Lietuvos Respublikos Seimas

Sėkmingas Konvento finišas

Beveik pusantrų metų Briuselyje posėdžiavęs Konventas dėl Europos Sąjungos (ES) ateities baigė savo darbą. Šiandien galime drąsiai sakyti – tai buvo sėkmingas eksperimentas. Visų pirma tai pirmas kartas, kai stojančios valstybės turėjo progą lygiais pagrindais kartu su Sąjungos senbuvėmis dalyvauti diskusijoje, o ne stebėti ją iš šalies. Šį egzaminą būsimosios ES narės išlaikė puikiai. Stojančios valstybės į debatus dėl ES ateities įsijungė kaip lygiavertės partnerės. Tai plėtros sėkmės įrodymas. Pasirodo, dvidešimt penkis narius turinti Sąjunga gali puikiai veikti.

Antra, Konvento parengtas ES Konstitucinės sutarties projektas – solidus bei pažangus dokumentas. Išsiplėtusiai ir besivienijančiai Sąjungai Konstitucinės sutarties reikia. Dėka reformų, dėl kurių sutarta Konvente, Sąjunga turėtų tapti demokratiškesnė bei efektyvesnė. Iš valstybių narių bei stojančių valstybių, taip pat ir Europos Parlamento bei Europos Komisijos atstovų sudarytas Konventas per pusantrų metų sugebėjo atsakyti į Lakeno deklaracijoje dėl ES ateities iškeltus klausimus bei rasti kompromisus net sudėtingiausiais klausimais. Nors dar tik prieš puse metų nebuvo aišku ar Konventas baigs savo darbą sėkmingai.

ES Konstitucinės sutarties projektas

ES Konstitucinė sutarties projektą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje išdėstyti pagrindiniai ES funkcionavimo principai. Antroji dalis – ES Pagrindinių teisių chartija. Trečioje dalyje detalizuojamas ES politikų įgyvendinimas. Ketvirtoji dalis – bendrosios ir baigiamosios nuostatos. Iš viso Konstitucinės sutarties projekte yra 460 straipsnių. Sutartis taip pat papildyta ir keletu protokolų – dėl subsidiarumo kontrolės, dėl nacionalinių parlamentų vaidmens, dėl piliečių atstovavimo Europos Parlamente ir balsų skaičiavimo Taryboje, dėl Eurogrupės (euro valiutos) ir dėl Euratomo sutarties papildymo.

Konventas ir tarpvyriausybinė konferencija

Konvento parengtas ES Konstitucinės sutarties projektas dar gali būti taisomas. Galutinius sprendimus dėl ES ateities priims spalio mėnesį prasidėsianti tarpvyriausybinė konferencija, kurioje lygiomis teisėmis dalyvaus ir Lietuvos atstovai. Nors ES valstybių narių bei stojančių šalių vadovai dokumentą įvertino teigiamai, galima spėti, jog debatai dėl institucinės sąrangos ar kvalifikuotos daugumos balsavimo rudenį bus atnaujinti. Salonikų Vadovų Tarybos išvadose teigiama, jog Konvento parengtas Konstitucinės sutarties projektas yra “geras pagrindas pradėti tarpvyriausybinę konferenciją”.

Nemažai žymių Europos politikų paragino valstybių vadovus tarpvyriausybinėje konferencijoje iš naujo nepradėti plačios diskusijos dėl naujosios sutarties. Galima prisijungti prie šio raginimo. Konstitucinės sutarties projektas – kompromisų rezultatas. Gal būt su tam tikrais minimaliais pataisymais institucinėje dalyje, tarpvyriausybinėje konferencijoje būsimosios sutarties projektui, kurį pateikė Konventas, galėtų būti pritarta. Projektą gal būt galima patobulinti, bet labai lengva jį ir sugadinti.

Konvento laimėjimai

Konventas sprendė uždavinius, kurie ES susikaupė per 30-35 metus. ES priiminėjo naujas nares ir rašė naujas sutartis. Tiek Romos sutartis, tiek Mastrichto, tiek Amsterdamo, tiek Nicos – jos pasidarė painios, sunkiai skaitomos bei suprantamos. Atėjo laikas, kai jas reikėjo apjungti į vieną, aiškesnę, suprantamesnę, numatančią paprastesnes teisės aktų priėmimo procedūras, sutartį. Tai Konventas ir padarė. Be to, ES naudojo labai daug įvairių teisinių instrumentų formų sutartims realizuoti. Apjungus sutartis į vieną – iš daugybės teisinių instrumentų liko tik šeši. Visiems dėlto geriau – ir verslui, ir žmonėms.

ES formavosi laipsniškai ir susidarė keista padėtis, kad ES – tai ne vieninga tarptautinė organizacija, o net trys bendrijos. Konventas pasiūlė ES suteikti juridines teises ir laikyti ES viena tarptautine organizacija. Dabar Pasaulio Prekybos Organizacijoje ES galės kalbėti stipresniu balsu ir nusverti JAV dominavimą.

Per pastaruosius 30 metų susidarė tokia situacija, kad ES tik specialistai galėjo pasakyti, kas už ką atsako. Konventas reglamentavo ES kompetencijas aiškiai, ir dabar žmogus, paėmęs į rankas Konstituciją, pamatys tai aiškiai suformuluotuose straipsniuose. Pirmą kartą mes, būsimi ES piliečiai, turėsime aiškiai surašytas mūsų teises ir pareigas ES lygiu ir galėsim gintis nuo “Briuselio biurokratų” – pagrindinių teisių chartija tampa teisiškai privaloma.

Mums reikia efektyvesnės Europos, štai kodėl Konvente diskutuota, kaip sustiprinti Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir ES Tarybą, o taip pat kaip sustiprinti nacionalinių parlamentų įtaką, kad, reikalui esant, galėtumėme apsaugoti savo interesus. Juk ES – tai tautų, valstybių ir piliečių sąjunga, o ne supervalstybė ar centralizuota biurokratų organizacija. Be to, 25 valstybių sąjunga su muitų sąjunga, Šengeno erdve, keturiomis judėjimo laisvėmis bei eurozona – jau nebe ta sąjunga, kuri buvo prieš 50 metų. Štai kodėl numatyta ir išstojimo iš ES galimybė su aiškiomis taisyklėmis, kad vieni kietiems per daug žalos išstodami nepadarytumėme.

Pirmą kartą Konventas įtvirtino ir ES piliečių iniciatyvos, sumanymų, peticijų teisę. Sustiprinti ir bendradarbiavimo bei koordinavimo mechanizmai tarp atskirų valstybių ir atskirų ES politikų sričių.

Tad per 16 Konvento veiklos mėnesių išspręsta daugybė per pastaruosius 30 metų susikaupusių uždavinių. Tai - tikrai laimėjimas, žinant, kad dalyvavo 28 šalys su labai skirtinga patirtimi ir interesais. Visi liko truputį nepatenkinti: ir dideli, ir maži. Vadinasi, rezultatas geras. Visos šios reformos - didelis Konvento laimėjimas. Tai svarbu visai Europai, tai svarbu ir Lietuvai. Tik tokiu keliu einant ES gali tapti demokratiškesnė bei efektyvesnė. Konvento laimėjimų sąraše – ne vien reformos. Reikia atkreipti dėmesį į ambicingą ES tikslų sąrašą. Konstitucinės sutarties projekte teigiama, jog ES turi siekti socialinio teisingumo, visuotinio užimtumo, socialinio progreso, socialines rinkos ekonomikos. Tai ilgalaikiai tikslai, galintys sustiprinti ir ES socialinės rinkos ekonomikos raidą.

Konstitucinėje sutartyje aiškiai įtvirtintas solidarumo tarp valstybių principas. Tai naudinga Lietuvai. Pavyzdžiui, finansinio solidarumo principas minimas vidaus reikalų ir teisingumo srityje. Tai labai svarbu Lietuvai, kuri saugos penktadalį ES Rytinės sienos.

Institucinė reforma

Sunkiausia Konvente buvo sutarti dėl institucinės reformos. Galutinis kompromisas – sunkių derybų rezultatas. Nusileisti turėjo visos valstybės - tiek mažos, tiek didelės. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad išsiplėtusioje ES “didelės” ir “mažos” valstybės bus traktuojamos kitaip. Iš esmės, neliks “didelių” valstybių. ES bus apie 450 mln. gyventojų, todėl 80 mln. vokiečių jau nesudarys tos daugumos, kokią turėjo, kai Europos Bendriją sudarė šešios, ar penkiolika valstybių. Tad tenka kalbėti ne apie “didelės” ar “mažos”, bet apie kiekvienos valstybės nacionalinius interesus. Štai kodėl Konvente dirbus 28 šalims, labiausiai ryškūs buvo ne valstybių dydžiai, bet interesai. Pasitvirtino taisyklė – kompromisas pasiekiamas, kai visi suvokia bendrus tikslus ir daro nuolaidas. Kaip sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras J.Fisheris – “mes susitikome tilto viduryje”.

Lietuvos pozicija buvo aiškiai suformuluota trijose Seimo rezoliucijose dėl ES ateities bei Vyriausybės nuostatose dėl institucinės reformos. Galutiniame Konstitucinės sutarties projekte atspindėta nemaža dalis šiuose dokumentuose įtvirtintų principų. Lietuvos delegacija kartu su kitų mažesniųjų valstybių atstovais aktyviai siekė, jog būtų išsaugotas Nicos kompromisas dėl institucinės reformos. Tai, jog iki 2009 metų galios Nicos susitarimai – nemažas laimėjimas. Tarpvyriausybinėje konferencijoje galima siekti, jog šis pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas, pavyzdžiui, sudarant galimybes visoms naujosioms narėms pirmininkauti Sąjungai.

Nors po 2009 metų, kaip numatyta Konvento parengtame projekte, ES institucijos bus reformuojamos, lygybės tarp valstybių principas, kuris mums yra labai svarbus, išlieka. Mes ir toliau turėsime savo atstovą Europos Komisijoje, išlieka lygiateisė valstybių rotacija pirmininkaujant įvairioms ministrų Taryboms.

Kompromisas dėl Komisijos sudėties – įdomus. Kiekviena valstybė išsaugo savo atstovą Komisijoje, tačiau tik dalis jų turės balso teisę. Valstybės, kurių komisarai gali balsuoti, keisis rotacijos būdu. Tai, jog iš esmės galima tokia situacija kai Lietuva turės balsuojanti komisarą, o Prancūzija ne, yra šiokia tokia revoliucija. Įvertinant tai, jog Komisija gina bendrą europinį interesą, šis kompromisas yra priimtinas.

Konvente nepavyko sutarti dėl esamos pirmininkavimo Europos Vadovų Tarybai tvarkos išsaugojimo. Tiesa, rotacijos principas išlieka pirmininkaujant visoms ministrų Taryboms, išskyrus Užsienio reikalų Tarybą, kuriai pirmininkaus ES užsienio reikalų ministras. Nuolatinio Vadovų Tarybos pirmininko pareigybė nėra kritikuotina savaime, tačiau, kad išvengti nesusipratimų ir funkcijų dubliavimo, buvo labai aiškiai apibrėžtos naujojo pirmininko funkcijos.

Lietuvos atstovai Konvente siekė, jog reformuojant ES institucijas būtų išsaugota institucinė pusiausvyra ir griežtai pasisakė prieš naujų institucijų steigimą. Lietuvos ir daugelio kitų valstybių kritikuotos Tautų Kongreso idėjos Konvento Prezidiumui teko atsisakyti. Galutiniame Konstitucinės sutarties projekte išliko siūlymas institucionalizuoti Europos Vadovų Tarybą, tačiau institucinė pusiausvyra tikėtina liko nepažeista.

Mes neturėtume baimintis, jog kai kuriose srityse ketinama plėsti kvalifikuotos daugumos balsavimą, Lietuvai ypač jautrių sričių šiame sąraše nėra. Be to, išsiplėtusioje Sąjungoje vienbalsiai priimti sprendimus bus gana sudėtinga. Kvalifikuotos daugumos balsavimo taikymas užkerta kelia valstybėms piktnaudžiauti galimybe blokuoti sprendimą ir skatina ieškoti kompromiso. Tiesa, Konstitucinės sutarties projekte siūloma nauja QMV skaičiavimo tvarka kritikuotina. Mažesniųjų valstybių svoris priimant ar blokuojant sprendimus šiek tiek sumažėja. Tuo tarpu, keturios valstybės – Vokietija, Prancūzija, Italija bei Didžioji Britanija šiek tiek pagerino savo padėtį, palyginus su Nicos sutartimi. Šioje sutartyje nustatyta balsų Taryboje skaičiavimo tvarka Lietuvai buvo kiek palankesnė. Bet ir nauja tvarka leidžia prognozuoti, kad pasiekti bendrų sprendimų vien tik didesnėms valstybėms nebus taip paprasta.

Konventas kaip metodas

Konventas, kaip metodas – pasiteisino. Šiandien turime Konstitucinės sutarties projektą, kuris patenkina visus. Konvento sudėtis sudarė palankias sąlygas ieškoti plataus sutarimo. Po Konstitucinės sutarties projektu yra ir valstybių vyriausybių ir nacionalinių parlamentų, taip pat Europos Parlamento bei Europos Komisijos atstovų parašai. Konvento metodas į diskusiją leidžia įtraukti ir įvairius visuomenės sluoksnius. ES ateities diskusijoje dalyvavo jaunimo atstovai, akademinė bendruomenė, profesinės sąjungos. To anksčiau nebuvo. Tai, jog ir ateityje svarbiais ES raidos klausimais bus šaukiamas Konventas – svarbi inovacija. Akivaizdu, jog Konvento darbo metodai leidžia užtikrinti atvirą ir skaidrų konstitucinės raidos procesą.

Konstitucinės sutarties ratifikavimas

Naujosios ES Konstitucinės sutarties santykis su mūsų Konstitucija neturėtų būti probleminis. Tai dviejų skirtingų lygių konstitucijos. ES Konstitucinė sutartis reguliuoja santykius ES lygyje, tuo tarpu mūsų Konstitucija – nacionaliniame lygyje. Ir mūsų Konstitucija yra pagrindų pagrindas, o ne atvirkščiai. Prieštaravimų tarp šių dviejų dokumentų nėra ir negali būti.

Ar Lietuvoje bus rengiamas referendumas dėl ES Konstitucinės sutarties dar anksti pasakyti. Tai iš dalies priklausys nuo bendrų tendencijų Europoje. Jei dauguma valstybių nuspręstų rengti referendumus, taip elgtis matyt reikėtų ir mums. Vis tik nesu nacionalinio referendumo šalininkas. Žymiai geresnė idėja yra rengti referendumą. Visos Europos mastu ir pagal ES taisykles, o ne pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus. Tai būtų lyg konsultacinis visų europiečių plebiscitas ir iš tiesų simbolinis žingsnis. Juk pirmą kartą visos 25 šalys taptų tuo pačiu metu naujos Konstitucinės sutarties signatarėmis.

Tiesa, nepriklausomai nuo to, ar kitais metais bus rengiamas referendumas ir koks jis bus, visuomenės informavimo kampanija yra būtina. Šiandien jau turime ES Konstitucinės sutarties projekto vertimą į lietuvių kalbą. Artimiausiu metu Lietuvoje dėl šio dokumento reikėtų pradėti platesnę diskusiją. Įvairios visuomenės grupės turėtų įsijungti į debatus formuojant Lietuvos poziciją tarpvyriausybinėje konferencijoje. Prieš pora savaičių Lietuvos jaunimas jau įsitraukė į šį procesą.




Naujausi pakeitimai - 2004 02 19.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. komandiruočių ir kelionių statistika  >   Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS  >   Pranešimai, kalbos  >   2003

LR Seimas