Lietuvos Respublikos Seimas

Konventas dėl Europos ateities: sprendimų priėmimas TEZĖS 2003 m. gruodžio 4 d., Vilnius

 Konventas dėl Europos ateities buvo pirmoji išsiplėtusios Sąjungos institucija. Tai buvo pirmas kartas, kai stojančios valstybės dalyvavo priimant sprendimus.

 Konventas buvo gera mokykla. Naujosios narės turėjo puikią progą susipažinti su Europos Sąjungos “politine tradicija” bei “politikos užkulisiais”.

 Sprendimų priėmimas Europos Sąjungoje yra nuolatinio kompromiso bei sutarimo paieškos. Reikia išmokti nusileisti. Reikia suprasti, jog kompromisas nėra pralaimėjimas.

 Konvento parengtas ES Konstitucinės sutarties projektas – iš tiesų sunkaus kompromiso rezultatas. Konvente visos valstybės buvo priverstos nusileisti. Tačiau Konvente nebuvo pralaimėjusiųjų, nes laimėjo Europos Sąjunga. Laimėjo bendras interesas. Išsiplėtusiai Sąjungai Konstitucinės sutarties reikia.

 Galima paminėti keletą esminių pakeitimų, kurie yra svarbūs sėkmingam tolimesniam ES vystymuisi:

– Europos Bendrijų ir ES steigimo sutartys apjungtos į vieną dokumentą;

– supaprastintos teisės aktų priėmimo procedūros;

– sumažintas teisės aktų skaičius (nuo 15 iki 6);

– apibrėžtas ES teisinis statusas, dabar, pavyzdžiui, ES galės prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos;

– įsteigta ES užsienio reikalų ministro pareigybė, tikėtina padėsianti Europai sukurti ambicingesnę bendrąją užsienio ir saugumo politiką;

– aiškiau reglamentuotos Sąjungos kompetencijos;

– ES Pagrindinių teisių chartija bus ne tik teisiškai privaloma – ji tampa II Konstitucinės sutarties dalimi;

– išplečiamas Europos Parlamento dalyvavimas teisės aktų priėmime. Nuo šiol Europos Parlamento dalyvavimas sprendimų priėmime tampa “norma”;

– didėja nacionalinių parlamentų vaidmuo Sąjungos politikoje, nacionaliniai parlamentai yra įtraukiami į subsidiarumo kontrolę ir galės išsakyti savo nuomonę dėl visų ES priimamų teisės aktų, dar prieš jiems įsigaliojant.

– stiprinamas bendradarbiavimas vidaus reikalų ir teisingumo srityje;

– numatyta išstojimo iš ES galimybė;

– stiprinamas šalių narių ekonominių politikų koordinavimas;

– įtvirtinta peticijos teisė, milijonas Sąjungos piliečių galės kreiptis į Komisiją su teisės akto pasiūlymu.

 Apie tai Jūs šiandien dar kalbėsite plačiau. Dabar grįšiu prie savo temos – sprendimų priėmimas Konvente.

 Pirmosios kompromiso paieškos kai kurioms stojančioms valstybėms buvo sunkios. Nusileisti yra sunku. Tačiau jei norime, jog Europos Sąjunga eitų pirmyn, turime ieškoti kompromiso.

 Dvidešimt penkių ES visi bus išgirsti, tačiau niekada nebus taip, kad viena valstybė, ar nedidelė valstybių grupė nustatys taisykles visiems. Tokios privilegijos neturi net didžiosios valstybės.

 Tuo labiau, jog ir tie didieji, išsiplėtusioje Sąjungoje, jau nebeatrodo tokie dideli. ES nebeliko didelių valstybių. Išsiplėtusioje Sąjungoje bus apie 450 mln. gyventojų, todėl 80 mln. vokiečių jau nesudarys tos daugumos, kokią turėjo, kai Europos Bendriją sudarė šešios, ar penkiolika valstybių.

 Dažnai sakoma, kad ES Konstitucinė sutartis palankesnė didžiosioms valstybėms. Nesutinku su šia mintimi. Pasižiūrėkime į Konvento kompromisą dėl Europos Komisijos sudėties. Tai tam tikra revoliucija. Situacija, kai balsuojančio komisaro neturi, pavyzdžiui, Vokietija ar Prancūzija, yra didelė inovacija. Jei pasižiūrėtume, kaip šiandien šio kompromiso kratosi didžiosios valstybės, suprasime, kas šioje situacijoje yra laimėtojas. Tiesa, ne mažiau nei mažosios valstybės, šioje situacijoje laimėjo pati Europos Sąjunga.

 Valstybės turi savo interesus, tačiau tik sugebėdami juos derinti galime laimėti visi. Tai ir yra bendras Europinis interesas.

 Antroji mano pranešimo dalis skirta

Pranešimą sudaro keturios dalys. Pirmiausia aptarsiu Konvento tvarkaraštį. Antroje dalyje pristatysiu Konvento kompoziciją. Trečioje dalyje įvertinsiu Lietuvos delegacijos indėlį rengiant ES Konstitucinę sutartį. Ketvirtoji, paskutinė dalis skirta pristatyti Konvento rezultatus.

KONVENTO TVARKARAŠTIS

Į pirmąjį savo posėdį Konventas susirinko 2002 metų vasario 28 dieną. Per pusantrų metų įvyko 26 Konvento posėdžiai. Konventas darbą baigė 2003 metų liepos10 d.

Konvento darbą galima skirstyti į tris etapus. Pirmasis etapas, kurį galima pavadinti klausymosi etapu, truko iki 2002 metų liepos. Šiame etape į diskusiją dėl ES ateities buvo stengiamasi įtraukti įvairius visuomenės sluoksnius.

Antrąjį Konvento darbo pusmetį buvo svarstomi darbo grupių pasiūlymai bei rekomendacijos. Šis etapas truko iki 2002 m. pabaigos.

Konvente buvo sudaryta 11 darbo grupių - Subsidiarumo, Pagrindinių teisių chartijos, Teisinio ES statuso, Nacionalinių parlamentų vaidmens, Papildomų kompetencijų, Ekonomikos valdymo, Išorės santykių, ES gynybos, Įstatymų leidybos procedūrų supaprastinimo, Saugumo ir teisingumo bei Socialinės Europos.

Trečiais etapas prasidėjo 2003 metų pradžioje. Šis etapas gali būti vadinamas išvadų formulavimo etapu. Konvente buvo svarstomi konkretūs Konstitucinės sutarties straipsnių projektai, teikiamos jų pataisos.

KONVENTO KOMPOZICIJA

Konvento kompozicija: po tris kiekvienos valstybės atstovus

Keturi Konvento komponentai - po du nacionalinių parlamentų bei po vieną vyriausybės atstovą iš valstybių narių bei stojančiųjų šalių, taip pat 16 Europos parlamento narių bei 2 Europos Komisijos atstovai – viso 102 nariai. Kiekvienas jų turėjo po pavaduotoją.

Didžiausią grupę sudarė nacionalinių parlamentų atstovai. Kiekviena grupė – nacionalinių parlamentų, Europos Parlamento, Komisijos bei nacionalinių vyriausybių atstovai rinkdavosi į atskirus pasitarimus. Vėliau, Konvento darbo pabaigoje nacionaliniai parlamentai rengdavo bendrus pasitarimus su Europos Parlamento, o nacionalinių vyriausybių su Europos Komisijos atstovais.

Partinis Konvento narių pasiskirstymas:

· Europos liaudies partija (krikščionys demokratai) ir demokratai – 63 nariai; ·

· Liberalai – 30 narių; ·

· Socialistai – 35 nariai; ·

· Žalieji – 7 nariai; ·

· Nepartiniai – 72 nariai.

LIETUVOS ATSTOVŲ INDĖLIS

Lietuvos atstovai dalyvavo 7 darbo grupių veikloje.

Mūsų delegacija pateikė 42 originalias ES Konstitucinės sutarties projekto pataisas bei prisijungė prie dar kelių dešimčių kitų Konvento narių parengtų pataisų. Konvento Prezidiumas atsižvelgė į šias pataisas:

– Lietuvos atstovai iš projekto siūlė išbraukti žodžius “federaciniais pagrindais”. Galutinėje Konstitucinės sutarties redakcijoje šie žodžiai pakeisti į “Bendrijos būdu”.

– Mes siūlėme išplėsti Konstitucijoje esantį vertybių sąrašą, įterpiant “lygybę”. Konvento Prezidiumas į tai atsižvelgė.

– Aktyviai pasisakėme už tai, jog ES Pagrindinių teisių chartija taptų Konstitucinės sutarties dalimi. Chartija tapo antrąja naujosios sutarties dalimi.

– Konvento Prezidiumas atsižvelgė į Lietuvos atstovų pataisas dėl nacionalinių parlamentų vaidmens (Protokolas dėl Nacionalinių parlamentų vaidmens).

– Taip pat atsižvelgta į Lietuvos atstovų siūlymus, jog pirmininkavimas Taryboms būtų grindžiamas “lygios rotacijos” principu.

– Prezidiumas atsižvelgė į Lietuvos delegacijos siūlymus, jog Konstitucinės sutarties projekto vertimas stojančiųjų valstybių kalbomis būtų laikomas oficialiu.

Lietuvos atstovai taip pat užregistravo 7 ir prisijungė prie dar 19 kolektyvinių Konvento narių kontribucijų.

Lietuvos atstovai Konvento plenariniuose posėdžiuose kalbėjo apie šešiasdešimt kartų.

Galutiniame ES Konstitucinės sutarties projekte atspindėti ir esminiai principai bei nuostatos, išdėstyti 2001 m. gruodžio 19 d. ir 2003 m. gegužės 29 d. LR Seimo rezoliucijose dėl ES ateities:

– išsaugota pusiausvyra tarp Sąjungos institucijų;

– išlaikytas lygybės tarp valstybių principas;

– stiprinamas Bendrijos metodas;

– tiksliau apibrėžtos Sąjungos institucijų kompetencijos;

– didėja nacionalinių parlamentų vaidmuo sprendimų priėmimo procese;

– ES Pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privalomu dokumentu;

– įtvirtinti solidarumo, subsidiarumo, efektyvumo bei demokratiškumo principai;

KONVENTO REZULTATAI

Galima paminėti keletą esminių pakeitimų, kurie yra svarbūs sėkmingam tolimesniam ES vystymuisi:

– Europos Bendrijų ir ES steigimo sutartys apjungtos į vieną dokumentą;

– supaprastintos teisės aktų priėmimo procedūros;

– sumažintas teisės aktų skaičius (nuo 15 iki 6);

– apibrėžtas ES teisinis statusas, dabar, pavyzdžiui, ES galės prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos;

– įsteigta ES užsienio reikalų ministro pareigybė, tikėtina padėsianti Europai sukurti ambicingesnę bendrąją užsienio ir saugumo politiką;

– aiškiau reglamentuotos Sąjungos kompetencijos;

– ES Pagrindinių teisių chartija bus ne tik teisiškai privaloma – ji tampa II Konstitucinės sutarties dalimi. Tai ES piliečiams leis geriau ginti savo teises europiniame lygyje;

– išplečiamas Europos Parlamento dalyvavimas teisės aktų priėmime. Nuo šiol Europos Parlamento dalyvavimas sprendimų priėmime tampa “norma”. “Bendro sprendimo procedūra”, kai Taryba kartu su Europos Parlamentu priima sprendimą pervadinama į “teisėkūros procedūrą” ir bus taikoma daugumoje sričių;

– didėja nacionalinių parlamentų vaidmuo Sąjungos politikoje, nacionaliniai parlamentai yra įtraukiami į subsidiarumo kontrolę ir galės išsakyti savo nuomonę dėl visų ES priimamų teisės aktų, dar prieš jiems įsigaliojant. Nacionaliniams parlamentams turės būti siunčiami Komisijos parengti teisės aktų projektai, taip pat Tarybos darbotvarkės, protokolai bei sprendimai, metinės Komisijos darbų programos bei Audito Rūmų ataskaitos. Nacionaliniai parlamentai taip pat įtraukiami į Europolo bei Eurojusto veiklos stebėjimą;

– stiprinamas bendradarbiavimas vidaus reikalų ir teisingumo srityje;

– numatyta išstojimo iš ES galimybė;

– stiprinamas šalių narių ekonominių politikų koordinavimas;

– įtvirtinta peticijos teisė, milijonas Sąjungos piliečių galės kreiptis į Komisiją su teisės akto pasiūlymu.




Naujausi pakeitimai - 2004 02 19.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. komandiruočių ir kelionių statistika  >   Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS  >   Pranešimai, kalbos  >   2003

LR Seimas