Lietuvos Respublikos Seimas

Vertybinių popierių komisijos 2003 metų veiklos ataskaita

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA 

 

 

2003 m. Komisijos darbo ataskaita ir vertybinių popierių rinkos

plėtros tendencijos 

 

  

Turinys

I dalis. Pagrindiniai 2003 metų kapitalo rinkos rodikliai *

1. Makroekonominė aplinka *

2. Pirminės vertybinių popierių rinkos plėtros tendencijos *

3. Vertybinių popierių prekybos Biržoje apžvalga *

II dalis. Kapitalo rinkos infrastruktūra ir dalyviai *

1. Atskaitingų emitentų veikla *

2. Instituciniai investuotojai *

2.1. Valdymo įmonės ir jų valdomi pensijų fondai *

2.2. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės *

2.3. Užsienio investiciniai fondai Lietuvoje *

2.4. Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės *

2.5. Investicinių akcinių bendrovių likvidavimo procesas *

3. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai *

3.1. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų licencijavimas *

3.2. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų akcijų savininkai *

3.3. Finansų makleriai *

Iš viso *

3.4. Darbuotojai *

3.5. Klientai *

3.6. Veiklos sritys *

3.7. Finansiniai rodikliai *

III dalis. Kapitalo rinkos reguliavimas ir teisės aktų vykdymo priežiūra *

1. Emitentų informacijos reikalavimai atskleidimui *

1.1. Periodiškas informacijos teikimas *

1.2. Informavimas apie esminius įvykius *

2. Dalyvavimo bendrovės valdyme reguliavimas *

2.1. Akcijų paketų cirkuliavimas *

2.2. Oficialių pasiūlymų įgyvendinimas *

3. Tarpininkų veiklos kontrolė *

3.1. Įmonių kapitalo reikalavimai *

3.2. Prekybos Biržoje priežiūra *

4. Teisės aktų vykdymo priežiūros rezultatai *

4.1. Administracinių nuobaudų ir piniginių baudų skyrimas *

4.2. Dalyvavimas teismo procesuose *

IV dalis. Teisės aktų kūrimas ir tobulinimas *

1. Naujų teisės aktų kūrimas *

2. Teisės aktų derinimas su ES teisės aktais *

3. Oficialūs išaiškinimai ir rekomendacijos *

V dalis. Institucijų bendradarbiavimas *

1. Tarptautiniai ryšiai *

1.1. IOSCO *

1.2. Europos Sąjunga *

1.3. Bendradarbiavimo susitarimai *

2. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas *

2.1. FSVC pagalbos projektas *

2.2. IFO institutas *

2.3 Audito kokybės kontrolės komitetas *

VI dalis. Komisijos darbo organizavimas *

1. Komisijos uždaviniai, struktūra ir darbuotojai *

2. Darbo organizavimas, finansavimas ir lėšų panaudojimas *

3. VPK interneto svetainė *

Priedai *

 

 

I dalis. Pagrindiniai 2003 metų kapitalo rinkos rodikliai

 

 

1. Makroekonominė aplinka

2003 m. Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas iš sparčiausių Europoje. Bendrasis vidaus produktas (BVP) 2003 m. padidėjo 8,9 proc. – jo augimą lėmė pramonės, prekybos ir statybų sektoriai. Džiugina ir tai, kad prie Lietuvos ekonomikos kilimo daugiausia prisidėjo išaugusi vidaus paklausa ir namų ūkių vartojimas.

2003-iaisiais buvo užfiksuota 1,2 proc. defliacija (žr. 1 pav.). Svarbiausia to priežastis – sumažėjusios maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos, dėl įvairių akcijų atpigusios ryšių prekės ir paslaugos. 2003-iaisiais mažėjo nedarbas (nuo 10,9 proc. 2002 m. pabaigoje iki 9,8 proc. 2003 m. pabaigoje).

Šaltinis: Statistikos departamentas.

1 pav. Realaus bendrojo vidaus produkto ir infliacijos kitimas 1998–2003 m.

Spartus ekonomikos augimas turėjo įtakos ir vertybinių popierių rinkai. Reikėtų pabrėžti, kad NVPB kapitalizacijos ir BVP santykis, parodantis vertybinių popierių rinkos apimtis šalies ekonomikoje, dėl kylančių akcijų kainų smarkiai išaugo – 2003 m. kapitalizacijos ir BVP santykis siekė 32,7 proc. Gerėjant bendrovių veiklos rezultatams, jų akcijos ėmė labiau dominti investuotojus – tą rodo apie 60 proc. padidėjusios centrinės rinkos apimtys.

Sėkmingai prasidėjo pensijų reformos įgyvendinimas – kaupti pensijas pensijų fonduose nutarė kur kas daugiau asmenų negu buvo prognozuota (pirmame pensijų reformos etape dalyvavo 36,6 proc. visų apdraustųjų). Pensijų fondų lėšos turėtų užtikrinti tolesnę Lietuvos kapitalo rinkos plėtrą.

Svarbiausi Lietuvos vertybinių popierių rinką apibūdinantys duomenys pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Bendrieji Lietuvos makroekonomikos ir vertybinių popierių rinkos duomenys

Rodiklis

1999

2000

2001

2002

2003

BVP, mlrd. Lt

42,6

44,7

47,5

50,7

54,8

Vid. metinė infliacija, %

0,8

1,0

1,3

0,3

-1,2

Biržos kapitalizacija, mlrd. Lt

13,9

13,7

12,5

12,8

17,9

Kapitalizacijos ir BVP santykis, %

32,6

30,7

26,3

25,3

32,7

NVPB apyvarta, mln. Lt

2302

1759

1841

2025

1980

NVPB apyvartos ir kapitalizacijos santykis, %

16,6

12,8

14,7

15,8

11,05

Litin G, metų pabaigoje, punktais

1089

1 047

855

912

1808

Litin, metų pabaigoje, punktais

523

458

322

280

476

Litin 10, metų pabaigoje, punktais

1147

1137

1139

1338

2354

Bendrovių, įtrauktų į NVPB Oficialųjį ir Einamąjį prekybos sąrašą, skaičius

54

54

46

45

45

Finansų maklerio įmonių ir KB FMD skaičius

43

33

28

30

27

Finansų maklerių skaičius

221

203

179

171

173

Emitentų skaičius

1214

1 142

1 032

851

719

Iš papildomų įnašų įregistruotų akcijų emisinė vertė, mln. Lt

468,4

341,6

483,7

1 853,1

282,3

Iš papildomų įnašų išplatintų akcijų emisinė vertė, mln. Lt

943,4

219,6

461,4

619,59

253,9

Kapitalo didinimas iš bendrovės lėšų, mln. Lt

165,0

243,8

224,8

216,2

150,1

Šaltinis: Statistikos departamentas, Nacionalinė vertybinių popierių birža, Vertybinių popierių komisija.

Džiugu, kad 2003-iaisiais Europos kapitalo rinkose išliko kainų kilimo tendencija, tuo labiau kad Lietuvos akcijų rinkoje kainų šuolis buvo didžiausias (98,2 proc.; žr. 2 pav.). Tarp kitų daugiausiai pakilusių kainų indeksų buvo Lenkijos WIG All (44,9 proc.) ir Čekijos PX50 (43,1 proc.).

Šaltinis: Standard & Poor’s „Emerging Stock Markets Review”.

2 pav. Kai kurių šalių vertybinių popierių rinkų kainų indeksų pokytis per 2003 m. (proc.)

Vienas iš svarbių 2003-iųjų įvykių, turėsiančių įtakos visai šalies ekonomikai, buvo gegužės 10–11 d. įvykęs referendumas, per kurį Lietuvos piliečiai pritarė Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą. Vertybinių popierių rinkos plėtros tendencijoms 2003 m. įtakos taip pat turėjo strateginių energetikos įmonių, alkoholio gamybos įmonių privatizavimas, valstybės sprendimas kompensacijas už grąžintiną nekilnojamąjį turtą skirti listinguojamų bendrovių akcijomis. Kaip kito Biržos apyvarta, bendras akcijų kainų indeksas Litin G bei kokie buvo svarbiausi Lietuvos vertybinių popierių rinkos įvykiai, matyti 3 paveiksle.

Šaltinis: Nacionalinė vertybinių popierių birža, BNS.

3 pav. Lietuvos vertybinių popierių rinkos kitimas ir svarbiausi rinkos įvykiai 2003 m.

2003 m. Lietuvos vertybinių popierių rinkai svarbiausi buvo šie įvykiai:

  1. Kovo 14 d. Baltijos finansų vystymo grupė kartu su „Invaldos“ grupės įmone „Kremi“ už 16,3  mln. litų įsigijo 72 proc. bendrovės „Sanitas“ akcijų.
  2. Gegužės 10–11 d. Lietuvos piliečiai referendume pritarė šalies narystei Europos Sąjungoje.
  3. Gegužės 15 d. pasirašyta 80,89 proc. bendrovės Klaipėdos transporto laivynas valstybės akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis. Už 48,7 mln. litų įmonę įsigijo „Limarko laivininkystės kompanija“.
  4. Birželio 21 d. Finansų ministerija sustabdė gyventojams parduodamų taupymo lakštų platinimą.
  5. Liepos 4 d. Seimas priėmė Pensijų kaupimo ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymus, atverdamas kelią pensijų reformai Lietuvoje.
  6. Rugpjūčio 13 d. Vyriausybė įtraukė Nacionalinę vertybinių popierių biržą ir Lietuvos centrinį vertybinių popierių depozitoriumą į privatizuojamų objektų sąrašą.
  7. Spalio 21 d. pasirašyta 91,95 proc. „Stumbro“ valstybės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis – bendrovė „Mineraliniai vandenys“ už ją sumokėjo 152 mln. litų.
  8. Spalio 29 d. Prancūzijos koncernui „Belvedere“ priklausanti Lenkijos bendrovė „Sobieski Dystrybucja“ ir Turto fondas pasirašė 82,27 proc. „Vilniaus degtinės“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.
  9. Gruodžio 4 d. po pusantrų metų trukusių derybų su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ parafuotas 34 proc. bendrovės „Lietuvos dujos“ valstybės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektas.
  10. Gruodžio 11 d. tarptautinė reitingų agentūra „Moody`s“ padidino Lietuvos reitingą nuo Baa1 iki A3 – pirmą kartą Lietuvai suteiktas aukštesniosios investicinės grupės reitingas.
  11. Gruožio 1 d. baigėsi pirmas pensijų reformos etapas. „Sodra“ užregistravo 441,5 tūkst. sutarčių privačiuose pensijų kaupimo fonduose.
  12. Gruodžio 19 d. pasirašyta 77 proc. Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) valstybės akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis. Bendrovės „VP Market“ savininkai už akcijas sumokėjo 539,845 mln. litų. Gruodžio 23 d. Vilniaus bankas, „Hansabankas “, bankai „Vereins-und Westbank“, „Nordea Bank Lietuva“ ir „Sampo“ bendrovės „VP Market“ savininkams Vakarų skirstomųjų tinklų įsigijimui suteikė apie 120 mln. eurų (414,3 mln. Lt) sindikuotą paskolą – didžiausią Baltijos šalių bankininkystės istorijoje.
  13. Gruodžio 24 d. Vyriausybė pritarė 83,77 proc. „Alitos“ valstybės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui – įmonės vadovų konsorciumas už jas žada sumokėti 58,05 mln. litų.

2. Pirminės vertybinių popierių rinkos plėtros tendencijos

Viena iš pagrindinių Vertybinių popierių komisijos veiklos sričių – pirminės apyvartos metu emitentų išleidžiamų vertybinių popierių registravimas. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatyme pirminė vertybinių popierių apyvarta apibrėžiama kaip emitento arba vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko pasiūlymas įsigyti vertybinių popierių bei jų perleidimas jų išleidimo metu. Siekdamas gauti leidimą platinti vertybinius popierius, emitentas privalo parengti potencialiems investuotojams skirtą dokumentą – emisijos prospektą (memorandumą), kuriame pagal nustatytas taisykles atskleidžiama informacija apie išleidžiamus vertybinius popierius, bendrovės ūkinę ir finansinę veiklą, jos esamus akcininkus ir vadovus, išskiriami rizikos veiksniai, su kuriais investuotojas gali susidurti, įsigydamas šios bendrovės vertybinių popierių ir t.t.

Svarbus investuotojų pasitikėjimo įmone rodiklis – sėkmingas kapitalo pritraukimas leidžiant naujas akcijų emisijas, apmokamas papildomais investuotojų įnašais. Per 2003 m. Vertybinių popierių komisija įregistravo 32 tokias emisijas (2002-aisiais – 43, 2001-aisiais – 55), tarp jų įstatinį kapitalą papildomais įnašais didino 4 bankai bei 2 draudimo bendrovės. Pagal kasmetinius statistinius duomenis papildomais akcininkų įnašais apmokamų emisijų skaičius nuolat mažėja. Tai galėjo sąlygoti ne tik kasmet mažėjantis atskaitingų emitentų – akcinių bendrovių skaičius, bet ir kontroliuojančių asmenų noras išlaikyti esamą kontrolę, įmonės neperspektyvumas ir pan. 2003 m. įregistruotų akcijų emisijų bendra nominali vertė – 219,77 mln. litų (vidutinis vienos emisijos dydis apie 7 mln. Lt), 2002-siais įregistruota akcijų už 1 660,2 mln. litų bendrą nominalią vertę. Šiam dydžiui įtakos turėjo didelė AB banko Snoras akcijų emisija, kuri taip ir liko neišplatinta. Neįvertinus šios emisijos, 2002-aisiais įregistruota akcijų už 460,22 mln. litų (vidutinis vienos emisijos dydis – apie 11 mln. Lt). Lyginant su ankstesniais metais, 2003-iaisiais gana ženkliai išaugo platinamų akcijų emisijos kainos perviršis. Didesne už nominalią vertę emisijos kaina 2003 m. akcijas platino 5 akcinės bendrovės: ADB „Lietuvos draudimas“, AB „Geonafta“, AB „Kretingos grūdai“, ADB „Snoro garantas“ bei AB „Baltic Shopping Centers“, kurios viena 1000 litų nominalios vertės akcija buvo parduodama net 312 737,125 litų emisijos kaina. Bendras emisijos kainos perviršis ataskaitiniais metais sudarė 28,44 proc. (2002-siais šis dydis buvo 11,62 proc.).

2 lentelė. Iš papildomų įnašų įregistruota akcijų emisijų

Rodikliai

2001 m.

2002 m.

2003 m.

Įregistruotų emisijų skaičius, vnt.

55

43

32

Įregistruotų akcijų bendra nominali vertė, mln. Lt

457,2

1660,22

219,77

Įregistruotų akcijų bendra emisijos kaina, mln. Lt.

483,8

1853,13

282,26

Emisijos kainos perviršis, proc.

5,8

11,62

28,44

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

Pagal vertybinių popierių emisijų platinimo tvarką iš 32 Komisijoje įregistruotų akcijų emisijų 11 skirta neviešajai apyvartai, iš jų net 10 emisijų skirta konkretiems, iš anksto numatytiems investuotojams. Likusi 21 bendrovė akcijų įregistravimui parengė prospektus – viešajai vertybinių popierių apyvartai skirtus dokumentus, kurių pagrindu akcijos yra įtraukiamos ir į Nacionalinės vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus. 9 iš šių emisijų galėjo pasirašyti tik bendrovių akcininkai, 4 skirtos konkretiems investuotojams, 2 reorganizuojamų bendrovių akcininkams ir tik 6 bendrovių akcijos buvo platinamos viešai – jų galėjo įsigyti ne tik šių bendrovių akcininkai, bet ir nauji investuotojai. Iš tokių bendrovių galima paminėti AB „Ūkio bankas“, AB „Kauno tiekimas“, AB „Panevėžio energija“ ir kt. Tokios pačios vertybinių popierių platinimo tendencijos buvo ir ankstesniais metais.

3 lentelė Emisijų pasiskirstymas pagal platinimo tvarką, vnt.

Platinimo tvarka

2001 m.

2002 m.

2003 m.

Konkretiems investuotojams

39

26

14

Akcininkams pirmumo teise

8

7

10

Akcininkams pirmumo teise ir kitiems asmenims

6

6

5

Tik akcininkams be pirmumo teisės

-

1

-

Akcininkams be pirmumo teisės ir kitiems asmenims

-

1

1

Reorganizuojamų bendrovių akcininkams

2

2

2

Iš viso

55

43

32

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

2003 m. įregistruotos emisijos platintos gana sėkmingai. Tik dvi akcijų emisijos liko neišplatintos (AB „Klaipėdos mediena“ ir AB „Molesta“), o 5 bendrovės numatytą išleisti akcijų kiekį išplatino nevisiškai, tačiau buvo išplatinta daugiau negu pusė numatytų išplatinti vertybinių popierių. AB banko Snoras 25 mln. litų vertės akcijų emisija buvo pasirašyta, tačiau dar nebuvo apmokėta. Įvertinus 2002 m. įregistruotas, tačiau jau 2003-iaisiais baigtas platinti emisijas, 2003 m. realiai pritraukta 253,9 mln. litų, iš jų akcijų už 151,3 mln. litų įsigijo nerezidentai. Šį dydį nulėmė kelios didelės tikslinės emisijos, skirtos esamiems bendrovių akcininkams – užsienio investuotojams. Pagrindinės iš jų – tai AB viešbučio „Lietuva“ akcijų emisija, kurią įsigijo šios bendrovės akcininkas Linstow International AS (Norvegija) ir kurios metu pritraukta 15,682 mln. litų lėšų, bei ADB „Lietuvos draudimas“ akcijų emisija, išplatinta kitam pagrindiniam bendrovės akcininkui Codan A/S (Danija) ir pritraukusi 23,302 mln. litų.

2003 m. 9 bendrovės didino įstatinį kapitalą iš savo lėšų (150,07 mln. Lt). 2002 m. buvo įregistruotos 10 akcinių bendrovių emisijos už 216,2 mln. litų. Pagrindinis lėšų šaltinis – akcijų priedai ir perkainojimo rezervas. 2002 m. beveik visos bendrovės kapitalo didinimui naudojo sukauptų pelno rezervų lėšas.

 

 

4 lentelė. Įstatinio kapitalo didinimo iš bendrovės lėšų šaltiniai (mln. Lt)

Rodikliai

2001 m.

2002 m.

2003 m.

Emisijų skaičius, vnt.

25

10

9

Įstatinio kapitalo didinimo šaltiniai:

 

 

 

Akcijų priedai

6,20

0

84,80

Perkainojimo rezervas

123,40

7,26

41,86

Kiti rezervai

95,20

208,91

23,41

Iš viso:

224,80

216,17

150,07

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

Kaip ir ankstesniais metais, per ataskaitinius metus 18 kartų buvo perregistruoti emitentų vertybiniai popieriai, iš jų 7 kartus vienos rūšies (klasės) akcijos konvertuotos į kitos rūšies (klasės) akcijas, 2 atvejais pakeistas akcijų apyvartos pobūdis, 2 kartus pakeista akcijų nominali vertė, 7 kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių akcijos perregistruotos į akcinių bendrovių akcijas.

Ataskaitiniais metais Komisija gavo kur kas mažiau prašymų panaikinti dalies akcijų įregistravimą ar pakeisti akcijų nominalią vertę dėl to, kad bendrovės akcininkai nusprendė sumažinti įstatinį kapitalą. 2002 m. buvo gauti 57 tokie prašymai, o 2003-aisiais tik 37. Iš jų 20 kartų įstatinis kapitalas buvo mažintas dėl finansinėje atskaitomybėje susidariusių nuostolių (2002 m. tokių atvejų buvo 43). 4 bendrovės savo akcininkams mokėjo laisvas lėšas – 49,39 mln. litų.

5 lentelė. Įstatinio kapitalo mažinimas (mln. Lt) ir jo priežastys

Mažinimo priežastis

2001 m.

2002 m.

2003 m.

sumažinto kapitalo suma

bendrovių skaičius

sumažinto kapitalo suma

bendrovių skaičius

sumažinto kapitalo suma

bendrovių skaičius

Nuostoliai

942,2

57

245,0

43

211,86

20

Reorganizavimas

1080,1

3

0

0

0

0

Turto perdavimas

53,3

5

5,3

8

13,26

9

Laisvų lėšų išmokėjimas

15,5

3

350,2

3

49,39

4

Teismo sprendimas

0

0

8,5

2

0

0

Klaidos ištaisymas

0,4

2

0

0

0,36

1

VPK sankcija

0,2

1

0

0

0

0

Kitos priežastys

0

0

4,0

1

22,62

3

Iš viso

2091,7

71

611,0

57

297,50

37

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

Vienas iš paprastesnių ir pigesnių įmonės finansavimo šaltinių, gana plačiai paplitusių pasaulio rinkose, yra įvairių rūšių skolos vertybinių popierių leidimas. Nors Lietuvoje leisti šiuos vertybinius popierius nėra labai populiaru, tačiau kasmet galima pastebėti ir teigiamų poslinkių. 2003 m. Vertybinių popierių komisija įregistravo 6 obligacijų emisijas, kurių metu išleidžiamų obligacijų bendra nominali vertė buvo 714,395 mln. litų. (2002 m. išleistos 4 emisijos 53,4 mln. Lt bendros nominalios vertės). Jau ketvirtą vardinių obligacijų emisiją sėkmingai išplatino AB FMĮ „Finasta“. Pirmąsias obligacijas 2003-iaisiais išleido du bankai – AB bankas „NORD/LB Lietuva“ užsienyje išplatino 3 metų trukmės 50 mln. eurų vertės pareikštinių obligacijų emisiją, o 2002 m. įsteigtas AB „VB Būsto kreditų ir obligacijų bankas“ išleido net dvi viešajai apyvartai skirtas vardinių obligacijų emisijas (bendra nominali vertė 115 mln. Lt) ir kt. Visos emisijos buvo sėkmingai išplatintos. Iš 4 obligacijų emisijų 2003 m. pritraukta 196,396 mln. litų, iš jų 88 proc. iš nerezidentų. Kitų dviejų emisijų lėšos bus gautos jau 2004 m.. Ataskaitiniais metais išleistų obligacijų vidutinė palūkanų norma buvo šiek tiek mažesnė nei 2000-aisiais ir siekė apie 4,5 proc. (nuo 2,9 iki 9 proc.), 2002 m. – apie 6 proc.

Kaip vieną iš teigiamų poslinkių, sudarančių sąlygas obligacijų rinkos plėtrai, galima paminėti tai, kad 2003 m. pabaigoje buvo priimtas ir įsigaliojo Lietuvos Respublikos hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymas. Tai sudarys galimybę kredito įstaigoms platinti ilgalaikius ir saugius skolos vertybinius popierius.

Lietuvos valstybė 2003-iaisiais vidaus rinkoje skolinosi pigiau – visų trukmių VVP vidutinė metinė palūkanų norma nuo 4,57 proc. (2002 m.) nukrito iki 3,65 proc. Per metus aukciono būdu vidaus rinkoje buvo išplatinta iždo vekselių ir obligacijų nominaliąja verte už 1,7 mlrd. litų – 74,1 proc. daugiau negu 2002 m. Taigi smukus VVP palūkanoms, paklausa šiems vertybiniams popieriams išliko didelė – tokią situaciją sąlygojo laisvų lėšų rinkoje perteklius. Aukcionuose 2003 m. norėta įsigyti VVP už 2,8 mlrd. litų, o patenkinta 54,7 proc. iždo vekselių ir 62,1 proc. Vyriausybės obligacijų paklausos. Reikėtų paminėti, kad, atpigus skolinimosi kaštams, buvo peržvelgtas taupymo lakštų (tik fiziniams asmenims skirta valstybės finansavimo priemonė) leidimo tikslingumas. Buvo nuspręsta, kad taupymo lakštai yra per brangus ir per rizikingas valstybės skolinimosi būdas, todėl atsisakyta toliau juos leisti.

3. Vertybinių popierių prekybos Biržoje apžvalga

2003-ieji buvo optimizmo ir rinkos augimo metai. Nors prekyba Biržoje apyvartos mastais ir nepralenkė 2002-ųjų rodiklių, tačiau kiti rinkos procesai sąlygojo jos kokybinį augimą. Bendra Biržos apyvarta 2003 m. buvo 1980 mln. litų, t. y. tik 2,2 proc. mažesnė nei 2002-aisiais, tačiau bendra Biržos kapitalizacija per tą patį laikotarpį pasiekė rekordinį lygį – 17 914 mln. litų, t. y. ji buvo beveik 40 proc. didesnė negu 2002 m. Listinguojamų vertybinių popierių kapitalizacija išaugo dar labiau – 70 proc. (nuo 7579 iki 12 917 mln. Lt) Toks pat įspūdingas buvo Biržos skaičiuojamų indeksų reikšmių augimas. Labiausiai kito Litin G indekso reikšmė – nuo 911,91 iki 1807,58 punkto, t. y. 98,2 proc.

Šaltinis: Nacionalinė vertybinių popierių birža.

4 pav. Biržos indeksų Litin G, Litin 10 bei akcijų apyvartos centrinėje rinkoje kitimas 2003 m.

Pateikti skaičiai rodo, kad akcijų kainos Biržoje ne tik padidėjo, bet ir pakilo į naują lygmenį, kuris susijęs su kokybiškai kitokiu rinkos dalyvių vertybinių popierių vertinimu. Nagrinėjant minėtų procesų priežastis, galima būtų išskirti kelis esminius aspektus. Vienas svarbiausių įvykių, turėjusių teigiamos įtakos rinkos plėtrai – sėkmingai įvykęs referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Jis buvo tarsi signalas užsienio investuotojams drąsiau investuoti į Lietuvos kapitalo rinką. Kitas svarbus įvykis – strateginių energetikos įmonių bei alkoholio gamybos įmonių privatizavimas, suteikęs galimybę dideliam investuotojų ratui uždirbti iš spekuliacinių sandorių. Sparti ūkio plėtra ir stabiliai gerėjantys įmonių veiklos rezultatai stiprino investuotojų pasitikėjimą ir darė lemiamą įtaką kapitalo rinkos augimui. Paminėtini ir kiti faktai, teigiamai veikę prekybą Biržoje – tai valstybės skirtos kompensacijos už grąžintiną nekilnojamąjį turtą listinguojamų bendrovių akcijomis bei ženklūs tokių strateginių įmonių kaip AB „Mažeikių nafta“ bei AB „Lietuvos telekomas“ valdymo pokyčiai.

Auganti ekonomika ir didėjantis laisvų pinigų kiekis finansų rinkoje mažino palūkanų normas, dėl to mažėjo pajamos, gaunamos iš bankuose laikomų terminuotų indėlių ir investicijų į Vyriausybės vertybinius popierius. Tai paskatino investuotojus ieškoti pelningesnių investavimo alternatyvų, viena jų – akcijų rinka. Tokiu būdu atsirado visas būrys naujų investuotojų, iš kurių galima būtų išskirti apie pusę tūkstančio fizinių asmenų – spekuliantų (siekiančių uždirbti iš pirkimo–pardavimo operacijų). Naujokai gerokai pagyvino rinką, tai rodo ir Biržos prekybos statistika – akcijų apyvarta centrinėje rinkoje 2003 m., lyginant su praėjusiaisiais, padidėjo daugiau kaip du kartus – nuo 131,4 iki 309,7 mln. litų. Tuo tarpu vidutinė sandorio vertė centrinėje rinkoje padidėjo tik 6 proc. – nuo 4871 iki 5187 litų. Tačiau didelis investicinis akcijų rinkos patrauklumas turėjo ir neigiamų padarinių. Naujieji investuotojai dažniausiai neturėjo reikiamos darbo kapitalo rinkoje patirties, todėl jų priimami investiciniai sprendimai ne visada būdavo pakankamai pasverti, dažniausiai jie remdavosi intuicija, o ne žiniomis. Trečiąjį ataskaitinių metų ketvirtį itin optimistiškai nusiteikusiems investuotojams teko nusivilti, nes nuolat kylančių kainų laikotarpį rinkoje pakeitė kainų korekcijos etapas, kuris, turint omenyje rinkos augimo tempus, buvo neišvengiamas. Aiškinantis nuosmukio priežastis, nustatyta, kad problemos tos pačios, su kuriomis susidūrė Lietuvos kapitalo rinka ankstesniais savo raidos metais – tai nepakankamas institucinių investuotojų skaičius ir vis dar menkas likvidumas. Tačiau sėkmingai prasidėjusi pensijų reforma teikia vilčių, kad sukurti pensijų fondai netrukus praplės institucinių investuotojų gretas ir savo sukauptomis lėšomis gerokai pagyvins Lietuvos kapitalo rinką, šitaip bent iš dalies padėdami spręsti rinkos likvidumo problemą.

 

II dalis. Kapitalo rinkos infrastruktūra ir dalyviai

1. Atskaitingų emitentų veikla

2004 m. sausio 1 d. Vertybinių popierių komisijoje buvo įregistruoti 707 akcinių bendrovių ir 12 bankų (719 emitentų) vertybiniai popieriai. Lyginant su ankstesniais metais (2003 m. sausio 1 d. buvo 851 atskaitingi emitentai), ir toliau išliko atskaitingų emitentų skaičiaus mažėjimo tendencija. Didžiausią išregistruotų bendrovių dalį sudaro bendrovės, nusprendusios persitvarkyti į uždarąsias. 2003 m. į UAB pertvarkyta 70 bendrovių, kurių bendra nominali akcinio kapitalo vertė 248,01 mln. litų. Lyginant su ankstesniais metais, į UAB pertvarkyta net 40 bendrovių mažiau, tačiau tarp pertvarkytųjų buvo gana stambių įmonių, tokių kaip AB „Švyturys-Utenos alus“ (118,0 mln. Lt), AB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (9,0 mln. Lt), AB „Aliejus“ (10,0 mln. Lt) ir t. t. Teismo sprendimais dėl bankroto likviduotų įmonių skaičius išliko panašus kaip ir ankstesniais metais – 65 bendrovės (2002-siais – 67). 8 bendrovės likviduotos dėl įvairių kitų priežasčių. Komisijos turimais duomenimis, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje dar 204 atskaitingiems emitentams yra iškeltos bankroto bylos arba jie yra likviduojami, 5 bendrovės yra restruktūrizuojamos, dar 32 bendrovių statusas neaiškus, kadangi jos nevykdo jokios ūkinės veiklos, neveikia valdymo organai. 2003 m. sausio 1 d. visų veikiančių akcinių bendrovių išleistų akcijų bendra nominali vertė (bendras įstatinis kapitalas) buvo 12 382,25 mln. litų.

6 lentelė. VPK išregistruotos bendrovės

Išregistravimo

priežastis

2001 m.

2002 m.

2003 m.

bendras

įstatinis

kapitalas

(mln. Lt)

bendrovių skaičius

(vnt.))

bendras

įstatinis

kapitalas

(mln. Lt)

bendrovių skaičius

(vnt.)

bendras

įstatinis

kapitalas

(mln. Lt)

bendrovių skaičius

(vnt.)

Pertvarkytos į UAB

216,4

88

253,1

110

248,0

70

Likviduotos

684,7

40

251,8

72

314,0

73

Iš viso

901,1

128

504,9

182

562,0

143

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

2003 m. įregistruota 11 naujų emitentų, kurių bendra nominali įstatinio kapitalo vertė 67,8 mln. litų. Iš jų 3 bendrovės reorganizuotos iš kitos rūšies įmonių, įsteigta viena nauja bendrovė. 7 kontroliuojančiosios investicinės bendrovės perregistruotos į akcines bendroves.

Paanalizavus veikiančių akcinių bendrovių akcininkų struktūrą, nustatyta, kad 25 akcines bendroves valdo vienintelis akcininkas (10 iš jų priklauso valstybei ar savivaldybei). 8 bendrovės turi daugiau kaip 10 tūkst. akcininkų. 2002 m. kelios didelės investicinės bendrovės (IB), tokios kaip IB „Inbūsto investicija“, IB „Energolita“, IB „Europos investicija“ ir kt. likvidavimosi metu išdalijo turimų akcinių bendrovių akcijas savo akcininkams, todėl tose akcinėse bendrovėse labai padaugėjo akcininkų. Keliose bendrovėse (AB „Enermega“, AB „Šiaulių stumbras“, AB „Utenos elektrotechnika“ ir kt.) akcininkų skaičius išaugo nuo kelių šimtų iki keliolikos ar net keliasdešimties tūkstančių. Ataskaitinio laikotarpio pradžioje daugiausiai akcininkų – net per 84 tūkst. – turėjo AB „Metalo įranga“. Vidutiniškai vienoje įmonėje yra maždaug 600 akcininkų, tačiau keliems stambiems akcininkams paprastai priklauso 2/3 įmonės kapitalo. Tai atsiliepia ir akcininkų aktyvumui sprendžiant įmonių valdymo klausimus.

Komisijai pateiktų emitentų ataskaitų duomenimis, iš 2002 m. pelno dividendus akcininkams numatė mokėti 81 akcinė bendrovė. Iš viso dividendų skirta 288,7 mln. litų (už 2001 m. – 67 bendrovės skyrė 214,6 mln. Lt, už 2000 m. 117 bendrovių – 266,2 mln. Lt).

2. Instituciniai investuotojai

Lietuvos vertybinių popierių rinkoje 2003 m. pabaigoje veikė 3 kontroliuojančiosios investicinės bendrovės, 2 investicinės kintamojo kapitalo bendrovės (vienos iš jų veikla paskutinėmis metų dienomis buvo sustabdyta), 6 valdymo įmonės, valdančios 14 valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus, taip pat buvo platinami 10 užsienio investicinių subfondų investiciniai vienetai.

2.1. Valdymo įmonės ir jų valdomi pensijų fondai

2003 m. pabaigoje veikė 6 valdymo įmonės, turinčios teisę valdyti investicinius fondus, investicines kintamojo kapitalo bendroves, valdyti kitų asmenų investicinių priemonių (investicijų) portfelius, papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondus, valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus, riboto platinimo kolektyvinio investavimo subjektus, konsultuoti investavimo į investicines priemones klausimais ir saugoti bei tvarkyti investicinių fondų investicinius vienetus ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijas.

Vertybinių popierių komisija nuo 2003 m. gruodžio 31 d. panaikino UAB „Investicijų portfelių valdymas“ leidimą verstis investicinių bendrovių ir pensijų fondų valdymo įmonės veikla. Šis veiklos leidimas panaikintas dėl formalių priežasčių – pasikeitus įstatymams, tokie leidimai galiojo iki 2003 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atstovai iki šio termino tinkamai nepateikė Vertybinių popierių komisijai visų būtinų dokumentų, reikalingų naujai licencijai gauti.

2003 m. liepos 4 d. Seimas priėmė 11 įstatymų paketą, sudarantį teisines prielaidas startuoti pensijų sistemos reformai. Naujame Pensijų kaupimo įstatyme nustatytos Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo ir pensijų išmokų mokėjimo organizavimo sąlygos. Tuo tarpu Pensijų fondų įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio buvo priimta nauja redakcija (naujas pavadinimas – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas) sudaro savanoriško pensijų kaupimo valdymo įmonės valdomuose pensijų fonduose teisinį pagrindą

Šių įstatymų priėmimas pakoregavo Vertybinių popierių komisijos veiklą: pagal Pensijų kaupimo įstatymą jai buvo pavesta dalies pensijų kaupimo bendrovių – pensijų fondų valdymo įmonių – priežiūra. Atitinkamai Vertybinių popierių komisija licencijuoja ir prižiūri pensijų fondų valdymo įmonių, veikiančių pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, bei depozitoriumų, kuriems bus patikėtas pensijų turto saugojimas, veiklą.

Tam, kad pagal priimtus įstatymus sukurta sistema pradėtų realiai veikti, Vertybinių popierių komisija parengė reikalingus teisės aktus dėl valdymo įmonių licencijavimo, pensijų fondų taisyklių tvirtinimo ir kt.

Gyventojai, ketinantys dalyvauti naujojoje pensijų sistemoje, pirmąsias sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis – pensijų fondų valdymo įmonėmis ir gyvybės draudimo įmonėmis – turėjo galimybę sudaryti iki 2003 m. gruodžio 1 d. Pensijų įmokos pagal sudarytas pensijų kaupimo sutartis bus kaupiamos ir investuojamos jau nuo 2004 m. pradžios.

Penkių valdymo įmonių, valdančių valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus, įstatinių kapitalų suma metų pabaigoje buvo 7,44 mln. litų, o jų nuosavo kapitalo dydis licencijų gavimo metu buvo 11,6 mln. litų, ir tai 56 proc. daugiau nei įstatiniai kapitalai. Pagal auditorių dar nepatikrintus duomenis jų turtas siekė 20,88 mln. litų. Bendras neaudituotas rezultatas – 2,58 mln. litų nuostolio (4 įmonės patyrė 2,54 Lt nuostolio, tik viena įmonė uždirbo pelno).

4 bendrovės („VB Investicijų valdymas“, „Hansa investicijų valdymas“, „Medicinos banko investicijų valdymas“ ir „NORD/LB Investicijų valdymas“) yra komercinių bankų dukterinės įmonės, o „Finasta investicijų valdymas“ yra „Invaldos“ grupei priklausanti bendrovė.

Iki  2003 m. gruodžio 31 d. Vertybinių popierių komisijoje buvo patvirtintos 14 valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų taisyklės. Iš šių pensijų fondų daugiausiai – 4 pensijų fondus valdo UAB „Finasta investicijų valdymas“, po 2 pensijų fondus valdo Vilniaus banko ir Medicinos banko dukterinės įmonės bei po 3 fondus – „Hansabanko“ ir banko „NORD/LB“ dukterinės investicijų valdymo įmonės. Pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas kiekviena valdymo įmonė valdo po vieną konservatyvaus investavimo pensijų fondą, kurio pensijų turtas yra investuojamas tik į Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių, centrinių bankų ir Europos centrinio banko išleistus ar jų garantuotus vertybinius popierius.

Valdymo įmonių valdomus pensijų fondus pasirinko daugiau kaip 298 tūkst. gyventojų. Kaip matyti iš 5 pav., 89 proc. gyventojų pasirinko dvi valdymo įmones – „VB Investicijų valdymas“ ir „Hansa investicijų valdymas“. Be to, šios valdymo bendrovės pirmauja tarp visų pensijų kaupimo bendrovių ir pagal pasirašytas pensijų kaupimo sutartis – joms priklauso 67,8 proc. rinkos, tuo tarpu gyvybės draudimo įmonėms – 32,1 proc. rinkos.

Šaltinis: pensijų kaupimo bendrovių pateikti duomenys.

5 pav. Pensijų kaupimo sutarčių pasiskirstymas tarp valdymo įmonių valdomų pensijų fondų

Pensijų fondus būtų galima suskirstyti į tris grupes – konservatyvaus investavimo, investuojančius ir į akcijas, ir į skolos vertybinius popierius ir investuojančius tik į akcijas. Valdymo įmonių valdomus pensijų fondus, kurių investavimo strategijoje numatytas mišrus investavimo būdas, pasirinko 82 proc. pasirašiusiųjų pensijų kaupimo sutartis, konservatyvaus investavimo fondus pasirinko 17,3 proc. o fondą, siūlantį investavimą tik į akcijas, pasirinko 0,7 proc. pasirašiusiųjų. Kaip matyti iš 6 ir 7 pav., vyresnio amžiaus žmonės rinkosi konservatyvius pensijų fondus, o jauni – mišraus investavimo pensijų fondus.

6 pav. Pasirinkusiųjų valdymo įmonių valdomus mišrius pensijų fondus pasiskirstymas pagal dalyvių amžių ir lytį

Šaltinis: Pensijų kaupimo bendrovių pateikti duomenys.

7 pav. Pasirinkusiųjų valdymo įmonių valdomus konservatyvius pensijų fondus pasiskirstymas pagal dalyvių amžių ir lytį

Daugiausiai pensijų kaupimo sutarčių Vilniuje sudarė valdymo įmonė „VB Investicijų valdymas“ – 45 proc. visų Vilniuje pasirašytų sutarčių; populiariausias yra mišrus pensijų fondas (34 proc. Vilniuje pasirašytų sutarčių), kurio investavimo strategijoje yra numatyta nuo 20 iki 50 proc. turto investuoti į akcijų rinkas.

Pirmojo pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo etapo metu valdymo įmonių pensijų fondus siūlė beveik 6 tūkst. agentų. Šių agentų komisiniams valdymo įmonės išleido per 16 mln. litų, be to, vienai pasirašytai sutarčiai vidutiniškai išleista 29 litai.

Reklamai valdymo įmonės išleido daugiau kaip 3 mln. litų, taigi per pirmą pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo etapą valdymo įmonės išleido daugiau kaip 19 mln. litų.

Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta, kad pensijų kaupimo veiklos reklamos turinys ir forma turi būti iš anksto suderinti su priežiūros institucija. Vadovaudamasi šia nuostata, Vertybinių popierių komisija vykdo išankstinę pensijų fondų valdymo įmonių pensijų kaupimo veiklos reklaminės medžiagos kontrolę. Per pirmąjį pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo etapą valdymo įmonės su Vertybinių popierių komisija suderino 125 pensijų kaupimo veiklos reklaminius objektus, iš jų 43 vienetus reklamos spaudoje; 38 reklaminius filmukus ir garsajuostes; 14 interneto svetainei skirtų objektų; 11 lankstinukų ir skrajučių; 7 stendus ir plakatus; 5 laiškų klientams maketus bei 7 kitus reklaminius objektus.

Be to, Vertybinių popierių komisija patvirtino Pensijų kaupimo veiklos reklamos vertinimo principus. Šiais principais Vertybinių popierių komisija vadovavosi, vertindama, ar pensijų kaupimo veiklos reklama atitinka įstatymus. Nustatant vieningus reklamos vertinimo principus siekta dviejų pagrindinių tikslų. Vienas iš jų – užtikrinti, kad būtų nuosekliai kontroliuojama visų reklamos davėjų reklaminė medžiaga ir nebūtų nepagrįstai iškraipoma reklamos industrija. Kitas tikslas – nustatyti tokius reklamos vertinimo kriterijus, kurie užkirstų kelią vartotojus klaidinančiai reklamai. Pagrindinis dėmesys čia kaip tik ir skiriamas vertinimui, ar reklama nėra klaidinanti. Šiuo požiūriu svarbus ir reklamos pateikimo būdas: pavyzdžiui, laikoma, kad informacijos pateikimo būdas reklamoje yra netinkamas, kai svarbi informacija pateikiama taip, kad ją sunku pastebėti arba kai ji sunkiai įskaitoma. Taip pat reikalaujama, kad dalykinėje reklaminėje medžiagoje pateikiama informacija būtų išsami.

2.2. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

2003 m. veikė investicinė kintamojo kapitalo bendrovė „NSEL 30 Indekso fondas“, leidimą verstis investicine veikla gavusi 2001 m. pradžioje. Bendrovė yra išleidusi neriboto dydžio nominalios vertės neturinčių išperkamųjų akcijų emisiją. Šių akcijų savininkai turi teisę kada panorėję grąžinti jas bendrovei ir gauti už tai proporcingą jos nuosavų (grynųjų) aktyvų dalį. Diversifikuoto investicijų portfelio valdymas perduotas valdymo įmonei UAB „Investicijų portfelio valdymas“, turto saugojimas bei akcijų platinimas – Vilniaus bankui. Bendrovės investicijų portfelis formuojamas pagal valdymo įmonės sudaromą ir kas ketvirtį perskaičiuojamą (dėl to palyginti nelabai aktyviai valdomą) tik šios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės vartojamą vertybinių popierių indeksą NSEL 30. Lėšos, gautos platinant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, investuojamos į 30-ies Lietuvos bendrovių, įtrauktų į Lietuvos nacionalinės vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, vertybinius popierius. Šios bendrovės veikla nuo 2003 m. gruodžio 31 d. buvo sustabdyta dėl formalių priežasčių – pasikeitus įstatymams, bendrovės atstovai iki šios datos turėjo tinkamai pateikti Vertybinių popierių komisijai visus būtinus dokumentus, reikalingus naujai licencijai gauti.

2003 m. UAB „Hansa Investicijų valdymas“ įsteigtam „Hansa pinigų rinkos fondui“ leista verstis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veikla. Šios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės lėšos investuojamos į skolos palūkaninius finansinius instrumentus, kurių emitentai yra Lietuvos ir užsienio valstybės, vietos savivaldos institucijos ir bendrovės, bankai, fondai ir kiti ūkio subjektai, viešai atskleidžiantys savo veiklos bei finansinę informaciją. Didžiausia „Hansa pinigų rinkos fondo“investicijų dalis (apie 67 proc.) investuota į Lietuvos ir kitų kandidačių į Europos Sąjungą (Slovakijos, Slovėnijos, Lenkijos) vyriausybių trumpalaikius skolos vertybinius popierius. Metų pabaigoje bendrovėje buvo 28 akcininkai, iš jų 7 turėjo per 76 proc. fondo balsų.

Abiejų investicinių kintamojo kapitalo bendrovių nuosavų (grynųjų) aktyvų bendra suma 2003 m. pabaigoje buvo 23,2 mln. litų.

2003 m. liepos 4 d. Seime priimti Kolektyvinio investavimo subjektų ir Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymai, keičiantys galiojusį Investicinių bendrovių įstatymą. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu nustatyta kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla ir jos valstybinė priežiūra. Kolektyvinio investavimo subjektai – investiciniai fondai ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurių vienintelis sudarymo tikslas yra viešai platinant investicinius vienetus ar akcijas sukaupti asmenų lėšas ir jas kolektyviai investuoti į vertybinius popierius.

Pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatas investicinių kintamojo kapitalo bendrovių turimi veiklos leidimai iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo būti pakeisti šio įstatymo numatytomis licencijomis. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė „Hansa pinigų rinkos fondas“ pateikė reikiamus dokumentus ir jai buvo išduota nauja licencija. Tačiau investicinei kintamojo kapitalo bendrovei „NSEL 30 Indekso fondas“ licencija verstis šia veikla panaikinta nuo 2003 m. gruodžio 31 d.

2.3. Užsienio investiciniai fondai Lietuvoje

Kol pirmieji lietuviški investiciniai fondai dar tik kuriasi, Lietuvoje trečius metus sėkmingai platinami užsienio valstybių penkiolikos subfondų investiciniai vienetai. 2002 m. pradžioje Vilniaus bankas Lietuvoje pradėjo viešą skėtinių investicinių fondų SEB Lux (F), SEB Lux Equity Fund, SEB Lux Short Bond Fund, SEB Lux Bond Fund (10 subfondų) vienetų platinimą. Visi fondai ir juos valdančios valdymo įmonės yra registruoti Liuksemburgo Didžiojoje Kunigaikštystėje ir prižiūrimi Liuksemburgo finansų sektoriaus priežiūros komisijos.

Iš 10 subfondų Lietuvoje per 2003 m. ketvirtą ketvirtį daugiausiai išplatinta Lux Fund – Technology (B) investicinių vienetų – už 1,001 mln. litų. Šio subfondo nuosavi aktyvai (NA) sudaro 10,06 mln. litų, vieneto vertė – 6,3 lito. Tačiau per tą patį ketvirtį išpirkta šio subfondo vienetų už 1,015 mln. litų.

Paraiškų įsigyti vienetų skaičius padidėjo atitinkamai nuo 505 per 2002 m. IV ketvirtį iki 624 per 2003 m. tą patį ketvirtį. Nuolat daugėja klientų, turinčių investicinių vienetų: 2003 m. I-ąjį ketvirtį jų buvo 461, o IV-ąjį ketvirtį – 798.

Minimali suma, už kurią galima įsigyti vienetų, – 100 litų. Klientas moka Vilniaus bankui nuo fondo priklausantį pirkimo mokestį (nuo 0,25 iki 3 proc.), bet nemoka išpirkimo mokesčio.

2.4. Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės

2003 m. liepą priimtas naujas Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymas, reglamentuojantis kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių valdymo, veiklos ir likvidavimo ypatumus, veiklos valstybinę priežiūrą bei investicinių akcinių bendrovių likvidavimo tvarką. Šiame įstatyme Vertybinių popierių komisijai numatyta galimybė panaikinti nelikviduojamų kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių veiklos leidimus, jei visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė jo atsisakyti ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius įgyvendintas oficialus akcininkų pasiūlymas supirkti visas bendrovės akcijas. Be to, šis įstatymas numato, kad teismas, Vertybinių popierių komisijai pasiūlius, investicinės akcinės bendrovės likvidatoriumi privalo paskirti akcinę bendrovę „Turto bankas“.

2003 m. gruodžio 31 d. veikė 3 kontroliuojančiosios investicinės bendrovės. 7 bendrovės turėjo likviduojamos įmonės statusą.

Kadangi įsigaliojęs Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymas šioms bendrovėms suteikė galimybę persiregistruoti į akcines bendroves, buvo išnagrinėti ir patenkinti 7 kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių prašymai panaikinti jiems išduotas investicinės bendrovės veiklos licencijas ir jų vertybinius popierius perregistruoti į akcinių bendrovių vertybinius popierius. Iš likusių 3 kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių 2 bendrovės jau yra priėmusios sprendimus atsisakyti veiklos licencijos, viena bendrovė tokį sprendimą ketina priimti artimiausiu metu.

2.5. Investicinių akcinių bendrovių likvidavimo procesas

Valstybiniam turtui privatizuoti įsteigtos investicinės akcinės bendrovės, nepakeitusios įstatų ir iki 1997 m. nepersiregistravusios į kontroliuojančiąsias investicines bendroves, pagal galiojusį Investicinių bendrovių įstatymą yra likviduojamos. Iš 210 investicinių akcinių bendrovių, įregistravusių savo vertybinius popierius Vertybinių popierių komisijoje, 2003 m. pabaigoje dar 70 bendrovių vertybinių popierių registravimas nebuvo panaikintas.

2003 m. dviejų likviduojamų investicinių akcinių bendrovių akcijų įregistravimas panaikintas likvidatoriaus – AB „Turto bankas“ prašymu, pabaigus bendrovių likvidavimą. Dar keturių bendrovių akcijų įregistravimas panaikintas, teismui priėmus sprendimus pripažinti bendrovių veiklą pasibaigusia.

Kaip minėta šios dalies 2.4 skyriuje, Vertybinių popierių komisija, vykdydama Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatyme nustatytą pareigą, pradėjo likviduojamų investicinių akcinių bendrovių likvidatorių pakeitimo teismine tvarka procedūras.

3. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai

3.1. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų licencijavimas

2003 m. gruodžio 31 d. vertybinių popierių rinkoje investicines paslaugas teikė 9 komercinių bankų vidaus struktūriniai padaliniai ir 18 finansų maklerio įmonių, iš jų 2 – A kategorijos, 14 – B kategorijos ir 2 – C kategorijos. Tuo tarpu 2002 m. vertybinių popierių rinkoje veikė 21 finansų maklerio įmonė ir 9 komerciniai bankai.

Pastaruosius trejus metus finansų maklerių įmonių ir komercinių bankų, teikiančių investicines paslaugas, skaičius nedaug kito. Tuo tarpu, lyginant su 1999 ir 2000 metais, jų žymiai sumažėjo (7 lentelė). Per penkerius metus vyko finansų maklerio įmonių kapitalo koncentracija, didesnės įmonės perėmė mažesnių įmonių klientus, taip pat ir kvalifikuotus specialistus.

7 lentelė. Tarpininkų skaičiaus kitimas 1999–2003 m.

Tarpininko kategorija

Tarpininkų skaičius

1999-12-31

Tarpininkų skaičius

2000-12-31

Tarpininkų skaičius

2001-12-31

Tarpininkų skaičius

2002-12-31

Tarpininkų skaičius

2003-12-31

A kateg.

5

2

3

3

2

B kateg.

24

17

15

15

14

C kateg.

3

4

2

3

2

KB FMS

11

10

8

9

9

Iš viso

43

33

28

30

27

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

2003 m. dėl veiklos licencijos išdavimo kreipėsi pirmasis užsienio valstybėje įsteigtos įmonės (Austrijoje licencijuotos finansų maklerio įmonės) filialas. Jam Komisija suteikė C kategorijos licenciją.

Per metus 4 finansų maklerio įmonėms licencijų galiojimas buvo panaikintas: per I-ąjį ketvirtį panaikinta vienos A ir vienos B kategorijos įmonės licencija, per II-ąjį ketvirtį vienai C kategorijos įmonės licencija, o per III-iąjį ketvirtį – taip pat vienos C kategorijos įmonės licencija, tačiau vietoj pastarosios licencijos buvo išduota pensijų fondų valdymo įmonės veiklos licencija. Kitos licencijos buvo panaikintos dėl to, kad patys įmonių savininkai kreipėsi prašydami panaikinti licencijas. Daugelį šių įmonių klientų perėmė kitos aktyviai rinkoje veikiančios finansų maklerio įmonės.

Komisija pritarė dviejų įmonių reorganizavimui. Po reorganizavimo išliks viena, tačiau dėl vykstančio susijungimo proceso licencija 2003 m. dar nebuvo panaikinta.

Komerciniams bankams teisę teikti investicines paslaugas suteikia banko licencija, jeigu joje ši veikla nėra apribota. Vertybinių popierių komisija pateikia Lietuvos bankui išvadą apie komercinio banko pasirengimą, įkūrus specializuotą vidaus struktūrinį padalinį ar kelis padalinius, teikti investicines paslaugas.

3.2. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų akcijų savininkai

2002 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs naujasis Vertybinių popierių rinkos įstatymas asmenims, norintiems įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketą arba padidinti jau turimą akcijų kiekį, nustatė reikalavimą gauti išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą. Per 2003 m. 5 asmenys (3 juridiniai ir 2 fiziniai) kreipėsi į Komisiją su prašymais suteikti leidimą įsigyti akcijų, pateikę lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus ir kitus duomenis. Vienam iš jų buvo atsisakyta duoti leidimą motyvuojant tuo, kad, išdavus leidimą, atsirastų toks glaudus ryšys, kuris būtų pagrindas atsisakyti išduoti finansų maklerio įmonės licenciją.

Didžiausią finansų maklerio įmonių savininkų dalį sudaro fiziniai asmenys Lietuvos Respublikos piliečiai (iš jų 17 fizinių asmenų valdo 8 FMĮ akcijų paketus, 9 juridiniai asmenys valdo 6 FMĮ akcijų paketus).

Keturių finansų maklerio įmonių akcijų paketus yra įsigiję užsienio šalių fiziniai ir juridiniai asmenys: dviejų įmonių vieninteliai savininkai yra investuotojai iš Estijos, po vieną įmonę kontroliuoja savininkai iš JAV ir Didžiosios Britanijos.

3.3. Finansų makleriai

2003 m. gruodžio 31 d. buvo 172 licencijuoti asmenys, turintys finansų maklerio licenciją: 121 asmuo turėjo finansų maklerio generalinę licenciją, 28 – finansų maklerio konsultanto ir 23 – finansų maklerio prekybininko licencijas. 2002 m. gruodžio 31 d. buvo 171 licencijuotas asmuo. Per 2003 m. 11 licencijų išduota asmenims, išlaikiusiems Komisijos organizuojamus finansų maklerių egzaminus, o 10 asmenų licencijų galiojimas buvo panaikintas. 2 finansų makleriams licencija panaikinta dėl to, kad jie neatvyko į peratestavimo egzaminą, likusiesiems – dėl profesinės veiklos nutraukimo.

Per 2003 m. 5 kartus buvo organizuoti finansų maklerio konsultanto ir taip pat 5 kartus finansų maklerio prekybininko egzaminai. Konsultanto egzaminą laikė 23 pretendentai, iš jų 10 (arba 43,47 proc.) egzaminą išlaikė, prekybininko egzaminą laikė 12 pretendentų, 4 (arba 33,33 proc.) išlaikė.

Nuo 1999 m. pastebimas pakankamai stabilus finansų maklerių skaičius (2 lentelė). Kaip matyti iš lentelės per penkis metus rinkoje savo profesionalias paslaugas siūlė vidutiniškai 189 finansų makleriai.

8 lentelė Finansų maklerių skaičiaus kitimas 1999–2003 m.

Licencijos rūšis

Finansų maklerių skaičius

1999-12-31

Finansų maklerių skaičius

2000-12-31

Finansų maklerių skaičius

2001-12-31

Finansų maklerių skaičius

2002-12-31

Finansų maklerių skaičius

2003-12-31

Generalinė

179

161

143

127

121

Konsultanto

15

21

18

21

28

Prekybininko

27

21

18

23

23

Iš viso

221

203

179

171

172

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

Nors 1999 m. ar 2000 m. finansų maklerių egzaminą laikė daugiau asmenų negu 2001 m. (žr. 8 pav.), tačiau nemažai išlaikiusiųjų profesinės veiklos nevykdė, todėl jiems licencijų galiojimas buvo panaikintas. 2001 m. pretendentų laikyti egzaminą buvo labai mažai, todėl šį laikotarpį būtų galima pavadinti „rinkos štiliumi“. Nuo 2002 m., o ypatingai per 2003 m. juntamas pagyvėjimas, vis daugiau atsiranda norinčių įgyti finansų maklerio licenciją. Tai galėjo sąlygoti kelios priežastys. Vieną iš jų galima būtų įvardyti kaip didesnę kvalifikuotų vertybinių popierių rinkos konsultantų ar prekybininkų paklausą. Be to, įvykus pensijų reformai, susikūrusios naujos finansų institucijos – investicijų valdymo įmonės – pareikalavo profesionalių darbuotojų, tokių, kaip vertybinių popierių portfelių valdytojai, konsultantai ir pan.

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

8 pav. Finansų maklerio egzaminą laikiusiųjų skaičiaus kitimas 1999–2003 m.

3.4. Darbuotojai

2003 m. pabaigoje vertybinių popierių rinkoje veikusiose 18-oje finansų maklerio įmonių ir 9-iuose specializuotuose komercinių bankų padaliniuose dirbo 220 darbuotojų, iš jų 102 asmenys turėjo atitinkamą finansų maklerio licenciją. FMĮ dirbo 166 darbuotojai, 54 buvo įdarbinti specializuotose KB skyriuose. Tuo tarpu 2002 m. pabaigoje veikė 30 tarpininkų, o juose dirbo 229 darbuotojai.

Darbuotojų skaičius finansų maklerio įmonėse pasiskirstęs netolygiai ir kinta priklausomai nuo tarpininko licencijuojamos veiklos pobūdžio. Dviejose A kategorijos finansų maklerio įmonėse dirba 28 proc. visų viešosios apyvartos tarpininkų sektoriaus darbuotojų, devyniuose komercinių bankų padaliniuose – 25 proc., o 16 -oje B ir C kategorijos licencijas turinčių finansų maklerio įmonių – 47 proc. darbuotojų. Pažymėtina, kad dviejose stambiausiose įmonėse dirbo net 36 proc. visų darbuotojų, o likusiose įmonėse buvo nuo 3 iki 14 darbuotojų.

Šaltinis: viešosios apyvartos tarpininkų veiklos ketvirtinių ataskaitų duomenys.

9 pav. Darbuotojų skaičiaus pasiskirstymas 2003 m. pabaigoje

3.5. Klientai

2003 m. pabaigoje visose finansų maklerio įmonėse ir komercinių bankų specializuotuose padaliniuose buvo beveik 109 tūkst. klientų, sudariusių su tarpininkais paslaugų teikimo sutartis. Didžiąją bendro klientų skaičiaus dalį sudarė Lietuvos fiziniai asmenys – 97,6 proc. Nerezidentų dalis buvo labai maža – 1,2 proc. Vertybinių popierių rinkoje aktyviai prekiavo ir sandorius Biržoje sudarinėjo daugiau negu 16 tūkst. klientų.

Bendras klientų skaičius 2003 m. pabaigoje buvo 13 proc. mažesnis nei 2002 m. pabaigoje. Šį pokytį lėmė kelių finansų maklerio įmonių pasitraukimas iš kapitalo rinkos, kai perduodant klientus kitiems tarpininkams, buvo pasirašomos iš naujo paslaugų teikimo sutartys ir dalis klientų sutarčių su finansinio tarpininkavimo sektoriaus įmonėmis buvo nutraukta.

Komercinių bankų specializuoti padaliniai turėjo daugiau negu 69 tūkst. klientų, o tai sudaro 64 proc. bendro klientų skaičiaus. Per 2003 m. KB klientų skaičius išaugo 11 proc. (nuo 62 iki 69 tūkst.), o A kategorijos FMĮ – 29 proc. (nuo 24 iki 31 tūkst.).

10 pav. pateiktas 2002 m. ir 2003 m. pabaigos klientų skaičiaus palyginimas pagal finansų maklerio įmonių kategorijas. Bendra tendencija, kad didžiausia klientų dalis priklauso komerciniams bankams ir A kategorijos FMĮ, nesikeičia. Daugiau negu 86 proc. klientų paslaugų teikimo sutartis yra sudarę su įmonėmis, teikiančiomis plačiausią paslaugų spektrą.

Šaltinis: viešosios apyvartos tarpininkų veiklos ketvirtinių ataskaitų duomenys.

10 pav. FMĮ ir KB FMD klientai

3.6. Veiklos sritys

Emitentų vertybinių popierių apskaita. Pažymėtina, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. visi emitentai vertybinių popierių apskaitą privalėjo perduoti tvarkyti viešosios apyvartos tarpininkams. 2003 m. pabaigoje iš 719 emitentų tarpininkų teikiamomis vertybinių popierių apskaitos paslaugomis naudojosi 433, t. y. maždaug 60 proc. emitentų, o 2002 m. iš 851 emitento – 437 t. y. maždaug 51 proc. nuo bendro emitentų, vertybinių popierių apskaitos tvarkymą pavedančių viešosios apyvartos tarpininkams, skaičiaus. Pagrindinė sumažėjimo priežastis panaši kaip ir praėjusį laikotarpį: emitentų – tarpininkų klientų likvidavimas ar persitvarkymas į UAB.

2003 m. pabaigoje iš visų 27 viešosios apyvartos tarpininkų vertybinių popierių apskaitą tvarkė 18 (2002 m. iš 30-ies– 21). Aktyviausiai šioje srityje dirbo A ir B kategorijos įmonės – joms savo vertybinių popierių apskaitą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo pavedę maždaug 86 proc. visų vertybinių popierių apskaitą tarpininkams perdavusių emitentų. Tačiau didžiausią rinkos dalį 2003 m. buvo užėmusi viena finansų maklerio įmonė (AB FMĮ „Finasta“). Jos teikiamomis vertybinių popierių apskaitos paslaugomis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje naudojosi maždaug 56 proc. visų atskaitingų emitentų.

Vertybinių popierių portfelių valdymas. Šią paslaugą 2003 m. pabaigoje teikė penkios finansų maklerio įmonės, du bankai. Jie valdė 167 klientų vertybinių popierių portfelius, kurių bendra vertė sudarė daugiau negu 165,5 mln. litų. Atitinkamai 2002 m. pabaigoje tarpininkai valdė 202 klientų vertybinių popierių portfelius, kurių vertė – 89 mln. litų. Portfelių skaičiaus ir portfelio vertės kitimas pavaizduotas 11 pav.

Šaltinis: viešosios apyvartos tarpininkų veiklos ketvirtinės ataskaitos.

11 pav. Klientų valdomų vertybinių popierių portfelių vertė ir skaičius

Vidutinė komercinio banko valdomo klientų vertybinių popierių portfelio vertė 2003  m. pabaigoje siekė 5 mln. litų, tuo tarpu finansų maklerio įmonės – 735 tūkst. litų. Nagrinėjant portfelio investavimo strategijas, akivaizdu, kad finansų maklerio įmonės daugiau investuoja į akcijas, o komerciniai bankai portfelius dažniausiai sudaro iš VVP.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje išryškėjo trys vertybinių popierių valdymo lyderiai – UAB FMĮ „Baltijos vertybiniai popieriai“, UAB Sampo bankas, AB bankas Snoras. Jie valdė 88,7 proc. portfelių vertės, kas sudarė 146,8 mln. litų.

12 pav. pavaizduotas klientų vertybinių popierių portfelių vertės pasiskirstymas pagal investuotojo tipą.

Šaltinis: Vertybinių popierių komisijos ketvirtinės ataskaitos.

12 pav. Klientų vertybinių popierių portfelių vertės pasiskirstymas pagal investuotojo tipą 2003 m. pabaigoje

3.7. Finansiniai rodikliai

2003-ieji finansų maklerio įmonėms buvo sėkmingi – negalutiniais duomenimis, uždirbta 5,9 mln. litų neaudituoto pelno, tuo tarpu 2002 m. įmonės baigė nuostolingai. Dvi A kategorijos, viena C kategorijos ir dešimt B kategorijos licencijas turinčių įmonių 2003 m. baigė pelningai. Įmonių pelnas augo dėl pajamų didėjimo (2003-iaisiais, palyginus su 2002 m. pajamos padidėjo 2,3 karto), dėl padidėjusios vertybinių popierių apyvartos, dėl klientų skaičiaus augimo. C kategorijos licenciją turinčios įmonės pelnas išaugo dėl konsultavimo paslaugų skaičiaus ir apimties padidėjimo, taip pat dėl pajamų padidėjimo (pajamos padidėjo net keturis kartus).

Šaltinis: finansų maklerio įmonių finansinių ataskaitų duomenys.

13 pav. FMĮ neaudituotas ataskaitinių metų pelnas (nuostolis), mln. Lt

2003 m., lyginant su 2002-aisiais, FMĮ turto valdė 12,6 proc. daugiau (žr. 14 pav.). Tai daugiausiai lėmė vienos A kategorijos licenciją turinčios įmonės turto vertės padidėjimas, susijungus dviem FMĮ. Jos turtas, palyginus su 2002 m., padidėjo 1,5 karto, ilgalaikis turtas padidėjo net 4,8 karto.

Šaltinis: finansų maklerio įmonių finansinių ataskaitų duomenys.

14 pav. Skirtingų kategorijų FMĮ turtas metų pabaigoje mln.litų

Vykdydamos savo veiklą, finansų maklerio įmonės per 2003 m. gavo 224 mln.litų pajamų (iš jų 192 mln. litų, t. y. 85,7 proc. – komercinių bankų specializuoti skyriai). ir patyrė 40,3 mln. litų sąnaudų (iš jų 33,5 mln.lt, t. y. 83,1 proc. – komercinių bankų specializuoti skyriai).

2003 m. tarpininkavimo paslaugų rinkos pasiskirstymas nesikeitė. 95,9 proc. visų per 2003 m. KB specializuotų padalinių gautų pajamų – finansinės investicinės pajamos (iš vertybinių popierių pardavimo ir vertybinių popierių palūkanų). Tuo tarpu finansų maklerio įmonės, kaip ir praėjusį laikotarpį, konsultavo investuotojus, tvarkė emitentų vertybinių popierių apskaitą, tarpininkavo vertybinių popierių prekyboje, valdė vertybinių popierių portfelius (žr. 15 pav.).

Šaltinis: Vertybinių popierių komisijos ketvirtinės ataskaitos.

15 pav. Viešosios apyvartos tarpininkų pajamų struktūra pagal atskiras kategorijas 2003 m.

 

III dalis. Kapitalo rinkos reguliavimas ir teisės
aktų vykdymo priežiūra

1. Emitentų informacijos atskleidimo reikalavimai

1.1. Periodiškas informacijos teikimas

Daug dėmesio Komisija skiria tam, kad būtų užtikrintas informacijos apie atskaitingų emitentų veiklą ir jų finansinę padėtį, išleistus vertybinius popierius, vadovus, akcininkus ir pan. atskleidimas. Visą šią informaciją emitentai privalo pateikti periodinėse ataskaitose, kurių duomenimis remdamiesi investuotojai dažniausiai priima investicinius sprendimus. Kasmet metinius prospektus-ataskaitas pateikia vis daugiau emitentų. Iki 2003 m. sausio 1 d. Vertybinių popierių komisija gavo 542 prospektus-ataskaitas už 2002 m. Įvertinus atskaitingų emitentų sąrašo pasikeitimą metų eigoje, 2004 m. sausio 1 d. metinius prospektus-ataskaitas buvo pateikę 93 proc. visų emitentų, privalėjusių juos pateikti, arba 99 proc. visų realią veiklą vykdančių bendrovių. Kasmet vis daugiau įmonių atlieka finansinės atskaitomybės auditą. Apie 90 proc. emitentų ataskaitų už 2002 m. pateiktos su auditoriaus išvada, kaip emitento buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktus ir bendruosius apskaitos principus ar tarptautinius apskaitos standartus (pagal 2001 m. duomenis tokių ataskaitų buvo apie 86 proc.). Emitentai, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į Nacionalinės vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, pateikė ir numatytas pusmečio bei ketvirčių ataskaitas.

Vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių Komisijos uždavinių informacijos atskleidimo srityje – siekti, kad emitentai bei juos konsultuojantys finansų tarpininkai kuo išsamiau, teisingiau ir aiškiau atskleistų informaciją apie emitentą bei su investavimu ir įmonės veikla susijusius rizikos veiksnius. Deja, tai ne visada supranta ne tik įmonių vadovai, bet ir finansų tarpininkai, rengiantys periodines ataskaitas. Tarp geriausiai parengtų, kaip ir ankstesniais metais, galima paminėti AB „Rokiškio sūris“, AB „Lietuvos telekomas“, AB „Klaipėdos Smeltė”, AB„Linas“ ir kt. įmonių metinius prospektus-ataskaitas. Paprasta ataskaitas kruopščiai rengia tie emitentai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje ir kurioms yra svarbus įmonės įvaizdis bei investuotojų pasitikėjimas.

1.2. Informavimas apie esminius įvykius

Esamus ir potencialius investuotojus visada domina informacija apie akcinių bendrovių veiklos rezultatus bei jose vykstančius įvykius. Operatyvus ir viešas svarbios informacijos paskelbimas labai dažnai turi lemiamą įtaką investuotojų sprendimui pirkti ar parduoti emitento vertybinius popierius, užkerta kelią emitentų vadovams ir kitiems asmenims pasinaudoti viešai neatskleista informacija savanaudiškais tikslais, sudaro vienodas sąlygas veikti kapitalo rinkoje. 2003 m. emitentai paskelbė 1683 pranešimus apie esminius įvykius (2002-aisiais gauta 1850 pranešimų). Sugrupavus gautus pranešimus pagal pobūdį, matyti, kad didžioji pranešimų dalis yra vienaip ar kitaip susijusi su akcininkų susirinkimais – apie tai, kad šaukiami ataskaitiniai susirinkimai arba apie tai, kad jie įvyko pateikta 670 pranešimų, kitų su susirinkimais susijusių pranešimų, buvo 568. Dar buvo pranešama apie preliminarius veiklos rezultatus – 218 pranešimų, apie sutarčių sudarymą ar nutraukimą – 17 pranešimų, apie akcijų paketų įgijimą/netekimą – 36 pranešimai ir t. t.

Paanalizavus pranešimus darytina išvada, kad dauguma emitentų (ypač tie, kurių akcijos nekotiruojamos vertybinių popierių biržoje) naujienų apie savo bendrovės veiklą pranešimų apie esminius įvykius praktiškai neskelbia. Tiktai tie emitentai, kurių akcijos kotiruojamos Biržoje ir kurių vadovai supranta kapitalo rinkos svarbą jų bendrovės veiklai, tinkamai informuoja rinką apie esminius įvykius. Kita vertus, informacija apie Biržoje nekotiruojamų akcijų emitentus rinkai nėra tiek svarbi, nes tokiomis akcijomis Biržos centrinėje rinkoje neprekiaujama, o ir teisės aktų reikalavimai tokiems emitentams esminių įvykių atskleidimo požiūriu yra liberalesni.

2. Dalyvavimo bendrovės valdyme reguliavimas

2.1. Akcijų paketų cirkuliavimas

Vykdant Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 15 str. reikalavimus dėl pranešimų apie akcijų paketų įgijimą/netekimą, Komisijai 2003 m. buvo pateikti 536 pranešimai (2002 m. – 773, 2001 m. – 879 pranešimai), susiję su 166 emitentų akcijų paketais: iš jų 331 (62 proc.) pranešimas apie paketų įsigijimą ir 205 (38 proc.) – apie netekimą.

9 lentelė. Gauta pranešimų apie paketų įgijimą/netekimą 2003 m.

Statusas

Deklaruojamų balsų peržengimo riba (proc.)

Iš viso

10

20

25

33

50

67

75

Įgijimai

85

92

5

63

31

9

46

331

Netekimai

153

19

0

9

20

1

3

205

Iš viso

238

111

5

72

51

10

49

536

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

Paanalizavus bendrovių metiniuose prospektuose-ataskaitose pateiktą informaciją apie daugiau kaip 5 proc. balsų turinčius stambiuosius akcininkus, matyti, kad mažesnius nei veto teisė (veto teise laikytinas 33 proc. ir didesnis akcijų paketas paketus), turi tik 12 bendrovių (iš 477 nagrinėtų) stambieji akcininkai. Vadinasi, 97,5 proc. bendrovių stambieji akcininkai valdo 33 proc. ir daugiau balsų. Darytina išvada, kad bendrovių kapitalas sukoncentruotas stambiųjų akcininkų rankose, todėl pranešimų apie akcijų paketų pasikeitimus skaičius mažėja.

 

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija

16 pav. Kapitalo koncentracija pagal valdomų paketų dydžius (2003 m. liepos 1 d.)

Taigi 33–66 proc. paketus valdo penktadalio bendrovių stambieji akcininkai. Daugiau nei pusėje bendrovių stambieji akcininkai savo rankose yra sukoncentravę paketus, suteikiančius nuo 66 iki 90 proc. balsų. Dar penktadalio bendrovių stambiesiems akcininkams priklauso paketai, viršijantys 90 proc. balsų, iš jų daugiau nei pusė valdo 95 proc. ir daugiau balsų. Beveik 1/20 bendrovių valdymas sukoncentruotas tik stambiųjų akcininkų rankose, t. y. jie valdo visą 100 proc. balsų. Taigi daugumoje bendrovių (daugiau nei 75 proc.) stambieji akcininkai gali priimti visus svarbiausius sprendimus, nepaisydami smulkiųjų nuomonės – aišku, su sąlyga, kad visi stambieji balsuos išvien.

Išanalizavus, kaip kaupiamas akcijų paketas, būtų galima išskirti kelias tendencijas. Pirma, maždaug du trečdaliai investuotojų akcijų paketą formuoja įsigydami palyginti smulkius akcijų paketus – iki 20 proc. balsų (tai būdinga emitento vadovų grupei, kuri jau suformuotą akcijų paketą laiko savo rankose). Antra, iš karto stambius akcijų paketus (daugiau kaip 40 proc. balsų) pirkę investuotojai pateikė maždaug 15 proc. visų pranešimų apie akcijų paketų įgijimą. Tai sietina su įmonių privatizavimu arba kitu dažniausiai stambaus juridinio asmens vykdomu bendrovės perėmimu. Akcijų paketų netekimas paprastai vyksta pagal vieną scenarijų – iš karto parduodamas visas turimas akcijų paketas. Paminėtina, kad iškart kontrolinius akcijų paketus parduodantys asmenys sudarė apie 20 proc.

Iš akcinių bendrovių, apie kurių akcijų paketų įgijimą (netekimą), maždaug 8,5 proc. yra įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Nacionalinės vertybinių popierių biržos Oficialiajame ir Einamajame prekybos sąrašuose, daugiau kaip 90 proc. – bendrovės, kurių vertybiniai popieriai nėra listinguojami. Deklaruojamos akcijų paketų įgijimo (perleidimo) priežastys gana įvairios. Sandoriai, sudaryti Biržoje, sudaro apie 9 proc. visų pranešimų, didžiausia prekyba (81 proc.) vyksta už Biržos ribų, 2 proc. deklaruojamos ribos peržengiama pirminės vertybinių popierių apyvartos metu, 5 proc. įgyti informuojančiam asmeniui suteikus įgaliojimą balsuoti savo nuožiūra. Nuo 0 iki 100 proc. balsų buvo įgyjama peržengiant deklaruotinas ribas, tiek pat –nuo 0 iki 100 proc. balsų – ir netenkama.

Penktadalis įmonių turi akcininkų užsieniečių. Užsienio akcininkai dažniausiai pasirinkę tokias bendroves, kur stambieji akcininkai valdo nuo 66 iki 95 proc. balsų. Čia taip pat ryški bendra tendencija – užsieniečiai linkę investuoti ten, kur labiausiai sukoncentruoti balsai, ir vadinasi, lengviau priimti bendrovės veiklai svarbius sprendimus. 2003 m. buvo pateikti 68 (12 proc.) užsienio investuotojų pranešimai apie akcijų paketų įgijimus (netekimus), 2002 m. – 114 (15 proc.). Išanalizavus užsienio investuotojų pasiskirstymą pagal kilmės šalis paminėtinos JAV, Vokietija, Danija, Lenkija ir Estija – šių šalių investuotojų skaičius procentiškai yra toks pat, koks būtų kitų 20 šalių kartu sudėjus. Atkreiptinas dėmesys, kad ofšorinėse zonose įregistruotų juridinių asmenų investicijos 2003 m. sudarė 35 proc. visų investicijų į Lietuvos akcines bendroves.

Nagrinėjant užsienio investuotojų pokyčius 2003 m., įdomu pastebėti, kad dar 9 Lietuvos įmonės sulaukė užsienio investuotojų. Kiti judėjimai vyko bendrovėse, kuriose jau anksčiau buvo akcininkų nerezidentų. Pokyčiai buvo susiję su paketo sukaupimu ir perpardavimu, su investuotojų paketų pardavimais kitiems tos pačios šalies asmenims, su Lietuvos įmonių reorganizavimais.

2.2. Oficialių pasiūlymų įgyvendinimas

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo nuostatas, sudarančias sąlygas smulkiesiems akcininkams vienodomis sąlygomis parduoti savo akcijas keičiantis bendrovės valdymui, Vertybinių popierių komisijoje yra registruojami asmenų oficialūs pasiūlymai. Oficialus pasiūlymas – tai procedūra, kurios metu asmuo ar kartu veikianti jų grupė įgiję daugiau kaip 40 proc. balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovaudamiesi nustatytomis taisyklėmis pateikia pasiūlymą kitiems akcininkams supirkti likusius balsavimo teisę turinčius vertybinius popierius.

Per ataskaitinį laikotarpį Komisija įregistravo 57 oficialius pasiūlymus (2002 m. – 56) supirkti emitentų vertybinius popierius, iš jų 3 savanoriškus pasiūlymus. Baigti įgyvendinti 52 pasiūlymai. Į 24 iš jų akcininkai atsiliepė, kiti liko neįvykdyti.

 

10 lentelė. Oficialių pasiūlymų įgyvendinimas (mln. Lt)

Rodikliai

2001 m.

2002 m.

2003 m.

Baigtų įgyvendinti pasiūlymų skaičius, vnt.

34

61

52

iš jų tie, į kuriuos buvo atsiliepta

18

25

24

Siūlytų supirkti VP vertė (pasiūlymo kaina)

36,87

312,94

112,21

Supirktų VP vertė (pasiūlymo kaina)

11,44

25,79

13,07

Įgyvendinimas, proc. (pagal VP skaičių)

3,88

9,52

29,25

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija

Iš 52 oficialių pasiūlymų, kurių įgyvendinimas baigėsi 2003 m., net 49 pateikė Lietuvos investuotojai. Šie siūlytojai išmokėjo akcininkams 13,0 mln. litų, tuo tarpu užsieniečiai – tik 0,069 mln. litų. Daugiausiai pasiūlymų pateikė siūlytojai akcininkai (32 iš 52). beveik pusė siūlytojų (27 iš 52) buvo juridiniai asmenys.

Tarp sėkmingiausių 2003 m. pasiūlymų galima paminėti AB „Achema“ privalomą oficialų pasiūlymą įsigyti AB „Aušra“ akcijas, kurio metu buvo supirkta 91,69 proc. siūlytų supirkti vertybinių popierių, taip pat UAB „EMPOWER“ pasiūlymą įsigyti AB „Šiaulių energetikos statybos“ akcijas – jis įgyvendintas 77,58 proc., UAB „Limarko“ pasiūlymą supirkti AB „Klaipėdos transporto laivynas“ akcijas – įgyvendintas 65,88 proc. ir t. t. Bendras 2003 m. pasibaigusių oficialių pasiūlymų įvykdymo procentas – 29,25 proc. (2002 m. tik 9,52 proc.).

Didžiausiomis kainomis siūlyti supirkti AB „Lietuvos telegramų agentūra ELTA“ vertybiniai popieriai (nominali 1 akcijos vertė 10 Lt, pasiūlymo kaina 108,88 Lt), AB „Hotel Panorama“ (buv. AB „Gintaro viešbutis”) vertybiniai popieriai (atitinkamai 6 Lt ir 29,95 Lt), AB „Krašto projektai“ vertybiniai popieriai (atitinkamai 2 Lt ir 8,10 Lt) ir kt. Keturių emitentų, dėl kurių vertybinių popierių buvo pateikti oficialūs pasiūlymai, akcijos yra įtrauktos į NVPB prekybos sąrašus. Tai AB „Sanitas“, AB „Klaipėdos transporto laivynas“ bei 2003 m. privatizuotos bendrovės AB „Stumbras“ ir AB „Vilniaus degtinė“. Visų keturių bendrovių oficialaus pasiūlymo kaina buvo aukštesnė nei jų vertybinių popierių rinkos kaina. Oficialūs pasiūlymai dėl pirmųjų dviejų bendrovių baigėsi sėkmingai, likusiųjų dar tęsiasi.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo nuostatas, bendrovėse, kurios nusprendė persiregistruoti į akcines, turėjo būti pateikti suinteresuotų asmenų oficialūs pasiūlymai supirkti likusias akcijas. Komisijoje buvo įregistruoti 7 tokie oficialūs pasiūlymai, tačiau dėl žemų pasiūlymo kainų, nepakankamo akcininkų informavimo ar kitų priežasčių tik į du iš jų akcininkai atsiliepė.

3. Tarpininkų veiklos kontrolė

3.1. Įmonių kapitalo reikalavimai

Finansų maklerio įmonių veiklos stabilumas, finansinis pajėgumas vykdyti savo įsipareigojimus bei kokybiškos ir profesionalios paslaugos – tai svarbios sąlygos, darančios įtaką visos kapitalo rinkos stabilumui ir plėtrai. Tam, kad būtų užtikrinamas įmonės veiklos tęstinumas ir išvengta nepamatuotai rizikingų sandorių, nustatomi atitinkami kapitalo reikalavimai tam tikrai rizikai padengti.

Vertybinių popierių komisija, prieš išduodama licencijas ir vėliau, prižiūrėdama jau veikiančias įmones, reikalauja, kad finansų maklerio įmonės turėtų atitinkamą pradinį kapitalą ir tenkintų kapitalo pakankamumo reikalavimus. Reikalaujamas pradinio kapitalo dydis priklauso nuo įmonės teikiamų paslaugų pobūdžio ir vykdomos investicinės bei prekybinės veiklos. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nustatytą atsižvelgiant į ES direktyvų nuostatas, A kategorijos FMĮ privalo turėti ne mažiau kaip 730 tūkst. eurų pradinio kapitalo, B ir C kategorijos įmonės – atitinkamai 125 tūkst. ir 50 tūkst. eurų ekvivalentą litais.

2003 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendras visų finansų maklerio įmonių pradinis kapitalas buvo 34,7 mln. litų (2002-ųjų pabaigoje – 40,1 mln. Lt, o 2001-ųjų pabaigoje – 31,3 mln. Lt; žr. 11 lentelę); lyginant su 2002 m. pabaigos duomenimis, jis sumažėjo 13,5 proc. Nagrinėjant duomenis pagal atskiras FMĮ kategorijas, matyti, kad daugiausiai sumažėjo B ir C kategorijos FMĮ pradinis kapitalas – tai lėmė vienos B ir dviejų C kategorijos FMĮ pasitraukimas iš kapitalo rinkos.

Ataskaitiniais metais tik viena B kategorijos finansų maklerio įmonė netenkino pradinio kapitalo reikalavimų, tačiau padėtis buvo ištaisyta.

11 lentelė. FMĮ pradinis kapitalas

FMĮ kategorija

2001-12-31

2002-12-31

2003-12-31

Pradinio kapitalo pokytis per 2003 m. (proc.)

įmonių skaičius

pradinis kapitalas

(mln. Lt)

įmonių skaičius

pradinis kapitalas (mln. Lt)

įmonių skaičius

Pradinis kapitalas (mln. Lt)

A kateg.

3

11,7

3

18,1

2

17,4

-3,9

B kateg.

15

11,5

15

12,4

14

9,5

-23,4

C kateg.

2

8,1

3

9,6

2

7,8

-18,8

Iš viso

20

31,3

21

40,1

18

34,7

-13,5

Šaltinis: FMĮ kapitalo pakankamumo ataskaitos.

Kapitalo pakankamumo reikalavimų vykdymas garantuoja, kad, įvertinus visas su finansų maklerio įmonės veikla susijusias rizikas, įmonė užtektinai turės likvidžių lėšų vykdyti įsipareigojimus savo klientams, taip pat ir įsipareigojimus, kylančius iš pačios įmonės veiklos.

Kadangi 2003 m. finansų maklerio įmonėms buvo pelningi, tai ir kapitalo pakankamumo rodiklis, palyginus su 2002 m., padidėjo 5,77 proc. Iki 2004 m., skaičiuojant reikalaujamą kapitalo pakankamumo dydį, taikomas minimalaus pradinio kapitalo dydžio koregavimo koeficientas. 2003 m. tas koeficientas buvo 0,9. Jis įvestas atsižvelgiant į kapitalo rinkos plėtros tendencijas ir objektyvius veiksnius, sąlygojančius FMĮ nelikvidaus turto mažinimą.

Toms FMĮ, kurios netenkina kapitalo pakankamumo reikalavimų, Vertybinių popierių komisija sustabdo licencijų galiojimą. Jeigu padėtis per nustatytą laikotarpį neištaisoma, imamasi dar griežtesnių priemonių – panaikinamas išduotų licencijų galiojimas.

Per 2003-iuosius iš visų finansų maklerio įmonių tik viena B kategorijos FMĮ metų gale netenkino kapitalo pakankamumo reikalavimų.

12 lentelė. Skirtingų kategorijų FMĮ vidutiniai kapitalo pakankamumo rodikliai ir jų pokyčiai

FMĮ kategorija

2000-12-31

2001-12-31

2002-12-31

2003-12-31

Pokytis per 2003 m. (proc)

A kateg.

1,66

1,64

1,88

2,06

9,57

B kateg.

1,38

1,42

1,54

1,37

-11,04

C kateg.

3,44

5,72

5,72

8.25

44,23

Vidutinis

1,73

1,87

2,08

2,20

5,77

Šaltinis: FMĮ kapitalo pakankamumo ataskaitos.

Finansų maklerio įmonės, vykdydamos kapitalo pakankamumo reikalavimus, 2002 m. pabaigoje turėjo sukaupusios 26,2 mln. litų likvidaus nuosavo kapitalo. Šių įmonių likvidus nuosavas kapitalas pasikeitė nežymiai, nes atskirų įmonių nuosavas kapitalas sumažėjo, užtat padidėjo visų įmonių pelnas.

13 lentelė. Finansų maklerio įmonių likvidus nuosavas kapitalas metų pabaigoje (mln. Lt)

FMĮ kategorija

2000-12-31

2001-12-31

2002-12-31

2003-12-31

Pokytis per 2003 m. (proc.)

A kateg.

7,0

9,5

11,8

12,2

3,39

B kateg.

8,0

7,4

8,2

7,0

-14,63

C kateg.

6,0

5,5

6,5

7,0

7,69

Iš viso

21,0

22,4

26,5

26,2

-1,13

Šaltinis: FMĮ kapitalo pakankamumo ataskaitos

3.2. Prekybos Biržoje priežiūra

Vykdydama Vertybinių popierių rinkos įstatymo keliamus uždavinius, Komisija stengiasi užtikrinti efektyvų vertybinių popierių rinkos funkcionavimą, sąžiningą prekybą ir investuotojų apsaugą. Pagrindiniai prekybos Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje priežiūros tikslai – užkirsti kelią tokiems reiškiniams kaip naudojimasis viešai neatskleista informacija, manipuliavimas vertybinių popierių kaina, smulkiųjų akcininkų teisių pažeidimas ir pan.

Ankstesnių metų pastangos tobulinti ir stiprinti prekybos Biržoje priežiūrą davė gerų rezultatų. Galima teigti, kad Komisijoje šiuo metu veikia stabili ir patikima prekybos priežiūros sistema, pilnai atitinkanti Europos Sąjungos standartus. Šios sistemos pagrindas yra elektroninis duomenų tvarkymo modulis, sukurtas remiantis išsivysčiusių Europos šalių kapitalo rinkos priežiūros institucijų sukaupta patirtimi.

Rinkoje didėjant investuotojų bei sudaromų sandorių skaičiui, logiška būtų tikėtis, kad padaugės rinkos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų požymių turinčių atvejų. Tačiau taip neatsitiko. Naudojant elektroninį prekybos priežiūros modulį, išskirti 225 įtartini sandoriai (25 proc. mažiau nei praėjusiais metais), o tyrimų dėl atvejų, turinčių teisės aktų pažeidimų požymių, atlikta perpus mažiau – 17. Gausėjant investuotojų bei didėjant rinkoje sudaromų sandorių skaičiui, nereiškia, kad tokiu pat mastu sumažėjo pažeidimų skaičius – taip yra dėl to, kad sukaupta patirtis leidžia tiksliau identifikuoti ir vertinti įtartinus sandorius ar situacijas.

2003 m. daugiausiai rūpesčių kildavo dėl į rinką atėjusių naujų investuotojų kvalifikacijos stokos. Tyrimai parodė, kad nemaža dalis naujųjų spekuliantų menkai išmano rinką reglamentuojančių teisės aktų keliamus reikalavimus, ir tokių asmenų sandoriai neretai turėdavo manipuliavimo vertybinių popierių kaina požymių.

Atlikus atitinkamus tyrimus, paaiškėjo, kad kai kurie viešosios apyvartos tarpininkai, teikiantys pavedimų priėmimo internetu paslaugą, nesiėmė reikiamų priemonių, galinčių apsaugoti rinką nuo ją iškreipiančių pavedimų. Be to, šie tarpininkai naujus savo klientus nepakankamai informuodavo apie jų atsakomybę atliekant vienokius ar kitokius veiksmus rinkoje. Šių tarpininkų atžvilgiu imtasi atitinkamų poveikio priemonių ir padėtis ištaisyta. Asmenims, atlikusiems manipuliavimo vertybinių popierių kaina veiksmus, pritaikytos atitinkamos sankcijos.

Taip pat buvo nustatyta, kad ne visi viešosios apyvartos tarpininkai pakankamai rūpestingai veikia savo klientų interesais. Aptikta tiesioginių sandorių, kai iš provincijoje gyvenančių fizinių asmenų akcijos buvo superkamos gerokai mažesne negu rinkos kaina. Apklausus šiuos asmenis, paaiškėjo, kad makleriai jų neinformavo nei apie parduodamų vertybinių popierių rinkos kainas, nei apie galimybę parduoti juos Biržoje. Pažeidėjams buvo pritaikytos sankcijos.

Privatizavimo proceso metu parduodami valstybei priklausantys akcijų paketai ir nuolat vykstantis akcininkų persiskirstymas bendrovėse sąlygojo oficialių pasiūlymų skaičiaus augimą. Siekiant išsiaiškinti, kaip oficialius pasiūlymus teikę asmenys laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, buvo atliktas išsamus tyrimas, kaip oficialūs pasiūlymai buvo įgyvendinami vertybinių popierių Biržoje ir kokius veiksmus rinkoje atliko šiuos pasiūlymus pateikę asmenys. Pažeidimų nerasta.

4. Teisės aktų vykdymo priežiūros rezultatai

4.1. Administracinių nuobaudų ir piniginių baudų skyrimas

Viena iš Komisijos funkcijų – prižiūrėti, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvos Respublikoje laikosi vertybinių popierių emisiją ir viešąją apyvartą bei pensijų kaupimą reglamentuojančių įstatymų ir juos papildančių aktų. Šią funkciją Vertybinių popierių komisija įgyvendina periodiškai vykdydama planinius ir tikslinius įmonių veiklos patikrinimus. Tiksliniai patikrinimai dažniausiai vykdomi gavus investuotojų skundus arba rinkos stebėjimo tyrimais nustačius įtartinus sandorius.

Komisija turi teisę tikrinti, ar vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, akcinės bendrovės, valdymo įmonės, pensijų kaupimo bendrovės laikosi Vertybinių popierių rinkos įstatymo, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo ir Pensijų kaupimo įstatymo reikalavimų. Nustačiusi pažeidimus, Komisija gali įspėti pažeidėją ir nurodyti jam ištaisyti trūkumus, taip pat gali skirti pinigines baudas, sustabdyti ar panaikinti licencijų galiojimą ir kt.

2003 m. Komisija daugiau dėmesio skyrė licencijuotų vertybinių popierių rinkos dalyvių kompleksiniams ir tiksliniams patikrinimams – buvo patikrinta 2/3 finansų maklerio įmonių ir komercinių bankų.

Iš viso 2003-iaisiais Vertybinių popierių komisija atliko 183 patikrinimus, iš jų 20 kompleksinių ir 163 tikslinius. Tikrinant vertybinių popierių rinkos dalyvius, dažniausiai nustatyti šie pažeidimai: neatskleidžiama emitentų periodinė informacija; neatliekamas finansinės atskaitomybės auditas; nevykdomi teisėti Komisijos nurodymai; nesilaikoma pensijų kaupimo bendrovėms nustatytų teisės aktų reikalavimų ir kt.

Nagrinėjant pastarųjų penkerių metų Vertybinių popierių komisijos nustatytus pažeidimus matyti, kad žymiai sumažėjo vertybinių popierių apskaitos tvarkos pažeidimų, tačiau emitentų periodinės informacijos neatskleidimas, teisės aktų nustatytos informacijos, tame tarpe audito išvados, nepateikimas Vertybinių popierių komisijai ir toliau sudaro pagrindinę Vertybinių popierių komisijos nustatytų pažeidimų dalį.

14 lentelėje pateikiame informaciją apie Vertybinių popierių komisijos 1999–2003 metais nustatytus pažeidimus.

 

14 lentelė. VPK nustatyti pažeidimai

Metai

Pažeidimų struktūra

1999 m.

2000 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

Vertybinių popierių apskaitos tvarkos nesilaikymas

27

12

7

5

1

Kapitalo pakankamumo reikalavimų nesilaikymas

2

1

 

 

1

Teisėtų VPK nurodymų nevykdymas

1

2

2

3

1

Periodinės informacijos neatskleidimas

50

28

25

29

18

Oficialaus pasiūlymo taisyklių pažeidimas

2

–

–

–

–

Manipuliavimas rinkos kaina

–

–

1

–

1

Pasinaudojimas viešai neatskleista informacija

–

–

–

1

–

Melagingos informacijos VPK pateikimas

 

1

1

–

1

Teisės aktų nustatytos informacijos, tame tarpe audito išvados, nepateikimas VPK

9

7

1

1

14

Vertimasis finansų maklerio veikla be licencijos

1

2

–

–

–

Pensijų kaupimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai

–

–

–

–

6

Kiti pažeidimai

14

8

10

7

9

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

2003 m. Komisija, vykdydama patikrinimus, aktyviai bendradarbiavo su užsienio valstybių vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijomis, ypač su atitinkamomis Liuksemburgo, Lenkijos, Prancūzijos, Suomijos institucijomis.

2003 m. už patikrinimų metu nustatytus vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus atsakingiems asmenims buvo iškeltos 44 administracinių teisės pažeidimų bylos. 36 bylose paskirtos administracinės nuobaudos, 9 bylos nutrauktos nesant pažeidimo sudėties. Daugiausiai nuobaudų – net 52 proc. – paskirta už periodinės informacijos neatskleidimą, 21 proc. – už audito išvados nepateikimą, 9 proc. – už pensijų kaupimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Per pastaruosius keletą metų Vertybinių popierių komisija daugiau kaip 80 proc. iškeltų administracinių teisės pažeidimo bylų paskyrė administracines nuobaudas. 15 lentelėje pateikiame informaciją apie VPK 1999–2003 metais iškeltas administracines bylas ir paskirtas baudas.

15 lentelė. VPK iškeltos administracinės bylos ir paskirtos baudos

Metai

Administracinių

bylų skaičius

1999 m.

2000 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

VPK iškeltos bylos

95

56

42

43

44

VPK iškeltos bylos, pagal kurias skirtos nuobaudos

76

41

27

37

36

VPK paskirtų baudų suma, Lt

81 400

28 500

19 200

14 000

22 800

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija

Didžioji iškeltų administracinių teisės pažeidimų bylų dalis – net 77 proc. – tenka emitentų vadovams, 5 proc. – vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų vadovams, likusios – kitiems atsakingiems darbuotojams. Reikėtų pažymėti, kad ši procentinė išraiška beveik nepakitusi išlieka pastaruosius penkis metus. Taip pat reikėtų paminėti, kad nuosekliai mažėja administracinių teisės pažeidimų bylų dalis, tenkanti vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų vadovams ir atsakingiems asmenims.

Per 2003 m. už administracinio pobūdžio pažeidimus paskirta bendra piniginių baudų suma sudaro 22,8 tūkst. litų. Sumokėta 11,9 tūkst. litų, dėl likusios sumos išieškojimo kreiptasi į antstolius. Pažymėtina, kad 2003 m. net 42 proc. paskirtų baudų tenka išieškoti antstolių pagalba. 2002-aisiais priverstinai buvo išieškoma 35 proc. paskirtų administracinių baudų.

Kalbant apie Vertybinių popierių komisijos 2003 m. paskirtas administracines nuobaudas, ypač paminėtina viena iš jų: pirmą kartą pavyko įrodyti manipuliavimo akcijų kaina faktą ir patraukti kaltą asmenį administracinėn atsakomybėn. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vertybinius popierius, norėdamas dirbtinai pakelti jų kainą, pardavė ir pirko tas pats asmuo. Šio asmens kaltė buvo visiškai įrodyta ir jam buvo skirta administracinė bauda.

Vertybinių popierių komisija, vadovaudamasi Vertybinių popierių rinkos įstatymo 61 str. nuostatomis, turi teisę skirti ūkio subjektams pinigines baudas iki 500 tūkst. litų arba sumą, atitinkančią dvigubą neteisėtai gautų pajamų dydį.

2003 m. iškeltos 5 Vertybinių popierių rinkos įstatymo pažeidimo bylos: 1 – komerciniam bankui, 4 – finansų maklerio įmonėms. Už Vertybinių popierių rinkos įstatymo pažeidimus buvo skirta 44,5 tūkst. litų piniginių baudų.

Palyginimui 16 lentelėje pateikiame informaciją apie Komisijos 1999–2003 metais iškeltas Vertybinių popierių rinkos įstatymo pažeidimo bylas ir paskirtas baudas

16 lentelė. VPK iškeltos Vertybinių popierių rinkos įstatymo pažeidimo bylos ir paskirtos baudos

Metai

Bylų skaičius

1999 m.

2000 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

VPK iškeltos bylos

11

5

5

3

8

VPK iškeltos bylos, pagal kurias skirtos baudos

11

5

2

1

7

VPK paskirtų baudų suma, Lt

140 000

18 300

42 000

2 500

54 000

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

Taip pat pažymėtina, kad 2003 m. iškeltos 3 Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pažeidimo bylos. Tyrimo eigoje 1 byla buvo nutraukta, o 2 bylose už Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pažeidimus buvo skirta 9,5 tūkst. litų piniginių baudų suma.

Prasidėjus pensijų kaupimo sutarčių platinimui, Vertybinių popierių komisija ypatingą dėmesį skyrė pensijų kaupimo įmonių bei jų atstovų veiklai. Komisijos darbuotojai atliko tyrimus kaip potencialūs pensijų fondų dalyviai informuojami apie pensijų kaupimą ir pensijų fondus. Tyrimo metu nustatyta, kad kai kurių pensijų fondų atstovų kvalifikacija labai žema, todėl potencialūs dalyviai informuojami nepatenkinamai. Pensijų kaupimo bendrovėms buvo nurodyta nedelsiant imtis priemonių informaciją teikiančių darbuotojų kvalifikacijai kelti ir pasirūpinti, kad klientui būtų teikiama visapusiška informacija, leidžianti jam susidaryti objektyvų vaizdą apie pensijų reformos esmę, naujos paslaugos teikėją ir pačią paslaugą.

Dar buvo tiriama, ar platinama reklaminė medžiaga suderinta su Vertybinių popierių komisija taip pat tai, ar potencialiems klientams buvo pateikiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinta skaičiuoklė.

Už šiuos Pensijų kaupimo įstatymo reikalavimų pažeidimus Vertybinių popierių komisija nusprendė surašyti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pažeidimo protokolus dviem pensijų kaupimo bendrovėms ir administracinio teisės pažeidimo protokolus keturiems šių bendrovių atstovams.

Pasibaigus pirmam pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo etapui, paaiškėjo atvejų, kai Sodrai registruoti buvo pateikta dalyvių nepasirašytų sutarčių. Siekiant išsiaiškinti, kodėl tokių negaliojančių sutarčių duomenys yra perduodami Sodrai, atliktas tikslinis patikrinimas. Jo metu nustatyta, kad tokius atvejus dažniausiai sąlygojo darbuotojų nepatyrimas dirbant su informacine sistema.

4.2. Dalyvavimas teismo procesuose

Vertybinių popierių komisijos nutarimai skirti administracines nuobaudas ir sprendimai taikyti ekonomines sankcijas gali būti apskųsti teismui. 2003 m. buvo apskųsti trys Komisijos nutarimai skirti administracinę nuobaudą ir vienas Komisijos nutarimas taikyti ekonominę sankciją. Vieną administracinio teisės pažeidimo bylą teismas grąžino Vertybinių popierių komisijai nagrinėti iš naujo.

17 lentelėje pateikti 1999–2003 metais apskųstų ir teismo panaikintų administracinių nuobaudų duomenys.

17 lentelė. VPK skirtos administracinės baudos ir jų apskundimas teismui

Metai

Administracinių

bylų skaičius

1999 m.

2000 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

Iš viso per metus

95

61

39

39

44

Teismui apskųstų nutarimų skaičius

10

9

5

1

3

Teismo sprendimu panaikintų Komisijos nutarimų skaičius

2

1

0

0

0

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

IV dalis. Teisės aktų kūrimas ir tobulinimas

1. Naujų teisės aktų kūrimas

2003 m. pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pensijų sistemos reformos įgyvendinimui būtinų teisės aktų projektų rengimui. Šioje srityje Komisija parengė Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo projektą, kuris pakeitė Pensijų fondų įstatymą, ir aktyviai dalyvavo Pensijų kaupimo įstatymo projekto rengime. Šiais teisės aktais buvo sudarytas teisinis pagrindas pensijų kaupimo bendrovių veiklai bei valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų kūrimui.

Minėtuose projektuose iš esmės buvo pakeista neefektyvi pensijų kaupimo veiklos organizavimo struktūra, dėl kurios nepatrauklumo ir kitų nepalankių veiksnių Lietuvoje neįsisteigė nė vienas pensijų fondas. Buvo atsisakyta pensijų fondo, kaip juridinio asmens, sampratos. Pensijų fondas čia suprantamas kaip visuma bendrosios dalinės nuosavybės teise pensijų fondo dalyviams priklausančio turto bei to fondo funkcionavimą apibrėžiančios fondo taisyklės.

Abu projektai buvo priimti 2003 m. liepos 4 d.

Įgyvendinant Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo ir Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, Komisija per rekordiškai trumpą laiką parengė būtinus poįstatyminius teisės aktus. Buvo parengtos Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licencijų išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo taisyklės, Pensijų fondo taisyklių tvirtinimo Vertybinių popierių komisijoje tvarka, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme numatytų leidimų išdavimo tvarka ir Standartines pensijų kaupimo sutarties sąlygos (šis teisės aktas parengtas bendradarbiaujant su Draudimo priežiūros komisija).

Vadovaujantis 2002 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo nuostatomis, 2003 m. sausio 30 d. Komisijos nutarimu Nr.1 buvo patvirtintos naujos Finansų maklerio įmonių metų ataskaitų visuomenei pateikimo taisyklės, pagal kurias visos finansų maklerio įmonės turės viešai skelbti šalies dienraštyje ir savo ar Nacionalinės finansų maklerio asociacijos interneto svetainėje metinius savo veiklos rezultatus. Informaciją apie veiklos rezultatus jau anksčiau skelbė komerciniai bankai ir draudimo bendrovės.

2003-iaisiais parengta Pensijų fondų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarka ir Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių finansinės atskaitomybės sudarymo tvarka.

Šias tvarkas rengė finansų ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, į kurios sudėtį buvo įtraukti Finansų ministerijos, Vertybinių popierių komisijos bei draudimo ir kapitalo rinkos dalyvių atstovai.

2003 m. priėmus Pensijų kaupimo ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymus pradėjo steigtis pensijų fondai ir pensijų fondų valdymo įmonės, todėl atsirado poreikis reglamentuoti jų finansinės atskaitomybės rengimo ir teikimo tvarką.

Patvirtintos tvarkos nustato finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių ir pensijų fondų 2004 m. ir vėlesnių metų finansinės atskaitomybės sudarymą. Tvarkos parengtos atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų ir Tarptautinių apskaitos standartų reikalavimus.

Pensijų fondo finansinė atskaitomybė, kurią sudaro balansas, grynųjų aktyvų pokyčių ataskaita ir aiškinamasis raštas, turi būti pateikta atitinkamoms priežiūros institucijoms – Vertybinių popierių komisijai arba Valstybės draudimo priežiūros tarnybai. Pusmečio finansinė atskaitomybė turi būti pateikiama iki rugsėjo 1 d., audituota metinė finansinė atskaitomybė – iki gegužės 1 d. Pensijų fondų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkoje nustatyta, kaip ir kokius duomenis atvaizduoti balanse, grynųjų aktyvų pokyčio ataskaitoje, aiškinamajame rašte, pateiktas pavyzdinis sąskaitų planas.

Pagal Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką finansinę atskaitomybę sudaro: balansas ir nebalansinių straipsnių ataskaita, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir aiškinamasis raštas. Tvarkoje pateiktos finansinės atskaitomybės formos, aiškinamojo rašto turinys, ir svarbiausių finansinės atskaitomybės straipsnių paaiškinimai.

Ataskaitiniais metais parengtos Valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklės.

Šios taisyklės nustato valdymo įmonių, turinčių Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją teikti investicines paslaugas, taip pat įmonių, kurios kreipiasi į Vertybinių popierių komisiją dėl licencijos išdavimo, minimalaus pradinio kapitalo ir kapitalo pakankamumo reikalavimus bei jų skaičiavimo tvarką.

Iki šiol valdymo įmonės privalėjo vykdyti finansų maklerio įmonėms nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus.

Šių taisyklių reikalavimai netaikomi valdymo įmonėms, kurios neteikia pensijų fondų ir individualių portfelių valdymo paslaugų.

Valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklės įsigalios nuo 2004 m. kovo 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo reikalavimais, parengtas Informacijos apie emitentų esminius įvykius taisyklių pakeitimų projektas.

Komisija, siekdama užtikrinti aukštesnį vidaus kontrolės lygį vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkuose, 2003 m. parengė Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų ir valdymo įmonių veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir vykdymo taisykles. Taisyklėse buvo atsižvelgta į Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo institucijų komiteto rekomendacijas šioje srityje.

2. Teisės aktų derinimas su ES teisės aktais

2003 m. liepos 4 d. Seime buvo priimti Kolektyvinio investavimo subjektų ir Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymai, pakeitę galiojusį Investicinių bendrovių įstatymą.

Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas nustatė kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veiklą ir jos valstybinę priežiūrą. Šiuo Įstatymu įgyvendinta 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo (su paskutiniais pakeitimais, nustatytais 2002 m. sausio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2001/107/EB ir 2001/108/EB). Kolektyvinio investavimo subjektai – investiciniai fondai ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurių vienintelis sudarymo tikslas yra viešai platinant investicinius vienetus ar akcijas sukaupti asmenų lėšas ir jas kolektyviai investuoti į vertybinius popierius.

Taip pat paminėtina, kad 2003 m. buvo paskelbta nauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 03/6/EB dėl piktnaudžiavimo rinka, kurios reikalavimus turi įgyvendinti ir Lietuva. Siekiant tai padaryti, 2003 m. buvo parengtas Vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo projektu taip pat buvo siekiama atsižvelgti į Europos Sąjungos ekspertų „peer review“ misijos rekomendacijas; suderinti Vertybinių popierių rinkos įstatymą su Finansų įstaigų įstatymu; atsižvelgti į Europos Komisijos ekspertų pastabas dėl suderinamumo su Europos Sąjungos teisės aktais bei į rinkos dalyvių pastabas ir įgyvendinti 2002 m. gruodžio 16 d. Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/87/EB dėl papildomos kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų priežiūros finansiniuose konglomeratuose, kuri be kitų padarė pakeitimų ir direktyvoje 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje.

Vertybinių popierių komisija 2003 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 6 patvirtino Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių naują redakciją. Taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos 1993 m. kovo 15 d. direktyva 93/6/EEB dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo, Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. birželio 22 d. direktyva 98/31/EB, iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvą 93/6/EEB dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo, Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. kovo 20 d. direktyva 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimo ir veiklos.

Naujoje taisyklių redakcijoje numatyta nauja pozicijų rizikos ir kapitalo poreikio apskaičiavimo metodika, vertybinių popierių rizika skirstoma į specifinę ir bendrąją, įvertinamos ilgosios ir trumposios vertybinių popierių pozicijos, numatytas išvestinių vertybinių popierių ir prekių rizikos, garantavimo išplatinti vertybinius popierius rizikos įvertinimas ir kapitalo poreikio apskaičiavimas. Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių nauja redakcija suderinta su Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymais.

3. Oficialūs išaiškinimai ir rekomendacijos

Vienas iš teisės normų taikymo proceso etapų yra jų turinio išaiškinimas. Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymą Komisija, taikydama vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančias teisės normas, turi teisę teikti kitiems asmenims išaiškinimus vertybinių popierių viešosios apyvartos klausimais. Neretai Komisijos išaiškinimai ne tik atskleidžia tikrąjį teisės normų turinį, bet ir yra vienintelis informacijos šaltinis, kuriame nurodomas problemos sprendimo būdas, užpildomos įstatymų spragos. Atsižvelgiant į, tai, kad 2003 m. buvo priimti ir įsigaliojo Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas, Pensijų kaupimo įstatymas ir Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas, Komisija pateikė savo nuomonę daugeliu šių įstatymų nuostatų turinio ir jų taikymo klausimais.

2003 m. suaktyvėjo investuotojų ir profesionalių vertybinių popierių rinkos dalyvių domėjimasis išvestiniais vertybiniais popieriais – jiems buvo pateikta keletas išaiškinimų šiais klausimais. Taip pat reikėtų paminėti, kad 2003 m. ir toliau buvo domimasi užsienio valstybėse išleistais ir ten cirkuliuojančiais vertybiniais popieriais, todėl vis aktualesni šių vertybinių popierių įsigijimo, apskaitos ir perleidimo klausimai. Vertybinių popierių komisijos išaiškinimai užpildė ir šios srities galiojančio teisinio reguliavimo spragas.

2003-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Komisija teikė nuomonę dėl Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo ir kitų įstatymų nuostatų taikymo. Tai išaiškinimai dėl specifinių vertybinių popierių perleidimo sandorių, vertybinių popierių įkeitimo, įkeistų vertybinių popierių realizavimo ir kt.. Daug klausimų, kaip ir ankstesniais metais, akcininkams kilo dėl jų neturtinių teisių, pavyzdžiui, dėl teisės į informaciją apimties. Dažnai buvo teiraujamasi apie galimus šios teisės gynimo būdus ir priemones. Taip pat dažnai buvo kreipiamasi su prašymu padėti išsiaiškinti, ar teisėti visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimai.

Visi Komisijos išaiškinimai ir komentarai skelbiami interneto tinklalapyje adresu www.vpk.lt ir www.lsc.lt.

 

 

V dalis. Institucijų bendradarbiavimas

1. Tarptautiniai ryšiai

1.1. IOSCO

Komisija nuo 1997 m. yra Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) narė ir aktyviai dalyvauja jos renginiuose. 2003 m. liepos 15 d. Vertybinių popierių komisija prisijungė prie Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos parengto Daugiašalio memorandumo dėl konsultacijų ir bendradarbiavimo bei keitimosi informacija.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija paraišką tapti Memorandumo dalyve Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos Generaliniam sekretoriatui pateikė 2003 m. sausio 14 d., o jau 2003 m. liepos mėn. gavo patvirtinimą, kad atitinka Memorandumo dalyvei keliamus reikalavimus, ir buvo oficialiai pakviesta prie jo prisijungti.

Tikimasi, jog šio Memorandumo dalyvėms bus gerokai lengviau gauti reikiamą priežiūrinę informaciją, taip pat pagalbą ir konsultacijas.

1.2. Europos Sąjunga

2003 m. Vertybinių popierių komisija tapo Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo institucijų komiteto (Committee of European Securities Regulators – CESR) nare, turinčia stebėtojo statusą, su perspektyva tapti tikrąja nare Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.

Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo institucijų komitetas, kurį sudaro visų Europos Sąjungos valstybių narių vertybinių popierių rinkų priežiūros institucijos, atstovaujamos jų pirmininkų, buvo įsteigtas 2001 m. birželio mėn. Europos Komisijos sprendimu. Šis Komitetas formuoja Europos vertybinių popierių rinkos politiką bei teikia Europos Komisijai siūlymus ir rekomendacijas dėl vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimo ir tobulinimo. Pagrindinis darbas vyksta darbo grupėse, sudarytose iš Komiteto valstybių narių priežiūros institucijų atstovų.

2003 m. gruodžio mėn. Vertybinių popierių komisija gavo Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo institucijų komiteto kvietimą prisijungti prie Daugiašalio bendradarbiavimo memorandumo. Pagrindinis šio Memorandumo tikslas – nustatyti bendrą vertybinių popierių rinkų reguliavimo institucijų bendradarbiavimo ir tarpusavio konsultavimosi sistemą, kad jomas būtų lengviau įgyvendinti priežiūros funkcijas. Prisijungimas prie Memorandumo padės Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai įstoti į Komitetą, taip pat palengvins dabartinių ir būsimųjų Europos Sąjungos valstybių rinkos priežiūros institucijų glaudų bendradarbiavimą ir keitimąsi konfidencialia informacija po to, kai Lietuvos respublika įstos į Europos Sąjungą.

Prisijungimo prie Memorandumo procedūra tokia: pasirašomas prisijungimo susitarimas, kuris įsigalios 2004 m. gegužės 1 d., t. y. Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dieną.

Vertybinių popierių komisija periodiškai teikė Europos bendrijų komisijai informaciją apie pažangą, derinant teisės aktus ir apie Lietuvos vertybinių popierių sektoriaus plėtrą. Daug laiko buvo skirta sudaryti lentelėms, rodančioms, kaip vyksta Lietuvos Respublikos teisės aktų derinimas prie ES direktyvų ir padedančioms išaiškinti galimus trūkumus ar bnetikslumus.

1.3. Bendradarbiavimo susitarimai

Finansų institucijų bei investuotojų veikla tarptautinėse vertybinių popierių rinkose nuolat intensyvėja, ir tai skatina tos veiklos reguliavimo institucijas glaudžiai bendradarbiauti – teikti visokeriopą tarpusavio pagalbą bei keistis informacija. 2003 m. pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su Danijos finansų priežiūros taryba. Komisija susitarimų tekstus jau derina su Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos rinkų priežiūros institucijomis, o susitarimus su jomis tikimasi pasirašyti 2004 m.

2. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

2.1. FSVC pagalbos projektas

2003 m. buvo tęsiamas Vertybinių popierių komisijoje vykdomas Finansinių paslaugų savanorių korpuso (FSVC) finansuojamas projektas „Kapitalo pakankamumo reikalavimų derinimas su Europos Sąjungos reikalavimais“. Buvo organizuotas finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo priežiūros seminaras, kurio metu konsultantas Tim Plews pateikė siūlymų, kaip tobulinti FMĮ kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles, konsultavo Komisijos darbuotojus įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo priežiūros klausimais, finansų maklerio įmonių darbuotojams buvo surengtas seminaras, skirtas kapitalo pakankamumo skaičiavimų ir priežiūros problemoms.

Be to, 2003 m. buvo organizuotas FSVC finansuojamas projektas „Išvestinių finansinių priemonių rizika ir jos priežiūra“. 2003 m. sausio 27–31 dienomis buvo surengtas seminaras Vertybinių popierių komisijos, Nacionalinės vertybinių popierių biržos ir Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojams. Konsultantės iš JAV – Vilia Sutkus-Kiela ir Kathryn M. Trkla supažindino su kapitalo rinkoje cirkuliuojančiomis pagrindinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, jų prekybos, rizikos, apskaitos ir priežiūros ypatumais.

2.2. IFO institutas

Vokietijos IFO institutas Vertybinių popierių komisiją atrinko kaip tinkamą respondentę dalyvauti Pasaulio ekonomikos apklausoje (The World Economic Survey (WES)), pagal kurią įvertinamos pasaulio ekonominės tendencijos. Pagal IFO instituto renkamą informaciją vertinama bendra šalies situacija, prognozuojami svarbių ekonominių rodiklių pokyčiai. Lietuvoje šią anketą pildo 11 ekspertų.

2.3 Audito kokybės kontrolės komitetas

Nuo 2002 m. Vertybinių popierių komisija dalyvauja Auditorių rūmų struktūrinio padalinio – Audito kokybės kontrolės komiteto veikloje. Komitetas sukurtas tam, kad būtų įgyvendintos Europos Komisijos rekomendacijų nuostatos, susijusios su audito kokybės gerinimo procesu.

2003 m. Komitetas parengė ir patvirtino auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės priežiūros metodiką, auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės patikrinimo rezultatų vertinimo metodiką, skundų dėl audito kokybės nagrinėjimo taisykles, auditorių kontrolierių parinkimo, jų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatus.

Sėkmingai pradėtas audito įmonių ir auditorių patikrinimo procesas. Audito kokybės kontrolės komitetas 2003 m. atliko 32 audito įmonių ir 40 auditorių veiklos kokybės patikrinimus. Patikrinimų rezultatai tokie: stambūs trūkumai rasti vienoje audito įmonėje, trūkumų rasta 3 audito įmonėse, pareikštos pastabos 12 audito įmonių. Auditorių patikrinimo rezultatai: dideli trūkumai nustatyti 1 auditoriaus darbe, 3 auditorių darbe pastebėta trūkumų, pareikštos pastabos dėl audito atlikimo 16 auditorių. Komitetas kreipėsi į Garbės teismą dėl drausminės bylos iškėlimo vienam auditoriui. Komitetas gavo ir išnagrinėjo 10 skundų dėl audito atlikimo kokybės. Vienas skundas buvo pripažintas nepagrįstu, trys skundai nebuvo susiję su finansinės atskaitomybės audito atlikimu, o šešių skundų atvejais rasta audito veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų ar Nacionalinių audito standartų pažeidimų.

 

 

VI dalis. Komisijos darbo organizavimas

1. Komisijos uždaviniai, struktūra ir darbuotojai

Vertybinių popierių komisijos uždaviniai:

–prižiūrėti, kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių vertybinių popierių apyvartoje;

–imtis priemonių, užtikrinančių veiksmingą vertybinių popierių rinkos veiklą ir investuotojų apsaugą;

–teikti pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios vertybinių popierių rinkos plėtrą, formavimo;

–skleisti informaciją apie vertybinių popierių rinkos veikimo principus;

–imtis priemonių Vertybinių popierių rinkos įstatymui ir kitiems su vertybinių popierių rinka susijusiems teisės aktams įgyvendinti.

Vertybinių popierių komisija yra Seimo įsteigta vertybinių popierių rinkos priežiūros institucija, kurios sudarymą, funkcijas ir pagrindinius uždavinius nustato Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymas, Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymas bei Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymas. Komisiją steigia ir likviduoja Seimas Vyriausybės teikimu.

Vertybinių popierių komisija susideda iš pirmininko ir keturių narių, kuriuos penkeriems metams skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

Per ataskaitinį laikotarpį Vertybinių popierių komisijos sudėtis keitėsi. Pačių prašymu buvo atleisti: Komisijos narė I. Judickaitė ir Komisijos pirmininko pavaduotojas I. Šimonis. I .Šimoniui išėjus, Komisijos narė E. Surplienė paskirta Komisijos pirmininko pavaduotoja. Investicijų valdymo skyriaus vedėjas L. Jelenskis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr.IX-1756 paskirtas Vertybinių popierių komisijos nariu penkeriems metams.

Iš viso per 2003 m. buvo atleisti 4 darbuotojai, tiek pat darbuotojų priimta viešo konkurso būdu, ir metų pabaigoje Komisijoje vėl dirbo 44 darbuotojai: tarp jų Komisijos pirmininkas ir 3 nariai. Pagal profesinį suskirstymą daugumą sudaro ekonomistai, vadybininkai ir teisininkai; 38 darbuotojai turi aukštojo mokslo diplomus. Komisijos darbuotojų amžiaus vidurkis – 38,5 metų. Komisijoje dirba 30 moterų ir 14 vyrų.

Daugelis darbuotojų savo profesines žinias tobulino dalyvaudami Lietuvos viešojo administravimo instituto, Finansų ministerijos mokymo centro, Ekonomikos mokymo centro parengtose pasirengimo narystei Europos Sąjungoje bei valstybės valdymo tobulinimo programose, kėlė kvalifikaciją kompiuterinių technologijų srityje, lavino anglų kalbos įgūdžius Valstybės institucijų kalbų centre ir kituose kursuose.

Kaip ir ankstesniais metais, daug dėmesio buvo skiriama pensijų sistemos reformos problemoms. Komisijos darbuotojai dalyvavo Zagrebe vykusiame seminare „Privatus pensinis kaupimas“, Kroatijos pensijų fondų ir draudimo priežiūros agentūros organizuotoje ir Kroatijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Pensijų fondai, kapitalo rinkos ir finansai“, Tarptautinės pensijų fondų administracijos federacijos surengtoje apvalaus stalo diskusijoje „Pensijų reforma“ Ženevoje bei Prahoje vykusiame seminare „Privatus pensinis kaupimas“.

Vertybinių popierių komisijos darbuotojai aktyviai dalyvavo ir kituose su kapitalo rinkos priežiūra susijusiuose renginiuose. Iš jų paminėtinas seminaras „Informacijos atskleidimo ir bendrovių valdymo programa“ Taline. Taip pat dalyvauta Madride vykusioje mokymo programoje-seminare „Vertybinių popierių rinkos reguliavimo tikslų ir principų įgyvendinimo metodika bei investuotojo ugdymas“, kurį organizavo Tarptautinė vertybinių popierių priežiūros institucijų organizacija (IOSCO), konferencijoje Liublianoje „Rinkos priežiūros apžvalga“,JAV tarptautinės plėtros agentūros (USAID)surengtoje, Liuksemburgo finansų ministerijos organizuotoje stažuotėje „Fondų industrija“.

2. Darbo organizavimas, finansavimas ir lėšų panaudojimas

Darbo organizavimas. Komisijos narių ir administracijos darbui vadovauja pirmininkas. Kiekvienas Komisijos narys yra atsakingas už jam pavestą veiklos sritį ir dalyvauja svarstant bei priimant sprendimus visais Komisijos kompetencijai priklausančiais klausimais.

Vertybinių popierių komisija rengia viešus ir uždarus posėdžius. Uždaruose posėdžiuose svarstomi klausimai, susiję su rinkos dalyvių padarytais įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais arba konfidencialia informacija. Kiti klausimai svarstomi viešuose posėdžiuose.

2003 m. įvyko 51 posėdis: 27 iš jų buvo vieši ir 24 uždari. Šių posėdžių metu apsvarstyti 405 klausimai. Viešuose posėdžiuose svarstomi ir tvirtinami vertybinių popierių rinką reguliuojantys teisės aktai, registruojamos vertybinių popierių emisijos, nagrinėjami įmonių ir asmenų licencijavimo klausimai, tvirtinami oficialūs Komisijos išaiškinimai Vertybinių popierių rinkos įstatymo taikymo klausimais. Per uždarus posėdžius nagrinėjami rinkos dalyvių patikrinimų rezultatai, priimami sprendimai dėl priemonių rastiems pažeidimams šalinti, nustatomos taikytinos poveikio priemonės.

Finansavimas ir lėšų panaudojimas. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija vykdo vieną Vertybinių popierių rinkos ir pensijų fondų valstybinio reguliavimo ir priežiūros programą. Ši programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Finansavimo alternatyvų įstatymai nenumato. 2003 m. programa įgyvendinta.

2002 m. gruodžio 10 d Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr.IX-1227 2003 m Komisijai patvirtinta 3002 tūkst. litų biudžeto asignavimų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr.495 iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo skirta 53,5 tūkst. litų sumokėti metinę įmoką į Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo institucijų komiteto biudžetą. 2003 m. iš viso skirta 282,5 tūkst. daugiau negu 2002 m. Asignavimų padidėjimą nulėmė planuotų naujų etatų įsteigimas, siekiant padidinti institucijos veiklos efektyvumą bei sustiprinti ir išplėsti Komisijos priežiūrinę funkciją, metinis mokestis Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo institucijų komitetui, 2003 m. Komisijai tapus šio komiteto stebėtoja, asignavimų nepaprastosioms išlaidoms poreikis, siekiant įsigyti ilgalaikį turtą pagal investicinį projektą.

Ataskaitiniais metais buvo padaryta 2843 tūkst. litų kasinių išlaidų, tame tarpe paprastųjų – 2717 tūkst. litų, iš jų darbo užmokesčiui – 1584,2 tūkst. litų; nepaprastųjų išlaidų – 126 tūkst. litų. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo gauti 53,5 tūkst. litų asignavimai panaudoti pagal paskirtį, t. y. sumokėta metinė įmoka į Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo institucijų komiteto biudžetą.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Komisijos etatų sąraše buvo patvirtinti 48 etatai. 2003 m. aukščiau minėtu įstatymu buvo patvirtintas 1749 tūkst. litų darbo užmokesčio fondas, faktiškai panaudota – 1584,2 tūkst. litų biudžeto asignavimų. Tai sudaro šie priskaitymai: pareiginė alga, priedai ir priemokos, vienkartinės piniginės išmokos, kompensacijos už atostogas, materialinės pašalpos ir kt. Nepanaudotų 164,8 tūkst. litų biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui suma susidarė dėl Lietuvos Respublikos Seimo nepaskirtų komisijos narių naujai kadencijai ir nepavykus 2003 m. rengtuose konkursuose pretendentams užimti laisvas valstybės tarnautojų pareigybes.

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimui įvairiuose kursuose, seminaruose, konferencijose išleista 30,3 tūkst. litų. Tai sudaro 1,7 proc. nuo patvirtinto darbo užmokesčio fondo. Taip pat Komisijos nariai ir valstybės tarnautojai atstovavo šalį tarptautinėse organizacijose, dalyvavo įvairiuose renginiuose užsienio valstybėse. Tam tikslui užsienio komandiruotėms panaudota 125,1 tūkst. litų.

Komisijos darbuotojai, vykdydami įstatymų priskirtas rinkos priežiūros ir kontrolės funkcijas, atliko prižiūrimų objektų patikrinimus respublikoje. Tuo tikslu komandiruočių išlaidoms išleista 1,6 tūkst. litų.

2003 m. spaudiniams įsigyti iš viso išleista 73,8 tūkst. litų. Vykdydama įstatymų nustatytą uždavinį skleisti informaciją apie vertybinių popierių rinkos ir pensijų fondų veikimo principus, Komisija iš spaudiniams įsigyti skirtų biudžeto lėšų išleido leidinį lietuvių ir anglų kalbomis apie vertybinių popierių rinkos ir pensijų fondų veikimą ir reguliavimą. Šiam tikslui panaudota 14,2 tūkst. litų. Už 10 tūkst. litų užprenumeruota užsienio spaudinių ir 3 tūkst. litų panaudota respublikos leidinių prenumeratai. Specialių leidinių įsigijimui panaudota 46,3 tūkst. litų.

2003 m. Komisija patikėjimo teise naudojo 2 tarnybinius lengvuosius automobilius. 2003 m. sutaupytos paprastosios išlaidos buvo panaudotos investicijoms, t. y. įsigytas lengvasis automobilis. Metų pabaigoje Komisija turėjo 3 tarnybinius lengvuosius automobilius. Vienas iš jų yra remontuotinas ir tolimesnė eksploatacija yra ekonomiškai nenaudinga. Tarnybinio transporto išlaikymui 2003 m. iš viso panaudota 40,6 tūkst. litų arba 1,4 proc. patvirtintų biudžeto asignavimų paprastosioms išlaidoms.

Per 2003 m. buvo įsigyta ūkinių medžiagų ir raštinės reikmenų, trumpalaikio materialiojo turto už 30,5 tūkst. litų, o nurašyta įstaigos reikmėms 30 tūkst. litų faktinių išlaidų.

2003 m. Komisijoje panaudota iš viso 210,4 tūkst. litų biudžeto asignavimų kitoms paprastosioms išlaidoms. Tai sudaro: 22,3 tūkst. litų metinis mokestis tarptautinei organizacijai (IOSCO), iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų – 53,5 tūkst. litų metinė įmoka į Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo institucijų komiteto biudžetą, 16,7 tūkst. litų metinis mokestis pagal sutartį paslaugų teikėjui už programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą, 59,6 tūkst. litų už Komisijos patalpų saugos paslaugas, 25,2 tūkst. litų. bendrų pastato inžinerinių tinklų eksploatacijai ir priežiūrai, 2,8 tūkst. litų programinės įrangos LITLEX atnaujinimo paslaugoms ir kt. Reprezentacijai išleista 8 tūkst. litų kitų paprastųjų išlaidų, t.y. 0,3 proc. patvirtintų paprastųjų išlaidų.

Ataskaitiniais metais buvo panaudota 126 tūkst. Lt. biudžeto asignavimų investicijoms. Įsigyta ilgalaikio materialaus turto už 116,1 tūkst. litų., iš jų kompiuterinės technikos už 51,3 tūkst. litų ūkinio inventoriaus ir įstaigos įrangos už 5,3 tūkst. litų., lengvasis automobilis už 59,5 tūkst. litų ir nematerialaus turto, t. y. programinės įrangos licencijų – už 9,9 tūkst. litų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1K-280 „Dėl valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise“ 2003 m. gruodžio 17 d. perdavimo ir priėmimo aktu Nr.03/(1K-280)-40 gauta neatlygintinai ilgalaikis turtas (kompiuterinė technika) už 3,3 tūkst. litų 2003 m. Komisija perdavė kitoms įstaigoms pripažinto netinkamu (negalimu) naudoti ilgalaikio materialaus turto, kurio pradinė vertė 297,2 tūkst. litų.

Atliktos metinės inventorizacijos metu buvo patvirtintas turto trūkumas, susidaręs 2003 m. sausio 1 d. dėl vagysčių. Naujų turto trūkumų ar pertekliaus nenustatyta. Atsakymų iš teisėsaugos institucijų dėl turto vagystės bylų nutraukimo dar negauta. Šis turtas apskaitomas Komisijos balanse.

2004 m. sausio 1 d. susidarė 2,1 tūkst. litų kreditorinis įsiskolinimas paslaugų tiekėjams už 2003 m. gruodžio mėn. suteiktas paslaugas. Šis įsiskolinimas sumokėtas 2004 m. sausio mėn. Debetorinio įsiskolinimo 2004 m. sausio 1 d. nebuvo.

2003 m. paslaugų pajamų ir išlaidų Komisija neturėjo.

2004 m. sausio 1 d. Komisijos balanse yra 1903 tūkst. litų ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, 31,2 tūkst. litų atsargų, 319,7 tūkst. litų trumpalaikio materialiojo turto likučiai.

3. VPK interneto svetainė

Komisijos tinklalapyje galima rasti vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančius teisės aktus, rengiamus įstatymų ar taisyklių projektus, oficialius išaiškinimus teisės normų taikymo klausimais, kapitalo rinkos dalyvių koordinates. Komisijos tinklalapyje viešai skelbiamos rinkos dalyvių finansinės ataskaitos, čia galima pateikti klausimus bei gauti aktualiausią informaciją apie vertybinių popierių rinką ir Komisijos sprendimus.

Siekiant užtikrinti, kad potencialiems pensijų fondų dalyviams būtų pateikta reikiama informacija, Vertybinių popierių komisijos interneto svetainėje buvo sukurtas naujas skyrius „Pensijų fondai“. Į jį dedami Vertybinių popierių komisijos paaiškinimai bei rekomendacijos, kaip rinktis pensijų fondą, taip pat pensijų fondų ir jų valdymo įmonių sąrašai bei visų pensijų kaupimo bendrovių valdomų pensijų fondų nustatytų maksimalių mokesčių dydžių ir konkrečių mokesčių palyginamoji lentelė. Taip pat buvo pildoma pensijų kaupimo bendrovių sudarytų pensijų kaupimo sutarčių palyginamoji lentelė, kuri kas savaitę buvo atnaujinama aktualiais sudarytų pensijų kaupimo sutarčių duomenimis.

Susidomėjimas Komisijos svetaine sparčiai auga – 2003 m. Komisijos svetainę aplankė beveik 153 tūkst. lankytojų (2002 m. tik 48 tūkst.).

Naująją Komisijos interneto svetainę (lietuvių ir anglų kalba) galima rasti adresu www.vpk.lt ir www.lsc.lt .

 

Priedai

1 priedas

VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

 

 

Vertybinių popierių komisija

Vertybinių popierių komisijos skyrių vadovai

Komisijos pirmininkas
Virgilijus Poderys

Vertybinių popierių registravimo skyrius
Aurelija Gasiūnienė

Komisijos pirmininko pavaduotoja
Eglė Surplienė

Investicijų valdymo skyrius
Vilija Nausėdaitė

Komisijos narys
Arvydas Paškevičius

Teisės ir priežiūros skyrius
Vidmantas Drizga

Komisijos narys
Leonidas Jelenskis

Ekonominės analizės ir apskaitos skyrius
Daiva Raziūnienė

Informacinių technologijų skyrius
Gražina Juzėnienė

 

Bendrųjų reikalų skyrius
Vita Gasperienė

 

2 priedas

Bendri FMĮ 2003 m. balansų duomenys
(tūkst. Lt)

Kodas

Rodiklis

A kategorija

B kategorija

C kategorija

Iš viso

A.A.

ILGALAIKIS TURTAS

1 407

3 573

17

4 997

A.A.I.

FORMAVIMO SAVIKAINA

-

-

-

-

A.A.II.

NEMATERIALUSIS TURTAS

881

28

0

909

A.A.III.

ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

499

1 873

17

2 389

A.A.IV.

ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS

27

1 661

-

1 688

A.A.V.

PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS

-

11

-

11

A.B.

TRUMPALAIKIS TURTAS

37 155

16 728

9 251

63 134

A.B.I.

ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS

4 274

1 048

5

5 327

A.B.II.

PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS

8 082

3 775

514

12 371

A.B.III.

INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDĖLIAI

16 570

2 619

4 204

23 393

A.B.IV.

GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE

8 229

9 287

4 527

22 043

A.C.

SUKAUPTOS (GAUTINOS) PAJAMOS IR ATEINANČIO LAIKOTARPIO SĄNAUDOS

30

660

50

740

A.D.

TURTAS IŠ VISO

38 592

20 961

9 318

68 871

P.A.

KAPITALAS IR REZERVAI

16 819

10 906

8 688

36 413

P.A.I.

KAPITALAS

11 400

9 083

7 114

27 597

P.A.II.

AKCIJŲ PRIEDAI (nominalios vertės perviršis)

100

1 336

-

1 436

P.A.III.

PERKAINOJIMO REZERVAS

-

156

-

156

P.A.IV.

REZERVAI

234

583

711

1 529

P.A.V.

NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIS)

5 085

-252

862

5 695

P.B.

FINANSAVIMAS (DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS)

-

-

-

-

P.C.

ATIDĖJIMAI IR ATIDĖTIEJI MOKESČIAI

42

114

-

156

P.C.I.

ĮSIPAREIGOJIMŲ IR REIKALAVIMŲ PADENGIMO ATIDĖJIMAI

-

114

-

114

P.C.II.

ATIDĖTIEJI MOKESČIAI

42

-

-

42

P.D.

MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

21 725

9 752

624

32 101

P.D.I.

PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

-

323

-

323

P.D.II.

PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

21 725

9 430

624

31 778

P.E.

SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR ATEINANČIO LAIKOTARPIO PAJAMOS

6

188

6

201

P.F.

SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO

38 592

20 961

9 318

68 871

Šaltinis: FMĮ neaudituotos finansinės atskaitomybės duomenys.

 

3 priedas

Bendri FMĮ 2003 m. pelno (nuostolio) ataskaitų duomenys
(tūkst. Lt)

Kodas

Rodiklis

A kategorija

B kategorija

C kategorija

Iš viso

I.

PARDAVIMAI IR PASLAUGOS

9 532

8 869

1 991

20 391

II.

PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ SAVIKAINA

3 372

2 251

19

5 642

III.

BENDRAS PELNAS (NUOSTOLIS)

6 160

6 618

1 972

14 749

IV.

VEIKLOS SĄNAUDOS

2 596

5 720

1 753

10 068

V.

VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS)

3 564

898

219

4 681

VI.

KITA VEIKLA

-289

15

231

-43

VII.

FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA

229

118

468

816

VIII.

ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS)

3 504

1 031

919

5 454

IX.

PAGAUTĖ (ypatingasis pelnas)

-

541

140

681

X.

NETEKIMAI (ypatingieji praradimai)

-

25

0

26

XI.

ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PELNAS (NUOSTOLIS) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ

3 504

1 547

1 058

6 109

XII.

PELNO MOKESTIS

-

22

157

178

XIII.

GRYNASIS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PELNAS (NUOSTOLIS)

3 504

1 525

902

5 931

 

Šaltinis: FMĮ neaudituotos finansinės atskaitomybės duomenys.

 

4 priedas

Finansų maklerio įmonių ir komercinių bankų prekybos Biržoje rezultatai

(mln. Lt)

Tarpininko pavadinimas

Kategorija

Akcijos

VVP

Iš viso

UAB FMĮ „SUPREMA“

B

117,5

0,0

117,5

UAB FMĮ „KAPITALO SRAUTAI“

B

65,5

-

65,5

AB VILNIAUS bankas

KB

206,0

777,5

983,5

UAB SAMPO bankas

KB

2,8

225,6

228,4

UAB FMĮ „SINKUS“

B

27,4

9,6

37,0

UAB FMĮ „VIVUM“

B

0,5

-

0,5

UAB FMĮ „FINVESTA“

B

0,2

-

0,2

UAB FMĮ „SPEKONIS IR GASTONAS“

B

12,4

-

12,4

UAB FMĮ „FINBALTUS“

A

23,5

-

23,5

UAB FMĮ „BALTIJOS VERTYBINIAI POPIERIAI“

B

101,4

-

101,4

UAB MEDICINOS bankas

KB

10,1

33,2

43,3

UAB FMĮ „JŪSŲ TARPININKAS“

B

76,8

0,0

76,8

AB PAREX bankas

KB

3,9

96,2

100,1

UAB FMĮ „NAUGVILDA“

B

0,3

-

0,3

AB FMĮ „FINASTA“

A

260,7

162,3

423,0

AB bankas„Hansabankas“

KB

217,7

607,0

824,7

UAB FMĮ „TRIGON CAPITAL“

B

0,2

-

0,2

AB ŠIAULIŲ bankas

KB

43,7

59,1

102,8

AB bankas „NORD/LB Lietuva“

KB

13,7

612,7

626,4

UAB FMĮ „DISKONTAS“

B

0,1

-

0,1

AB bankas „SNORAS“

KB

6,5

121,6

128,1

AB ŪKIO bankas

KB

4,2

66,9

71,0

Iš viso

1 195,1

2 771,8

3 966,9

Šaltinis: Nacionalinė vertybinių popierių birža.

 

 

5 priedas

Biudžeto lėšų panaudojimas 2003 metais

tūkst. Lt

Paprastosios išlaidos

2698,8

iš jų:

darbo užmokestis

1584,2

socialinio draudimo įnašai

489,3

patalpų šildymas

18,0

elektros energija

25,9

ryšių paslaugos

74,3

transporto išlaikymas

29,8

spaudinių įsigijimas

73,8

kitų prekių įsigijimas

29,5

komandiruočių išlaidos

125,0

kvalifikacijos kėlimas

30,3

ilgalaikio materialiojo turto remontas

10,3

kitos išlaidos

208,4

Nepaprastosios išlaidos

126,0

Iš viso biudžeto išlaidų

2824,8

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

 

 

6 priedas

2003 M. PRIIMTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS NUTARIMAI

2003-01-30 (Protokolas Nr.2)

Nr.1 „Dėl Finansų maklerio įmonių metų ataskaitų visuomenei pateikimo taisyklių“ (Žin., 2003-02-05, Nr.13-536).

2003-01-30 (Protokolas Nr.2)

Nr.2 „Dėl Vertybinių popierių komisijos pripažintų pinigų rinkos priemonių“ (Žin., 2003-02-05, Nr.13-537).

2003-02-27 (Protokolas Nr.4)

Nr.3 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos reglamento pakeitimo“.

2003-04-24 (Protokolas Nr.9)

Nr.4 „Dėl Vertybinių popierių komisijos 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr.20 „Dėl vertybinių popierių registravimo taisyklių naujos redakcijos patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2003-04-30, Nr.41-1909).

2003-05-08 (Protokolas Nr.10)

Nr.5 „Dėl Vertybinių popierių komisijos 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr.20 „Dėl vertybinių popierių registravimo taisyklių naujos redakcijos patvirtinimo“ pakeitimo “ (Žin., 2003-05-14, Nr.47-2105).

2003-06-19 (Protokolas Nr.13)

Nr.6 „Dėl Vertybinių popierių komisijos 1997 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr.26 „Dėl finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo instrukcijos“ pakeitimo“ (Žin., 2003-07-19, Nr.72-3337).

2003-07-30 (Protokolas Nr.17)

Nr.7 „Dėl Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licencijų išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo taisyklių“ (Žin., 2003-08-06, Nr.77-3572).

2003-07-30 (Protokolas Nr.17)

Nr.8 „Dėl Standartinių pensijų kaupimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 2003-08-06, Nr.77-3570).

2003-07-30 (Protokolas Nr.17)

Nr.9 „Dėl Pensijų fondo taisyklių tvirtinimo Vertybinių popierių komisijoje tvarkos“ (Žin., 2003-08-06, Nr.77-3573).

2003-07-30 (Protokolas Nr.17)

Nr.10 „Dėl Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme numatytų leidimų išdavimo tvarkos“ (Žin., 2003-08-06, Nr.77–3574).

2003-07-30 (Protokolas Nr.17)

Nr.11 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos kai kurių nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2003-08-06, Nr.77-3575).

2003-08-14 (Protokolas Nr.18)

Nr.12 „Dėl kontroliuojančiosios investicinės bendrovės išleidžiamų vertybinių popierių registravimo ir platinimo bei leidimo panaikinimo taisyklių“(Žin., 2003-08-27, Nr.82-3784).

2003-09-25 (Protokolas Nr.21)

Nr.13 „Dėl Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų ir valdymo įmonių veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir vykdymo taisyklių“ (Žin., 2003-11-22, Nr.110-4925 ).

2003–09-25 (Protokolas Nr.21)

Nr.14 „Dėl Vertybinių popierių komisijos rekomendacijų „Dėl pensijų kaupimo veiklos ir pensijų kaupimo bendrovių reklamos vertinimo principų“ patvirtinimo“.

2003-09-25 (Protokolas Nr.21)

Nr.15 „Dėl Akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ prekybos taisyklių naujos redakcijos patvirtinimo“ (Žin., 2003-11-22, Nr.110-4926).

2003-09-25 (Protokolas Nr.21)

Nr.16 „Dėl Kolektyvinio investavimo subjektų prospektų turinio ir pateikimo taisyklių“ (Žin., 2003-11-22, Nr.110-4927).

2003-11-06 (Protokolas Nr.25)

Nr.17 „Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdybos ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2003 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. N-305/8 „Dėl standartinių pensijų kaupimo sutarties patvirtinimo“ papildymo“(Žin., 2003-11-22, Nr.110-4924).

2003-12-18 (Protokolas Nr.28)

Nr.18 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2002 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 10 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 1997 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl Informavimo apie akcijų paketų įsigijimą taisyklių“ pakeitimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004 01 24 , Nr.13 - 409).

2003-12-18 (Protokolas Nr.28)

Nr.19 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 1998 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 7 „Dėl oficialaus pasiūlymo pateikimo, registravimo ir įgyvendinimo taisyklių“ pakeitimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004 01 24, Nr.13 - 410).

2003-12-18 (Protokolas Nr.28)

Nr.20 „Dėl Kontroliuojančių investicinių bendrovių likvidavimo taisyklių“ (Žin., 2004-01-24, Nr.13-11).

 

2003-12-29 (Protokolas Nr.29)

Nr.21 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr.20 „Dėl vertybinių popierių registravimo taisyklių naujos redakcijos patvirtinimo“ papildymo (Žin., 2004-01-24, Nr.13-412).

2003-12-29 (Protokolas Nr.29)

Nr.22 „Dėl 2002 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr.23 „Dėl vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisyklių naujos redakcijos patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2004-01-24 , Nr.13-413).

 

 




Naujausi pakeitimai - 2004 03 05.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Institucijų, atskaitingų Seimui, ataskaitos  >   2003 metų ataskaitos

LR Seimas