Lietuvos Respublikos Seimas

Diskusija dėl ES Konstitucinės sutarties projekto Rugsėjo 5-7 d., Tamošava TEZĖS

 Konventas dėl Europos ateities darbą baigė 2003 m. liepos 10 dieną. Pusantrų metų darbo rezultatas – Europos Sąjungos (ES) Konstitucinės sutarties projektas. Jis bus pateiktas 2003 m. spalio 4 d. prasidėsiančiai tarpvyriausybinei konferencijai, kuri priims galutinius sprendimus dėl ES ateities. Nuo 2002 metų vasario 28 dienos įvyko 26 plenariniai Konvento posėdžiai, savo išvadas pateikė 11 darbo grupių.

 Konventas – sėkmingas eksperimentas. Tai pirmas kartas, kai stojančios valstybės turėjo progą lygiais pagrindais kartu su Sąjungos senbuvėmis dalyvauti diskusijoje, o ne stebėti ją iš šalies. Stojančios valstybės į debatus dėl ES ateities įsijungė kaip lygiavertės partnerės. Tai plėtros sėkmės įrodymas. Pasirodo dvidešimt penkis narius turinti Sąjunga gali puikiai veikti.

 Konvento parengtas ES Konstitucinės sutarties projektas – solidus bei pažangus dokumentas. Išsiplėtusiai Sąjungai Konstitucinės sutarties reikia. Dėka reformų, dėl kurių sutarta Konvente, Sąjunga turėtų tapti demokratiškesnė bei efektyvesnė. Iš valstybių narių bei stojančių valstybių, taip Europos Parlamento ir Europos Komisijos atstovų sudarytas Konventas per pusantrų metų sugebėjo atsakyti į Lakeno deklaracijoje dėl ES ateities iškeltus klausimus bei rasti kompromisus sudėtingiausiais klausimais.

 Konstitucinės sutarties projektas viename dokumente apjungia dabar galiojančias Europos Sąjungos ir Europos Bendrijos steigimo sutartis ir panaikina „3 ramsčių“ sistemą. Projektą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje išdėstyti pagrindiniai ES funkcionavimo principai. Antroji dalis – ES Pagrindinių teisių chartija. Trečioje dalyje detalizuojamas ES politikų įgyvendinimas. Ketvirtoji dalis – bendrosios ir baigiamosios nuostatos. Iš viso Konstitucinės sutarties projekte yra 460 straipsnių. Sutartis taip pat papildyta ir keletu protokolų – dėl subsidiarumo kontrolės, dėl nacionalinių parlamentų vaidmens, dėl piliečių atstovavimo Europos Parlamente ir balsų skaičiavimo Taryboje, dėl eurogrupės ir dėl Euratom sutarties papildymo.

 Konvento parengtas ES Konstitucinės sutarties projektas dar gali būti taisomas. Galutinius sprendimus dėl ES ateities priims spalio mėnesį prasidėsianti tarpvyriausybinė konferencija, kurioje lygiom teisėm dalyvaus ir Lietuvos atstovai. Nors ES valstybių narių bei stojančių šalių vadovai dokumentą įvertino teigiamai, galima spėti, jog debatai dėl institucinės sąrangos ar kvalifikuotos daugumos balsavimo rudenį bus atnaujinti.

 Nemažai žymių Europos politikų paragino valstybių vadovus tarpvyriausybinėje konferencijoje iš naujo nepradėti plačios diskusijos dėl naujosios sutarties. Galima prisijungti prie šio raginimo. Konstitucinės sutarties projektas – kompromisų rezultatas. Gal būt su tam tikrais minimaliais pataisymais institucinėje dalyje, tarpvyriausybinėje konferencijoje būsimosios sutarties projektui, kurį pateikė Konventas, galėtų būti pritarta. Projektą gal būt galima patobulinti, bet labai lengva jį ir sugadinti.

 Galima paminėti keletą esminių pakeitimų, kurie yra svarbūs sėkmingam tolimesniam ES vystymuisi:

- Europos Bendrijų ir ES steigimo sutartys apjungtos į vieną dokumentą;

- supaprastintos teisės aktų priėmimo procedūros;

- sumažintas teisės aktų skaičius (nuo 15 iki 6);

- apibrėžtas ES teisinis statusas, dabar, pavyzdžiui, ES galės prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos;

- įsteigta ES užsienio reikalų ministro pareigybė, tikėtina padėsianti Europai sukurti ambicingesnę bendrąją užsienio ir saugumo politiką;

- aiškiau reglamentuotos Sąjungos kompetencijos;

- ES Pagrindinių teisių chartija bus ne tik teisiškai privaloma – ji tampa II Konstitucinės sutarties dalimi. Tai ES piliečiams leis geriau ginti savo teises europiniame lygyje;

- išplečiamas Europos Parlamento dalyvavimas teisės aktų priėmime. Nuo šiol Europos Parlamento dalyvavimas sprendimų priėmime tampa “norma”. “Bendro sprendimo procedūra”, kai Taryba kartu su Europos Parlamentu priima sprendimą pervadinama į “teisėkūros procedūrą” ir bus taikoma daugumoje sričių;

- didėja nacionalinių parlamentų vaidmuo Sąjungos politikoje, nacionaliniai parlamentai yra įtraukiami į subsidiarumo kontrolę ir galės išsakyti savo nuomonę dėl visų ES priimamų teisės aktų, dar prieš jiems įsigaliojant. Nacionaliniams parlamentams turės būti siunčiami Komisijos parengti teisės aktų projektai, taip pat Tarybos darbotvarkės, protokolai bei sprendimai, metinės Komisijos darbų programos bei Audito Rūmų ataskaitos. Nacionaliniai parlamentai taip pat įtraukiami į Europolo bei Eurojusto veiklos stebėjimą;

- stiprinamas bendradarbiavimas vidaus reikalų ir teisingumo srityje;

- numatyta išstojimo iš ES galimybė;

- stiprinamas šalių narių ekonominių politikų koordinavimas;

- įtvirtinta peticijos teisė, milijonas Sąjungos piliečių galės kreiptis į Komisiją su teisės akto pasiūlymu.

Šios reformos - didelis Konvento laimėjimas. Tai svarbu visai Europai, tai svarbu ir Lietuvai. Tik tokiu keliu einant ES gali tapti demokratiškesnė bei efektyvesnė.

 Konvento laimėjimų sąraše – ne vien reformos. Reikia atkreipti dėmesį į ambicingą ES tikslų sąrašą. Konstitucinės sutarties projekte teigiama, jog ES turi siekti socialinio teisingumo, visuotinio užimtumo, socialinio progreso, socialines rinkos ekonomikos. Konstitucinėje sutartyje aiškiai įtvirtintas solidarumo tarp valstybių principas. Tai naudinga Lietuvai. Pavyzdžiui, finansinio solidarumo principas minimas vidaus reikalų ir teisingumo srityje. Tai labai svarbu Lietuvai, kuri saugos penktadalį ES Rytinės sienos.

 Sunkiausia Konvente buvo sutarti dėl institucinės reformos. Galutinis kompromisas – sunkių derybų rezultatas. Nusileisti turėjo visos valstybės - tiek mažos, tiek didelės. Kaip sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras J.Fisheris – “mes susitikome tilto viduryje”.

 Lietuvos pozicija buvo aiškiai suformuluota trijose Seimo rezoliucijose dėl ES ateities bei Vyriausybės nuostatose dėl institucinės reformos. Galutiniame Konstitucinės sutarties projekte atspindėta nemaža dalis šiuose dokumentuose įtvirtintų principų.

 Lietuvos delegacija kartu su kitų mažesniųjų valstybių atstovais aktyviai siekė, jog būtų išsaugotas Nicos kompromisas dėl institucinės reformos. Tai, jog iki 2009 metų galios Nicos susitarimai – nemažas laimėjimas.

 Nors po 2009 metų, kaip numatyta Konvento parengtame projekte, ES institucijos bus reformuojamos, lygybės tarp valstybių principas, kuris mums yra labai svarbus, išlieka. Mes ir toliau turėsime savo atstovą Europos Komisijoje, išlieka lygiateisė valstybių rotacija pirmininkaujant įvairioms ministrų Taryboms.

 Kompromisas dėl Komisijos sudėties – įdomus. Kiekviena valstybė išsaugo savo atstovą Komisijoje, tačiau tik dalis jų turės balso teisę. Valstybės, kurių komisarai gali balsuoti, keisis rotacijos būdu. Tai, jog iš esmės galima tokia situacija kai Lietuva turės balsuojanti komisarą, o Prancūzija ne, yra šiokia tokia revoliucija. Įvertinant tai, jog Komisija gina bendrą europinį interesą, šis kompromisas yra priimtinas.

 Konvente nepavyko sutarti dėl esamos pirmininkavimo Europos Vadovų Tarybai tvarkos išsaugojimo. Tiesa, rotacijos principas išlieka pirmininkaujant visoms ministrų Taryboms, išskyrus Užsienio reikalų Tarybą, kuriai pirmininkaus ES užsienio reikalų ministras. Nuolatinio Vadovų Tarybos pirmininko pareigybė nėra kritikuotina savaime, tačiau reikia labai aiškiai apibrėžti naujojo pirmininko funkcijas.

 Lietuvos atstovai Konvente siekė, jog reformuojant ES institucijas būtų išsaugota institucinė pusiausvyra ir griežtai pasisakė prieš naujų institucijų steigimą. Galutiniame Konstitucinės sutarties projekte išliko siūlymas institucionalizuoti Europos Vadovų Tarybą, tačiau institucinė pusiausvyra tikėtina liko nepažeista.

 Mes neturėtume baimintis, jog kai kuriose srityse ketinama plėsti kvalifikuotos daugumos balsavimą, Lietuvai ypač jautrių sričių šiame sąraše nėra. Be to, išsiplėtusioje Sąjungoje vienbalsiai priimti sprendimus bus gana sudėtinga. Kvalifikuotos daugumos balsavimo taikymas užkerta kelia valstybėms piktnaudžiauti galimybe blokuoti sprendimą ir skatina ieškoti kompromiso. Tiesa, Konstitucinės sutarties projekte siūloma nauja QMV skaičiavimo tvarka, kritikuotina. Mažesniųjų valstybių svoris priimant bei blokuojant sprendimus mažėja. Tuo tarpu, laimėtojos yra keturios didžiosios valstybės – Vokietija, Prancūzija, Italija bei Didžioji Britanija. Nicos sutartyje nustatyta balsų Taryboje skaičiavimo tvarka Lietuvai yra žymiai palankesnė. Pavyzdžiui, įsigaliojus naujiesiems siūlymams, Lietuvos balsų skaičius blokuojančioje mažumoje nuo 7,69 proc. sumažėtų iki 2,05 proc.

 Konventas, kaip metodas – pasiteisino. Šiandien turime Konstitucinės sutarties projektą, kuris patenkina visus. Konvento sudėtis sudarė palankias sąlygas ieškoti plataus sutarimo. Po Konstitucinės sutarties projektu yra ir valstybių vyriausybių ir nacionalinių parlamentų, taip pat Europos Parlamento bei Europos Komisijos atstovų parašai. Konvento metodas į diskusiją leidžia įtraukti ir įvairius visuomenės sluoksnius. ES ateities diskusijoje dalyvavo jaunimo atstovai, akademinė bendruomenė, profesinės sąjungos. To anksčiau nebuvo. Tai, jog ir ateityje svarbiais ES raidos klausimais bus šaukiamas Konventas – svarbi inovacija.

 Naujosios ES Konstitucinės sutarties santykis su mūsų Konstitucija neturėtų būti probleminis. Tai dviejų skirtingų lygių konstitucijos. ES Konstitucinė sutartis reguliuoja santykius ES lygyje, tuo tarpu mūsų Konstitucija – nacionaliniame lygyje. Prieštaravimų tarp šių dviejų dokumentų negali būti.

 Ar Lietuvoje bus rengiamas referendumas dėl ES Konstitucinės sutarties dar anksti pasakyti. Tai iš dalies priklausys nuo bendrų tendencijų Europoje. Jei dauguma valstybių nuspręstų rengti referendumus, taip elgtis matyt reikėtų ir mums. Vis tik nesu nacionalinio referendumo šalininkas. Žymiai geresnė idėja yra rengti paneuropinį referendumą. Tai iš tiesų būtų simbolinis žingsnis.

 Tiesa, nepriklausomai nuo to, ar kitais metais bus rengiamas referendumas ir koks jis bus, visuomenės informavimo kampanija yra būtina. Šiandien jau turime ES Konstitucinės sutarties projekto vertimą į lietuvių kalbą. Jau artimiausiu metu Lietuvoje dėl šio dokumento reikėtų pradėti platesnę diskusiją. Įvairios visuomenės grupės turėtų įsijungti į debatus formuojant Lietuvos poziciją tarpvyriausybinėje konferencijoje Šiandieninė diskusija - geras pavyzdys.




Naujausi pakeitimai - 2004 02 19.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. komandiruočių ir kelionių statistika  >   Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS  >   Pranešimai, kalbos  >   2003

LR Seimas