Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko pavaduotojo Vytenio Povilo Andriukaičio kalba Laisvės gynėjų dienos paminėjime Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. sausio 13 d.

Mieli Laisvės gynėjų dienos paminėjimo dalyviai,

J.E. Respublikos Prezidente,

Ministre Pirmininke,

Ekscelencijos ambasadoriai,

Seimo nariai,

Ponios ir ponai,

Ruošdamasis šios dienos pasisakymui, pats nustebau nuo skaičių sąskambio - 13-ą kartą minime Sausio 13-ją. Nesu prietaringas, netikiu skaičių magija, bet šių 13-ųjų Laisvės gynėjų dienos - Sausio 13-osios metinių proga šiam prasmingam skaičiaus 13 sąskambiui taip ir norisi surasti naujų, dar neišsemtų aspektų taip neseniai įvykusios dramatiškos Laisvės gynimo dienos įprasminimui. Norisi surasti ir naujų palinkėjimų sau ir visiems, palinkėjimus, kurie išplauktų iš mūsų apgintosios Laisvės dienos - Laisvės dienos mums, Lietuvai, Laisvės dienos mūsų kaimynams, Laisvės dienos Europos vienijimuisi.

Reti sutapimai – 1983-jų metų sausio 13-ją Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Estijos, Latvijos ir Lietuvos laisvės.

1991-jų sausio 13-ją mes apgynėme “mūsų ir jūsų” – Lietuvos ir kaimynų laisvę.

Po 13 metų – mes įstojame į Europos Sąjungą. 2004-jų gegužės 1-ją neatpažįstamai pasikeis Europa. Europos Sąjungos plėtra ir Europos vienijimasis įgys visai kitą turinį. Europa vienijasi, kas siektų taikos, demokratijos, teisingumo, solidarumo, tiek čia, tiek ir visame pasaulyje. Ji vienijasi tam, kad liktų atvira tautų nepriklausomybei, kultūrų įvairovei, mokslo ir socialinei pažangai, tam, kad galėtų padėti silpnesniems ir vargingesniems.

Gerbiami Laisvės gynėjų dienos paminėjimo dalyviai,

Europoje plačiau žinoma 1990-jų spalio 3 diena, kai griuvo Berlyno siena. Bet Berlyno sienos griuvimas reiškė “šaltojo karo” pabaigą, bei naujų santykių tarp totalitarinės TSRS ir Europos Bendrijos šalių pradžią. Ir jeigu liktų tik tai, jei nebūtų 1990-jų kovo 11-osios ir 1991-jų sausio 13-osios, vargu ar šį pavasarį išauštų Europos vienijimosi diena. “Šaltojo karo” epochos pabaigos neužteko. Reikėjo ir TSRS totalitarinės sistemos griūties. Būtent čia, Lietuvoje, kovo 11-oji pradėjo šį procesą, o Sausio 13-oji jį užbaigė ir apgynė laisvę. Sausio 13-oji atvėrė duris demokratijai ir pažangai, Europos Sąjungos plėtrai ir naujoms žemyno perspektyvoms.

Prieš 13 metų mes patys dar gerai nesuvokėme, kokios naujos perspektyvos atsiveria Lietuvai ir mūsų kaimynams. Dar ir dabar akyse stovi tos kraupios okupantų atakos akimirkos S.Konarskio gatvėje Vilniuje, užgrobiant Radijo ir televizijos pastatą. Mes, beginkliai, iš visų sielos gelmių skanduojantys okupantams atsigręžti į žmogiškąsias vertybes. Staiga virš galvų zvimbiančios kulkos, kurtinantys sprogimų garsai, bet jie lyg nutolę ir tampa tarsi nerealūs. O realybėje - Laisvė ir Žmogiškumas, mūsų milijonų solidarumas ir beginklio pasipriešinimo jėga. Tada visa tai tarsi buvo skirta mums patiems apsiginti. Dabar suprantu, jog tai buvo skirta ir besikeičiančios Europos ateičiai. Tam, kad šiandien, 2004-siais, būtume laisvi ir tvirti demokratinių Europos tautų šeimoje, lygūs ir lygiaverčiai, išpažįstantys tas pačias vertybes, trokštantys tų pačių permainų vardan taikos ir socialinės pažangos.

Vardan to žuvo ir pirmieji laisvi, anot Justino Marcinkevičiaus, laisvos Lietuvos 14 piliečių. Pagarba jiems ne tik Lietuvos piliečių vardu. Pagarba jiems visų pažangių europiečių vardu. Kalbu šiandien ne tik kaip tremtinių šeimos vaikas, ar disidentinio sąjūdžio dalyvis, nors taip lėmė likimas. Kalbu ir kaip žmogus, norintis palinkėti sau ir kitiems, kad daugiau niekada negrįžtų tie laikai. Kad kitose kartose jau niekad nebūtų nei tremtinių, nei politinių kalinių, nei disidentų, nei žūstančiųjų už laisvę. Kad nepersekiotų Tėvynės šios negandos. Kad laisvė ir lygiateisiškumas visada gyvuotų tarp tautų. Kad ir Lietuvoje gyventų laisvi, laisvę mylintys, demokratijos pagrindu pažangą, taiką ir teisingumą kuriantys žmonės. Žmonės, pašaukti puoselėti tas pamatines besivienijančios Europos vertybes, be kurių jau nebus įmanoma įsivaizduoti tolesnės mūsų ir kitų tautybių valstybių raidos. Tai sunkus ir atsakingas darbas. Tai kilnus uždavinys. Bet jis vertas Sausio 13-osios aukos ir atminimo.

Gerbiamieji Seimo ir Vyriausybės nariai,

vakar Seime įvyko konferencija, kurioje buvo nagrinėjamas Lietuvos istorinės raidos įprasminimas sostinėje. Konferencijoje buvo dar kartą pabrėžta būtinybė įprasminti Sausio 13-ąją memorialu prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų. Juk buvo paskelbtas ir konkursas, yra jau ir projektas. Belieka tik įgyvendinti. Ištarkime visi šiandien “taip” šiam projektui ir įgyvendinkime jį šiais metais. Tam reikia ne tiek daug lėšų. Žymiai daugiau reikia politinės mūsų visų valios.

Dėkoju už dėmesį.




Naujausi pakeitimai - 2004 02 19.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. komandiruočių ir kelionių statistika  >   Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS  >   Pranešimai, kalbos  >   2004

LR Seimas