Lietuvos Respublikos Seimas

I. Šiaulienės, J. Jučo ir A. Ramanausko komandiruotės į Islandijos Respubliką 2004 m. sausio 31 - vasario 4 d. ataskaita

Šiaurės Tarybos Piliečių ir vartotojų teisių komiteto posėdis įvyko 2004 m. vasario 2 d. Reikjavike. Posėdyje dalyvavo BA Teisės komiteto pirmininkas Mihails Pietkevičs, BA Teisės komiteto pirmininko pavaduotojas Alvydas Ramanauskas ir BA Teisės komiteto narys Väino Linde. Pagrindinės posėdžio darbotvarkės temos buvo lyčių lygybė ir demokratija.

Islandijos Socialinių reikalų ministras Įrni Magnússon supažindino su Islandijos pirmininkavimo metu vykdoma lyčių lygybės programa. Šiaurės šalių bendradarbiavimas apima daug socialinės srities klausimų. Šiaurės Taryba 2001 metais ėmė derinti savo veiksmus lyčių lygybės srityje. Šiaurės šalių parlamentarai laikosi nuomonės, kad šioms šalims labai svarbu plėtoti diskusijas apie lygias vyrų ir moterų galimybes darbo rinkoje. Vis dažniau lyčių lygybė visuose lygmenyse laikoma būtina veikiančios demokratijos sąlyga. Šiaurės regionas, dažnai vadinamas lyčių lygybės pradininku, domisi pasikeitusiu vyrų vaidmeniu. Lyčių lygybė glaudžiai susijusi su bendru visuomenės požiūriu, stereotipais ir vertybėmis. Ypač svarbu lyčių lygybės klausimus įtraukti į Šiaurės šalių mokyklų programas.

Kristín Įstgeirsdóttir, Islandijos pirmininkavimo Demokratijos komiteto projektų vadovė, pranešė apie komiteto veiklos sritį ir planus. Islandijos pirmininkavimo programos leitmotyvai yra demokratija, gamta ir kultūra. 2002 m. Šiaurės Taryba Islandijoje surengė teminį susitikimą, pavadintą Šiaurės demokratija 2020, kuriame buvo aptarta demokratijos kaip valdžios formos ateitis. Šioje konferencijoje buvo raginama tęsti diskusijas šiuo svarbiu klausimu. Įsteigtas Demokratijos komitetas, kurį sudaro Šiaurės šalių valdžios atstovai. Svarbiausia komiteto užduotis - išnagrinėti demokratijos ateitį globalizacijos ir informacinių technologijų amžiuje. Šiaurės Aukštesniųjų IT politikos pareigūnų komitetas 2004 m. planuoja surengti konferenciją demokratijos vystymosi informacinėje visuomenėje klausimais.

Baltijos Asamblėjos Teisės komiteto vardu Mihails Pietkevičs, BA Teisės komiteto pirmininkas, perskaitė ataskaitą apie komiteto veiklą 2004 m. Jis pakvietė ŠT Piliečių ir vartotojų teisių komiteto narius dalyvauti teminėje Baltijos Asamblėjos konferencijoje darbo rinkos klausimais, kuri bus rengiama šių metų birželio 17 – 19 d. Liepojoje. Piliečių ir vartotojų teisių komiteto pirmininkas Arne Lyngstad pasakė, kad komiteto nariams būtų įdomu dalyvauti teminėje BA konferencijoje darbo rinkos klausimais.

Be šių pagrindinių darbotvarkės temų, komiteto nariai dar aptarė tokius klausimus: veiksmų planą teismų sektoriuje, ŠMT biudžeto sistemą, darbo grupės vartotojų klausimams veiklą bei darbo grupės viešųjų erdvių pornografizacijos klausimams veiksmus. Posėdžio metu Šiaurės Jaunimo Tarybos nariai pristatė savo veiklą 2003 m. ir planuojamus 2004 m. darbus.

Seminaras apie su biotechnologijomis susijusius įstatymus Šiaurės šalyse vyko 2004 m. vasario 2 d. Reikjavike. Seminarą organizavo ŠT Piliečių ir vartotojų teisių komitetas, ŠT Kultūros, švietimo ir mokymo komitetas bei ŠT Gerovės komitetas. Rengiant seminarą taip pat dalyvavo Šiaurės bioetikos komitetas. Šiaurės bioetikos komitetas buvo įkurtas 1988 m. siekiant Šiaurės šalių ir tarptautiniu mastu nustatyti ir stebėti etinius klausimus, susijusius su įstatymais, moksliniais tyrimais ir plėtra biotechnologijų srityje. Seminare dalyvavo BA Teisės komiteto pirmininkas Michails Pietkevičs, BA Teisės komiteto pirmininko pavaduotojas Alvydas Ramanauskas, BA Teisės komiteto narys Väino Linde.

Šiaurės šalių bendradarbiavimas bioetikos srityje grindžiamas tuo, kad etiniai klausimai, susiję su genų technologija, yra svarbūs šiandien, ir bus svarbūs ateityje, kad Šiaurės regione kultūriniu ir etiniu aspektu vyrauja vieninga nuomonė, kurios svarbu laikytis, o tam reikia keistis informacija, vykdyti tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir rengti bendras konferencijas bei stengtis išlaikyti bendras Šiaurės šalių vertybes dirbant su Europos Taryba ir Europos Sąjunga. Svarbiausi klausimai: kokios etinės dilemos kyla dėl žmogaus genetinės medžiagos “nuosavybės” ir ginant bei derinant skirtingus – ir dažnai konkuruojančius – interesus. DNR atskleidžiama informacija yra labai vertinga asmeniui, visuomenei ir ateities kartoms – ypač kai genų tyrimai taip greitai tobulėja. Tačiau tuo pat metu žmogaus genetinė medžiaga savyje talpina labai asmeninę ir socialiai pažeidžiamą informaciją apie asmenį ir jo šeimą. Tai kelia nemažai dilemų. Ar žmogaus genus reikėtų laikyti asmens dalimi, jo nuosavybe, dovana (bendrąja nuosavybe) ar kažkuo tarpiniu, reikalaujančiu atskiro statuso. Ir kaip reikėtų elgtis su tokiais aspektais kaip sutikimas, konfidencialumas ir kontrolė bei teisė žinoti ar nežinoti?

Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narių mokomoji išvyka. BA Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai aplankė Arbæjarskoli pradinę/vidurinę mokyklą, Hamrahlid aukštesniąją vidurinę mokyklą ir Islandijos Universitetą tam, kad gautų praktinės informacijos apie Islandijos švietimo sistemą.

Seminaras kokybės mokyklose klausimais vyko 2004 m. vasario 2-3 d. Keflavike (Islandija). Seminarą rengė ŠT Kultūros, švietimo ir mokymo komitetas. Baltijos Asamblėjos delegacijoje buvo Andres Taimla, Silva Golde, Ināra Ostrovska, Signe Kivi, Irena Šiaulienė, Leopolds Ozoliņš, Indrek Raudne, Jonas Jučas, Siim-Valmar Kiisler, Alvydas Ramanauskas ir Dina Tihonova, Ene Rõngelep, Renata Jankauskaitė ir Marika Laizāne – Jurkāne.

Nils-Erik Söderqvist, ŠT švietimo kokybės darbo grupės pirmininkas, pradėjo seminarą. Jis pabrėžė, kad Šiaurės šalyse susiklostė paradoksali situacija: iš vienos pusės, Šiaurės šalių švietimo sistema yra labai gerai išvystyta, o iš kitos pusės - galinčių labai gerai skaityti vaikų skaičius mažėja. Jis pabrėžė, kad Šiaurės šalims taip pat labai svarbu aptarti švietimo kokybės problemas su Baltijos valstybėmis. Jis paragino visas nacionalines delegacijas trumpai pasisakyti apie kiekvienos šalies švietimo sistemoje kylančias problemas.

Gitte Lillelund Bech, Danijos delegacijos ŠT narė, supažindino su Danijos švietimo sistema. Ji informavo, kad šiuo metu parlamentarai aptaria tokias temas kaip švietimo esmė ir turinys, mokymo metodai, bei bando rasti atsakymus į tokius klausimus: kaip mokyklos galėtų išspręsti socialines problemas ar kaip geriau užtikrinti “mokyklos visiems” principo įgyvendinimą.

Doris Jacobsen, Grenlandijos delegacijos ŠT narė, supažindino su Grenlandijos švietimo sistema. Ji pranešė, kad 2003 m. priimti nauji teisės aktai dėl švietimo sistemos. Daugiausia dėmesio skiriama tokiems klausimams kaip mokiniai, bendradarbiavimas su šeima bei mokinių gerovė. Ji pabrėžė, kad kyla problemų, susijusių su mokytojų profesinės kvalifikacijos kėlimu.

Signe Kivi, Estijos delegacijos BA narė, supažindino su Estijos švietimo sistema. Ji pabrėžė, kad Estijoje didžiausios švietimo organizavimo problemos susijusios su mokyklų tinklu. Vyko daug diskusijų apie švietimo turinį, kai kas buvo pataisyta, tačiau vis dar laukia rimtos diskusijos apie tai, kaip supaprastinti mokyklų programas. Siekiant pagerinti materialines švietimo darbo sąlygas, 2003 m. pradėta programa “XXI-o amžiaus mokykla”; ja siekiama remti nuolat besivystančias mokyklas įvairiuose Estijos regionuose.

Kirsi Lindroos, Suomijos delegacijos ŠT narė, supažindino su Suomijos švietimo sistema. Ji pabrėžė, kad labai svarbu kurti naujas galimybes vaikams su specialiais poreikiais. Taip pat svarbu aptarti vaikų motyvaciją mokytis.

Jenny Lydesen, Farerų salų delegacijos ŠT narė, supažindino su Farerų salų švietimo sistema. Ji pabrėžė, kad būtina gerinti mokytojų profesinius įgūdžius. Taip pat būtina aptarti pagrindines žinias, kurias kiekvienas vaikas privalo gauti mokykloje.

Dagny Jónsdóttir, Islandijos delegacijos ŠT narė, supažindino su Islandijos švietimo sistema. Ji pažymėjo, kad jų šalyje taip pat vyksta diskusijos apie Islandijos švietimo sistemos problemas. Pagrindinės diskusijų temos: švietimo proceso metodas, apimtis ir trukmė; profesinio mokymo kursai, aukštojo mokslo prioritetai ir t.t.

Rold Reikvam, Norvegijos delegacijos ŠT narys, supažindino su Norvegijos švietimo sistema. Jis pažymėjo, kad paskutinio praeito amžiaus dešimtmečio pradžioje buvo įgyvendinta svarbi Norvegijos švietimo sistemos reforma. Jis pabrėžė, kad Norvegijoje daug diskutuojama apie švietimo kokybę.

Ināra Ostrovska, Latvijos delegacijos BA narė, supažindino su Latvijos švietimo sistema. Ji informavo, kad 1998 m. priimtas Švietimo įstatymas. 2000 m., pradėjus įgyvendinti bendrą Latvijos Švietimo ir mokslo ministerijos ir Tarptautinio Rekonstrukcijos ir Plėtros Banko projektą, inicijuotos diskusijos apie švietimo kokybę ir švietimo sistemos tobulinimą. Pagrindiniai projekto komponentai yra šie: disciplinų standartai, pasiekimų įvertinimas, mokyklų įvertinimas, mokyklų valdymo efektyvumas, visuomenės informavimas.

Jan Björkman, Švedijos delegacijos ŠT narys, supažindino su Švedijos švietimo sistema. Jis sakė, kad politinių partijų nariai laikosi skirtingų pažiūrų ir pozicijų dėl švietimo sistemos. 2001 m. parlamentarai įsteigė parlamentinį komitetą tam, kad būtų atliktas tyrimas apie švietimo sistemos pagerinimą, ypač kalbant apie suaugusiųjų švietimą.

Irena Šiaulienė, Lietuvos delegacijos BA narė, supažindino su Lietuvos švietimo sistema. Ji pranešė, kad praeito amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje buvo pradėta bendra Lietuvos švietimo sistemos reforma. Parengta ir patvirtinta švietimo sistemos kokybės koncepcija iki 2012 metų. Pagrindiniai kokybės įvertinimo kriterijai yra šie: švietimas visiems, švietimo tęstinumas ir efektyvumas. Visi šie trys kriterijai tarpusavyje susiję.

Danne Sundman, Alandų salų delegacijos ŠT narė, supažindino su Alandų salų švietimo sistema. Ji pranešė, kad salose yra 3000 mokinių, kurie mokosi 27 mokyklose. Mažos mokyklos turi daug privalumų, pavyzdžiui, jos yra arti namų, joms lengviau užtikrinti gerą mokyklos ir šeimos bendradarbiavimą.

Įvyko keturi praktiniai užsiėmimai, kuriuose dalyviai aptarė įvairias švietimo kokybės problemas. Vyko šie praktiniai užsiėmimai: 1) Ko mokykloje turėtų išmokti vaikai?; 2) Kas yra geras mokytojas?; 3) Valdymas mokykloje ir mokyklos valdymas; 4) Mokyklos – šeimos bendradarbiavimas.

BA Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai dalyvavo dviejuose praktiniuose užsiėmimuose:

 3 užsiėmimas: Valdymas mokykloje ir mokyklos valdymas (pirmininkavo Christina Sjöbjerg ir Kurt Johansson).

Švedijos mokyklų lyderis Kurt Johansson supažindino su Švedijos mokyklų valdymo sistema:

 Vyksta diskusijos dėl dviejų lygių - valstybės ir savivaldybių – įtakos Švedijos mokykloms.

 Valstybė sudarė schemą su konkrečiais mokyklų mokymo planų prioritetais.

 Dviejų skirtingų lygių atstovai aptaria mokyklų vadovybių valdymo modelius: politinį ir profesinį lygį.

 Labai svarbu užtikrinti kvalifikacijos kėlimą mokyklų direktoriams.

 Yra daug būdų, kaip įvertinti mokyklas: buvo apibrėžti mokyklų įvertinimo faktoriai. Tačiau nėra gerai sudarinėti geresnių ir ne tokių gerų mokyklų sąrašus.

 Svarbu, kad gerinant mokyklų kokybę mokytojai išnaudotų visus intelektualinius resursus.

 Privalu studentams ir mokiniams suteikti galimybę įtakoti mokymo procesą.

 Verslo atstovai suinteresuoti įdarbinti gerai parengtus žmones, todėl jie skiria ypatingą dėmesį švietimo kokybei.

 4 užsiėmimas: Mokyklos – šeimos bendradarbiavimas (pirmininkavo Thomas Damkǽr Petersen, Danija).

Thomas Damkǽr Petersen pristatė savo tyrimo apie bendradarbiavimą tarp mokyklos ir šeimos rezultatus:

 Jei tėvai per dieną skirtų bent 15 minučių dėmesio savo vaikų mokykliniam gyvenimui, tuomet laimėtų ir mokyklos, ir šeimos.

 Be kitų užduočių, mokykla dar turi skatinti bendradarbiavimą su šeima.

 Ir mokyklos, ir šeimos atsako už vaikų švietimo kokybę.

 Būtina skatinti apsikeitimą informacija tarp mokyklos ir šeimos.

 Būtina atsiminti pagrindinį principą, būtent, kad mokykla vaikus moko, bet tėvai juos auklėja.

Galiausiai Kurt Larsen, Švietimo tyrimų ir inovacijų centro vyresnysis analitikas (EBPO) pristatė PISA Nuomonių apklausą apie švietimo kokybę: Šiaurės šalių darbo analizė. PISA yra studentų vertinimo tarptautiniu lygiu programa. Pagrindiniai PISA tikslai yra šie: stiprinti viešąją atskaitomybę už švietimą, nagrinėti ir lyginti švietimo sistemų funkcionavimą ir rinkti informaciją apie švietimo procesą. Visos Šiaurės šalys nustatė bendras užduotis tobulinant švietimo sistemą: pagerinti galimybę visiems mokytis visą gyvenimą, gerinti švietimo kokybę, padidinti mokymosi svarbą ir efektyviai naudoti išteklius.

Tvirtino:

Alvydas Ramanauskas

Baltijos Asamblėjos Teisės komiteto

pirmininko pavaduotojas

Irena Šiaulienė

Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir

kultūros komiteto pirmininkės pavaduotoja

Parengė:

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė




Naujausi pakeitimai - 2004 03 16.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ISLANDIJA

LR Seimas