Lietuvos Respublikos Seimas

G. Kniukštos komandiruotės į Vokietijos Federacinę Respubliką (2004 01 15-18)ataskaita

Pagrindas: LR Seimo valdybos 2004 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. 1914.

Vieta: Berlynas, Vokietijos Federacinė Respublika.

Data: 2004 m. sausio 15 - 18 d.

Priemonės: Simpoziumas: "Ekologinio ūkininkavimo plėtros strategijos pereinamojo laikotarpio šalyse"; Berlyno žemės ūkio, maisto ir sodininkystės paroda "Žalioji savaitė 2004".

Organizatoriai:

APOLLO - Ekologijos, žemės ūkio ir kaimo plėtros programų Rytų Europoje asociacija;

IFOAM - Ekologinio žemės ūkio tarptautinė federacija.

Tikslas: Apsikeisti patirtimi dėl ekologinio žemės ūkio galimybių ir apribojimų pereinamosiose šalyse, pristatyti ekologinį ūkininkavimą Lietuvoje - šia tema skaičiau pranešimą.

Finansavimo šaltinis: LR Seimas, APOLLO

Pranešėjai:

APOLLO prezidentė p. Kathrin Ilg ;

IFOAM organizacijų vice prezidentas Gerald A. Hermann ;

Ekologiniu ūkininkavimu užsiimančių įmonių iš Vengrijos, Čekijos, Vokietijos, Slovakijos atstovai;

Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta ir kt.

Nagrinėtos temos:

Ekologinio žemės ūkio plėtros strategijos pereinamojo laikotarpio šalyse;

Agro-aplinkosauginės programos;

Prekybininkų reikalavimai;

Perdirbėjų reikalavimai.

Skaitydamas pranešimą "Ekologinis žemės ūkis Lietuvoje", aptariau dabartinę ekologinio žemės ūkio situaciją, genetiškai modifikuotų produktų klausimą, supažindinau forumo dalyvius su ekologinės žemdirbystės bedrijomis, viešosiomis įstaigomis ir kitomis organizacijomis veikiančiomis šalyje, apžvelgiau atitinkamą teisinę bazę, darbą Kaimo reikalų komitete, ekologinio žemės ūkio perspektyvas ir galimą bei esamą tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje. Taip pat forumo dalyvius pakviečiau apsilankyti tuo pačiu metu vykusioje žemės ūkio, maisto ir sodininkystės parodoje "Žalioji savaitė 2004" Lietuvių įrengtame paviljone.

Žemės ūkis: tradicinis ar ekologinis?

Lietuva ryžtingai pasuko patikimesniu keliu - kompleksiškai bei nuosekliai pertvarko žemės ūkį iš tradicinio ūkininkavimo į tausojantį ir ekologinį ūkininkavimą. Tai pertvarka Žmogaus sąmonėje, taigi moksle, mokyme, švietime ir konsultavime. Ji visiškai novatoriška, suplanuota ne vienam dešimtmečiui.

Kas lėmė šį pasirinkimą? Pirma, palankios tam sąlygos. Kaime daug darbingų žmonių, o mineralinių trąšų bei pesticidų ūkininkai tradiciškai naudoja nedaug.

Antra, Lietuva turi neblogą vidinę ekologiškų žemės ūkio produktų rinką.

Trečia, konkuruoti su įprastine žemės ūkio produkcija ateityje bus vis sudėtingiau, nes Vakarų šalyse yra įprastinės žemės ūkio produkcijos perteklius. Tuo tarpu ekologiškai užaugintos produkcijos trūksta.

Teisinė bazė

Nuo 2003 m. pradžios įsigaliojo Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, kuriame yra specialus straipsnis “Ekologinio žemės ūkio ekonominis reguliavimas”. Kitas svarbus įstatymas - Maisto įstatymas, siekiantis užtikrinti kuo saugesnių ir kokybiškesnių produktų patekimą į rinką. Biokuro įstatymas reglamentuoja biologinio kuro gamybą ir naudojimą. Dalis žemės ūkio produkcijos – rapsai, jau naudojama biokuro gamybai. Biodyzelino naudojimas žemės ūkyje tiesiogiai prisideda ir prie švaresnių maisto produktų gamybos.

2001 m. LR Seimo Kaimo reikalų komitetas priėmė sprendimą „Dėl ekologinio žemės ūkio plėtros”. Jis davė esminį pagreitį ekologinių ūkių paramai, tuo pačiu ir jų plėtrai. Pavyzdžiui, parama iš valstybės biudžeto pernai buvo penkis kartus didesnė, nei prieš porą metų.

Ekologinio ūkininkavimo plėtros gairės

Dėsninga, kad pastaraisiais metais ir ekologiškų ūkių skaičius šalyje didėja labai sparčiai. Jei 1993 m. ekologinės gamybos ūkių buvo tik 9, tai 2003 m. Lietuvoje sertifikuota jau 700 ekologinės gamybos ūkių, sertifikuotos žemės plotas pernai padidėjo net trigubai. Auginama labai įvairi produkcija: grūdai, vaisiai, bulvės, įvairūs žalumynai ir kita.

Visi mano minėti ir neminėti veiksniai ir priemonės sudaro geras prielaidas siekti gana ambicingo tikslo – kad sertifikuoti ekologinės žemės ūkio gamybos plotai 2010 m. sudarytų ne mažiau kaip 10 proc. Lietuvos žemės ūkio naudmenų.

Agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, esant palankioms sąlygoms, ekologiškų produktų pardavimo apimtys iki 2010 m. galėtų sudaryti apie 7 proc. bendro šalyje suvartojamų maisto produktų kiekio.

Integracija į Europos Sąjungą ir tarptautinis bendradarbiavimas

Teigiamą poveikį ekologiniam ūkininkavimui daro integracija į Europos Sąjungą. Agrarinė aplinkosauga yra ir privaloma vieno iš reglamentų nuostata. Lietuvai įstojus į ES, ekologinė žemdirbystė bus remiama iš ES struktūrinių fondų. Mes visokeriopai palaikome ir pritariame, kad būtų kuo greičiau priimtas Europos ekologinio žemės ūkio ir ūkininkavimo veiksmų planas .

Integracija sėkmingai plečia mūsų tarptautinį bendradarbiavimą, ypač su Šiaurės šalimis. Keičiamasi informacija, praktiniu patyrimu, įgyvendinami bendri projektai. Vienas iš pavyzdžių - bendras Lietuvos ir Švedijos žemės ūkio universitetų projektas “Žemės ūkio ekologizavimas ir jo efektyvumo didinimas”. Danijos žemės ūkio konsultavimo tarnyba „Danagro” ir Lietuvos Žemės ūkio ministerija vykdo dvišalį projektą „Ekologinio žemės ūkio produkcijos gamybos ir prekybos inspektavimo sistemos tobulinimas”.

Beje, Lietuviški ekologiški produktai populiarūs ne tik mūsų šalies mugėse. Jau keleri metai jie aktyviai reklamuojami ir užsienyje: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Rusijoje. Jau dabar dalis lietuviškos ekologiškos produkcijos parduodama Latvijoje, Estijoje, Rusijoje. Išauginus didesnį kiekį produkcijos tikimės pasiekti ir Vokietijos, Prancūzijos ir kitų Europos šalių rinkas.

Komandiruotės metu teko susipažinti su Olandijos kompanija Avalon Foundation veikla, kurios valdybos narius sudaro 5 valstybių atstovai. Šios kompanijos tikslas yra ekologinio žemės ūkio skaitinimas ir plėtra pereinamosiose šalyse.

Ekologiško ūkininkavimo plėtra Europoje

Agroaplinkosauginės programos pirmą kartą tapo Bendrosios žemės ūkio politikos dalimi 1980-aisiais metais, paskatinant ūkininkus užsiimti ekologiška veikla savo žemėje. Šiuo metu 20 proc. žemės ūkio paskirties žemės sudaro plotai, kuriuose vystomos agroaplinkosauginės programos, o kai kuriose šalyse narėse tokia žemė sudaro net iki 90 proc. žemės ūkio paskirties žemės.

Skirtingose šalyse ir regionuose agroaplinkosauginės programos įgyvendinamos skirtingai. Kai kur jos diegiamos tam, kad išsaugotų nykstančias gyvulių veisles, pievas ar unikalų kraštovaizdį. Visos ES narės taiko šias programas, paremdami ūkininkus, kurie pertvarko savo ūkį į natūrinį arba tęsia ekologinio ūkininkavimo tradicijas. Šiuo metu Švedijoje ekologiškai ūkininkaujama 12 proc. žemės ūkio paskirties žemės, Austrijoje tokia žemė sudaro 9 proc., o Suomijoje - 4 proc. žemės ūkio paskirties žemės.

Galimybės rytų ir centrinei Europai

Agroaplinkosauginės programos turėtų būti labai svarbios Centrinės ir Rytų Europos šalyse, kadangi čia žemė daugiausiai naudojama žemės ūkiui (vidutiniškai 53 proc.) ir greičiausiai ši tendencija išliks artimiausioje ateityje. Agroaplinkosauginės programos suteikia galimybę šioms šalims plėsti ekologinį žemės ūkį išlaikant arba adaptuojant dabartinį tradicinį arba mažo kapitalo ūkį.

Berlyne lankiausi tarptautinėje parodoje "Žalioji savaitė 2004" , kuri vyko 10 dienų - nuo sausio 16 iki 25 ir, kaip ir kasmet, sutraukė minias lankytojų. Paroda buvo skirta ne tik vartotojams, bet ir specialistams - jos metu įvyko 250 įvairių konferencijų, kurias jungė bendra tema: " Sveika mityba - sumanus vartojimas".

Bendras parodos plotas - 114 000 kvadratinių metrų. Vokietijos ir kitų šalių vartotojai galėjo aplankyti 1 581 stendą iš 56 pasaulio šalių. Šiais metais "Žalioji savaitė" vyko 69 kartą.

Daugiausia parodos ploto užėmė Rusija - 4000 kvadratinių metrų.

Lietuvos stendas susilaukė išskirtinio dėmesio - jame apsilankė Vokietijos Federacinės Respublikos prezidentas dr. Johannes Rau su žmona.

Vokietija yra viena iš pagrindinių prekybos žemės ūkio ir maisto produktais partnerių ir prekyba tarp Lietuvos ir Vokietijos vyksta labai intensyviai. 2003 m. sausio - lapkričio mėn. eksportas į Vokietiją sudarė 10,9 proc. žemės ūkio ir maisto produktų eksporto, o importas - 14,6 proc. importo.

Lietuva daugiausiai į Vokietiją eksportavo pieno produktų, daržovių, žuvų bei jų produktų.

Iš Vokietijos į Lietuvą daugiausia buvo vežama mėsa ir mėsos subproduktai, kava, arbata bei prieskoniai, gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus.

Daugelis lietuviškų maisto produktų Vokietijoje pardavinėjami su kitais prekiniais ženklais, todėl vartotojai neturi galimybės atskirti, jog vartoja lietuviškos gamybos maisto produktus.

Parodoje susitikau su daugelio šalių parlamentarais agrarininkais, žemės ūkio ministrais. Aptarėme tolesnio bendradarbiavimo galimybes, rinkos reguliavimo ir kitus klausimus, apsikeitėme nuomonėmis dėl bendros žemės ūkio politikos. Kartu su Žemės ūkio ministru Jeronimu Kraujeliu susitikome su Vokietijos žemės ūkio ministre Renata Kiunast ir pakvietėme ją šių metų liepos mėnesį apsilankyti Lietuvoje. P. R. Kiunast kvietimą priėmė.

LR Seimo narys Gintautas Kniukšta




Naujausi pakeitimai - 2004 03 03.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   VOKIETIJA

LR Seimas