Lietuvos Respublikos Seimas

2004-02-23

 

Šiandien Seimo Užsienio reikalų komitetas surengė posėdį, kurio darbotvarkėje buvo svarstomi šie klausimai:

Įstatymo dėl Konvencijos muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, ratifikavimo projektas Nr. IXP-3188 ES, su kuriuo Komiteto narius supažindino Komiteto išvadų rengėjas Vaclov Stankevič ir Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorė Ingrida Šimonytė. Konvencijos tikslas – muitinės administracijoms bendradarbiaujant tarpusavyje ir teikiant viena kitai pagalbą užkirsti kelią Bendrijos ir nacionalinių muitų teisės aktų nuostatų pažeidimams, juos išaiškinti, tirti ir persekioti bei bausti asmenis už šiuos pažeidimus. Šios Konvencijos parengimą sąlygojo šios prielaidos: didėjantys neteisėtos tarptautinės prekybos mastai, keliantys rimtą grėsmę visuomenės sveikatai, moralei ir saugumui; tarpvalstybinio bendradarbiavimo efektyvumas kovojant su teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimais; o taip pat būtinybė nustatyti procedūras, kurias taikant, muitinės administracijos galėtų veikti kartu ir keistis duomenimis, susijusiais su neteisėta prekyba. Po svarstymo Komiteto nariai įstatymo projektui pritarė.

Antrąjį darbotvarkės klausimą – Įstatymo dėl 1996 m. tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, ratifikavimo projektą Nr. IXP-3190 ES pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclov Stankevič ir Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis. Įstatymo projektu buvo siūlyta ratifikuoti 1996 metų tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra. Šia Konvencija reglamentuojami teisiniai santykiai, kylantys dėl žalos, susijusios su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, užtikrinant geresnę nukentėjusiųjų nuo tokios žalos asmenų apsaugą. Šiuo metu Konvencija yra neįsigaliojusi, o jos įgyvendinimo tvarka dar tik rengiama. Po svarstymo Komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos ir Lietuvos laivų savininkų asociacijos nuomonę, nutarė įstatymo ratifikavimo projektą atidėti vėlesniam laikui. 

Trečiąjį darbotvarkės klausimą – Įstatymo dėl Valstybių, dalyvaujančių Daugianacionalinėje nuolatinės parengties greitojo reagavimo brigadoje Jungtinių Tautų operacijoms, susitarimo dėl jų pajėgų statuso ratifikavimo projektą Nr. IXP-3191 pristatė Komiteto išvadų rengėjas Jonas Čekuolis ir Krašto apsaugo viceministras Povilas Malakauskas. Teikiamo teisės akto projekto tikslas – ratifikuoti Valstybių, dalyvaujančių Daugianacionalinėje nuolatinės parengties greitojo reagavimo brigadoje Jungtinių Tautų operacijoms, susitarimą dėl jų pajėgų statuso. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, sudarydama tarpusavio supratimo memorandumą su Jungtinėmis Tautomis, priskyrė tam tikras Lietuvos karines pajėgas Jungtinių Tautų nuolatinės parengties pajėgų sistemai. 2002 metų gegužės 22 dieną Krašto apsaugos ministras pasirašė Ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo steigiant Daugianacionalinę nuolatinės parengties pajėgų greitojo reagavimo brigadą Jungtinių Tautų operacijoms, Siekdama įgyvendinti pilnateisės narės teises ir pareigas, Krašto apsaugos ministerija 2002 metų gruodžio 11 dieną prisijungė prie memorandumo dėl Daugianacionalinės nuolatinės parengties pajėgų greitojo reagavimo brigados Jungtinių Tautų operacijoms veiklos, finansavimo, administravimo ir statuso, kuris nustato brigados panaudojimo sąlygas, organizavimą, apmokymą ir kitus organizacinius aspektus. Komiteto nariai įstatymo projektui po svarstymo vienbalsiai pritarė.

Ketvirtąjį darbotvarkės klausimą – Diplomatinės tarnybos įstatymo 47 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-3234 pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vytenis Povilas Andriukaitis. Šio įstatymo projekto tikslas – suderinti Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo projekto nuostatomis. Teikiamo projekto pataisomis siekiama nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, išrinkti į Europos Parlamentą, kaip ir Lietuvos Seimo nariai, turėtų teisę gauti diplomatinį pasą. Taip Lietuvos Respublikos piliečiams, išrinktiems į Europos Parlamentą, būtų garantuotos tokios pačios galimybės, kaip ir išrinktiems į Lietuvos Respublikos Seimą. Komiteto nariai įstatymo projektui po svarstymo vienbalsiai pritarė.            

 




Naujausi pakeitimai - 2004 02 23.
Salvinija Jurėnaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Užsienio reikalų komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas