Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko kalba Vėliavų pakėlimo ceremonijoje 2004 m. kovo 11 d.

2004 m. kovo 11 d. pranešimas VIR

Gerbiamieji šventės dalyviai,

Pilietės ir piliečiai,

Mieli svečiai iš Europos ir Pasaulio,

Sveikinu jus ir visą Lietuvą su gražia švente – keturioliktosiomis laisvės atkūrimo metinėmis.

Simboliška, kad šiandien, neeilinę tautai ir valstybei dieną, kaip ir pernai, kaip užpernai, ir tikiuosi, jau visada, esame čia, šalia parlamento.

Tada, 1990-ųjų kovo 11-ąją, čia irgi rinkosi žmonės. Rinkosi, kad pasitiktų savo valstybės nepriklausomybę.

Tautos siekis tada buvo aiškus, suprantamas ir vienareikšmis: laisvė ir nepriklausomybė. Be išlygų ir sąlygų, be kompromiso su okupacinės valdžios atstovais, be baimės prieš jėgą demonstruojančią armiją, be kompromisų su savo sąžine. Neabejoju, kad čia ir glūdi atsakymas į klausimą, kaip maža tauta nugalėjo ištisą imperiją ir parodė laisvės kelią visai Rytų Europai.

Buvome susibūrę čia ir praėjus mažiau nei metams po nepriklausomybės atkūrimo – 1991-ųjų sausio 13-ąją. Kai sulaikėme tankus. Sulaikėme savo žodžiu ir kūnu.

Tą naktį čia degę laužai ne tik šildė mūsų rankas ir kaip gyvus paminklus apšvietė mūsų veidus. Tada jie lydė, grūdino ir tvirtino mūsų dvasią, mūsų pamatinę nuostatą, kad dėl laisvės nesiderėsime, kad jos neatsisakysime.

Šiandien, apžvelgdami keturiolika laisvės metų, matome daug laimėjimų, daug pasiekimų. Jau matome Lietuvą demokratinių Europos valstybių šeimoje ne vargšės giminaitės, o visavertės narės teisėmis. Tai ne tik realizuoja politines, bet ir artina bei spartina ekonomines krašto permainas. Tai reiškia, kad mes, Lietuvos tauta, apgynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, susikursime savo gerovę.

Prieš keturiolika metų įkūnyta laisvės viltis iš siekio tapo prielaida ir galimybe gyventi prasmingiau.

Nenuvertinkime to, neužmirškime ir neleiskime, kad vienadienės politinės aktualijos verstų abejoti laisvės prasme ir kaina.

Neišduokime savo ir savo vaikų gyvenimo, neleiskime, kad kūrybą ir darbą pakeistų nusivylimas ir griovimas. Tiek šimtmečių istorija, tiek ir šiandiena rodo, kad laisvė ir nepriklausomybė nėra iškovojamos kartą ir visiems laikams. Tai reikia nuolat saugoti, nuolat įprasminti kasdieniu darbu.

Keturiolika laisvo gyvenimo metų įrodė, kad šiam darbui kaip tauta nesame per silpni. Todėl tikiu, kad mums, Lietuvai, užteks ir proto bei jėgų, ir geros valios toliau žengti laisvės keliu. Nuoširdžiai linkiu, kad mūsų palydovai šiame kelyje būtų ne išdavystės ir ambicijos, kaltinimai ir nuoskaudos, o išmintis, pasitikėjimas, geranoriškumas ir suvokimas: esame viena tauta ir viena valstybė. Esame Lietuva.

Dar kartą sveikinu visus su Lietuvos valstybės atkūrimo švente.




Naujausi pakeitimai - 2004 03 11.
Artūras Zeleniakas



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas