Lietuvos Respublikos Seimas

J.Čekuolio komandiruotės į Slovėnijos Respubliką 2004 03 07-09 d. ataskaita

Š.m. kovo 8 d. LR Seimo valdybos sprendimu buvau komandiruotas dalyvauti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (toliau – ETPA) Politinių reikalų komiteto posėdyje. Šioje ataskaitoje informuoju apie posėdyje svarstytus klausimus ir priimtus sprendimus.

1. Žiniasklaidos laisvės padėtis Baltarusijoje. Komiteto pranešėjas K.Purguridis (Kipras) pateikė rezoliucijos projektą, kuriame itin griežtai kritikuojama žiniasklaidos laisvių situacija Baltarusijoje. Tiesiogiai kaltinama Baltarusijos aukščiausioji valdžia dėl nuolatinio žiniasklaidos persekiojimo. Rezoliucijos projekte reikalaujama, kad tarptautinė bendruomenė imtųsi griežtesnių bendravimo su Baltarusijos režimu formų. Diskusijoje šiuo klausimu pasisakiau ir aš, nurodydamas, jog Europos Taryba ir ypač ETPA pastaruosius kelerius metus, aktyviai skatinant ir Lietuvos delegacijai, siekė glaudaus bendravimo su Baltarusijos valdžios atstovais. Toks bendravimas ir buvo užsimezgęs, jis stiprėjo, be, deja, jis neatešė jokių konkrečių rezultatų Baltarusijos įstatymuose. Nepaisant atkaklių ETPA pastangų, Baltarusijos įstatymuose ir bendrai valstybės gyvenime nepastebėta jokių permainų demokratėjimo link. Yra pavojus, kad tokios rezoliucijos priėmimas gerokai supykdins Baltarusijos valdžią, todėl tikėtina, kad ET ir Baltarusijos santykiai gali vėl atšalti. Panašias nuostatas išsakė ir kiti diskusijoje dalyvavę komiteto nariai. Pateiktas rezoliucijos projektas patvirtintas vienbalsiai, jis bus svarstomas ETPA balandžio mėnesio sesijoje.

2. Jungtinių Tautų vaidmens pasaulyje stiprinimas. Komiteto pranešėja T. de Zulueta (Italija) pristatė rezoliucijos projektą, kuriame išdėstomas ETPA požiūris į galimą JTO veiklos reformą. Projektas sukėlė nemažas diskusijas, ypač dėl to, kad pranešėja pateikė itin kategorišką neigiamą požiūrį į galimybę reformuoti JTO Chartiją. Balsavimo būdu komitetas vos vieno balso persvara pakeitė projekto formuluotę, kuri jau yra žymiai palankesnė galimam JTO Chartijos pakeitimui. Rezoliucijoje taip pat siūloma stiprinti parlamentinę dimensiją JTO veikloje, valstybės – ET narėms, tarp jų ir Lietuvai – rekomenduojama į savo delegacijas, kurios dalyvauja JTO Generalinėje Asamblėjoje, įtraukti valstybių parlamentų narius, taip pat suteikti jiems įgaliojimus pasisakyti debatuose valstybės vardu. Rezoliucijos projektas patvirtintas balsų dauguma komiteto posėdyje, jis bus nagrinėjamas ETPA balandžio mėnesio sesijoje.

3. Demokratijos plėtra Europoje. Komitetas pritarė pasiūlymui kitų metų pradžioje inicijuoti platų Europos politikų, politologų simpoziumą, skirtą demokratijos ir tradicinių partijų situacijai Europoje aptarti. Pasisakiau šiuo klausimu, pasiūlydamas minėtą simpoziumą rengti kartu su kitomis tarptautinėmis parlamentinėmis organizacijomis (ESBO Parlamentine Asamblėja, Europos Parlamentu, Baltijos Asamblėja, kt). Šiam pasiūlymui buvo pritarta.

4. Komitetas aptarė ir pritarė tarpparlamentinio forumo, vyksiančio balandžio mėnesį Londone, programai. Forumo esmė – diskusijos tarp ET ir JAV parlamentarų apie Europos ir Amerikos santykius, būdus jiems pagerinti.

5. ET generalinis sekretorius W.Schwimmer informavo komiteto narius apie savo veiklą bei einamuosius ET klausimus.

6. Posėdyje kalbėjo Slovėnijos parlamento pirmininkas Borut Pahor. Daugiausiai dėmesio jo pasisakyme buvo skirta būsimai Slovėnijos narystei Europos Sąjungoje ir ES sprendimų koordinavimui šalies viduje. B.Pahor pažymėjo, kad Slovėnija stengsis būti lanksti ES nare ir, nors esminiais klausimais šalies poziciją nuspręs parlamentas, tačiau vyriausybei derybose ES struktūrose bus paliktos plačios galimybės kompromisams su kitomis valstybėmis. Pažymėtina, jog derybų dėl narystės metu Slovėnijos parlamento užsienio reikalų komitetas priimdavo galutinį sprendimą dėl derybinių pozicijų ir pereinamųjų laikotarpių (vienintelis toks pavyzdys Rytų Europoje).

7. Posėdyje kalbėjo Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrij Rupel. Jis nurodė Slovėnijos užsienio politikos prioritetus: integracija į ES ir NATO, taika ir stabilumas Balkanų regione. Taip pat jis akcentavo, kad Slovėnija nuolat pasisakys už tamprius ES ir JAV ryšius. Ministro teigimu, nors prieštaravimų tarp NATO ir kuriamos Europos saugumo ir gynybos politikos nėra, tačiau NATO ir ES privalo glaudžiau bendradarbiauti. D.Rupel išsakė nusivylimą dėl laisvo asmenų judėjimo ir darbo laisvės ribojimo ES naujoms narėms po gegužės 1 dienos. Jo požiūriu, tai yra neteisinga, nes jau dabar, pavyzdžiui, daugiau Austrijos piliečių dirba Slovėnijoje, negu slovėnų – Austrijoje. Slovėnijos įsitikinimu, ES plėtra turi tęstis ir po gegužės 1 dienos, ypač apimant Balkanų regiono valstybes.

Jonas Čekuolis

LR Seimo delegacijos Europos Tarybos

Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas




Naujausi pakeitimai - 2004 03 15.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   SLOVĖNIJA

LR Seimas