Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko pavaduotojo Vytenio Povilo Andriukaičio kalba pristatant Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo programą Spaudos atgavimas Europos kontekste

Nuoširdžiai sveikinu susirinkusius kultūros, švietimo, žiniasklaidos darbuotojus, politikus, - visus, kurie buvote pakviesti į spaudos atgavimo 100-mečio minėjimo programos pristatymą Seime. Jūsų dėka programa buvo ne tik kuriama, ji bus skleidžiama ir įgyvendinama.

Seimo nutarimas, 2004-uosius paskelbiant Kalbos ir knygos metais, buvo grindžiamas atitinkamais argumentais, pirmiausia įvertinant lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo reikšmę tautos atgimimui, lietuvių visuomeninės viešosios minties plėtojimui ir brandai, galiausiai - valstybingumo atkūrimui ir kultūros pažangai. Tuo atkreipiame dėmesį į kultūros ir politikos tradicijų ištakas, į mūsų nacionalinį savitumą, į mūsų pirmtakų atkaklumą.

Šiandien susirinkome parodyti bent fragmentiškai, ką turėtumėme nuveikti, kad savo istoriniu išskirtinumu ne tik galėtumėme didžiuotis, bet ir formuoti dar tvirtesnį, šiuolaikiškai klojamą istorinį pamatą, kuris mums padėtų būti lygiaverčiais atsiveriančioje Europos Sąjungoje.

Knygnešystė buvo išskirtinis reiškinys Europoje. Knygnešiai padėjo, iš Mažosios Lietuvos gabendami raštijos paminklus nelegaliu būdu, priešintis caro režimui. Imperija norėjo suniveliuoti lietuvišką žodį iki graždankos ir apskritai supaprastinti istorinį požiūrį į baltų kilmę ir kultūrinę raidą. Žemyne lietuvybė ne tik išliko; ji išliko susieta su lotyniškąja Europos kultūra.

Supratome, kad yra svarbu spaudos atgavimą paminėti ne vienadiene gegužės 7-osios akcija, pavyzdžiui, sušaukiant iškilmingą Seimo posėdį Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Taip - be abejo - bus padaryta. Dar svarbiau pasėti brandesnį pasididžiavimo nacionaline praeitimi, pasitikėjimo ateitimi, gilesnių europietiškų tradicijų grūdą mūsų visuomenėje; tad spaudos atgavimo 100-metį įvertinome kaip gyvybingą iššūkį mūsų mokytojams, mokslotyrininkams, žurnalistams, leidėjams, politikams bei valstybės tarnautojams.

Štai kodėl Seimo nutarimu buvome įpareigoję valstybinę komisiją parengti minėjimų programą, kuri įvertino visuomeninių organizacijų, mokslininkų, politikų, valstybės pareigūnų, žiniasklaidos darbuotojų regioninio ir nacionalinio masto pasiūlymus. Dabar yra svarbu paskatinti, inicijuoti, tarpininkauti arba sudaryti galimybes minėti šią sukaktį įvairiais įgyvendinamais sumanymais sostinėje ir apskrityse, taip pat ir užsienyje. Jeigu mūsų visuomenė, - ypač Lietuvos lyderiai naujojoje Europoje tvirčiau remsis istorinių ištakų pamatu, - taip, kaip buvo būdinga natūraliai tradicijas žinojusiems pirmtakams, tada tikrai mūsų politinės kultūros raida bus nuoseklesnė. Būtent tada ir naujosios kartos lietuviai gebės vadovautis nacionalinėmis vertybėmis taip, kad tautos interesus ir garbę skirtų nuo asmeninių ambicijų.

32-ojoje UNESCO Generalinės konferencijos sesijoje spaudos atgavimo 100-metis buvo įtrauktas į 2004–2005 metų svarbių sukakčių kalendorių. Vadinas, civilizuotas, demokratinis pasaulis sureikšmina tai, kuo parodomas mūsų tautos tapatumas. Tapatumas pirmiausia sietinas su kalba ir lituanistika plačiąja — kultūros prasme. Norime, kad mūsų kalba kaip lygiavertė skambėtų Europos Parlamente — ir taip jau yra, o nuo 2004-ųjų, po Europos Parlamento rinkimų mūsų politikai kalbės Strasbūro ir Briuselio tribūnose lietuviškai. Kita vertus, čia, Lietuvoje, niekas kitas, tik mes patys turime oriai puoselėti, toliau tvarkyti ir plėtoti gimtąją kalbą: vartojimo prasme ji turi turėti visas šiuolaikiškų technologijų galimybes.

Tikiu, kad spaudos atgavimo minėjimo Programos įgyvendinimo sėkmę lems visuomenės angažuotumas, finansinė valstybės bei nevyriausybinių organizacijų parama ir naujos iniciatyvos, kuriomis programą būtų galima plėsti. Viena vertus, rūpinkimės paveldu, nepalikime jo tik kaimyninėms tautoms, tarsi dalis jo būtų ne mūsų; šis rūpestis - tai ne tik įstatymų leidėjų ar Vyriausybės prievolė, bet pirmiausia - savivaldybių rūpestis - kaip įprasminti istorinį atminimą tinkamais ženklais, kaip neužgožti ir neiškreipti kultūrinio paveldo charakteristikos sostinėje bei kituose miestuose. Jurgis Bielinis, Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Gabrielė Petkevičaitė, Petras Vileišis, Felicija Povickaitė-Bortkevičienė, kiti veikėjai aukojo sveikatą ir asmeninį turtą Lietuvos atgimimui. Jis atėjo sulig XXI amžiumi, o mes vis dar nedrąsūs…Tad kita vertus - būkime pagaliau drąsesni ir energingesni naujausiomis istorijos, kalbotyros, knygotyros tyrinėjimų temomis, kurios aktualios šiais laikais, sudarykime galimybę jas atskleisti moderniai - būtent tai mums atvers platesnę erdvę Europoje.

Seimo vadovybės vardu dėkoju komisijai, sudariusiai Spaudos atgavimo 100-mečio programą ir nuoširdžiai linkiu sėkmės ne tik ją pristatant, bet ypač - ją įgyvendinant!




Naujausi pakeitimai - 2004 02 19.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. komandiruočių ir kelionių statistika  >   Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS  >   Pranešimai, kalbos  >   2004

LR Seimas