Lietuvos Respublikos Seimas

Nacionalinės sveikatos tarybos 2003 metų veiklos ataskaita

 

 

NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS VEIKLOS ATASKAITA

2003-01-01 – 2003-12-31 

 

 

 

 

 

 

 

VILNIUS

2004

 

 

 

 

TURINYS

I.

Nacionalinė sveikatos taryba – Seimui atskaitinga sveikatos politikos koordinavimo institucija.............................................................................

3 psl.

II.

Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžiai, konferencijos ir kiti renginiai..

5 psl.

III.

Sveikatos politikos koordinavimas: siūlymai įstatymų projektams, rekomendacijos sveikatos reformos ir kitais klausimais...........................

20 psl.

IV.

Sveikatinimo veiklos vertinimas Lietuvos sveikatos programos ir valstybinių sveikatos programų įgyvendinimo koordinavimas.................

32 psl.

V.

Tarpžinybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas........................................

41 psl.

VI.

Viešoji ir kita veikla................................................................................

45 psl.

VII.

Priedai.........................................................................................................

53psl.

 

1 priedas. Nacionalinės sveikatos tarybos 2003 m.darbo planas...............

53 psl.

 

2 priedas. Nacionalinės sveikatos tarybos 2003m. posėdžių ir kitų renginių darbotvarkės ................................................................................

55 psl.

 

3 priedas. Nacionalinės sveikatos tarybos 2003 m. posėdžių nutarimai..................................................................................................

67 psl.

 

4 priedas. Nacionalinės sveikatos tarybos 2003 m. konferencijų rezoliucijos ir kiti siūlymai.........................................................................

78 psl.

 

5 priedas. Nacionalinės sveikatos tarybos 2003 m. siūlymų sąvadas.......

86 psl.

 

 

 

I. NACIONALINĖ SVEIKATOS TARYBA – SEIMUI ATSKAITINGA SVEIKATOS POLITIKOS KOORDINAVIMO INSTITUCIJA

 

Nacionalinė sveikatos taryba – Seimo įsteigta ir jam atskaitinga sveikatos politikos koordinavimo institucija, kuri sudaroma ir veikia pagal Seimo patvirtintus nuostatus. Pagrindiniai Tarybos uždaviniai – stiprinti visuomenės sveikatą ir užtikrinti visuomenės dalyvavimą sprendžiant sveikatos problemas bei koordinuoti visuomeninių organizacijų, valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą šiais klausimais, analizuoti sveikatinimo procesus ir atlikti jų ekspertizę, dalyvauti formuojant sveikatos politiką ir prioritetus, teikti išvadas ir siūlymus dėl gyvensenos, aplinkos ir sveikatos priežiūros tarnybų veiklos gerinimo. Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba) yra juridinis asmuo. Tarybos veikla yra finansuojama isš valstybės biudžeto.

Nacionalinė sveikatos taryba, vykdydama pagrindinius uždavinius koordinuoja valstybės mastu sveikatos ugdymo politiką, alkoholio, tabako ir narkotikų kontrolės politiką, visuomenės sveikatos saugos politiką, ligų profilaktikos ir kontrolės politiką, analizuoja sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo raidą, vertina privalomojo sveikatinimo veiklos mastą, sveikatinimo veiklos tikslu valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklius. Nacionalinė sveikatos taryba vertina gyventojų sveikatingumo raidos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine ir ekonomine politika, informuoja apie tai Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, padeda nustatyti aktualias visuomenės sveikatos problemas bei prioritetus, koordinuoja Lietuvos sveikatos programos (Žin., 1998, Nr.64-1842), valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą bei atlieka kitas pavestas funkcijas.

Nacionalinės sveikatos tarybos paskirtį, sudarymo principus, uždavinius, teises ir

darbo organizavimo principus nustato LR Sveikatos sistemos įstatymo 67 straipsnis (Žin., 1998, Nr.112-3099) ir Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatai, kurie tvirtinti Seimo nutarimu Nr.VIII-612 ,,Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo” (Žin., 1998, Nr.7-136), Seimo 1998 m. spalio 6 d. nutarimu Nr.VIII- 873 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo” priedėlio pakeitimo” (Žin., 1998, Nr.7-136, Nr.90-2486) bei Seimo 2003 m. gegužės 20

d. nutarimu Nr. IX-1572 ,,Dėl Seimo nutarimo ,,Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo” priedėlio pakeitimo” (Žin., 1998, Nr.7-136, Nr.90-2486, 2003, Nr.52-2317).

Nacionalinės sveikatos tarybos darbas organizuojamas vadovaujantis Nacionalinės sveikatos tarybos patvirtintu darbo reglamentu. Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir nariai savo pareigas atlieka nenutraukdami darbo santykių pagrindinėje darbovietėje. Nacionalinė sveikatos taryba sudaroma iš 15 narių: penkių Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguotų savivaldybių bendruomenės sveikatos tarybų atstovų, penkių visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus, atsovų, iš kurių vienas yra Visuomenės sveikatos asociacijos atstovas, penkių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, iš kurių vienas yra Kauno medicinos universiteto, vienas – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto atstovas. Lietuvos savivaldybių asociacija atstovus deleguoja šios asociacijos įstatų nustatyta tvarka. Visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus atstovus siūlo Seimo Sveikatos reikalų komitetas iš šių organizacijų pasiūlytų atstovų pagal veiklos kryptis, pirmenybę teikdamas organizacijoms, kurios dalyvauja įgyvendinant valstybės ar savivaldybių sveikatos programas. Tris visuomenės sveikatos priežiūros specialistus siūlo Seimo Sveikatos reikalų komitetas, o po vieną visuomenės sveikatos specialistą deleguoja Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto senatai. Šios kadencijos Nacionalinė sveikatos tarybos sudėtis buvo patvirtinta Seimo 2001 m. liepos 5 d. nutarimu Nr.IX–422 ,,Dėl Seimo nutarimo ,,Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties pakeitimo” ir Seimo 2002 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. IX-1111 ,,Dėl Seimo nutarimo ,,Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties” 2 straipsnio pakeitimo” (Žin., 1998, Nr.56-1549; 2001, Nr.61-2184;2002, Nr.98-4314) (Žin., 2001, Nr.61-2184).

Tarybos darbą techniškai aptarnauja sekretoriatas. Sekretoriato darbuotojų darbas apmokamas iš valstybės biudžete Tarybos išlaikymui skirtų lėšų.

 

Nacionalinė sveikatos taryba, vertindama šalies gyventojų sveikatingumo raidos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine ir ekonomine politika, informuoja

apie tai Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, rengia ir kasmet teikia Seimui pranešimą apie gyventojų sveikatingumo ir sveikatos politikos formavimo įgyvendinimo būklę, pagal kompetenciją teikia siūlymus Vyriausybei ir Seimui dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų.

LR Seimas 2003 m. gegužės 13 d. priėmė nutarimą Nr.IX-1553 Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2002 metų veiklos ataskaitos (Žin., 2003, Nr.49-2169), kuriame pritarė Nacionalinės sveikatos tarybos veiklos ataskaitai ir pasiūlė Vyriausybei atkreipti ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų pavaldžių valstybės institucijų dėmesį į tai, kad Nacionalinės sveikatos tarybos motyvuoti siūlymai ir rekomendacijos sveikatos politikos klausimais šių turi būti apsvarstyti ir įvertinti bei iki 2003 m. spalio 1 d. kartu su Taryba išnagrinėti valstybinių sveikatos programų įgyvendinimo tarpžinybinio koordinavimo problemas ir numatyti priemones joms spręsti.

LR Seimas 2003 m. birželio 19 d. priėmė Rezoliuciją Dėl Lietuvos sveikatos politikos įgyvendinimo (Žin., 2003, Nr.60-2700). Rezoliucijoje atkreipiamas Vyriausybės, valstybės ir savivaldybių institucijų dėmesį į Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime iškeltas problemas.

 

II. NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS POSĖDŽIAI, KONFERENCIJOS IR KITI RENGINIAI

Pagrindinė Nacionalinės sveikatos tarybos darbo forma – posėdžiai. Posėdžiuose svarstomos aktualios Lietuvos gyventojų sveikatos problemos, sveikatos politikos bei valstybinių sveikatos programų įgyvendinimo klausimai. Organizuodama posėdžius, konferencijas ir kitus renginius Nacionalinė sveikatos taryba pasitelkia šalies ir užsienio specialistus bei konsultantus iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, mokslo ir mokymo institucijų, nevyriausybinių organizacijų.

Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatai nustatė, kad posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. 2003 m. vyko keturi atviri Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžiai, kuriuose svarstyti šios aktualios temos:

  • ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančių ligų profilaktikos ir kontrolės;
  • Valstybės kontrolės Sveikatos apsaugos reformos vertinimo ataskaitos 2002 m. spalio 31 d. Nr. 210-1 siūlymai Nacionalinei sveikatos tarybai;
  • Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2000 – 2010 metų programos įgyvendinimo eiga ir apsinuodijimų kontrolė;
  • sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių raida ir planavimas Lietuvoje;
  • Nacionalinės sveikatos tarybos veiklos gerinimo klausimai.

2003 m. Nacionalinė sveikatos taryba organizavo ir kitus renginius: tarpžinybinį forumą ,,Visuomenės sveikata ir bendruomenė”, tarptautinę konferenciją ,,Regionų sveikatos politikos formavimo pagrindai”, apskrito stalo diskusiją ,,Kaip geriau aprūpinti Lietuvos gyventojus kompensuojamis vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis”, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Pasaulio Banko rengtos tarptautinės konferencijos ,,Vaistai ir sveikatos technologijų vertinimas – įtakingi sveikatos sistemos kaštų veiksniai” satelitinį seminarą, tarpžinybinį pasitarimą ,,E-sveikata”.

Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžiuose svarstyti klausimai svarbūs įvairių žinybų valstybės bei savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir mokymo įstaigų veiklai: Sveikatos apsaugos ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms (Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai, Lietuvos sveikatos informacijos centrui, Užkrečiamųjų ligų centrui, AIDS centrui, Valstybinei ligonių kasai), Socialinės apsaugos ir darbo, Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijoms, Kauno medicinos unversitetui, Klaipėdos universitetui, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui ir kitų institucijoms.

Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžių nutarimai pateikti 3 priede, o Nacionalinės

sveikatos tarybos 2003 m. konferencijų rezoliucijos ir kiti siūlymai 4 priede. Žemiau trumpai pristatomos svarbiausias posėdžiuose iškeltas problemas.

2003 m. sausio 28 d. atvirame posėdyje apsvarsčius ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančių ligų profilaktikos klausimus, nustatyta nepakankama kitų lytiškai plintančių infekcijų apskaita ir sergamumo analizė, didėjantis infekuotų ŽIV skaičius ir sergamumas AIDS; aiškios strategijos dėl lytiškai plintančių ligų ir ŽIV / AIDS profilaktikos ir kontrolės modelio įgyvendinimo Lietuvoje nebuvimas. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos lytiškai plintančių ligų ir AIDS diagnostikai ir gydymui neatspindi realių šių ligų ir ypač jų komplikacijų gydymo kaštų, šios išlaidos neįvertinamos, planuojant valstybinių šios srities programų priemones. Sveikatos apsaugos ministerija nepakankamai koordinuoja Švedijos Vyriausybės teikiamą metodinę ir finansinę paramą Lietuvos apskričių administracijoms bei sveikatos priežūros įstaigoms. Įvairūs darbo organizavimo trūkumai sąlygoja ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančiomis ligomis sergančių pacientų, kontaktinių asmenų registracijos bei epidemiologinės priežiūros trūkumus, o tai sąlygoja užleistų šių ligų formų vystymąsi. Nepakankami kokybės kontrolės reikalavimai mikroskopiniams tyrimams ir mikrobiologijos laboratorijoms sudaro prielaidas neracionaliam išteklių naudojimui. Nacionalinė sveikatos taryba teikė siūlymus LR Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai parengti ir patvirtinti strateginį dokumentą, nurodantį pasirinktą modelį, kuris butų diegiamas Lietuvoje lytiškai plintančių ligų ir ŽIV / AIDS profilaktikos ir kontrolės srityje. Buvo teikti siūlymai sujungti atskirų programų - Lytiškai plintančių ligų profilaktikos programos ir Valstybinės AIDS profilaktikos ir kontrolės programos - projektus į valstybinę tarpžinybinę ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančių ligų programą, įtraukiant atstovus iš susijusių su šiomis problemomis institucijų, planuojant valstybinės šios srities programos priemones ir išlaidas, įvertinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas lytiškai plintančių ligų ir AIDS diagnostikai ir gydymui, išanalizuoti Švedijos Vyriausybės remiamos lytiškai plintančių ligų programos poveikį ir numatyti priemones, kurios leistų šią apskrityse vykdomą programą koordinuoti su kita veikla lytiškai plintančių ligų profilaktikos, diagnostikos ir kontrolės srityse, sugriežtinti antibiotikų pardavimo vaistinėse kontrolę, numatyti priemones mikroskopijos tyrimų ir mikrobiologijos laboratorijų kokybės kontrolei vykdyti.

Nacionalinė sveikatos taryba 2003 m. sausio 28 d. posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Sveikatos apsaugos reformos vertinimo ataskaitoje 2002 m. spalio 31 d. Nr. 210-1 pateiktus siūlymus Nacionalinei sveikatos tarybai, atsižvelgdama į LR Seimo valdybos 2002 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 714 ,,Dėl Seimui atskaitingų valstybės institucijų parlamentinės priežiūros” kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, siūlydama inicijuoti darbo grupės sudarymą dokumentų projektams parengti: Lietuvos nacionalinėje sveikatos koncepcijoje (Žin., 1991, Nr.33-893), Lietuvos sveikatos programoje (Žin., 1998, Nr.64-1842) ir Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (Žin., 2002, Nr.113-5029) numatytų sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo strategijai, numatant etapus ir kriterijus, parengimą ir patvirtinimą; atsakingus vykdytojus ir finansavimą; Lietuvos sveikatos programos tarpinio ir galutinio vertinimo metodikai ir tvarkai, numatant atsiskaitomybę už sveikatos reformos uždavinių ir priemonių įgyvendinimą nacionaliniu, apskričių ir savivaldybių lygiu. LR Seimo Sveikatos reikalų komitetui teikti siūlymai aptarti aukščiau minimų dokumentų svarstymo bei tvirtinimo eigą; numatyti Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr.64-1842), tarpinio ir galutinio vertinimo tvarką; reguliariai svarstyti Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo problemas, atsižvelgiant į Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžių nutarimus.

Nacionalinė sveikatos taryba, 2003 m. sausio 28 d. posėdyje išnagrinėjusi klausimą dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2002 metų nutarimų eigos, pažymėjo, kad 2002 m. per aštuonis posėdžius Nacionalinė sveikatos taryba apsvarstė 20 klausimų ir parengė 13 nutarimų, kuriuose teikė siūlymus sveikatos politikos klausimais valstybės institucijoms. Gauti tik 3 atsakymai, visi iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Ši informacija pateikta LR Seimo pirmininkui ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui. Siūlyta Seimo Sveikatos reikalų komitetui svarstyti LR sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 1998, Nr.112-3099) 67 straipsnio pataisas, papildant prievole valstybės institucijoms svarstyti Nacionalinės sveikatos tarybos siūlymus bei rekomendacijas, teikti siūlymai dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų pakeitimo ir papildymo projekto.

 

Nacionalinė sveikatos taryba 2003 m. vasario 25 d. atvirame posėdyje išnagrinėjusi Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2002-2010 metų programos (Žin., 2000, Nr. 32-903) įgyvendinimo eigą ir apsinuodijimų kontrolės problemas, pažymėjo, kad Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl išorinių priežasčių (traumų, kitų nelaimingų atsitikimų, smurto ir savižudybių) tebėra žymiai didesnis negu Vidurio ir Rytų Europos bei Europos Sąjungos šalyse. Tarp visų mirusių nuo traumų du trečdalius sudaro darbingo amžiaus žmonės. Apsinuodijimų skaičius kasmet Lietuvoje didėja. Traumos ir kiti nelaimingi atsitikimai sąlygoja tiesiogines ir netiesiogines valstybės išlaidas iš valstybės, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir socialinio draudimo fondo biudžetų. Pažymėtina, kad traumos yra viena iš pagrindinių laikino užsitęsusio nedarbingumo priežasčių, tačiau iki šiol nėra išsamios valstybės išlaidų dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų analizės. Pirminio invalidumo struktūroje pagal ligų grupes traumos užima ketvirtą vietą. Traumatologiniams ligoniams per mažai taikomos reabilitacijos, palaikomosios reabilitacijos ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugos. Per 2001m. šios paslaugos sudarė tik 2,2 % visų pacientų, gavusių reabilitacijos paslaugas, o sveikatos grąžinamasis gydymas – 1,3 %. Tuo tarpu vien pirminio invalidumo struktūroje traumatologiniai pacientai sudaro daugiau kaip 10 %, o užsitęsęs laikinas nedarbingumas šiems pacientams pripažįstamas daugiau kaip 25 % atvejų tarp visų užsitęsusio laikino nedarbingumo priežasčių. Tai rodo, kad nepakankamas skaičius traumatologinių ligonių gavo reabilitacijos ir sveikatos grąžinamojo gydymo paslaugas. Neišvystyta ambulatorinė traumatologinių ligonių reabilitacija. Nepakankamai išvystyta ortopedinių, ortezinių priemonių gamyba ir aprūpinimas jais. Nepakankamai vykdoma ligonių po sunkių traumų socialinė ir profesinė reabilitacija. Lietuvos Respublikos įstatymuose, reguliuojančiuose apsinuodijimų kontrolės sistemą (Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 36-987), Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatyme (Žin., 2001, Nr.64-2330), Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 52-1673), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatyme (Žin., 1994, Nr.87-1644), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme (Žin., 1998, Nr.112-3099) neišvengta teisinių kolizijų, todėl kai kurios cheminių medžiagų ir preparatų taikymo sritys liko nepilnai ir neaiškiai sureguliuotos, netikslus funkcijų padalijimas tarp atsakingų institucijų. Nors atsirado teigiamų poslinkių organizuojant pagalbą nukentėjusiems dėl apsinuodijimų, dar pasigendama teisės aktų, reglamentuojančių laboratorinį nuodų nustatymą biologinėse terpėse, aprūpinimą brangiais ir retai vartojamais priešnuodžiais, bandžiusių nusinuodyti gydymą. Geros patirties praktikos pavyzdys - Klaipėdos miesto savivaldybės vykdoma ,,Saugios bendruomenės programa Klaipėdos miestui 2002-2012 metams”, rekomenduotina kitoms savivaldybėms.

Nacionalinė sveikatos taryba atkreipė dėmesį į tai, kad veikiant valstybinei programai šalyje didėja traumų skaičius ir mirčių dėl traumų skaičius. Nėra tarpžinybinio koordinavimo, nors ši funkcija pavesta Sveikatos apsaugos ministerijai. Programos koordinavimo taryba neveikli. Programa praktiškai nefinansuojama (kai kurios šakinės ministerijos šios programos finansavimui 2000-2002 metais skyrė mažiau negu 10 procentų programoje numatytų lėšų). Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, trukdanti įgyvendinti programoje numatytas priemonių.

Įvertinusi traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos svarbą, Nacionalinė sveikatos taryba metiniame pranešime 2002 nagrinėjo šios problemos socialinius ir ekonominius aspektus. Nacionalinė sveikatos taryba siūlė Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui ir Sveikatos apsaugos ministerijai panaikinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reguliuojančių apsinuodijimų kontrolės sistemą, teisines kolizijas bei tikslinti atsakingų institucijų funkcijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2002-2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 423 vykdymą. Įgyvendinant minėtą programą, teikti siūlymai parengti bendrą veiksmų planą, įtraukti įvairių žinybų veiksmų planus ir numatyti pirminės, antrinės ir tretinės traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos priemones, prioritetą profilaktikos srityje skirti aplinkos saugai, gyventojų įgūdžių ugdymui (saugos priemonėms, alkoholio kontrolei), ypatingą dėmesį skirti bendruomenių veiklos aktyvinimui ir savivaldybių vaidmens didinimui; kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Finansų ministerija Bendrojo programavimo dokumente numatyti priemones Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2002-2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 423, įgyvendinimui. Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai rekomenduota analizuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąnaudas traumų ir nelaimingų atsitikimų gydymui, tobulinti statistinės informacijos sistemą, užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pacientams po traumų ir nelaimingų atsitikimų, aprūpinti kaulų osteosintezės priemonėmis ir konstrukcijomis, plėtoti reabilitacijos sistemą ligoniams po traumų ir nelaimingų atsitikimų, atkreipiant dėmesį į ambulatorinę reabilitaciją. Rekomenduota Sveikatos apsaugos ministerijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai užsakyti mokslinius traumatizmo ir neįgalumo sąsajų tyrimus invalidizacijos procesų vertinimui, vertinti reabilitacijos ir gydymo priemonių efektyvumą invalidumo grupių pokyčiams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlyta tobulinti socialinės ir profesinės reabilitacijos sistemą, asmenims patyrusiems sunkias traumas. Lietuvos savivaldybių asociacijai rekomenduota skleisti geros praktikos pavyzdį - Klaipėdos miesto savivaldybės ,,Saugios bendruomenės programą Klaipėdos miestui 2002-2012 metams”.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Nacionalinės sveikatos tarybos 2003 m. kovo 4 d. atvirame pasitarime dėl sveikatos žmogiškųjų išteklių raidos ir planavimo priimta rezoliucija, kurioje atsižvelgus į Valstybės ilgalaikės raidos strategijos (Žin., 2002, Nr. 113-5029) nuostatas, įpareigojančias rengiant aukščiausios kvalifikacijos specialistus siekti, kad studentų priėmimas pagal atskiras studijų kryptis būtų vykdomas, remiantis specialistų įsidarbinimo tyrimais, šalies ir Europos darbo rinkos tendencijomis, pažymėtas nepakankamas dėmesys, skiriamas atskirų ūkio šakų strateginiams veiklos planams ir reformų įgyvendinimui. Planuojamas žmogiškųjų išteklių poreikis, valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose tik dalinai siejamas su ilgalaikėmis žmogiškųjų išteklių poreikių prognozėmis. Sveikatos reformos eigoje, nepaisant 1995-1996 metais pateiktų rekomendacijų, žmogiškųjų išteklių poreikio planavimas nebuvo vykdomas. Iki šiol nebuvo parengto modelio, leidžiančio vykdyti moksliniais tyrimais ir esančiomis duomenų bazėmis paremtą ilgalaikio sveikatos žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą, nebuvo sistemos, leidžiančios užtikrinti tolygų sveikatos priežiūros specialistų geografinį pasiskirstymą, jei išliktų dabartinė gyventojų ir gydytojų demografinė situacija, studentų nubyrėjimo medicinos studijų programoje ir ketinimų išvykti dirbti į kitas šalis tendencijos. Net ir padidinus studentų priėmimą, gydytojų skaičius iki 2015 metų gali ženkliai sumažėti. Įgyvendinant Valstybės ilgalaikės raidos strategijos nuostatas dėl aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimo, būtina nacionaliniu mastu koordinuoti strategiškai svarbių sričių (tarp jų ir sveikatos) žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą. Atsižvelgiant į atsiveriančią ES darbo rinką ir sveikatos žmogiškųjų išteklių trūkumą kai kuriose ES šalyse, būtina inicijuoti tarptautinius žmogiškųjų išteklių planavimo projektus, leidžiančius koordinuoti specialistų rengimą atskirose šalyse ir ES regionuose. Rekomenduota neatidėliojant pradėti svarbiausiųjų sveikatos žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą, derinti reikalingų specialistų rengimą su Lietuvos sveikatos reformos strateginių nuostatų įgyvendinimu. Pritarta Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamai programai ,,Strateginis sveikatos priežiūros ir farmacijos žmogiškųjų išteklių planavimas Lietuvoje 2003 – 2020 metais”. Atsižvelgus į Lietuvos Vyriausybės 2001-2004 metų programos nuostatas dėl rengiamų specialistų pasiūlos ir paklausos balanso Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomenduota ieškoti būdų asmenims, norintiems siekti aukštojo mokslo sudaryti sąlygas prisiimti visą ar dalinį finansinį krūvį. Rekomenduota Sveikatos apsaugos ministerijai tęsti sveikatos priežiūros specialistų planavimą, šiam darbui pasitelkus Švietimo ir mokslo ministeriją, aukštąsias medicinos mokyklas, Lietuvos gydytojų sąjungą ir kitas sveikatos priežiūros specialistų organizacijas.

2003 m. balandžio 24 d. forumo ,,Visuomenės sveikata ir bendruomenė” dalyviai - Lietuvos Respublikos Seimo, Nacionalinės sveikatos tarybos, Vyriausybės, Lietuvos savivaldybių asociacijos, LR sveikatos apsaugos, LR socialinės apsaugos ir darbo, LR vidaus reikalų, LR krašto apsaugos ministerijų atstovai, savivaldybių merai, savivaldos institucijų darbuotojai, bendruomenių sveikatos tarybų pirmininkai, šalies universitetų, nevyriausybinių organizacijų atstovai – svarstė aktualias pertvarkos visuomenės sveikatos sektoriuje problemas, jų įtaką savivaldybių institucijų ir savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų veiklai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rengimo procesui. Pritarus Europos Tarybos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos konferencijoje ,,Sveikatos reformos Europoje: nuo teorijos prie praktikos” (Vilniuje, 2002 m. balandžio 26-27 d.) numatytiems principams, kurie detaliai išdėstyti konferencijoje priimtoje Vilniaus deklaracijoje, Lietuvos sveikatos programoje bei Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose, atkreiptas dėmesys į visuose sveikatos priežiūros organizavimo lygiuose – valstybės, apskričių ir savivaldybių - išliekančias aktualias socialinių ekonominių skirtumų, skurdo, nedarbo, visuomenės senėjimo ir kitas problemas, įtakojančias visuomenės sveikatos rodiklius, pertvarkant sveikatos priežiūros sistemą, būtinybę teikti prioritetus pirminės sveikatos priežiūros plėtrai bei visuomenės sveikatos stiprinimui. Išanalizavus visuomenės sveikatos teisinę bazę pažymėta, kad sveikatos sistemos reformos eigoje LR įstatymai įteisino naujas funkcijas savivaldos institucijoms, kurios turėtų skatinti bendruomenių sveikatos tarybų veiklą, nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas, sudaryti galimybes savivaldybėse vykdyti programas, susijusias su sveikos gyvensenos ugdymu bei sveikatą žalojančių veiksnių prevencija. Savivaldybių institucijas įvardijus visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo subjektais, įstatymai numatė pareigas savivaldybėms bei merų atsakomybę, organizuojant ir kontroliuojant pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą. Įstatymais nustatytos prievolės savivaldybių merams užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės sistemoje bei kitos svarbios pareigos. Teisės aktai, susiję su visuomenės sveikatos sistema, per mažai orientuoti į harmoningą visuomenės sveikatos priežiūros dalyvių veiklą bendruomenės lygyje, bet daugiau nukreipti į valstybinių visuomenės sveikatos institucijų darbo reglamentavimą. Įvertinus visuomenės sveikatos plėtros procesus šalyje, konstatuota, kad Lietuvoje jau yra keletas savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų veiklos geros patirties pavyzdžių, aktyvių nevyriausybinių organizacijų, diegiančių sveikatos priežiūros teisumo, solidarumo principus ir partnerystę, priimant sprendimus sveikatos sistemoje, tačiau daugumoje savivaldybių nėra koordinuoto, kryptingo bei rezultatyvaus bendradarbiavimo tarp valstybės, savivaldybių ir bendruomenės visuomeninių institucijų, daugelyje savivaldybių neįsteigti teisės aktais numatyti visuomenės sveikatos biurai, o apskrityse veikiančių teritorinių visuomenės sveikatos centrų filialai jų nepakeičia. Teritoriniai visuomenės sveikatos centrai, išskyrus pavienius, nepakankamai bendradarbiauja su apskričių ir savivaldybių administracija. Šalies universitetai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose rengia visuomenės sveikatos specialistus, tačiau ne visų studijų programų turinys ir specialistų parengimo kokybė siejasi su visuomenės sveikatos sistemos realybe bei keliamų uždavinių įgyvendinimo galimybėmis. Visuomenės sveikatos specialistus rengiančios institucijos turi siekti studijų prienamumo jaunimui, rengti profesionalus, sugebančius konkuruoti naujai atsiveriančioje Europos Sąjungos darbo rinkoje, integruotis į visuomenės sveikatos tarptautinių mokslinių tyrimų erdvę bei kaupti žinias teisingos Lietuvos sveikatos politikos formavimo principams pagrįsti ir gyventojų sveikatai gerinti.

Forumo ,,Visuomenės sveikata ir bendruomenė” dalyviai kvietė LR Seimą ir Sveikatos reikalų komitetą, pasitelkus universitetus, inicijuoti visuomenės sveikatos teisinės bazės tobulinimą, aiškiau apibrėžti visuomenės sveikatos priežiūros dalyvių pareigas, atsakomybę, veiklos koordinavimą ir finansavimą, LR Seimui, LR Vyriausybei, LR sveikatos apsaugos, LR finansų ministerijoms, Lietuvos savivaldybių asociacijai rekomenduota sudaryti administracines bei finansines prielaidas savivaldybėms įgyvendinti įstatymų joms numatytas pareigas; išsaugoti įstatymuose įteisintus savivaldybių sveikatos fondus ir numatyti šių fondų didėjimo finansines prielaidas, LR švietimo ir mokslo ministerijai bei Sveikatos apsaugos ministerijai - tarpininkauti, derinant universitetų visuomenės sveikatos specialistų rengimo programas, diegti minėtų programų kokybės vertinimo sistemą, specialistų perkvalifikavimo bei kvalifikacijos kėlimo tvarką, numatyti aiškias sveikatos priežiūros bei švietimo ir mokslo institucijų funkcijas, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros sistemos poreikius, Sveikatos apsaugos, Aplinkos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų ministerijoms, Lietuvos savivaldybių asociacijai, apskričių viršininkų administracijoms - naudoti įvairias tarpusavio bendravimo formas, inicijuoti ir skatinti metodinių priemonių rengimą, įgyvendinti organizacines priemones bei kitaip padėti savivaldybių tarnautojams ir pareigūnams spręsti klausimus, susijusius su visuomenės sveikatos problemomis pagal minėtų institucijų veiklos sferas; Sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos savivaldybių asociacijai rekomenduota kuo greičiau spręsti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų steigimo klausimus.

Kaip žinome, politikai, visuomenė ir žiniaskaida didelį dėmesį skiria gydymo vaistais klausimams. Žymi sveikatos sistemos finansinių išteklių dalis skiriama apmokėti už kompensuojamus vaistus. Nacionalinės sveikatos tarybos organizuotame satelitiniame seminare 2003-09-26 ir apskrito stalo diskusijoje 2003-10-28 ,,Kaip geriau aprūpinti Lietuvos gyventojus kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis” svarstyti įvairūs racionalaus vaistų naudojimo, gyventojų aprūpinimo kokybiškais ir nebrangiais vaistais aspektai.

Nacionalinė sveikatos taryba 2003 m. rugsėjo 26 d. rengė tarptautinės konferencijos, kurią organizavo LR sveikatos apsaugos ministerija ir Pasaulio Bankas ,,Vaistai ir medicinos technologijos: įtakingi sveikatos sistemų svertai, 2003 m. rugsėjo 24-26 d. Vilniuje, satelitinį seminarą ,,Vaistų ir sveikatos technologijų vertinimo problemos Lietuvoje, rengiantis narystei Europos Sąjungoje”. Seminaro metu Lietuvos sveikatos sistemos organizatoriams, įstaigų vadovams, nevyriausybinių organizacijų atstovams buvo sudaryta galimybė išklausyti minėtos konferencijos lektorių pranešimus bei dalyvauti diskusijose. Pranešimus skaitė: dr. A.H. Fidler, Pasaulio Banko Sveikatos sektoriaus vadovas Europos ir Centrinės Azijos regionui apžvalgą apie Pasaulio Banko sveikatos priežiūros reformas, M. Mrazek, Pasaulio banko specialistė, apie vaistų reguliavimą Europoje: kainų lygio palaikymas garantuojant kokybę, didinant veiksmingumą ir nešališkumą, J.Rovira ir J.C.Langenbrunner, Pasaulio Banko sveikatos ekonomistai, apie ekonominio augimo ir išlaidų sveikatos apsaugai prognozavimą, panaudojant nacionalinių sveikatos sąskaitų patirtį. Nacionalinės sveikatos tarybos Visuomenės sveikatos komiteto pirmininkas R. Gurevičius perskaitė pranešimą apie sveikatos technologijų vertinimo problemas Lietuvoje, rengiantis narystei Europos Sąjungoje.

2003 m. spalio 28 d. Nacionalinės sveikatos tarybos posėdyje ir apskrito stalo diskusijoje “Kaip geriau aprūpinti Lietuvos gyventojus kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis”, aktyviai dalyvavo LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D.Mikutienė, LR Prezidento Patariamosios tarybos narys J.Petreikis, sveikatos apsaugos viceministras G.Černiauskas, Valstybinės ligonių kasos direktorius A.Sasnauskas, pacientų organizacijų atstovai V.Augustinienė (Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba), D.Andriulienė (Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija), K.Butkus (Narkomanų tarpusavio pagalbos iniciatyvos taryba), visuomenės sveikatos specialistas V.Kalibatas, Lietuvos gydytojų sąjungos viceprezidentė L.Leščinskienė, farmacijos kompanijų asociacijų atstovai G.Barcys ir A.Blažys, Laisvosios rinkos instituto viceprezidentė G.Steponavičienė, įvairių valstybės institucijų bei universitetų atstovai, Nacionalinės sveikatos tarybos nariai. Buvo suformuotos apibendrinančios nuostatos:

  • Visų pasisakiusių apskrito stalo dalyvių nuomonės dėl kompensuojamų vaistų masto bendrais bruožais sutapo. Gydymas vaistais yra didelė vertybė, kuri turi būti prieinama ir kokybiška. Reikalinga papildoma valstybės parama platesniam pacientų ratui dengti ambulatorinio gydymo išlaidas.
  • Visų pasisakiusių nuomonė sutapo dėl prioriteto sergantiems lėtinėmis ligomis, skiriant valstybės paramą kompensuojamiems vaistams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tuo tarpu papildomą paramą tam tikroms socialinėms grupėms turėtų užtikrinti socialinis draudimas.
  • Daugelis pasisakė už tai, kad kompensuojamų vaistų paramos gavėjų ratas būtų plečiamas, sudarant galimybes įvairioms grupėms gauti valstybės paramą ir numatyti, kad pirminis kompensavimas nebūtų šimtaprocentinis.
  • Neturėtų būti nė vieno vaisto kompensuojamo šimtu procentų, sergant tam tikra liga. Skirtumas iki šimto procentų vaisto kainos galėtų būti dengiamas iš šeimos biudžeto, ar iš papildomo savanoriško draudimo, ar iš socialinio sektoriaus socialinėms grupėms, kurios neturi lėšų, kad gautų pakankamos kokybės gydymą.
  • Negalime džiaugtis sukurta vaistų kompensavimo sistema, kuri daugeliu aspektų yra ydinga. Sistemą reikia taisyti. Tam pritarė dauguma kalbėjusių, nors kai kurie išreiškė nuomonę, kad būtina gerai išanalizuoti ir įvertinti pasekmes.
  • Vaistų rinkos reguliavimo procese visų pirma turėtų atsispindėti paciento ekonominiai interesai. Laisvos vaistų rinkos ir konkurencijos atsiradimas leistų ženkliai sumažinti vaistų kainas.
  • Tarp pasisakiusiųjų buvo dvi nuomonės. Vieni pasisakė už plečiamą kompensuojamų vaistų sąrašą, kiti – už tokio sąrašo naikinimą, sudarant gydytojui galimybę parinkti optimalų ir pakankamos kokybės vaistą.
  • Galėtų būti atsisakoma fiksuotų kompensuojamų vaistų kainų, ir sudaromos sąlygos pacientui pačiam spręsti, kiek jis gali prisidėti prie jam skirto vaistų krepšelio, jei nori įsigyti naujesnių, pažangesnių, brangesnių ar pigesnių, tačiau pakankamos kokybės vaistų.

Akivaizdu, kad siekiant išvengti klaidų, kuriant geresnį, teisingesnį ir efektyvesnį kompensuojamų vaistų modelį, reikia gilesnės analizės ir bendro įvairių interesų grupių atstovų darbo.

2003 m. spalio 31 d. Nacionalinės sveikatos tarybos nariai susitiko su Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro direktoriumi Marku Dansonu (Marc Danzon) ir aptarė Europos regiono šalių sveikatos sistemų problemas, ateities perspektyvas ir bendradarbiavimo galimybes.

2003 m. lapkričio 13 d. Nacionalinėje sveikatos taryboje vyko tarpžinybinis pasitarimas dėl Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamo elektroninės sveikatos (toliau - e – sveikatos) strategijos projekto. Aptarti Lietuvos e-sveikatos strategijos metmenys, kuriuos pristatė H. Hakanson, Lietuvos sveikatos projekto konsultantas iš Švedijos, bei elektroninių įrašų apie pacientus informacinių sistemų plėtros tendencijos ir principai pasaulyje, kuriuos apibendrino N.S.Haazen, Pasaulio Banko sveikatos specialistas, Lietuvos sveikatos projekto koordinatorius. Diskusijose pažymėta minėtos strategijos svarba sveikatos priežiūros sistemos ir veiksmingos išteklių kontrolės plėtrai, paslaugų kokybės gerinimui bei veiksmingos išteklių kontrolės vystymui bei pateikti papildomi siūlymai e-sveikatos strategijos projektui. Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorius V.Žilinskas pažymėjo, kad pagrindiniai e-sveikatos strategijos tikslai yra veiksminga sveikatos priežiūros išteklių kontrolė, aukštos kokybės diagnostika ir gydymas bei pacientų srautų valdymas. Paaiškėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerija numato įkurti padalinį e-strategijai bei programoms vykdyti, sudaryti darbo grupę, kuri parengtų e - strategijos įgyvendinimo priemonių planą bei sudarytų realias galimybes bandomojo projekto vykdymui universitetų ligoninėse ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Buvo nurodyti e-sveikatos projekto trūkumai.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR Vyriausybės Informacinių technologijų departamento direktoriaus pavaduotojas K.Andrijauskas pažymėjo, kad pagrindinė problema yra priemonių plano nebuvimas. Strategija kuriama, o priemonių plano nėra. Projekte nepakankamai atspindėta valdymo sistema ir finansavimas. Reikėtų atsižvelgti į eurointegracinius procesus. Projektas turi atitikti Bendrojo programavimo dokumentą. Per paskutinius trejus metus iš sveikatos sistemos nebuvo gauta pasiūlymų. Vis dar neįkurtas padalinys strategijai įgyvendinti, kuris turėtų parengti ir priemonių planą. Taip pat siūlyta svarstyti technologinius aspektus bei komunikacines ryšio priemones, atkreiptas dėmesys į sistemos tęstinumo bei palaikymo svarbą.

Kauno technologijos universiteto profesorius A.Lukoševičius atkreipė dėmesį į būtinumą strategijoje numatyti duomenų centralizavimo ir decentralizavimo lygius bei apimtis. Reikėtų rasti vidurį tarp centralizacijos ir decentralizacijos, atsižvelgti į integracijos į ES aspektus, ES e- sveikatos prestandartus bei galimybę ateityje panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas, patikslinti kai kuriuos vartojamus terminus.

Vilniaus universiteto nuotolinių studijų vadovas P.Abarius pabrėžė, kad strategija turėtų būti konkretesnė, apimti ne tik paciento kortelę, bet ir kvalifikacijos kėlimą, distancinį mokymą. Pritarta siūlymams rengiant e-sveikatos strategiją, numatyti strategijos priemonių planą.

Diskusijoje kalbėję Švedijos atstovai pabrėžė diskusijos naudingumą.

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius apibendrindamas diskusiją siūlė pritarti strategijos principams su papildymais, įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją sudaryti darbo grupę priemonių planui parengti, atskirti strategines nuostatas nuo programos, pasinaudoti susirinkusių ekspertų pasiūlymais. Sveikatos apsaugos ministerija turėtų spartinti procesus, susijusius su bandomųjų projektų įgyvendinimu. Įvertinus dokumento svarbą, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius siūlė e – sveikatos strategiją tvirtinti LR Seimo nutarimu.

2003 m. lapkričio 20 d. Nacionalinė sveikatos taryba organizavo konferenciją ,,Regionų sveikatos politikos formavimo pagrindai”, kurioje pranešimus skaitė Pasaulio sveikatos organizacijos Europos Regiono biuro patarėjos Wendy Tse Yared ir Aušra Šačkutė, Kauno medicinos universiteto kancleris profesorius Vilius Grabauskas, Panevėžio apskrities viršininko pavaduotoja Zita Kukuraitienė, Kauno apskrities gydytojas Henrikas Čeida ir kiti. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo ir Nacionalinės sveikatos tarybos nariai, Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, savivaldybių institucijų, bendruomenių sveikatos tarybų, šalies universitetų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Konferencijos rezoliucijoje rekomenduota užtikrinti apskričių ir savivaldybių poreikius tenkinančios patikimos, savalaikės ir kokybiškos sveikatos informacijos rinkimą ir paskelbimą, pradėti formuoti apskričių sveikatos politiką vadovaujantis nacionaliniais sveikatos politikos dokumentais, apskričių ir savivaldybių lygmens sveikatos informacija bei atsižvelgus į specifinius apskričių bei savivaldybių gyventojų, ypač labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių, sveikatos poreikius, apskričių ir savivaldybių administracijoms planuoti bei sudaryti galimybes visuomenės sveikatos specialistų perkvalifikavimui bei tobulinimui pagal sveikatos politikos įgyvendinimo poreikius, universitetų bei kitų mokslo institucijų specialistams teikti metodinę pagalbą apskričių bei savivaldybių administracijoms, moksliškai grindžiant sveikatos politikos formavimą, plėtoti Lietuvos regionų tarpusavio bei tarptautinį bendradarbiavimą, pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyvai kurti regionų (apskričių) sveikatos programas, numatant finansavimo šaltinius, pritraukiant Lietuvos universitetų, Pasaulio sveikatos organizacijos intelektualinę paramą, įtraukiant Lietuvos ir užsienio vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas, dirbančias visuomenės sveikatos srityje. Siūlyta Sveikatos apsaugos ministerijai atrenkant projektus, numatomus finansuoti iš Europos struktūrinių fondų lėšų teikti prioritetus regionų ir savivaldybių visuomenės sveikatos programoms.

2003 m. gruodžio 16 d. Nacionalinė sveikatos taryba organizavo tarpžinybinį pasitarimą Valstybinės maisto ir mitybos strategijos įgyvendinimo prielaidoms ir problemoms aptarti, svarstė maisto produktų saugos užtikrinimo, kokybės gerinimo ir Lietuvos gyventojų sveikos mitybos skatinimo, lėtinių neužkrečiamų ligų profilaktikos klausimus: nutukimo kontrolės problemą, gyventojų sveikatos sutrikimų dėl jodo stokos likvidavimo bei druskos jodizavimo problemą Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) požiūriu, kūdikių maitinimo motinos pienu, gyventojų aprūpinimo geros kokybės maisto produktais ir ekologinio bei tausojančio žemės ūkio produktų gamybos skatinimo klausimus. Išklausyta informacija apie Burnos sveikatos programos įgyvendinimą. Pasitarime pranešimus skaitė I.Misevičienė, Kauno medicinos universiteto prorektorė profesorė, Nacionalinės sveikatos tarybos narė, Frits van der Haar, Jungtinių Tautų Vaikų fondo ekspertas profesorius, K.Lukauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius, J.Petkevičienė ir G.Levinienė, Kauno medicinos universiteto docentės, A.Barzda, Respublikinio mitybos centro direktorius ir R.Bartkevičiūtė, to paties centro direktoriaus pavaduotoja, A.Lubeckienė, Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento Kokybės skyriaus vedėja, I.Balčiūnienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, Sveikatos apsaugos ministerijos Burnos sveikatos programos koordinavimo tarybos pirmininkė.

2003 m. gruodžio 16 d. Nacionalinė sveikatos taryba įvertinusi Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatuose nurodytas funkcijas ir uždavinius koordinuoti valstybės mastu narkotikų kontrolės politiką nutarė tapti koalicijos partneriu Atviros Lietuvos fondo steigiamoje nevyriausybinių organizacijų koalicijoje narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės klausimais.

Laikotarpyje tarp posėdžių veikia du Nacionalinės sveikatos tarybos probleminiai komitetai, kurių pirmininkais išrinkti Nacionalinės tarybos nariai. Asmens sveikatos komitetui vadovauja Kauno rajono savivaldybės gydytojas Romualdas Žekas, o visuomenės sveikatos komitetui – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto Socialinės medicinos centro vadovas docentas Romualdas Gurevičius.

 

III. SVEIKATOS POLITIKOS KOORDINAVIMAS: SIŪLYMAI ĮSTATYMŲ PROJEKTAMS, REKOMENDACIJOS SVEIKATOS REFORMOS IR KITAIS KLAUSIMAIS

2003 metais Tarybos nariai ir sekretoriato darbuotojai dalyvavo LR Seimo komitetų posėdžiuose ir kituose renginiuose, teikė siūlymus bei Tarybos nuomones su Lietuvos sveikatos politikos koordinavimu susijusiais klausimais. Tarybos veikla šioje srityje pateikiama žemiau chronologine tvarka.

2003-01-13 Seimo Sveikatos reikalų komitetui pateikta informacija apie LR Seimo 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. IX-936 ,,Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2001 metų veiklos ataskaitos” vykdymą. Vykdant minėto nutarimo 3 straipsnio 2 dalį Nacionalinė sveikatos taryba atliko komisijų prie Vyriausybės, koordinuojančių atskiras sveikatos politikos veiklos sritis, veiklos analizę. Išnagrinėjus rekomenduota tęsti Psichikos sveikatos komisijos ir Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą.

2003-02-11 teikti siūlymai Seimo Sveikatos reikalų komitetui dėl Sveikatos sistemos įstatymo 67 straipsnio pakeitimo, siekiant įtvirtinti valstybės institucijų pareigą svarstyti Tarybos nutarimais teikiamas rekomendacijas ir pasiūlymus sveikatos politikos klausimais bei dėl Seimo nutarimo ,,Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo” priedėlio pakeitimo projekto Nr. IX-P 2152 ir dėl LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2003-01-09 išvadų dėl projekto Nr. IXP–2152. Išnagrinėjus Taryba pritarė LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2003 –01-09 išvadoje Nr.IXP–2152 dėl Seimo nutarimo ,,Dėl Seimo nutarimo ,,Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo” priedėlio pakeitimo projekto išvados 1,2 ir 3 punktui. Pateiktos redakcinės pastabos dėl nuostatų IV dalies 8 punkto 1 papunkčio, 9 punkto, 10 punkto, 11 punkto bei 19 punkto 5 papunkčio, II dalies 5 punkto, II dalies 6 punkto 6 papunkčio, III dalies 7 punkto 4 papunkčio, 12 punkto. Įvertinus teisės aktų, reglamentuojančių kitų institucijų, atskaitingų LR Seimui, nuostatas bei Tarybos darbo ypatumus bei atsižvelgus į sveikatos politikos tęstinumo svarbą teikti siūlymai dėl Tarybos nuostatų projekto 12 punkto pakeitimų, t.y. dėl Tarybos nario kadencijos prailginimo nuo trijų iki ketverių metų.

2003-03-18 teikti siūlymai Seimo Sveikatos reikalų komitetui dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. Taryba atsižvelgusi į Seimo narių pateiktas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, numatančias naminės degtinės legalizavimą, išreiškė susirūpinimą galimomis neigiamomis pasekmėmis šalies gyventojų fizinei ir psichinei sveikatai. Pažymėta, kad kai kurie Europos kultūringi kraštai legalizavo naminę degtinę (pvz. Šveicarija, Italija), tuo tarpu Skandinavijos šalys (Švedija, Norvegija, Suomija) tokio legalizavimo baiminasi. Lietuva turi 50 metų trukmės sovietinę gyventojų netiesioginio girdymo patirtį, kadangi tuo laikotarpiu alkoholis buvo vienintelė prekė, kuri nebuvo deficitinė. 1994 – 2000 metų FINBALT studijos duomenys rodo, kad Lietuvoje ženkliai išaugo tiek stiprių, tiek silpnų gėrimų vartojimas, o tarp moterų - išaugo dvigubai. Per nepriklausomybės metus 3 – 5 kartus padidėjo naujų alkoholinės psichozės atvejų skaičius. Tai rodo, kad didėja ir alkoholikų skaičius, o augant alkoholizacijos mastui neišvengiamai didėja žala visuomenės sveikatai ir šalies ekonomikai. Būtina prisiminti, kad alkoholis yra narkotinė medžiaga, sukelianti sunkiai pagydomą priklausomybę, įvairias kitas ligas ir pragaištingas socialines pasekmes. Tikėtina, kad legalizavus naminę degtinę ir pagerėjus alkoholio prieinamumui, išaugtų jo vartojimas, o tai neišvengiamai blogintų visuomenės sveikatą ir didintų ekonominius nuostolius ateityje. Atkreiptas dėmesys į Alkoholio kontrolės įstatymo paskirtį - ,,mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui”. Teisininkų argumentai, kad legalizavus naminę degtinę, galima reglamentuoti veiklą, kontrolės sistemą, atsakomybę neįtikina, nes Lietuvoje kol kas nėra tinkamai funkcionuojančios kontrolės sistemos. Kitas aspektas yra šios problemos kompleksiškumas, nes tai – socialinė, psichologinė, teisinė, ekonominė, visuomenės sveikatos ir medicinos problema. Siūlyta naminės degtinės legalizavimo klausimą svarstyti, atsižvelgus į visus aukščiau minėtus aspektus.

2003-04-03 teikti siūlymai LR Seimo Pirmininkui ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui dėl LR sveikatos sistemos įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-2422. Taryba išnagrinėjo LR sveikatos sistemos įstatymo ir sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IX P-2422. Siūlyta svarstyti priemones dėl lėšų, kurios buvo skiriamos savivaldybių sveikatos fondams, panaudojimo savivaldybių sveikatos programoms, kadangi minėtas projektas siūlo naikinti savivaldybių sveikatos fondus (projekto Pirmojo skirsnio 1, 4, 15 ir kt. straipsniai). Tokios programos, susijusios su visuomenės sveikatos saugojimu ir stiprinimu buvo vykdomos daugelyje savivaldybių, kuriose veikia registruotos nevyriausybinės organizacijos. Pritarta projekto Pirmojo skirsnio 25 straipsniui 67 straipsnio 4 dalies pakeitimui ir papildymui bei atkreiptas dėmesys į projekto Antrojo skirsnio 10 straipsnį 20 straipsnio 1 dalies pakeitimą, kuriame nurodomos papildomos galimybės LNSS biudžetinėms įstaigoms kartu su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis gauti įmonių sveikatos fondų lėšas bei pajamas už teikiamas paslaugas. Tenka pastebėti, kad kai kurioms LNSS biudžetinėms įstaigoms kartu su visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis leista teikti ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl tokioms įstaigoms sudaromos galimybės didinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtis, o tai atitinkamai sumažina jau veikiančių LNSS viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų poreikį bei didina konkurenciją tarp valstybės ir savivaldybių įstaigų - asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų. Siūlyta nagrinėti projekto Antrojo skirsnio 13 straipsnio 27 straipsnio 1 dalies papildymo nauju 2 punktu prognozuojamas pasekmes, kadangi teisė valstybės tarnyboms steigti LNSS viešąsias įstaigas gali dar labiau apsunkinti sveikatos sistemos valdymą. Atkreiptas dėmesys, kad galiojančio LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (Žin., 1998, Nr.109-2995) 10 straipsnis suteikia Sveikatos apsaugos ministerijai teises įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais, o 11 straipsnio 1 dalis Sveikatos apsaugos ministerijai paveda nustatyti LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį. Siūlyta neplėsti LNSS viešųjų įstaigų steigėjų rato, kol nėra patvirtintų LNSS įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimų, kadangi papildomai steigiamos LNSS viešosios įstaigos sąlygos ir paslaugų augimą. Siūlyta išbraukti projekto Antrojo skirsnio 13 straipsnio 27 straipsnio 1 dalies papildymo 6 punktą, patikslinant 5 punkto redakciją ir pasiūlyta formuluoti taip: 5) valstybės aukštosios mokyklos, kuriose vykdomos visų pakopų universitetinės medicinos (ikidiplominės, podiplominės, doktorantūros) studijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, apskrities viršininku ar savivaldybės institucijomis, gavusios Vyriausybės leidimą.

2003-05-21 Tarybos nariai dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, svarstant Alkoholio kontrolės įstatymo 6 ir 10 straipsnius ir pateikė aukščiau išdėstytą nuomonę.

2003-06-19 LR Seimo plenariniame posėdyje Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius perskaitė Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą 2002 ,,Lietuvos gyventojų traumos, nelaimingi atsitikimai ir kitos visuomenės sveikatos aktualijos” bei atsakė į Seimo narių klausimus. LR Seimo 2003 m. birželio 19 d. Rezoliucijoje ,,Dėl Lietuvos sveikatos politikos įgyvendinimo” (Žin., 2003, Nr.60-2700) atkreiptas Vyriausybės, valstybės ir savivaldybių institucijų dėmesys į Nacionalinės sveikatos tarybos pranešime iškeltas problemas, konstatuota, kad Lietuvos sveikatos politika turi būti vertinama šalies integracijos į Europos Sąjungą kontekste, atsižvelgiant į vis didėjantį asmenų mobilumą ir su tuo susijusius pavojus visuomenės sveikatai bei saugumui, pažymėta, kad demografinių problemų sprendimas, sveikos gyvensenos skatinimas, valstybinių sveikatos programų įgyvendinimas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimas sveikatinimo veiklos plėtrai, dalyvavimas Europos Sąjungos visuomenės sveikatos programoje yra būtinos sąlygos, kuriant saugią ir sveiką visuomenę, pasiūlyta ypatingą dėmesį skirti sveikos gyvensenos ugdymui visose švietimo ir ugdymo įstaigose, traumų, nelaimingų atsitikimų ir ligų prevencijai, numatant reikiamas lėšas bei kitus išteklius, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimui ir sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimui, savivaldybių bendruomenių veiklos aktyvinimui ir jų įtraukimui spręsti visuomenės sveikatos problemas, valstybės ir savivaldybių institucijų tarpžinybinio bendradarbiavimo sprendžiant gyventojų sveikatos problemas plėtojimui, pacientų teisių sveikatos priežiūroje užtikrinimui, objektyvius poreikius atitinkančio sveikatos sistemos finansavimo ir spartesnio medikų atlyginimų augimo užtikrinimui.

2003-09-24 pagal paklausimą pateikta Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko nuomonė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Veiklos audito 1-ajam departamentui dėl sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr.335 (Žin., 2003, Nr.28-1147). Nuomonėje išdėstyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LRV) patvirtino Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategiją (toliau – strategiją), įgyvendindama LRV 2001 – 2004 metų programos, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.IX-455 (Žin., 2001, Nr.62-2244) nuostatas sveikatos priežiūros srityje. Strategiją numatyta vykdyti dviem etapais: pirmasis etapas – 2003 – 2005 metai; antrasis etapas – 2006 –2008 metai. Restruktūrizavimo kriterijai ir siekiami rezultatai nustatyti tik pirmajam etapui. Įvertinus pirmojo etapo rezultatus, 2005 m. bus nustatomi antrojo etapo kriterijai ir siekiami rezultatai, tikslinama trukmė. Strategijos patvirtinumo būtinumą sąlygojo daugelis veiksnių. Tai vaizdžiai iliustruoja Europos Komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešimas ,,Narystės Europos Sąjungoje siekiančių šalių kandidačių sveikatos bruožai” (,,Highligts on health in the applicant countries to the European Union”), kuris parengtas pagal 1997-2002 metų sveikatos monitoringo programą (http://europa.eu.int/comm/health/ph_enlargement/candidates_en.htm). Šiame pranešime Lietuvos sveikatos būklė lyginama su kitų devynių narystės ES siekiančių Rytų ir Centrinės Europos valstybių rodikliais. Palyginimams naudoti PSO, EUROSTAT ir kitų tarptautinių organizacijų duomenys. Žemiau pateikiame kai kurias pranešimo ištraukas, susijusias su strategija. 1 lentelėje nurodyti sveikatos priežiūros išteklių palyginamieji rodikliai (http://europa.eu.int/comm/health/ph_enlargement/candidates_en.htm psl.32):

1 lentelė. Sveikatos priežiūros ištekliai Lietuvoje ir palyginamosiose šalyse

1999 m. arba vėliausi prieinami duomenys

 

Lietuva

Lyginamosios

Valstybės

Minimumas

Maksimumas

Ligoninių lovų skaičius 100 000

Gyventojų

938

716

555

938

Patekusių į ligoninę skaičius 100 gyventojų

24,5

18,1

13,8

(1998)

25,4

Vidutinė gulėjimo

Ligoninėje trukmė dienomis

11,3

10,3

9,0

11,9

Tarptautiniu požiūriu Lietuvoje yra pertekliniai stacionarinių įstaigų pajėgumai, kurie prisideda prie reliatyviai ilgo gulėjimo laiko ir žemo ligoninių lovų užimtumo lygio (ten pat, 35 psl.). Apie 95 proc. Lietuvos gyventojų gyvena arčiau negu 20 km iki artimiausios bendrojo profilio ligoninės ir arčiau negu 120 km iki artimiausios apskrities ar universiteto ligoninės (ten pat, 38 psl.). Nors daugumai paslaugų ligoninėse nėra eilių, tačiau širdies chirurgijos, sąnarių implantavimo, inkstų transplantavimo paslaugų teikimas ribojamas dėl finansavimo stokos. Pinigų trūkumas ligoninių sektoriuje pasireiškia ir neoficialiais mokėjimais, kadangi pacientai prašomi mokėti už vaistus ar kitas teikiamas paslaugas (ten pat, 36 psl.).

Pastebėta, kad strategijos II skyriuje nurodyti tikslai, uždaviniai ir prioritetai atitinka PSO dokumentų (,,Otavos chartijos” 1986 m., ,,Liublijanos chartijos dėl sveikatos apsaugos reformų Europoje” 1996 m., ,,Sveikata visiems” 2000 m.) ir Lietuvos Nacionalinės sveikatos koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. I-1939 ,,Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos ir jos įgyvendinimo” (Žin., 1991, Nr.33-893) nuostatas. Svarbiausios iš jų - tai medicinos pagalbos prieinamumo užtikrinimas, stiprinant ir plėtojant pirminę medicinos pagalbą su centrine bendrosios praktikos gydytojo figūra, bei mažėjantis stacionarinės pagalbos poreikis dėl išplėtotos ambulatorinės pagalbos. Lietuvos sveikatos programoje, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 ,,Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo” (Žin., 1998, Nr.64-1842) taip pat nurodyta, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemai būdingas išteklių stygius ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo orientacija į ligoninių bei specializuotą grandį. Tuo tarpu reforma turėtų būti nukreipta į paslaugų kokybę, kuri neatsiejama nuo adekvataus sveikatos sistemos finansavimo bei pirminės sveikatos priežiūros plėtros.

Strategijos III skyriuje pateikta esamos būklės apžvalga, nurodytas bendras sveikatos priežiūros įstaigų skaičius, jų pasiskirstymas pagal steigėjus bei kai kurie pagrindiniai šalies sveikatos priežiūros sistemos rodikliai. Šie duomenys iliustruoja tebeveikiantį pakankamai ekstenstyvų Lietuvos sveikatos sistemos modelį, kuris paveldėtas iš sovietinės sistemos (žr. 1 lentelę). Didelį stacionaro lovų skaičių, aukštus hospitalizacijos rodiklius sąlygoja ir veikianti ligoninių finansavimo sistema, kuri pagrįsta ligoninėse gydytų pacientų skaičiumi. Tai atžymi ne tik aukščiau minėtas Europos Komisijos bei PSO pranešimas, bet ir 1999 – 2000 m. ES PHARE projekto ,,Parama tęsiamam reformų procesui ir pirminės sveikatos priežiūros plėtrai Lietuvoje” (EU PHARE Project “Support to the Continued Reform Process & Primary Health Care Development in Lithuania” LI9704.02.01) sveikatos priežiūros sistemos finansavimo komponento išvados.

Strategijoje teisingai nurodyti didžiausi esamos sveikatos priežiūros sistemos trūkumai:

  • stacionaro paslaugų vyravimas visų sveikatos priežiūros paslaugų struktūroje,
  • didžiuosiuose miestuose sutelkta daug sveikatos priežiūros įstaigų ir specialistų,
  • kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose teikiama per mažai sveikatos priežiūros paslaugų, dėl ko medikai praranda praktinius įgūdžius ir atsiranda paslaugų kokybės trūkumai bei padidėja rizika pacientui,
  • nepakanka paslaugų vyresnio amžiaus pacientams,
  • neišvystytos ambulatorinės slaugos paslaugos ir kt.

IV strategijos dalyje pateiktos Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo kryptys. Sveikatos prežiūros paslaugų restruktūrizavimą numatyta vykdyti pagal tris prioritetines kryptis. Pirmoji prioritetinė kryptis – ambulatorinių paslaugų, ypač pirminės sveikatos priežiūros plėtra. Kaip minėta, tai atitinka PSO, kitų tarptautinių organizacijų, Lietuvos strateginių sveikatos sistemos dokumentų nuostatas. Kadangi pirminė sveikatos priežiūra užtikrina sveikatos priežiūros prieinamumą visoms gyventojų grupėms ir sudaro sąlygas ligų prevencijai paciento gyvenamojoje vietoje, per praėjusį dešimties metų laikotarpį Lietuvoje vykdyti ES PHARE projektai bei valstybės investicinių programų lėšos rėmė pirminės sveikatos priežiūros plėtrą. Todėl ši kryptis ir toliau turėtų būti nuosekliai plėtojama.

Antroji prioritetinė kryptis – stacionarių paslaugų optimizavimas ir alternatyvių veiklos formų plėtra, plėtojant dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas, tobulinant ambulatorinės reabilitacijos paslaugas ir kt. Šie modeliai taip pat pagrįsti tarptautine patirtimi. Dienos chirurgijos centrų steigimas yra vienas iš Lietuvos sveikatos projekto, kuris remiamas Pasaulio Banko lėšomis ir vykdomas nuo 2000 m. keturiose apskrityse (Alytaus, Kauno, Utenos ir Vilniaus), komponentų.

Trečioji kryptis – medicininės slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo paslaugų plėtra, daugiausia dėmesio skiriant vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūros sistemos tobulinimui. Ši kryptis pagrįsta Lietuvos demografinėmis tendencijomis, t.y. didėjančiu vyresnio amžiaus žmonių skaičiumi populiacijoje.

V strategijos skyriuje pateikti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo kriterijai ir siektini rezultatai savivaldybėms, rengiančioms pirminės sveikatos priežiūros plėtros programas, bei ligoninių steigėjams. Nurodyti kiekybiniai kriterijai yra išvestiniai ir apibendrinti rodikliai, apibūdinantys sveikatos priežiūros įstaigų veiklą.

VI skyriuje numatytas strategijos įgyvendinimas, derinant organizacinius ir finansinius mechanizmus.

Priede pateikiami siekiami rezultatai pagal pagrindinius sveikatos priežiūros paslaugų profilius ligoninėse ir jų struktūriniuose padaliniuose. Žemiau pateikiame nuomonę dėl nurodytų rodiklių:

  • numatyti vidutinės gydymo trukmės rodikliai atitinka Centrinės bei Rytų Europos šalių rodiklius. Kai kuriose srityse (tuberkuliozė, psichiatrija, reabilitacija) pagal Lietuvos tradicijas numatyti ilgesnės vidutinės gulėjimo trukmės rodikliai, kurie galėtų būti trumpesni, išplėtojus analogiškas ambulatorines paslaugas;
  • lovos užimtumo rodikliai numatyti, atsižvelgiant į higienos normų reikalavimus. Akušerijos profiliui numatytas minimalus 300 gimdymų skaičius per metus, atsižvelgiant į Lietuvos politinius, bei regioninius ypatumus, kadangi ES šalyse šis rodiklis siekia 1000 gimdymų per metus ir siejamas su tinkamais medikų praktiniais įgūdžiais, sveikatos priežiūros paslaugų kokybe naujagimiui bei motinai;
  • tikėtina, kad nustatyta maksimali gulėjimo trukmė iki operacijos chirurginiame skyriuje skatins efektyvesnį pacientų ištyrimą ir gydymą;
  • minimalus sudėtingų operacijų skaičius per metus, kuris bus nustatytas sveikatos apsaugos ministro chirurgijos profilio paslaugas teikiančioms ligoninėms taip pat labai reikšmingas medikų praktiniams įgūdžiams, paslaugų kokybei ir paciento saugumui.

Pateikta strategijos teigiamių ir neigiamų pusių, grėsmių ir galimybių analizė:

teigiamos Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos pusės:

1. plėtojant pirminės sveikatos priežiūros ir kitas ambulatorines (specializuotas, t.y. antrinės bei tretinės sveikatos priežiūros) paslaugas pagerėtų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, efektyvumas ir kokybė. Ambulatorinės paslaugos gali būti organizuojamos lanksčiau ir pigiau negu stacionarinės, užtikrinant tolygų geografinį specialistų pasiskirstymą ir medicinos technologijų atnaujinimą;

2. antrosios krypties įgyvendinimas - stacionarinių paslaugų optimizavimas ir alternatyvių veiklos formų (dienos stacionarų) plėtra taip pat skatintų geresnę sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei efektyvumą. Būtų siekiama tam tikrų aiškių patvirtintų kiekybinių kriterijų, kurie sąlygotų pakankamą gydytojų ir slaugytojų darbo krūvį, nuolatinius praktinius įgūdžius bei pacientų saugumą. Čia reiktų prisiminti žymaus sveikatos vadybininko M.B.Decter ,,didžiuosius klausimus apie ligonines”, kuriuos jis pateikė savo knygoje apie Kanados sveikatos sistemos reformą, rekomenduodamas ligoninių paslaugų konsolidavimą (Decter Michael B. Healing Medicare: managing health system change the Canadian way. Toronto, Ontario, 1994, p.46-48).

1) Ar tikrai reikia Jūsų ligoninės?

2) Ar galėtų Jūsų ligoninė iš esmės pakeisti savo vaidmenį bendram sistemos labui?

3) Ar Jūsų ligoninė galėtų sumažinti aktyvumą? Ar galėtų tapti ilgalaikio gydymo įstaiga? Daryti daugiau to, ką Jūs iš tiesų gerai darote ir mažiau kitų paslaugų?

4) Kaip Jūs restruktūrizuojate paslaugas ir vaidmenis derindami su kitomis ligoninėmis ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais?

3. trečiosios krypties – medicininės slaugos ir ilagalaikio palaikomojo gydymo palaugų plėtra bei dėmesys vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūrai leistų spręsti sveikatos sistemos problemas, susijusias su Lietuvos gyventojų demografinėmis tendencijomis – visuomenės senėjimu;

4. visų trijų krypčių įgyvendinimas leistų pakeisti Lietuvos sveikatos sistemos modelį iš ekstensyvaus į intensyvų, garantuojantį pacientui paslaugų prieinamumą, kokybę ir saugumą. Be to plataus ir nerentabilaus ligoninių tinklo pertvarkymas leistų sutaupyti neracionaliai naudojamas lėšas ir jas panaudoti sveikatos priežiūros paslaugų įkainių didinimui. Tai sudarytų prielaidas atnaujinti visų šalies sveikatos priežiūros įstaigų diagnostikos ir gydymo technologijas, pakelti medikų atlyginimus bei didinti sveikatos sektoriaus konkurencingumą, rengiantis integracijai į ES.

Neigiamos Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos pusės :

1. kadangi restruktūrizavimo strategijos įgyvendinimas sąlygoja pokyčius visų trijų sveikatos priežiūros organizavimo lygių (savivaldybių, apskričių ir valstybės) įstaigose, gali kilti problemos dėl sveikatos priežiūros įstaigose dirbančio personalo. Kai kuriems vadovams, gydytojams, slaugytojams, ūkio darbininkams ir kitiems gali tekti keisti pareigas, darbo ir gyvenamąją vietą, specialybę. Todėl būtinos pagrįstos ir koordinuojamos personalo perkėlimo bei perkvalifikavimo programos.

2. daugiausia pokyčių planuojama ligoninių sektoriuje, o savivaldybių tarybos yra beveik pusės Lietuvos ligoninių (be slaugos ir palaikomojo gydymo) steigėjos. Restruktūrizavimo sąlygoti pokyčiai gali įtakoti vietos politikus, o rinkimų į Seimą laikotarpiu įgauti ir platesnį politinį poveikį.

Grėsmės ir pavojai:

politizavus sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo procesą, jis gali būti atidėtas arba sustabdytas. Tuomet šalies sveikatos sistema ir toliau liks ekstensyvi, nepakankamai finansuojama, nesugebanti užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Pacientai sieks geresnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugų užsienyje, o ES garantijos dėl laisvo asmenų ir judėjimo ir laisvo paslaugų teikimo privers jas apmokėti iš Lietuvos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų ir tuo sumažins Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms skirtas PSDF biudžeto lėšas. Sveikatos priežiūros specialistai – gydytojai ir slaugytojai - dėl menkų atlyginimų ieškos darbo užsienyje arba keis specialybę. Atsiras didelių eilių sveikatos priežiūros paslaugoms grėsmė. To pasėkoje dėl padidėjusio sergamumo ir ligotumo dar didės PSDF biudžeto išlaidos. Iškils pavojus solidarumo principo taikymui sveikatos draudimo sistemoje, o tai trukdys apmokėti menkas pajamas gaunančių gyventojų sveikatos priežiūros paslaugas.

Galimybės:

sėkminga sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija sudarytų prielaidas Lietuvoje sukurti sveikatos sektorių, kuris būtų pajėgus konkuruoti su kitų ES šalių sveikatos sektoriais. Integracijos į ES kontekste Europos institucijų sudarytos komisijos studijuoja narystės siekiančių šalių sveikatos sistemų teisinę bazę bei realias įgyvendinimo galimybes. Kadangi ES šalys narės jau prieš keletą dešimtmečių atsisakė ekstensyvaus sveikatos sistemos modelio ir finansinėmis bei organizacinėmis priemonėmis skatina savo šalių gyventojus rinktis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, ambulatorinį gydymą, plėtoja gydymą ir slaugą paciento namuose, tai leidžia gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, sutaupytas lėšas panaudoti naujų technologijų įgijimui, tinkamiems sveikatos priežiūros personalo atlyginimams, o taip pat sudaro geresnes sveikatos sistemos konkurencines galimybes. ES garantuojamas laisvas asmenų, paslaugų ir prekių judėjimas neatsiejamas nuo sveikatos priežiūros paslaugų, jų kokybės vertinimo, sveikatos draudimo principų taikymo, profesionalų galimybės rinktis darbo vietą, ir pacientų galimybės rinktis saugias, kvalifikuotas ir modernias sveikatos priežiūros paslaugas.

2003-10-22 teikti siūlymai Seimo Sveikatos reikalų komitetui dėl Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6,7,8,9,12,13,15,16,19,21,22,24,42,44 straipsnių pakeitimo, 14 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto IXP-2866. Atsižvelgus į LR sveikatos sistemos įstatymo (Žin. , 1994, Nr.112-3099; 2003, Nr. 32-1312; Nr.38-1717) 67 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad Nacionalinė sveikatos taryba koordinuoja sveikatos ugdymo, alkoholio kontrolės, tabako kontrolės, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės ir narkomanijos prevencijos, visuomenės sveikatos saugos, ligų profilaktikos ir kontrolės politiką, siūlyta papildyti LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6,7,8,9, 12,13,15,16,19,21,22,24,42,44 straipsnių pakeitimo, 14 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto IXP-2866 9 straipsnį ,,Visuomenės sveikatos priežiūros sistemos koordinavimas ir kontrolė sakiniu ,,Visuomenės sveikatos politikos įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinė sveikatos taryba”.

2003-12-08 teikti siūlymai Seimo Sveikatos reikalų komitetui dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metams projekto, nurodyti pagrindiniai kovos su narkotikais ir narkomanijos prevencijos principai, išdėstyti Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos dokumentuose – narkotikų pasiūlos mažinimas, susijęs su neteisėta narkotikų gamyba ir platinimu; žalos mažinimas, apimantis programas ir veiksmus, kuriais siekiama mažinti alkoholio ir narkotikų žalą asmeniui ir visuomenei, užkirsti kelią ar mažinti ŽIV /AIDS plitimo grėsmę bei stiprinti priemones, susijusias su dekriminalizacija ir narkotikų paklausos (poreikio) mažinimu. Teikti siūlymai svarstyti žemo slenksčio arba žalos mažinimo programų įvardinimą minėtos programos projekte, kadangi tokio pobūdžio priemonės Lietuvoje faktiškai vykdomos, o jų apibūdinimas įprastu tarptautiniu terminu padėtų suprasti mūsų šalies politiką narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityje tarptautiniu mastu.

Vykdant LR Seimo Valdybos 2002 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 714 ,,Dėl Seimui atskaitingų valstybės institucijų parlamentinės priežiūros”, Nacionalinė sveikatos taryba glaudžiai bendradarbiauja su LR Seimo Sveikatos reikalų komitetu. Į LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžius pagal kompetenciją ir svarstomų klausimų pobūdį kviečiami Nacionalinės sveikatos tarybos nariai. LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai dalyvauja Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžiuose. Nacionalinė sveikatos taryba visus posėdžių nutarimus bei konferencijų rezoliucijas teikia LR Seimo Sveikatos reikalų komitetui bei atsako į komiteto pateiktus klausimus.

 

IV. SVEIKATINIMO VEIKLOS VERTINIMAS.

LIETUVOS SVEIKATOS PROGRAMOS IR VALSTYBINIŲ SVEIKATOS PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS

LR Seimo plenariniame posėdyje 2003 m. birželio 19 d. buvo pristatytas Nacionalinės sveikatos tarybos 2002 metų metinis pranešimas (toliau – pranešimas). Pranešimo tema ,,Lietuvos gyventojų traumos, nelaimingi atsitikimai ir kitos visuomenės sveikatos aktualijos”. Pranešime pateikti Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai bei jų analizė, atkreiptas dėmesys į didėjantį bendrąjį gyventojų mirtingumą, kuris mažėjęs nuo 1995 m. pradėjo didėti 2001 m. 2001 m. padidėjusį standartizuotą 0-64 metų gyventojų mirtingumą lėmė kraujotakos sistemos ligos ir išorinių mirties priežasčių gausėjimas, ypač tarp kaime gyvenančių vyrų. Padidėjus mirtingumui iki 71,7 metų sutrumpėjo Lietuvos gyventojų vidutinė trukmė. Dėl įvairių nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, patirto smurto, bandymų nusižudyti kasmet į sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi apie 400 tūkstančių žmonių ir daugiau kaip 5000 miršta. Dėl nelaimingų atsitikimų ir traumų daugiausia miršta jauni žmonės. 2001 m. vyrai nuo visų nelaimingų atsitikimų ir traumų žuvo apie 4 kartus, o nuo savižudybių – net 6 kartus dažniau negu moterys. Kaimo gyventojų mirtingumo nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų, taip pat nuo transporto traumų ir savižudybių rodikliai 1,6–2,0 kartus didesni negu miesto gyventojų. Nepaisant mirtingumo nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų mažėjimo tendencijų, Lietuvoje mirtingumas dėl šių priežasčių yra daug didesnis negu Centrinės ir Rytų Europos bei Europos Sąjungos šalyse. Lietuvoje didėja registruojamų vaikų traumų skaičius, o mirtingumo rodikliai išlieka labai dideli, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis. Planuojant bei įgyvendinant vaikų ir paauglių traumatizmo prevencijos programas, būtinas kompleksinis, visa apimantis požiūris, ilgalaikis poveikis, tarpžinybinis bendradarbiavimas ir visų bendruomenių įtraukimas.

Pranešime išnagrinėtos traumatizmo problemos ir profilaktika švietimo sistemoje, karo medicina ir traumos, ES teisės aktų įgyvendinimo pasekmių tyrimas statyboje ir saugos darbe klausimai, aptarta apsinuodijimų problema, kontrolė ir gydymas, nudegimų traumatizmo, greitosios medicinos pagalbos traumų atvejais, traumatologinių ligonių reabilitacijos klausimai, invalidumo būklė dėl traumų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių padarinių 1999-2001 m., pateiktas traumų ir nelaimingų atsitikimų ekonominis vertinimas, Pasaulio sveikatos organizacijos traumų ir nelaimingų atsitikimų išvengimo strategija, kelių eismo saugumo gerinimo priemonės, geros praktikos pavyzdys - ,,Saugios bendruomenės programa Klaipėdos miestui 2002-2012 metams” bei Valstybinės traumatizmo profilaktikos įgyvendinimo problemos.

Pranešime pristatytos ir visuomenės sveikatos aktualijos: judėjimas ir sveikata, savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų veiklos vertinimas, sveikatos technologijų vertinimas, Lietuvos sveikatos programos ir kitų valstybinių sveikatos programų įgyvendinimo problemos, apžvelgta Nacionalinės sveikatos tarybos veikla per penkerius metus nuo Tarybos steigimo 1998 metais.

Pranešimas išleistas atskiru leidiniu, jo elektroninis variantas patalpintas Nacionalinės sveikatos tarybos tinklalapyje (www.lrs.lt>Seimui pavaldžios institucijos>Nacionalinė sveikatos taryba>veikla>metiniai pranešimai). Metinio pranešimo 2002 leidiniai buvo įteikti LR Seimo nariams, valstybės, apskričių ir savivaldos vykdomųjų institucijų vadovams, sveikatos priežiūros specialistams, universitetų, nevyriausybinių organizacijų atstovams.

Vienas iš pagrindinių Nacionalinės sveikatos tarybos uždavinių - koordinuoti Lietuvos sveikatos programos ir valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą. Lietuvos sveikatos programa parengta laikotarpiui iki 2010 metų ir patvirtinta LR Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr.VIII – 833 (Žin., 1998, 64-1842). Taryba pagal 2002-2004 metų perspektyvinį veiklos planą analizuoja Lietuvos sveikatos programos eigą, vertina valstybinių sveikatos programų įgyvendinimo galimybes ir rengia tarpinio minėtos programos vertinimo, kuris numatomas 2005 metais, projektą.

Lietuvos sveikatos programa numato Valstybinių lytiškai plintančių ligų ir ŽIV / AIDS programų įgyvendinimą. 2003-01-28 apsvarsčiusi ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančių ligų profilaktikos klausimus ir programos būtinumą, Taryba nurodė nepakankamą kitų lytiškai plintančių infekcijų apskaitą ir sergamumo analizę, didėjantį infekuotų ŽIV skaičių ir sergamumą AIDS, aiškios strategijos dėl lytiškai plintančių ligų ir ŽIV / AIDS profilaktikos ir kontrolės modelio įgyvendinimo Lietuvoje nebuvimą. Atkreiptas dėmesys, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos lytiškai plintančių ligų ir AIDS diagnostikai ir gydymui neatspindi realių šių ligų ir ypač jų komplikacijų gydymo kaštų, šios išlaidos neįvertinamos, planuojant valstybinių šios srities programų priemones. Nepakankamai koordinuojama Švedijos Vyriausybės teikiama metodinė ir finansinė parama Lietuvos apskričių administracijoms bei sveikatos priežūros įstaigoms, kiti darbo organizavimo trūkumai, sąlygoja ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančiomis ligomis sergančių pacientų, kontaktinių asmenų registracijos bei epidemiologinės priežiūros trūkumus. Nepakankami kokybės kontrolės reikalavimai mikroskopiniams tyrimams ir mikrobiologijos laboratorijoms sudaro prielaidas neracionaliam išteklių naudojimui. Nacionalinė sveikatos taryba teikė siūlymus LR Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai rengti ir tvirtinti strateginį dokumentą, kuris nurodytų Lietuvos pasirinktą modelį lytiškai plintančių ligų ir ŽIV / AIDS profilaktikos ir kontrolės srityje, sujungti rengiamas atskiras programas - Lytiškai plintančių ligų profilaktikos programą ir Valstybinę AIDS profilaktikos ir kontrolės programos – į Valstybinę tarpžinybinę ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančių ligų programą, įvertinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas lytiškai plintančių ligų ir AIDS diagnostikai ir gydymui, planuojant valstybinės šios srities programos priemones ir išlaidas. Išanalizavus Švedijos Vyriausybės paramą lytiškai plintančių ligų problemai, numatyti priemones, kurios leistų minėtą apskrityse vykdomą priemones integruoti į valstybinę šios srities programą, bei numatyti priemones gerinti mikroskopijos tyrimų ir mikrobiologijos laboratorijų kokybę ir vykdyti kokybės kontrolę.

2003-02-25 išnagrinėjus Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2002-2010 metų programos (Žin., 2000, Nr. 32-903) įgyvendinimo eigą, Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo, kad Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl išorinių priežasčių (traumų, kitų nelaimingų atsitikimų, smurto ir savižudybių) tebėra žymiai didesnis negu Vidurio ir Rytų Europos bei Europos Sąjungos šalyse. Atkreiptas dėmesys, kad tarp visų mirusių nuo traumų du trečdalius sudaro darbingo amžiaus žmonės. Apsinuodijimų skaičius kasmet Lietuvoje didėja. Traumos ir kiti nelaimingi atsitikimai sąlygoja tiesiogines ir netiesiogines valstybės išlaidas iš valstybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir socialinio draudimo fondo biudžeto. Pažymėta, kad traumos yra viena pagrindinių laikino užsitęsusio nedarbingumo priežasčių, tačiau iki šiol nėra išsamios valstybės išlaidų dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų analizės. Reabilitacijos, palaikomosios reabilitacijos ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugos, suteiktos traumatologiniams ligoniams sudarė tik mažą dalį (2,2 % visų pacientų, gavusių reabilitacijos paslaugas per 2001m., o sveikatos grąžinamasis gydymas – 1,3 %), tuo tarpu vien pirminio invalidumo struktūroje traumatologiniai pacientai sudaro daugiau kaip 10 %, o užsitęsęs laikinas nedarbingumas jiems pripažįstamas daugiau kaip 25 %. Tai rodo, kad nepakankamas skaičius traumatologinių ligonių gavo reabilitacijos ir sveikatos grąžinamojo gydymo paslaugas. Neišvystyta ambulatorinė traumatologinių ligonių reabilitacija. Nepakankamai išvystyta ortopedinių, ortezinių priemonių gamyba ir aprūpinimas jais. Nepakankamai vykdoma ligonių po sunkių traumų socialinė ir profesinė reabilitacija. Lietuvos Respublikos įstatymuose, reguliuojančiuose apsinuodijimų kontrolės sistemą (Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 36-987), Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas (Žin., 2001, Nr.64-2330), Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 52-1673), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas (Žin., 1994, Nr.87-1644), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1998, Nr.112-3099) neišvengta teisinių kolizijų, kai kurios cheminių medžiagų ir preparatų taikymo sritys liko nepilnai ir neaiškiai sureguliuotos, netikslus funkcijų padalijimas tarp atsakingų institucijų. Nors atsirado teigiamų poslinkių organizuojant pagalbą nukentėjusiems dėl apsinuodijimų, dar pasigendama teisės aktų, reglamentuojančių laboratorinį nuodų nustatymą biologinėse terpėse, aprūpinimą brangiais ir retai vartojamais priešnuodžiais, bandžiusių nusinuodyti gydymą. Geros patirties praktikos pavyzdys - Klaipėdos miesto savivaldybės vykdoma ,,Saugios bendruomenės programa Klaipėdos miestui 2002-2012 metams”, rekomenduotinas kitoms savivaldybėms. Nacionalinė sveikatos taryba konstatavo, kad nematyti poslinkių siekiant Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2000-2010 metų programos (Žin., 2000, Nr. 32-903), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr.423 tikslų. Taryba konstatavo, kad veikiant valstybinei programai Lietuvoje didėja traumų skaičius ir mirčių dėl traumų skaičius, nėra tarpžinybinio koordinavimo, nors ši funkcija pavesta Sveikatos apsaugos ministerijai. Programos koordinavimo taryba neveikli. Programa praktiškai nefinansuojama (kai kurios ministerijos programos finansavimui 2000-2002 metais skyrė mažiau negu 10 procentų programoje numatytų lėšų), ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl negalima įgyvendinti joje numatytų priemonių. Įvertinusi traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos svarbą, Nacionalinė sveikatos taryba nagrinėjo šios problemos socialinius ir ekonominius aspektus metiniame pranešime 2002.

Nacionalinė sveikatos taryba siūlė Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui ir Sveikatos apsaugos ministerijai naikinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reguliuojančių apsinuodijimų kontrolės sistemą, teisines kolizijas bei tikslinti atsakingų institucijų funkcijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2002-2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 423 vykdymą, Įgyvendinant minėtą programą, rekomenduota pirmenybę profilaktikos srityje skirti aplinkos saugai, gyventojų įgūdžių ugdymui (saugos priemonėms, alkoholio kontrolei), ypatingą dėmesį skirti bendruomenių veiklos aktyvinimui ir savivaldybių vaidmens didinimui, Bendrojo programavimo dokumente numatyti priemones Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2002-2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 423 įgyvendinimui bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimui.

Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai rekomenduota analizuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo sąnaudų traumų ir nelaimingų atsitikimų gydymą, tobulinti statistinės informacijos sistemą, užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pacientams po traumų ir nelaimingų atsitikimų, aprūpinant kaulų osteosintezės priemonėmis ir konstrukcijomis, plėtoti reabilitacijos sistemą ligoniams po traumų ir nelaimingų atsitikimų, atkreipiant dėmesį į ambulatorinę reabilitaciją.

Sveikatos apsaugos ministerijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rekomenduota užsakyti mokslinius traumatizmo ir neįgalumo sąsajų tyrimus invalidizacijos procesų vertinimui, vertinti reabilitacijos ir gydymo priemonių efektyvumą invalidumo grupių dinamikai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai - tobulinti socialinės ir profesinės reabilitacijos sistemą asmenims, patyrusiems sunkias traumas.

Lietuvos savivaldybių asociacijai siūlyta skleisti geros praktikos pavyzdį - Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomą ,,Saugios bendruomenės programa Klaipėdos miestui 2002-2012 metams”.

Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimą didžia dalimi lemia sveikatos sistemos žmonių ištekliai. Lietuvos sveikatos programos ketvirtasis artimasis uždavinys nurodo rengti ir perkvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistus, pagrindinį dėmesį skiriant bendrosios praktikos gydytojams, vadybos specialistams, reguliuoti priimamų į aukštąsias medicinos mokyklas studentų skaičių. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Nacionalinė sveikatos taryba 2003-03-04 svarstė sveikatos žmonių išteklių raidą ir perspektyvas bei pažymėjo, kad sveikatos reformos eigoje žmogiškųjų išteklių poreikio planavimas nebuvo vykdomas, todėl iki šiol nėra parengto modelio, leidžiančio vykdyti moksliniais tyrimais ir egzistuojančiomis duomenų bazėmis paremtą ilgalaikio sveikatos žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą, nėra sistemos, leidžiančios užtikrinti tolygų sveikatos priežiūros specialistų geografinį pasiskirstymą. Jei išliks dabartinė gyventojų ir gydytojų demografinė situacija, studentų nubyrėjimo medicinos studijų programoje ir ketinimų išvykti dirbti į kitas šalis tendencijos, net ir padidinus studentų priėmimą, gydytojų skaičius iki 2015 metų gali ženkliai sumažėti. Įgyvendinant Valstybės ilgalaikės raidos strategijos nuostatas dėl aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimo, būtina nacionaliniu mastu koordinuoti strategiškai svarbių sričių (tarp jų ir sveikatos) žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą. Atsižvelgiant į atsiveriančią ES darbo rinką ir sveikatos žmogiškųjų išteklių trūkumą kai kuriose ES šalyse, būtina inicijuoti tarptautinius žmogiškųjų išteklių planavimo projektus, leidžiančius koordinuoti specialistų rengimą atskirose šalyse ir ES regionuose. Rekomenduota neatidėliojant pradėti svarbiausiųjų sveikatos žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą, derinant reikalingų specialistų rengimą su Lietuvos sveikatos reformos strateginių nuostatų įgyvendinimu. Pritarta Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamai programai ,,Strateginis sveikatos priežiūros ir farmacijos žmogiškųjų išteklių planavimas Lietuvoje 2003 – 2020 metais”, rekomenduota Sveikatos apsaugos ministerijai tęsti sveikatos priežiūros specialistų planavimą, pasitelkiant Švietimo ir mokslo ministeriją, aukštąsias medicinos mokyklas, Lietuvos gydytojų sąjungą ir kitas sveikatos priežiūros specialistų organizacijas.

Veikianti moderni visuomenės sveikatos sistema yra viena iš pagrindinių Lietuvos sveikatos programos tikslų ir uždavinių bei stebėsenos (monitoringo) įgyvendinimo sąlygų. Sveikatos priežiūros valdymo struktūros tobulinimas, sudarant galimybę dalyvauti visuomenei priimant sprendimus yra pirmasis Lietuvos sveikatos programos artimasis uždavinys, o visuomenės sveikatos priežiūros reformos vykdymas – penktasis artimasis Lietuvos sveikatos programos uždavinys. Vykdant visuomenės sveikatos priežiūros reformą numatyta didelį dėmesį skirti pertvarkant visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, sukurti jos teisinius pagrindus, plėtoti visuomenės sveikatos monitoringą, ekspertizę, informacijos sistemą, tarpžintbinį bendradarbiavimą, mokyti ir perkvalifikuoti visuomenės sveikatos specialistus, stiprinti visuomenės sveikatos saugos technologijas, mažinant sergamumą, kuris įtakojamas aplinkos, ekonomikos bei gyventojų elgsenos. Kadangi visuomenės sveikatos sistema mūsų šalyje vis dar formuojama, 2003-04-24 forumas ,,Visuomenės sveikata ir bendruomenė” svarstė aktualias pertvarkos visuomenės sveikatos sektoriuje problemas, jų įtaką savivaldybių institucijų ir savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų veiklai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rengimo procesui. Atkreiptas dėmesys į visuose sveikatos priežiūros organizavimo lygiuose – valstybės, apskričių ir savivaldybių - išliekančias aktualias socialinių ekonominių skirtumų, skurdo, nedarbo, visuomenės senėjimo ir kitos problemas, įtakojančias visuomenės sveikatos rodiklius, pertvarkant sveikatos priežiūros sistemą, būtinybę teikti prioritetus pirminės sveikatos priežiūros plėtrai bei visuomenės sveikatos stiprinimui. Išanalizavus visuomenės sveikatos teisinę bazę, pažymėta kad sveikatos sistemos reformos eigoje LR įstatymai įteisino naujas funkcijas savivaldos institucijoms. Savivaldybių institucijas įvardijus visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo subjektais, įstatymai numatė pareigas savivaldybėms bei merų atsakomybę, organizuojant ir kontroliuojant pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą, užkrečiamąsiai ligas bei kitas svarbias pareigas, tačiau teisės aktai, susiję su visuomenės sveikatos sistema, daugiau nukreipti valstybinių visuomenės sveikatos institucijų darbo reglamentavimui. Įvertinus visuomenės sveikatos plėtros procesus šalyje, konstatuota, kad Lietuvoje jau yra keletas savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų veiklos geros patirties pavyzdžių, aktyvių nevyriausybinių organizacijų, diegiančių sveikatos priežiūros teisumo, solidarumo principus ir partnerystę, priimant sprendimus sveikatos sistemoje, tačiau daugumoje savivaldybių nėra koordinuoto, kryptingo bei rezultatyvaus bendradarbiavimo tarp valstybės, savivaldybių ir bendruomenės visuomeninių institucijų, daugelyje savivaldybių neįsteigtos teisės aktais numatytos visuomenės sveikatos įstaigos, o apskrityse veikiančių teritorinių visuomenės sveikatos centrų filialai jų nepakeičia. Teritoriniai visuomenės sveikatos centrai, išskyrus pavienius, nepakankamai bendradarbiauja su apskričių ir savivaldybių administracija. Šalies universitetai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose rengia visuomenės sveikatos specialistus, tačiau ne visų studijų programų turinys ir specialistų parengimo kokybė siejasi su visuomenės sveikatos sistemos realybe bei keliamų uždavinių įgyvendinimo galimybėmis. Visuomenės sveikatos specialistus rengiančios institucijos turi siekti studijų prieinamumo jaunimui, rengti profesionalus, sugebančius konkuruoti naujai atsiveriančioje Europos Sąjungos darbo rinkoje, integruotis į visuomenės sveikatos tarptautinių mokslinių tyrimų erdvę bei kaupti žinias teisingos Lietuvos sveikatos politikos formavimo principams pagrįsti ir gyventojų sveikatai gerinti. Forumo ,,Visuomenės sveikata ir bendruomenė” rezoliucijoje LR Seimą ir Sveikatos reikalų komitetą kartu su universitetais kviestas inicijuoti visuomenės sveikatos teisinės bazės tobulinimą, aiškiau apibrėžti visuomenės sveikatos priežiūros dalyvių pareigas, atsakomybę, veiklos koordinavimą ir finansavimą. LR Seimui, LR Vyriausybei, LR sveikatos apsaugos, LR finansų ministerijoms, Lietuvos savivaldybių asociacijai rekomenduota sudaryti administracines bei finansines prielaidas savivaldybėms įgyvendinti įstatymų joms numatytas pareigas, išsaugoti įstatymuose įteisintus savivaldybių sveikatos fondus ir numatyti šių fondų didėjimo finansines prielaidas. LR švietimo ir mokslo ministerijai bei Sveikatos apsaugos ministerijai rekomenduota tarpininkauti, derinant universitetų visuomenės sveikatos specialistų rengimo programas, diegti minėtų programų kokybės vertinimo sistemą, specialistų perkvalifikavimo bei kvalifikacijos kėlimo tvarką, numatyti aiškias sveikatos priežiūros bei švietimo ir mokslo institucijų funkcijas, atsižvelgus į sveikatos priežiūros sistemos poreikius. Sveikatos apsaugos, Aplinkos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų ministerijoms, Lietuvos savivaldybių asociacijai, apskričių viršininkų administracijoms siūlyta naudoti įvairias tarpusavio bendravimo formas, inicijuoti ir skatinti metodinių priemonių rengimą, įgyvendinti organizacines priemones bei kitaip padėti savivaldybių tarnautojams ir pareigūnams spręsti klausimus, susijusius su visuomenės sveikatos problemomis pagal minėtų institucijų veiklos sferas; Sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos savivaldybių asociacijai - kuo greičiau spręsti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų steigimo klausimus.

Lietuvos sveikatos programos trečiasis artimasis uždavinys – racionalizuoti išteklius ir optimizuoti išlaidas sveikatos priežiūrai bei gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, 6, 7, 8 – asis uždaviniai numato vaistų registracijos, kainodaros, įsigijimo išlaidų kompensavimo sistemos tobulinimą, Nacionalinės vaistų programos rengimą, vaistų kokybės kontrolės sistemos gerinimą, siekiant gyventojus aprūpinti efektyviais, saugiais, pigiais ir prieinamais vaistais, paramą Lietuvos farmacijos pramonės plėtrai. Nacionalinės sveikatos tarybos renginiuose 2003-09-26 ir 2003-10-28 teikti siūlymai bei rekomendacijos patvirtina, kad vaistai yra svarbus sveikatos sistemos veiksnys, o gydymas vaistais - didelė vertybė, kuri turi būti prieinama ir kokybiška. Daugelis pasisako už plečiamą kompensuojamų vaistų paramos gavėjų ratą, galimybių sudarymą įvairioms gyventojų grupėms gauti valstybės paramą. Kol kas negalime džiaugtis sukurta vaistų kompensavimo sistema, kuri daugeliu aspektų yra ydinga, todėl yra siūlymų atsisakyti šimtaprocentinio vaistų kompensavimo lygio bei svarstomos alternatyvos dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašo: vieni pasisako už išplečiamą kompensuojamų vaistų sąrašą, kiti - už šio sąrašo panaikinimą, sudarant gydytojui galimybę parinkti optimalų ir pakankamos kokybės vaistą. Yra siūlymų atsisakyti fiksuotų kompensuojamų vaistų kainų ir sudaryti sąlygas pacientui pačiam spręsti, kiek jis gali prisidėti prie jam skirto vaistų krepšelio, įsigydamas naujesnių, pažangesnių, brangesnių ar pigesnių pakankamos kokybės vaistų. Teikti siūlymai kurti geresnį, teisingesnį ir efektyvesnį kompensuojamų vaistų modelį bei atlikti gilesnę analizę ir toliau dirbti, dalyvaujant įvairių interesų grupių atstovams.

Naujų technologijų diegimas, numatytas Lietuvos sveikatos programoje, yra nuolatinis Nacionalinės sveikatos tarybos objektas. 2003-11-13 aptartas Lietuvos e-sveikatos strategijos projekto metmenys, elektroninių įrašų apie pacientus informacinių sistemų plėtros tendencijos ir principai pasaulyje. Minėta strategija yra svarbi sveikatos priežiūros sistemos plėtrai, paslaugų kokybės gerinimui bei veiksmingai išteklių kontrolei. SAM turėtų spartinti procesus, kad būtų galima įgyvendinti bandomuosius projektus. Įvertinus dokumento svarbą, siūlyta e – sveikatos strategijos projektą tvirtinti LR Seimo nutarimu.

 

V. TARPŽINYBINIS IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Nacionalinė sveikatos taryba - atvira tarptautiniam ir tarpžinybiniam bendradarbiavimui institucija. 2003 m. Nacionalinės sveikatos tarybos organizuotuose renginiuose nuolat dalyvavo įvairių Lietuvos institucijų, kurių veikla susijusi su sveikatos klausimais, atstovai ir svečiai iš tarptautinių organizacijų. Žemiau nurodomi Nacionalinės sveikatos tarybos renginių pranešejai iš tarptautinių organizacijų, užsienio šalių ir įvairių Lietuvos institucijų.

2003-01-28 posėdyje dėl užkrečiamųjų ligų kontrolės Lietuvoje pranešimus skaitė Švedijos užkrečiamųjų ligų kontrolės instituto Klinikinės bakteriologijos departamento Lytiškai plintančių ligų sektoriaus vadovas M.Domeika, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas R.Sabaliauskas, Lietuvos AIDS centro direktorius S.Čaplinskas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė I.Marčiukaitienė. Posėdyje dalyvavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys K.Kuzmickas, LR Ministro pirmininko konsultantas J.Kairys, Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja J.Kulik, Kauno medicinos uiniversiteto klinikų vadovai profesorė R.Nadišauskienė ir dr. S.Valiukevičienė, Užkrečiamųjų ligų centro direktorius B.Morkūnas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė G.Drąsutienė, Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institituto direktorius profesorius A.Venalis, VšĮ Vilniaus m. Šeškinės poliklinikos Bendrosios praktikos gydytojų centro vadovė dr. E.Žėbienė, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Sveikatos tarnybosviršininkas V.Kasperūnas, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis gydytojas G.Berkevičius, apskričių gydytojai ir kiti.

2003-02-25 posėdyje dėl Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2000-2010 metų programos įgyvendinimo ir apsinuodijimų kontrolės pranešimus skaitė Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius E.Bartkevičius, Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos vyriausioji ekspertė L.Vaičiūnienė, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius M.Pluktas, Valstybinio visuomenės sveikatos centro direktorius E.Mačiūnas ir Klaipėdos kolegijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja B.Strukšinskienė. Posėdyje dalyvavo Kauno medicinos universiteto Socialinės medicinos katedros profesorė J.Petrauskienė, to paties universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius A.Kriščiūnas, Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos prezidentas R.Kalesinskas, Vilniaus universiteto Traumatologijos – ortopedijos klinikos vadovas M.Kocius, Lietuvos teisės universiteto Teisės medicinos instituto direktorius A.Pauliukevičius, AB Ortopedijos klinika direktorė R.Garšvienė, Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktorius V.Gailius, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V.Augustinienė, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis gydytojas G.Berkevičius, apskričių gydytojai, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjas R.Purvaneckas ir kiti.

2003-03-04 pasitarime dėl sveikatos žmonių išteklių raidos ir planavimo Lietuvoje pranešimus skaitė JAV Xavier universiteto profesorius J.Reamy, Švietimo ir mokslo ministerijos departamento direktorius A.Žalys, Sveikatos apsaugos ministerijos Žmogiškųjų išteklių ir informacijos valdymo skyriaus vedėjas L. Paškevičius, Kauno medicinos universiteto prorektorius Ž.Padaiga. Pasitarime dalyvavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R.Pavilionis, LR Prezidento patarėja V.Vinickienė, švietimo ir mokslo viceministras R.Vaitkus, Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorius V.Žilinskas, Sveikatos apsaugos darbuotojų profsąjungos pirmininkė A.Baublytė, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas L.Labanauskas, apskričių gydytojai, universitetų atstovai ir kiti.

2003-04-24 forume ,,Visuomenės sveikata ir bendruomenė” pranešimus skaitė Pasaulio sveikatos organizacijos Globalinės tarybos narys V.Grabauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas B.Ropė, Kauno rajono Kulautuvos bendruomenės atstovė L.Butkevičienė, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas D.Kepenis, Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktorė G.Šurkienė, Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė R.Kalėdienė, Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius A.Skurvydas, Klaipėdos universiteto dekanas A.Kirkutis, Šiaulių universiteto Visuomenės sveikatos centro direktorius J.V.Vaitkevičius. Forume dalyvavo Seimo nariai, savivaldybių merai ir vicemerai, bendruomenių sveikatos tarybų pirmininkai, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, universitetų atstovai, studentai.

2003-06-19 Seimo plenariniame posėdyje Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime dalyvavo LR Vyriausybės atstovai, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai ir pavaldžių įstaigų vadovai, savivaldybių merai ir vicemerai, apskričių viršininkai, universitetų atstovai, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

2003-09-26 tarptautinės konferencijos, kurią organizavo Pasaulio Bankas ir LR sveikatos apsaugos ministerija ,,Vaistai ir medicinos technologijos: įtakingi sveikatos sistemų svertai, 2003 m. rugsėjo 24-26 d. Vilniuje, satelitiniame seminare ,,Vaistų ir sveikatos technologijų vertinimo problemos Lietuvoje, rengiantis narystei Europos Sąjungoje”, pranešimus skaitė dr. A.H. Fidler, Pasaulio Banko Sveikatos sektoriaus vadovas Europos ir Centrinės Azijos regionui, M. Mrazek, Pasaulio banko specialistė, J.Rovira ir J.C.Langenbrunner, Pasaulio Banko sveikatos ekonomistai, L.Pfister, Europos farmacijos pramonės kompanijų asociacijų federacijos konsultantas. Seminare dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, universitetų, apskričių ir savivaldos institucijų atstovai, visuomeninių organizacijų vadovai.

2003-10-28 apskrito stalo diskusijoje ,,Kaip geriau aprūpinti Lietuvos gyventojus kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis”, aktyviai dalyvavo pacientų organizacijų atstovai V.Augustinienė (Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė), D.Andriulienė (Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos), K.Butkus (Narkomanų savitarpio pagalbos grupės pirmininkas), Lietuvos gydytojų sąjungos viceprezidentė L.Leščinskienei, Etinių farmacijos kompanijų atstovybių asociacijos direktorius G.Barcys ir Vaistų gamintojų asociacijos prezidentas A.Blažys, Laisvosios rinkos instituto viceprezidentė G.Steponavičienei, LR Prezidento Patariamosios tarybos narys J.Petreikis ir kiti.

2003-11-13 pasitarime dėl Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamo E - sveikatos strategijos projekto pranešimus skaitė H. Hakanson, Lietuvos sveikatos projekto konsultantas (Švedija), N.S.Haazen, Pasaulio Banko sveikatos specialistas, Lietuvos sveikatos projekto koordinatorius. Diskusijose kalbėjo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR Vyriausybės Informacinių technologijų departamento direktoriaus pavaduotojas V.Andrijauskas, Kauno technologijos universiteto profesorius A.Lukoševičius, Vilniaus universiteto distancinių studijų vadovas P.Abarius.

2003-11-20 konferencijoje ,,Regionų sveikatos politikos formavimo pagrindai” pranešimus skaitė Pasaulio sveikatos organizacijos Europos Regiono biuro patarėjos Wendy Tse Yared ir Aušra Šačkutė, Kauno medicinos universiteto kancleris profesorius Vilius Grabauskas, Panevėžio apskrities viršininko pavaduotoja Zita Kukuraitienė, Kauno apskrities gydytojas Henrikas Čeida.

2003-12-16 tarpžinybiniame pasitarime dėl Valstybinės maisto ir mitybos strategijos įgyvendinimo: prielaidos ir problemos pranešimus skaitė Frits van der Haar, Jungtinių Tautų Vaikų fondo ekspertas profesorius, K.Lukauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius, J.Petkevičienė ir G.Levinienė, Kauno medicinos universiteto docentės, A.Barzda, Respublikinio mitybos centro direktorius ir R.Bartkevičiūtė, to paties centro direktoriaus pavaduotoja, A.Liubeckienė, LR žemės ūkio ministerijos Kokybės skyriaus vedėja, I.Balčiūnienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, Sveikatos apsaugos ministerijos Burnos sveikatos programos koordinavimo tarybos pirmininkė.

Nacionalinės sveikatos tarybos renginiuose nuolat dalyvauja Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto magistratūros studentai.

VI. VIEŠOJI IR KITA VEIKLA

 

Nacionalinė sveikatos taryba apie savo veiklą nuolat teikia informaciją visuomenei ir žiniasklaidai. LR Seimo tinklalapyje www.lrs.lt > Seimui atskaitingos institucijos > Nacionalinė sveikatos taryba skelbiami teisės aktai, susiję su Nacionalinės sveikatos tarybos veikla, darbo planai, posėdžių nutarimai, konferencijų rezoliucijos ir kita informacija.

1. Viešoji veikla

Nacionalinė sveikatos taryba kartu su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke D.Mikutiene dalyvavo spaudos konferencijose:

  • 2003-04-24 spaudos konferencija ,,Visuomenės sveikata ir bendruomenė”. Dalyvavo Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius, tarybos Visuomenės sveikatos komiteto pirmininkas Romualdas Gurevičius ir tarybos narys Gintautas Kligys.
  • 2003-06-19 spaudos konferencija ,,Apie Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą”. Dalyvavo Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius.
  • 2003-10-31 spaudos konferencija ,,Lietuvos ir Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiavimas ir tolimesn4s veiklos perspektyvos”. Dalyvavo Pasaulio sveikatos organizacijos Europos Regiono biuro direktorius Markas Dansonas (Marc Danzon), sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius kartu su dalyvavo pirmininkas Juozas Pundzius.
  • 2003-11-20 spaudos konferencija ,,Dėl regionų sveikatos politikos formavimo”. Dalyvavo Pasaulio sveikatos organizacijos Europos Regiono biuro patarėja lėtinių neinfekcinių ligų klausimais Aušra Šačkute, sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas ir Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius.
  • 2003-12-05 spaudos konferencija ,,Sveikos gyvensenos sąjūdis”. Dalyvavo Nacionalinės sveikatos tarybos narys Gintautas Kligys.

Prieš Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžius bei konferencijas siunčiami informaciniai pranešimai Seimo kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriui ir perduodami visuomenės informavimo institucijoms. Posėdžiuose ir konferencijose dalyvauja žiniaskaidos atstovai, todėl Nacionalinės sveikatos tarybos renginiai nuolat nušviečiami spaudoje ir per radiją.

2. Kita veikla

Nacionalinės sveikatos tarybos nariai ir sekretoriato darbuotojai dalyvauja įvairiose komisijose, darbo grupėse.

Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijoje tarybos pirmininkas Juozas Pundzius paskirtas kolegijos nariu bei į Privalomojo sveikatos draudimo tarybą deleguotas tarybos pirmininkas Juozas Pundzius.

Nacionalinės sveikatos tarybos narė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė dirbo Lietuvos forumo taryboje dėl Europos ateities.

Nacionalinės sveikatos tarybos narė VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vyriausioji gydytoja Vida Žvirblienė ir sekretoriato vadovė Rima Vaitkienė dalyvavo Seimo valdybos 2002 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1164 ,,Dėl darbo grupės sudarymo” sudarytoje darbo grupėje Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.IXP-795(2) tobulinti (darbo grupės vadovas - LR Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Gediminas Dalinkevičius).

Nacionalinės sveikatos tarybos narė Irena Misevičienė, Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto direktorė profesorė, dalyvaudama Kauno medicinos universiteto magistratūros studijų programoje ,,Visuomenės sveikatos vadyba” supažindina magistrantus su Nacionalinės sveikatos tarybos veikla, ypač susijusia su visuomenės sveikatos stiprinimo programomis. Įvertinus tai, kad tęstinėje minėtų studijų programoje studijuoja sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, svarbu, kad jiems pateikiama naujausia Nacionalinės sveikatos tarybos posedžiuose svarstoma medžiaga bei priimti nutarimai.

Nacionalinės sveikatos tarybos nariai Romualdas Gurevičius, Robertas Petkevičius ir sekretoriato vadovė Rima Vaitkienė dalyvavo Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-241 Dėl tarptautinės konferencijos organizavimo sudaryto organizacinio komiteto darbe.

Nacionalinės sveikatos tarybos nariai Romualdas Gurevičius, Zita Aušrelė Kučinskienė, Aleksandras Laucevičius, Robertas Petkevičius, sekretoriato vadovė Rima Vaitkienė ir patarėjas Žilvinas Padaiga dalyvavo Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-248 Dėl darbo grupės sudarymo sveikatos priežiūros reformos strateginiams dokumentams parengti sudarytos darbo grupės darbe.

Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovė Rima Vaitkienė dalyvavo Valstybinės tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programos koordinavimo tarybos darbe bei recenzavo Tuberkuliozės vadovą, kuris parengtas pagal Valstybinę tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės 2003-2006 m. programą (Žin., 2002, Nr.99-4408) ir Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduojamas bendrosios praktikos ir vidaus ligų gydytojams, pediatrams, pulmonologams, ftiziatrams, sveikatos priežiūros specialistams.

Per 2003 metus Nacionalinės sveikatos tarybos nariai ir sekretoriato darbuotojai dalyvavo įvairiuose renginiuose. Žemiau nurodyti svarbesni renginiai:

  • Sveikatos apsaugos ministerijos ES PHARE Visuomenės sveikatos dvynių

projekto seminarai Vilniuje 2003 m. sausio 16 d.ir sausio 22 d.

  • Kauno medicinos universiteto seminaras ,,Gimdos kaklelio vėžio kontrolės programos planavimas Lietuvoje” 2003 m. sausio 29 d.
  • Europos informacijos centro seminaras Visagino miesto medikams ,,Sveikatos apsauga Europos Sąjungoje” 2003 m. vasario 4 d.
  • Panevėžio miesto savivaldybės tarybos Sveikatos, sporto ir socialinės rūpybos komiteto posėdis dėl programos ,,Integruota pagalba socialiai pažeidžiamoms žmonių grupėms” 2003 m. vasario 10 d.
  • Laisvosios rinkos instituto seminaras ,,Kuo reformuoti sveikatos apsaugos sistemą: pinigais ar sprendimais?” Vilniuje 2003 m. vasario 19 d.
  • susitikimas su Jungtinių Tautų Vaikų fondo atstovais M.Rajandran, F.van der Haar ir J.Pusvaškiu dėl teisės aktų, reglamentuojančių valgomosios druskos jodizavimą 2003 m. kovo 13 d.
  • Roterdamo (Nyderlandai) Erazmus universiteto seminaras Budapešte (Vengrija) ,,Prisijungimas prie Europos Sąjungos ir to pasekmės šalių kandidačių sveikatos sistemoms” 2003 m. kovo 19-24 d.
  • Konferencija Seime savižudybių klausimais 2003 m. balandžio 2 d.
  • Atviros visuomenės instituto seminaras ,,Efektyvus sveikatos advokatavimas Europoje” (,,Effective advocacy for health in Europe”) Rygoje (Latvija) 2003 m. balandžio 3-5 d.
  • Sveikatos apsaugos ministerijos ES PHARE Visuomenės sveikatos dvynių

projekto seminaras Trakuose 2003 m. balandžio 8 d.

  • Konferencija Seime ,,Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo sveikatos sistemoje” 2003 m. balandžio 7 d.
  • Seminaras Seime ,,ES socialinė politika” 2003 m. gegužės 2 d.
  • Nacionalinė konferencija: ,,Slaugytoja ir pacientas: susikalbėjimas ir abipusė atsakomybė” Kaune 2003 m. gegužės 12 d.
  • Europos Komisijos ir Atėnų visuomenės sveikatos mokyklos organizuota konferencija ,,Europos sąjungos plėtra, sveikata ir sveikatos priežiūra – perspektyvos ir iššūkiai” (,,European Union Enlargement, Health and Health Care – Prospects and Challenges”) Atėnuose (Graikija) 2003 m. gegužės 15-17 d.
  • Mokslinė – praktinė konferencija ,,Lietuvos sveikatos sistemos plėtra vieningoje Europoje” Šventojoje 2003 m. gegužės 16-17 d.
  • Susitikimas su Tadžikijos Respublikos delegacija Vilniuje 2003 m. birželio 5 d.
  • Tarptautinė konferencija ,,Tiesiogiai kontroliuojamo tuberkuliozės gydymo strategijos įgyvendinimas” Vilniuje 2003 m. birželio 6 d.
  • Seimo Sveikatos reikalų komiteto organizuota konferencija Seime ,,ES struktūriniai fondai sveikatos apsaugai – panaudojimo galimybės” 2003 m. birželio 19 d.
  • Sveikatos apsaugos ministerijos seminaras ,,Moderni visuomenės sveikata: viešųjų ryšių svarba, stiprinant vaikų sveikatą” 2003 m. rugsėjo 9 d.
  • Sveikatos apsaugos ministerijos ir Pasaulio Banko tarptautinė konferencija ,,Vaistai ir medicinos technologijos: įtakingi sveikatos sistemų kaštų veiksniai” Vilniuje 2003 m. rugsėjo 24-26 d.
  • Sveikatos apsaugos ministerijos ES PHARE Visuomenės sveikatos dvynių

projekto seminarai ,,Sveikatos monitoringas” ir ,,Technologijų vertinimas” Vilniuje 2003 m. spalio 9 d.

  • Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos organizuota tarptautinė konferencija ,,Bendruomenė sveikatos labui” Kaune 2003 m. spalio 10 d.
  • Sveikatos apsaugos ministerijos ir Baltijos regiono Užkrečiamųjų ligų kontrolės darbo grupės seminaras sveikatos priežiūros sistemos veiklos kokybės klausimais Trakuose 2003 m. spalio 14 d.
  • Sveikatą stiprinančių ligoninių Lietuvos tinklo 8-oje konferencija Kaune 2003 m. spalio 24 d.
  • Pasaulio sveikatos organizacijos Europos Regiono biuro integruotų sveikatos priežiūros paslaugų darbo grupės Sveikatos stiprinimo standartai pasitarimas Barselonoje (Ispanija) 2003 m. spalio 23-26 d.
  • Seimo Žmogaus teisių komiteto apskrito stalo diskusija ,,Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo naujos redakcijos aptarimas” Seime 2003 m. lapkričio 7 d.
  • Atviros visuomenės instituto tarptautinė konferencija ,,Žalos mažinimo politikos plėtra” Kišiniove (Moldavija) 2003 m. lapkričio 19-21 d.
  • Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotas seminaras ,,Visuomenės sveikatos Lietuvoje ateitis, ugdant sveikos gyvensenos įgūdžius” Seime 2003 m. lapkričio 26 d.
  • Sveikatos apsaugos ministerijos apskrito stalo diskusija dėl ,,Ankstyvo mokinių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo nustatymo tvarkos” projekto 2003 m. gruodžio 4 d.
  • Sveikos gyvensenos sąjūdžio kongresas Seime 2003 m. gruodžio 5 d.
  • Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio kūdikių žindymo skatinimo iniciatyvų įgyvendinimo komiteto ir Respublikinio mitybos centro seminaras ,,Kūdikių žindymo skatinimo iniciatyvų įgyvendinimas Lietuvoje” Trakuose 2003 m. gruodžio 8 d.
  • Seimo laikinosios narkomanijos prevencijos komisijos organizuota konferencija ,,Narkomanija ir AIDS: vienykime atsaką 2003” Seime 2003 m. gruodžio 12 d.
  • Jungtinių Tautų Gyventojų fondo ir Moterų informacijos centro organizuota konferencija ,,Sveikatos priežiūros įstaigų vaidmuo, teikiant pagalbą moterims, smurto aukoms” Seime 2003 m. gruodžio 17 d.
  • Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos savivaldybių asociacijos seminaras ,,Visuomenės įtraukimas į sveikatos priežiūros sistemos reformą: faktai ir išvados”

Kaune 2003 m. gruodžio 19 d.

Nacionalinė sveikatos taryba, pateikusi rekomendacijos, siūlymai bei rezoliucijos sulaukė Seimo, Vyriausybės, Lietuvos savivaldybių asociacijos dėmesio, į kai kuriais klausimus atsakė Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai. Žemiau chronologine tvarka pateikiami gauti atsiliepimai į Nacionalinės sveikatos tarybos rekomendacijas ir rezoliucijas ir trumpas jų turinys:

2003-01-31 iš LR Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkės dėl pasiūlymų Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui. Pagal galimybes į siūlymus bus atsižvelgta.

2003-03-12 iš LR Seimo Kanceliarijos Teisės departamento direktoriaus dėl Nacionalinės sveikatos tarybos siūlymo inicijuoti Sveikatos sistemos įstatymo 67 straipsnio pakeitimą. Nepritaria, nes pasiūlymas abejotinas valdžių padalijimo, valstybės institucijų pavaldumo ir atskaitomybės požiūriu.

2003-03-14 iš Vyriausybės kanclerio dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nutarimo dėl Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2000-2010 metų programos įgyvendinimo ir apsinuodijimų kontrolės. Nurodytas pavedimas Sveikatos apsaugos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

2003-03-25 iš Vyriausybės kanclerio pavaduotojo dėl pasitarimo dėl sveikatos žmogiškųjų išteklių raidos ir planavimo Lietuvoje 2003 m. kovo 4 d. rezoliucijos. Nurodyti pavedimai Sveikatos apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijoms.

2003-04-04 iš LR Seimo Kanceliarijos Priimamojo vedėjos dėl siūlymų LR sveikatos sistemos įstatymo ir sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.IX P-2422. Perduota svarstyti atitinkamiems Seimo komitetams.

2003-05-05 iš Vyriausybės kanclerio dėl forumo ,,Visuomenės sveikata ir bendruomenė” rezoliucijos 2004 m. balandžio 24 d. pavedimai Sveikatos apsaugos, Finansų, Švietimo ir mokslo, Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerijoms, Lietuvos savivaldybių asociacijai.

2003-05-20 iš Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus dėl visuomenės sveikatos forumo rezoliucijos. Iš esmės pritaria ir nurodo valstybinių visuomenės sveikatos programų neefektyvumą, neaiškų savivaldos institucijų dalyvavimą. Siūlo siekti visų partnerių aktyvaus uždavinių formulavimo bei priemonių įgyvendinimo bei pavesti šakinei ministerijai lyderio vaidmenį. Abejoja dėl visuomenės sveikatos biurų tikslingumo savivaldybėse.

2003-09-03 sveikatos apsaugos viceminstras Gediminas Černiauskas vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2003-06-12 pavedimą Nr.27-4441 bei Lietuvos Respublikos Seimo 2003-05-13 nutarimo ,,Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2002 metų veiklos ataskaitos” 2 straipsnio 2 punkte nurodytą pavedimą ir siekdamas išnagrinėti valstybinių sveikatos programų įgyvendinimo tarpžinybino koordinavimo problemas bei numatyti priemones joms spręsti, organizavo posėdį, į kurį pakvietė sekretoriato vadovę Rima Vaitkienė ir patarėją Žilvinas Padaiga. Posėdžio metu numatyta tolesnė šių problemų svarstymo eiga.

2003-11-21 iš Sveikatos apsaugos ministro dėl Pasaulio banko konsultacinės pagalbos. Informuoja apie raštą finansų ministrei, kuriuo prašoma tarpininkauti kreipiantis į Pasaulio banką dėl konsultacinės pagalbos išvardintoms sistemos sritims.

2003-11-26 iš LR Seimo Kanceliarijos Priimamojo vedėjos ,,Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžio ir apskrito stalo diskusijos apibendrinimų” Perduota svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komitetui.

2003-11-27 iš Vyriausybės kanclerio dėl geresnio gyventojų aprūpinimo kompensuojamais vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis. Nurodytas pavedimas Sveikatos apsaugos ministerijai.

2003-12-18 iš sveikatos apsaugos viceministro Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžio ir apskrito stalo diskusijos. Svarstoma galimybė sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri išanalizuotų vaistų kompensavimo sistemos tobulinimo variantus ir siūlytų tolimesnius vaistų kompensavimo sistemos vystymo metmenis. Įgyvendinama antra, laipsniškai įgyvendinama trečioji, ketvirtoji bei septintoji diskusijos nuostata. Nesutinka, kad Lietuvoje galiojanti vaistų kompensavimo sistema yra ydinga, pateikė argumentus iš tarptautinės praktikos. Apie tolimesnius darbo grupės rezultatus informuos papildomai.

Nacionalinė sveikatos taryba negavo atsiliepimų iš Finansų, Švietimo ir mokslo, Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerijų. Tai apsunkina pagrindinių Nacionalinės sveikatos tarybos uždavinių bei funkcijų - koordinuoti visuomeninių organizacijų, valstybės ir savivaldybių institucijų bendradrabiavimą, sprendžiant sveikatos problemas, vertinti gyventojų sveikatinimo raidos tendencijų ryšį su valstybės vykdoma socialine ir ekonomine politika, koordinuoti Lietuvos sveikatos programos, valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą, skatinti valstybės ir savivaldybės institucijas aktyviai sveikatos politikos veiklai - vykdymą.

3. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito Nacionalinėje sveikatos taryboje išvados

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atlikusi valstybinį auditą ir pateikė valstybinio audito, atlikto Nacionalinėje sveikatos taryboje ataskaitą 2003-03-17 Nr.1040-22-12. Finansinio audito metu nenustatyta klaidų dėl 2002 metų finansinės atstkaitomybės, apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų.

PRIDEDAMA. 43 lapai.

 

Pirmininkas Juozas Pundzius




Naujausi pakeitimai - 2004 03 05.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Institucijų, atskaitingų Seimui, ataskaitos  >   2003 metų ataskaitos

LR Seimas