Lietuvos Respublikos Seimas

V. P. Andriukaičio komandiruotės į Maltos Respubliką (2004 02 20-21)ataskaita

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2004 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 1960 buvau komandiruotas į Valetą (Maltos Respublika) dalyvauti IV-joje Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros šalių parlamentų spikerių konferencijoje. Į konferenciją kartu vyko ir Seimo Europos reikalų komiteto vyr.patarėja Loreta Raulinaitytė.

Tai IV-oji euro-mediteraninė spikerių konferencija. Prieš tai konferencijos vyko Maljorkoje, Aleksandrijoje, Atėnuose. Reikia atvirai prisipažinti, kad vykdamas į šią konferenciją gana miglotai įsivaizdavau, kokios bus sprendžiamos problemos, kokių procesų išdavoje ji vyksta. Tiesa, pernai man teko dalyvauti konferencijose Vakarų Balkanuose (Sarajeve) ir taip pat “Med-Bridge” projekte Jordanijoje, Palestinoje ir Izraelyje. Tai buvo labai naudinga ir padėjo geriau suprasti Maltos konferencijos esmę.

O esmė štai kokia – pasirodo, kad šis renginys tęsiasi Europos Sąjungos Barselonos proceso nenumatytus darbus ir buvo paskutinis parengiamasis etapas prieš š.m. kovo 22-23 dienomis Atėnuose įvyksiančią steigiamąją Euromediteraninę parlamentinę nuolat veikiančią asamblėją. Ji sudaroma pagal Barselonos proceso susitarimą iš 240 parlamentarų: 120 parlamentarų iš Europos Sąjungos šalių ir 12 parlamentarų iš Viduržemio jūros arabų, žydų ir turkų atstovų. Europos Sąjungos šalių narių atstovai pasiskirsto taip: 75 – šalių narių (25 valstybių) parlamentarai ir 45 – Europos Parlamento. Taigi, Lietuva turės š.m. kovo 22-23 dienomis deleguoti 3 parlamentarus į šią asamblėją. Ir ši asamblėja turės prisidėti prie Barselonos proceso uždavinių stiprinimo. Neabejotina, kad pačios didžiausios problemos, kurias šiame regione tenka spręsti, yra:

1. Izraelio-Palestinos konfliktas,

2. Konfliktas Irake,

3. Kipro padalijimas,

4. Sirijos-Izraelio konfliktas,

5. Vakarų Balkanų stabilizavimo procesas,

6. Kova su terorizmu,

7. Nelegali migracija, skurdas, neraštingumas, didelė bedarbystė,

8. Prekyba ginklais, narkotikais, žmonėmis.

Visa tai buvo ne kartą aptarinėta spikerių kalbose. Buvo pabrėžti teigiami poslinkiai Libijoje, Kipre ir Vakarų Balkanuose. Tačiau Viduržemio jūros valstybes skiria nuo Europos Sąjungos ir milžiniškas atsilikimas, ES vykdoma protekcionistinė politika, savo rinkos apsauga, energetinis ekspansionizmas ir t.t. Visa tai buvo aštriai kritikuota arabų atstovų lūpomis.

Konferencija truko dvi dienas. Ją atidarė Maltos spikeris Anton Tabone. Jis pabrėžė multilateralizmo būtinybę sprendimuose, jo imperatyvumą kultūrų dialoge bei parlamentinės diplomatijos milžinišką vaidmenį siekiant vis gilesnių ryšių ir tiltų. Jis pakvietė į naujai steigiamą parlamentinę asamblėją stebėtojais Vakarų Balkanų parlamentus. Jis pabrėžė regioninio saugumo ir stabilumo užduočių sudėtingumą bei būtinybę jau dabar brandinti solidarumo kultūrą regione. Pirmoji konferencijos tema buvo skirta Euro-Med Užsienio reikalų ministrų konferencijų Valensijoje, Kretoje ir Neapolyje aptarimui. Pranešimą šiuo klausimu perskaitė Europarlamento vicepirmininkas Aleix Vidal-Quadras Roca. Jis nagrinėjo, kaip šiose konferencijose ministrai kūrė veiksmų planus Artimųjų Rytų konfliktui spręsti, taikių planų įgyvendinimas, imigracijos strategija ir finansinių mechanizmų sukūrimas. Jis pabrėžė, kad Europos Sąjungos biudžete atskira eilute finansuojama mediteraninė dimensija įpareigoja ją realizuoti kuriant Europos rekonstrukcijos ir plėtros Banko atskirą padalinį, skirtą Viduržemio jūrai, steigiant atskirą fondą, galėsiantį įgyvendinti euro-med švietimo ir kitas programas ir t.t. Jo nuomone nors ir lėtai, bet finansiniai instrumentai jau beveik sukurti. Dabar būtina ministrų konferencijos veiklos parlamentinė kontrolė, ką ir gali atlikti steigiama asamblėja. Po jo ataskaitos buvo visa eilė klausimų.

Kita konferencijos tema “Parlamentinis dialogas euromediteraninėje erdvėje”. Kalbėjo Portugalijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Graikijos, Airijos, Turkijos, Alžyro, Tuniso, Maroko, Egipto, Palestinos, Jordano ir kitų šalių atstovai. Iš esmės palankiai įvertinta spikerių konferencijos veikla, konstatuota, kad Barselonos procesas juda, nors ir lėtai, bet į priekį. Ruošiamasi rimtam darbui Atėnuose kuriamos asamblėjos veikloje. Buvo ir kritiškų pasisakymų tiek dėl situacijos Irake, tiek ir dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose. Buvo ir aštrios kritikos dėl islamo vertybių žeminimo ir t.t. Iš esmės visos diskusijos atsispindėjo baigiamojoje Deklaracijoje.

Aš, kaip ir estų bei kitų šalių spikeriai, šioje konferencijoje išplatinau savo kalbą. Joje akcentavau parlamentinės diplomatijos svarbą, Lietuvos patirtį dirbant Baltijos Asamblėjoje, kitose tarpparlamentinėse struktūrose. Pažymėjau Lietuvos pasiryžimą konstruktyviai dalyvauti ir euro-mediteraninėje asamblėjoje.

Siūlau Lietuvos Respublikos Seimui kuo skubiau apsvarstyti Lietuvos parlamentinės delegacijos suformavimo kuriamoje asamblėjoje klausimą. Mūsų kaimynai lenkai žada būti labai aktyvūs. Atrodo, kad panašių ketinimų turi vengrai ir estai.

PRIDEDAMA:

1. IV Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros šalių parlamentų spikerių konferencijos programa, 1 lapas

2. V.P.Andriukaičio pranešimas, 1 lapas,

3. Konferencijos Baigiamoji Deklaracija, 6 lapai,

4. Maltos atstovo Anton Tabone pranešimas, 7 lapai,

5. Kipro atstovo Aristos Chrysostomou pranešimai, 5 lapai,

6. Estijos Riigikogu Pirmininkės Ene Ergma pranešimas, 1 lapas,

7. Vengrijos atstovės Katalin Szili pranešimas, 4 lapai,

8. Lenkijos Senato Pirmininko prof.Longin Pastusiak pranešimas, 3 lapai,

9. Portugalijos Parlamento Pirmininko Dr.Joao Bosco Mota Amaral pranešimas, 4 lapai,

10. Maltos atstovės Helen D’Amato pranešimas, 3 lapai,

11. Egipto atstovo Dr. Ahmed Fathi Sorour pranešimas, 11 lapų,

12. Lenkijos atstovo Longin Pastusiak straipsnis, 1 lapas.

Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis




Naujausi pakeitimai - 2004 03 03.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   Kitos šalys

LR Seimas