Lietuvos Respublikos Seimas

I. Degutienės komandiruotės į Tartu (Estijos Respublika) 2004 m. vasario 26 - 28 d. ataskaita apie Baltijos Asamblėjos Socialinių reikalų komiteto posėdį

I. Degutienės komandiruotės į Tartu (Estijos Respublika)

2004 m. vasario 26 - 28 d. ataskaita apie Baltijos Asamblėjos Socialinių reikalų komiteto posėdį

Posėdžio darbotvarkė:

1. Atidarymas.

2. Apskritojo stalo diskusija apie sveikatos apsaugą Baltijos valstybėse.

· Dokumento projekto aptarimas.

3. BA Socialinių reikalų komiteto veikla 2004 m.

· Teminė konferencija ,,Darbo rinkos politika ir migracija ES kontekste" (2004 m. birželio 17–19 d., Liepoja, Latvija).

· Teminės konferencijos baigiamojo dokumento aptarimas.

4. BA Socialinių reikalų komiteto veikla 2005 m.

· 2005 m. balandžio 27–30 d., Pärnu, Estija.

· 2005 m. birželio 2–3 d., vieta tikslinama.

5. Kiti reikalai.

Posėdžio dalyviai:

1. Jevgenija Stalidzāne, BA Socialinių reikalų komiteto pirmininkė

2. Katrin Saks, BA Socialinių reikalų komiteto pirmininkės pavaduotoja

3. Irena Degutienė, BA Socialinių reikalų komiteto pirmininkės pavaduotoja

4. Pēteris Ontužāns, BA Socialinių reikalų komiteto narys

5. Dina Tihonova, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

6. Ene Rõngelep, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

7. Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

8. Marju Tuuling, Riigikogu Užsienio ryšių departamento vyresnioji padėjėja

9. Marika Laizāne–Jurkāne, BA Sekretoriato projektų vadovė

1. Atidarymas

K. Saks pasveikino posėdžio dalyvius ir pristatė jiems posėdžio darbotvarkę.

2. Apskritojo stalo diskusija apie sveikatos apsaugą Baltijos valstybėse

· Dokumento projekto aptarimas.

K. Saks paklausė komiteto narių, ar reikėtų parengti dokumentą apie sveikatos apsaugos finansavimo sistemą Baltijos valstybėse.

I. Degutienė pažymėjo, kad Baltijos valstybių parlamentarams ir vyriausybės atstovams ypatingai svarbu keistis patirtimi ir išsakyti savo nuomonę apie sveikatos apsaugos finansavimo sistemą. Tačiau ši sistema priklauso nuo nacionalinės politikos ir nacionalinio biudžeto, todėl nėra prasmės rengti bendrą Baltijos Asamblėjos dokumentą. I. Degutienė pabrėžė, kad Baltijos valstybėms įstojus į Europos Sąjungą labai aktualus bus darbo jėgos migracijos klausimas, ir pasiūlė, kad komiteto nariai kreiptųsi į Baltijos Ministrų Tarybą su prašymu sudaryti trišalę sutartį dėl socialinių garantijų.

Komiteto sprendimas: komiteto nariai nusprendė toliau šį klausimą svarstyti prie apskritojo stalo.

3. BA Socialinių reikalų komiteto veikla 2004 m.:

· teminė konferencija ,,Darbo rinkos politika ir migracija ES kontekste" (2004 m. birželio 17–19 d., Liepoja, Latvija);

· teminės konferencijos baigiamojo dokumento aptarimas.

J. Stalidzāne pristatė preliminarią 2004 m. birželio 17-19 d. Liepojoje vyksiančios teminės konferencijos Darbo rinkos politika ir migracija ES kontekste programą ir pranešė, kad siūlomos tokios konferencijos temos:

1) ES programos: socialinių fondų įsisavinimas,

2) Šengeno problema: nelegali migracija,

3) probleminių amžiaus grupių teritorinis nedarbas ir užimtumas.

Ji pabrėžė, kad siekiant suteikti informacijos apie padėtį trijose Baltijos valstybėse planuojama visomis konferencijos temomis paskirti pranešėjus iš kiekvienos valstybės.

K. Saks pažymėjo, kad šitaip organizuojant konferenciją jos dalyviai taip pat turės galimybę palyginti padėtį visose Baltijos valstybėse. Ji sakė, kad nacionalinės delegacijos turi nuspręsti, ar pranešėjais skirti parlamentarus ar vyriausybės atstovus.

J. Stalidzāne informavo, kad pranešėjus pasisakyti antrąja konferencijos tema skiria BA Teisės komitetas. Ji taip pat pranešė, kad pirmąja konferencijos tema pasisakys Neįgaliųjų asociacijos atstovas, o trečiąja tema – Laisvųjų profesinių sąjungų federacijos atstovas. J. Stalidzāne paklausė, ar komiteto nariai pritaria baigiamojo konferencijos dokumento rengimui.

I. Degutienė pažymėjo, kad baigiamąjį konferencijos dokumentą reikėtų rengti nedarbo ir nelegalios migracijos klausimais.

J. Stalidzāne pasakė, kad teminės konferencijos baigiamojo dokumento projektą parengs Latvijos delegacijos nariai ir tada pateiks jį Estijos bei Lietuvos delegacijoms.

Ji pranešė, kad teminės konferencijos darbo kalbos bus latvių, anglų, prancūzų ir rusų, bei informavo, kad konferencijos moderatorius bus Socialinės apsaugos ministerijos atstovas.

I. Degutienė paklausė, kiek dalyvių galės dalyvauti konferencijoje.

J. Stalidzāne pažymėjo, kad iš kiekvienos valstybės konferencijoje galėtų dalyvauti daugiausia 15 žmonių. Be to, ji sakė, kad per šią konferenciją planuojama organizuoti BA Socialinių reikalų komiteto, BA Teisės komiteto, BA Saugumo ir užsienio reikalų komiteto ir BA Ekonominių reikalų, komunikacijų ir informatikos komiteto vidinius posėdžius, o taip pat Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos komitetų posėdžius. Ji pridėjo, kad konferencijoje taip pat dalyvaus BA Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai.

Ji taip pat paklausė, ar Baltijos Ministrų Tarybai turėtų atstovauti visos trys valstybės. Komiteto nariai buvo tos nuomonės, kad kaip pirmininkaujanti valstybė Tarybai turi atstovauti Latvija.

Komiteto sprendimai:

1. Latvijos delegacija Baltijos Asamblėjoje iki 2004 m. kovo 30 d. turėtų parengti ir pateikti teminės konferencijos baigiamojo dokumento projektą.

2. Baltijos Asamblėjos nacionalinės delegacijos iki 2004 m. kovo 15 d. turėtų pranešti preliminarų konferencijos dalyvių skaičių.

3. Baltijos Asamblėjos nacionalinės delegacijos iki 2004 m. gegužės 15 d. turėtų paskirti konferencijos temomis pasisakysiančius pranešėjus.

4. BA Socialinių reikalų komiteto veikla 2005 m.:

· 2005 m. balandžio 27–30 d., Pärnu, Estija;

· 2005 m. birželio 2–3 d., vieta tikslinama.

K. Saks pažymėjo, kad 2005 m. pirmasis komiteto posėdis bus surengtas per 5-ąjį jungtinį Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdį, kurio metu taip pat vyks BA Socialinių reikalų komiteto ir ŠT Gerovės komiteto posėdis.

I. Degutienė pasiūlė diskusijas darbo rinkos klausimais taip pat tęsti ir 2005 m., nes po Europos Sąjungos plėtros klausimai, susiję su migracija, darbo jėga, nedarbu ir užimtumu, gyvenimo lygiu, skurdo lygiu bus ypač svarbūs.

Komiteto sprendimai:

1. Komiteto nariai nusprendė pirmąjį komiteto posėdį surengti per 5-ąjį jungtinį Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdį, o antrąjį komiteto posėdį – 2005 m. birželio 2–3 d. Nidoje, Lietuva.

2. Komiteto nariai nusprendė, kad 2005 m. BA Socialinių reikalų komiteto pagrindinis prioritetas bus analizuoti socialinę padėtį Baltijos valstybėse joms įstojus į Europos Sąjungą.

Svarbiausia apskritojo stalo diskusijos tema buvo finansavimo sistema ir sveikatos priežiūros raidos tendencijos Baltijos šalyse.

Prof. Dr. Raul Kiivet, Tartu universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, pristatė ataskaitą apie sveikatos indikatorius Baltijos ir Šiaurės šalyse. Svarbiausia – skatinti sveiką gyvenseną ir kurti tinkamas sąlygas siekiant puoselėti ir gerinti sveikatą. Pagal 2002 metų Pasaulio sveikatos ataskaitą, Lietuva yra 63-oje, Estija –69-oje, o Latvija – 82-oje vietoje. Pagrindiniai ataskaitos kriterijai – gyvenimo trukmė ir sveikatą lemiančios sąlygos šalyje. Paminėtos šios teigiamos sveikos gyvensenos tendencijos Estijoje: 1) rūkančiųjų skaičius mažėja, 2) mažiau suvartojama stipraus alkoholio, 3) sveikiau maitinamasi, 4) daugėja fiziškai aktyvių žmonių aktyviose amžiaus grupėse, 5) mažėja abortų skaičius. Šios tendencijos stiprina visuomenės sveikatą. Pastebimi sergamumo ir gydymo pokyčiai: 1) išplito naujos ligos (ŽIV, AIDS) bei sugrįžo senosios (tuberkuliozė ir lytiniu keliu plintančios ligos), 2) padaugėjo pacientų (gydymo gavėjų), 3) pajaunėjo pacientų amžius (susergama ankstyvesniame amžiuje), 4) atsirado kokybiškesnės ir saugesnės gydymo galimybės ir medikamentai (nauji gydymo metodai, nauji medikamentai, nauji diagnostikos metodai). Tarp labiausiai Estijoje paplitusių ligų yra infekcijos, vėžys, psichiatrinės ir neurologinės ligos, kvėpavimo ir įgimti sutrikimai. Ko gi galima tikėtis iš sveikatos apsaugos ateityje?:

· bus prieinami nauji gydymo būdai, o visiško pasveikimo tikimybė išaugs;

· ištekliai didės lėčiau nei augs lūkesčiai;

· gydytojo – paciento santykiai bus kokybiškesni;

· žmonės geriau suvoks, kad už savo sveikatą atsako jie patys ir visuomenė, o ne gydytojai.

Arvi Vask, Estijos Sveikatos draudimo fondo valdybos narys, supažindino su Estijos sveikatos apsaugos finansavimo sistema ir raidos tendencijomis. Valstybės sveikatos apsaugos biudžeto išlaidos sudaro 382 milijonus EUR, o tai yra 5 % BVP. 67 % šio biudžeto lėšų gaunama iš sveikatos draudimo, 7 % - iš valstybės biudžeto, 2 % - savivaldybės biudžeto, 20 % - individualiai, 4 % - kita (pavyzdžiui, privačios investicijos). 1992 m. priimtas Sveikatos draudimo įstatymas, tačiau Estijos Sveikatos draudimo fondo įstatymas – 2000 m. Nuo 1992 iki 1994 m. sveikatos apsaugos sistemą administravo nepriklausomos Ligonių kasos (kurias koordinavo Ligonių kasų asociacija); nuo 1994 iki 2004 m. – Centrinė ligonių kasa ir 17 vietos ligonių kasų (visos prie Socialinių reikalų ministerijos), o nuo 2004 m. – Estijos sveikatos draudimo fondas, kuris yra viešas nepriklausomas juridinis asmuo su 4 regioniniais skyriais. Fondui vadovauja taryba, kurią sudaro valstybės, darbdavių ir apdraustųjų atstovai (5:5:5). Svarbiausios ESDF funkcijos yra: išmokų katalogo sudarymas, sveikatos paslaugų kainų nustatymas; sveikatos draudimo biudžetas. 1998 m. įgyvendinta šeimos gydytojų praktikos reforma. Su visais šeimos gydytojais sudaryti susitarimai (1700 asmenų tenka vienas šeimos gydytojas). Sveikatos draudimas padengiamas iš: 1) apskaičiuotų mokėjimų už asmenį, 2) mokesčio už paslaugas, 3) bazinės išmokos, 4) priemokos. 2003 m. buvo 50 ligoninių su 9160 lovų. Dauguma ligoninių priklauso valstybei. Estijos sveikatos draudimo fondas su centrais ir ligoninėmis yra sudaręs sutartis. Estijos ligoninių planas (2015 m.) numato 13 ligoninių su 3500 lovų. Estija siekia sukurti paslaugų teikėjų konkurenciją sustiprinant ESDF kaip pirkėjo vaidmenį, ribotus viešuosius ambulatorinės priežiūros konkursus. Estija niekada nėra bandžiusi įgyvendinti draudikų konkurenciją.

Maija Bušmane, Latvijos Respublikos Sveikatos ministerijos sekretorė, perskaitė ataskaitą apie Latvijos sveikatos priežiūros finansavimo sistemą ir raidos tendencijas. Sveikatos ministerija parengė sveikatos apsaugos viziją 2010 metams, kuri numato sveikatos apsaugos sistemos planavimą ir vystymą. Valstybės sveikatos apsaugos biudžeto išlaidos yra 292,2 milijono EUR. Lėšos sveikatos apsaugai iki 2003 m. buvo skiriamos iš valstybės biudžeto, o 28.4 proc. – iš asmens pajamų mokesčio, tačiau nuo 2004 m. lėšos sveikatos priežiūria bus skiriamos iš valstybės biudžeto. Pagrindiniai Latvijos sveikatos priežiūros finansavimo sistemos bruožai yra šie: viešas finansavimas iš bendrų mokesčių pajamų, apskaičiuotų pagal gyventojų registre esančius asmenis, kurį valdo privalomojo sveikatos draudimo valstybės agentūra. Baltijos šalyse sveikatos išlaidų padengimas nedaug skiriasi. Specifinė Latvijos problema yra mokėjimai už asmenį. Dabartinis metodas yra toks:

· likusi mokėjimo už asmenį dalis (mokėjimas už asmenį*pacientų skaičius – mokėjimai specialistams, laboratorijų analizės ir tyrimai);

· papildomi mokėjimai dėl sunkios padėties ir už bendrosios praktikos gydytojų sertifikavimą;

· pacientų mokestis sudaro bendrosios praktikos gydytojų pajamas.

Dabartinis mokėjimo už asmenį metodas kelia daug problemų, visų pirma pacientams. Todėl Rygoje buvo išbandytas naujas mokėjimo už asmenį metodas:

· mokėjimas už asmenį*pacientų skaičius;

· papildomas mokestis dėl sunkios padėties ir už bendrosios praktikos gydytojų sertifikavimą;

· pacientų mokestis;

· mokestis už konkrečias sutektas paslaugas.

Nauji pagrindiniai teisiniai dokumentai, kurie užtikrins veiksmingą ir tęstinę sveikatos priežiūrą, yra tokie: 1) pagrindiniai sveikatos priežiūros teikėjų atrankos principai; 2) pagrindiniai sveikatos priežiūros sistemos planavimo ir vystymo principai.

Gediminas Černiauskas, Lietuvos Respublikos sveikatos viceministras, supažindino su sveikatos priežiūros finansavimu Lietuvoje. Sukurtos reformos ir tolesnės priemonės sveikatos sistemoje siekiant padidinti veiksmingumą, kokybę ir pasirinkimą. Pastaruosius dešimt metų vykęs persiorientavimo procesas buvo nukreiptas į iš dalies decentralizuotą sistemą, paremtą kvazi rinka, kurią lėmė įstatymu numatytas sveikatos draudimas. Pokyčiai Lietuvoje pasistūmėjo keliais aspektais: 1) medicininių prekių rinkos atidarymas (medikamentai ir įranga) vakarams; 2) farmacinio sektoriaus privatizavimas ir dalinis stomatologinės ir pirminės sveikatos priežiūros privatizavimas; 3) privalomojo sveikatos draudimo įvedimas; 4) sveikatos priežiūros paslaugų teikimo decentralizavimas (pirminė, antrinė ir tretinė sveikatos priežiūra) bei pasiskirstymas tarp trijų valstybės institucijų lygių (nacionalinio, apskrities ir vietos). Sveikatos sektoriaus finansavimo suderinimas: 1) sveikatos priežiūros institucijų reorganizavimas iš biudžetinių į ne pelno siekiančias institucijas; 2) pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros atskyrimas (ypač kreipiant dėmesį į bendrosios praktikos gydytojų mokymą ir ugdymą); 3) kai kurių savivaldybių ligoninių reorganizavimas į slaugos namus ir ligoninių sektoriaus restruktūrizacija. Svarbiausia problema yra tai, kad šiuo metu sistema remiasi tiekimu, o ne sveikatos poreikiais. Pagrindinės iniciatyvos sveikatos sektoriuje dėl sveikatos paslaugų naudojimo yra sąlygotos institucinio paslaugų teikimo tinklo gebėjimų skirtumo ir paslaugų kompensavimo sistemos. Keli svarbiausi iššūkiai, kurie kyla Lietuvos sveikatos sistemai prisijungimo procese: 1) kokybės standartų įgyvendinimas; 2) padidėjęs sveikatos sektoriaus darbuotojų mobilumas; 3) išaugusios sveikatos priežiūros išlaidos.

Nils-Petter Kalrsson, Šiaurės Ministrų Tarybos vyresnysis patarėjas, supažindino su sveikatos priežiūros sistemomis Šiaurės šalyse. Šiaurės šalyse skiriasi administracinė atsakomybė už sveikatos sistemą ir sveikatos priežiūros paslaugų finansavimą. Bendrieji bruožai yra tokie: 1) teisinė atsakomybė tenka valstybiniam lygmeniui, tačiau įgyvendinimas – decentralizuotas; 2) valstybinės ir iš mokesčių finansuojamos sveikatos institucijos teikia universalias paslaugas; 3) brangios, tačiau aukštos kokybės sveikatos paslaugos; 4) daug ir lengvai prieinamų sveikatos paslaugų; 5) sveikatos paslaugos visada įtrauktos į politinę darbotvarkę. Šiuo metu pagrindinės Šiaurės šalių sveikatos sistemų tendencijos yra šios: 1) gebėjimų problema, vietos ir centriniu lygiu; 2) organizacija ir nuosavybė; 3) aukštesnis specializacijos laipsnis; 4) privačių teikėjų atsiradimas; 5) naujos technologijos ir medikamentai; 6) dėmesys kokybės vertinimui; 7) pacientų teisės ir pasirinkimo galimybė; 8) vartotojo mokama dalis.

Tvirtino:

Irena Degutienė, Baltijos Asamblėjos Socialinių reikalų komiteto pirmininkės pavaduotoja

Parengė:

Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė




Naujausi pakeitimai - 2004 03 22.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ESTIJA

LR Seimas