai gyventojų skaičiaus atgaminimui) stabilizavo Šiaurės šalys, vėliau – Vakarų ir tik visai neseniai – Pietų. Kokios gi politikos teigiamai veikia gimstamumą, kokios – neskatina ir net veikia neigiamai? Lygindami šiuos tris Europos regionus, o taip pat ir atskiras šalis, ekspertai ir pabandė atsakyti į šiuos klausimus.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, įtakojančių gimstamumą, – moterų darbas. Iki maždaug 1980 metų buvo stebimas toks dėsningumas: kuo didesnis moterų procentas dalyvauja darbo rinkoje, tuo mažesnis gimstamumas. Tačiau maždaug nuo 80-jų metų priklausomybė tapo priešinga: kuo šalyje daugiau moterų dalyvauja darbo rinkoje, tuo didesnis gimstamumas. Tačiau ir ši sąlyga nėra pakankama. Labai svarbu, kad šalia to būtų ilgos vaiko priežiūros atostogos, visiškas aprūpinimas pilną dieną veikiančiomis visuomeninės vaikų priežiūros institucijomis, tėvams būtų sudaryta galimybė dirbti nepilną darbo dieną, abu tėvai vienodai (arba bent didžia dalimi) įsitrauktų į vaikų priežiūrą. Bet dar ir šių sąlygų nepakanka gimstamumui padidinti. Visų pirma, tai susieta su moterų skurdo baime. Visoje Europoje moterys uždirba mažiau už vyrus, dėl to jų pensijos yra žymiai mažesnės. O jeigu moteris gimdo vaikus, ima vaiko priežiūros atostogas, jos pajamos su kiekvienu vaiku sumažėja ir nebepasiekia anksčiau buvusių, tuo dar labiau sumažindamos pensiją. O jeigu tėvai išsiskiria, motinos su vaikais dažnai atsiduria skurde. Kol kas dar neišspręstos problemos, kaip užtikrinti, kad grįžę po vaiko priežiūros atostogų tėvai neprarastų savo pajamų, kad išsiskyrus tėvams, vaikų aprūpinimas nesumažėtų.

Be to, lyginamaisiais tyrimais buvo parodyta, kad vaikų gimstamumą teigiamai veikia politikos, kai individams suteikiama daugiau pasirinkimo laisvės, kai pripažįstama šeimos formų įvairovė, kai gerbiamos reprodukcinės teisės ir rūpinamasi reprodukcine sveikata, kai investuojama į vaikus (užtikrinama vaikų ateitis nepriklausomai nuo šeimos padėties), kai politika yra “draugiška” šeimai. Viena aišku, kad visišką krachą patyrė pronatalistinės politikos, kai skelbiamos įvairios kampanijos, agituojančios gimdyti daugiau vaikų. Tyrimais įrodyta, kad jos veikia priešingai.

Norėčiau paminėti dar keletą įdomių minčių, kurios, turbūt, nesulauktų palaikymo Lietuvos visuomenėje. Viena iš tų idėjų – norint mažinti skurdą, reikia didinti pensinį amžių. Visų pirma dėl to, kad pensija niekada negali prilygti uždarbiui. Antra, kaip minėjau, darosi per maža dirbančiųjų dalis palyginus su pensininkais, todėl pensijos negali didėti, o gali net sumažėti. Kitas dirbančiųjų dalies padidinimo būdas – imigracija, be kurios jau dabar negali išsiversti dauguma Europos šalių. Imigracija turi ir kitų priežasčių: laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje, prieglobsčio suteikimas pabėgėliams, ir pagaliau, nelegali migracija, ieškant geresnio gyvenimo. Todėl šiame forume migracijos klausimams buvo skirta daug dėmesio, visų pirma pabrėžiant, kad negalima apsimesti, kad tokių problemų nėra, o būtina jas teisiškai ir skaidriai sureguliuoti.

Baigdama norėčiau dar kartą pasakyti, kad dalyvauti forume buvo labai įdomu ir naudinga. Deja, remiantis ekspertų pateiktais tyrimų duomenimis, sunku tikėtis, kad artimiausiu metu Lietuva galėtų tikėtis žymaus gimstamumo padidėjimo. Nežiūrint į tai, kad dauguma moterų Lietuvoje dirba ir kad vaiko priežiūros schema yra viena iš pažangiausių visoje Europoje (o tuo pačiu ir pasaulyje), vyraujančios patriarchalios pažiūros dar ilgai stabdys kitų šeimos politikos priemonių įgyvendinimą

Dr. Giedrė Purvaneckienė

LR Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė




Naujausi pakeitimai - 2004 03 22.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ŠVEICARIJA

LR Seimas