Lietuvos Respublikos Seimas

LIETUVOS POZICIJA DĖL ES KONSTITUCINĖS SUTARTIES Susitikimas su Europos Koledžo studentais Spalio 21 d., Seimas TEZĖS

 Noriu kalbėti kaip žmogus, kuris nuėjo kelią nuo Sibiro gulagų iki Atėnų, kuriam likimas leido dalyvauti rengiant Kovo 11–osios aktą bei 1992 m. Lietuvos Konstituciją, o dabar – padėti parašą ir po Konvento parengtu Europos Sąjungos (ES) Konstitucinės sutarties projektu.

 Prieš dvejus metus tapau Seimo Europos reikalų komiteto pirmininku. Šis laikotarpis Lietuvai buvo vienas reikšmingiausių periodų Lietuvos ir Europos Sąjungos santykių istorijoje. Lietuva baigė derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, pasirašė stojimo sutartį, surengė sėkmingą referendumą dėl šalies narystės ES, dalyvavo Konvento dėl Europos ateities darbe.

 Derybų dėl narystės ES pabaiga 2002 metų gruodį, Stojimo sutarties pasirašymas 2003 metų balandį, Konvento darbo pabaiga 2003 metų liepą, tarpvyriausybinės konferencijos pradžia 2003 metų spalį bei oficiali narystės pradžia 2004 metų gegužę – svarbūs įvykiai, žymintys naujo Europos Sąjungos (ES) raidos etapo pradžią.

 Džiaugiuosi, jog ir Lietuva, tik kiek daugiau nei prieš dešimtmetį atgavusi nepriklausomybę, AKTYVIAI dalyvauja naujos Europos kūrime.

 Turbūt kitaip ir negali būti. Lietuviai visada buvo AKTYVŪS. AKTYVUMAS yra mūsų elgesio praktika.

 Vienas naujausių įrodymų – stojančiose valstybėse surengti referendumai dėl narystės ES. Lietuviai AKTYVIAUSIAI palaikė ES vienijimosi projektą. Net 57 procentai tautos referendume pasakė “taip”. Tai geriausias rezultatas tarp būsimųjų narių.

 Savo AKTYVUMU Lietuva išsiskyrė ir Konvente dėl ES ateities. Lietuvos delegacija AKTYVIAI dirbo iki pat Konvento finišo. Lietuvos atstovai pateikė 42 originalias ES Konstitucinės sutarties projekto pataisas bei prisijungė prie dar kelių dešimčių kitų Konvento narių parengtų pataisų. Į ketvirtadalį jų Konvento Prezidiumas atsižvelgė.

 AKTYVIAI tautai reikia ir AKTYVIOS Europos Sąjungos. Mūsų tikslas – stipri, taiki, efektyvi bei AKTYVI Europa. Mes pasiruošę kurti tokią Europą.

 Jei norime realizuoti savo suverenitetą – turime būti AKTYVŪS. Jei Europa nebus AKTYVI, jei mes patys nebūsime AKTYVŪS, liksime periferijoje.

 Europai reikia pavasario. Šiek tiek “pavargusioms” tautoms reikia AKTYVUMO. Šiandien ES gauna naują impulsą iš Rytų Europos.

 Konvento parengtas Europos Konstitucijos projektas kaip tik ir skirtas AKTYVIAI ES:

 Teisinį statusą turinti ES neabejotinai bus AKTYVESNĖ. Tai leis Sąjungai savo vardu pasirašyti tarptautines sutartis. Prisijungusi prie Europos žmogaus teisių konvencijos ES taps aktyvia žaidėja plėtojant ir ginant žmogaus teises.

 Naujoji ES užsienio reikalų ministro pareigybė, tikėtina padės Europai sukurti ambicingesnę bei AKTYVESNĘ bendrąją užsienio ir saugumo politiką. Lietuva remia bendras pastangas Europą paversti rimtu žaidėju tarptautinėje arenoje.

 Tai, jog ES Pagrindinių teisių chartija įtraukta Europos Konstitucijos projektą, o milijonas Sąjungos piliečių ateityje galės kreiptis į Komisiją su teisės akto pasiūlymu – atveria nemažas galimybes ES piliečiams ginti savo teises bei dalyvauti Sąjungos politikoje. Šie pakeitimai buvo būtini, norint, jog ES iš tiesų taptų ne tik valstybių, tačiau ir piliečių sąjunga. AKTYVIŲ piliečių Sąjunga.

 ES su veto teise – mieganti Sąjunga. Europai reikia mažiau vienbalsiškumo – daugiau QMV. Kvalifikuotos daugumos balsavimo išplėtimas – dar vienas žingsnis AKTYVIOS Sąjungos link.

 Konvento pasiūlyta dvigubos kvalifikuotos daugumo skaičiavimo sistema – pranašesnė už Nicą. Tai leis greičiau priimti sprendimus. AKTYVIAI Sąjungai to reikia. Tai skatins valstybes ieškoti kompromiso bei sutarimo, kaip paradoksaliai tai beskambėtų.

 Nacionalinių parlamentų įtraukimas į ES teisės aktų priėmime padidins skaidrumo, demokratiškumo, legitimumo bei AKTYVUMO “kiekį” ES. Europiečiais tapsime savo namuose. Bus sunku sakyti mes čia, o jie ten – Briuselyje.

 AKTYVIAI Sąjungai reikia ir AKTYVAUS Europos Parlamento. Tai, jog Bendro sprendimo procedūra taps “norma” – žingsnis AKTYVIOS Sąjungos link.

 AKTYVI, efektyvi bei stipri ES sunkiai įsivaizduojama be sustiprinto bendradarbiavimo vidaus reikalų ir teisingumo bei gynybos srityje, taip pat šalių narių ekonominių politikų koordinavimo.

 Visos šios reformos - didelis Konvento laimėjimas. Tai svarbu visai Europai, tai svarbu ir Lietuvai. Tik tokiu keliu einant išsiplėtusi ES gali sėkmingai bei efektyviai veikti.

 Konvento laimėjimų sąraše – ne vien reformos. Reikia atkreipti dėmesį į ambicingą ES tikslų sąrašą. Konstitucinės sutarties projekte teigiama, jog ES turi siekti socialinio teisingumo, visuotinio užimtumo, socialinio progreso, socialines rinkos ekonomikos. Šiose srityse Europa turi būti pavyzdžiu kitiems pasaulio regionams. Tai AKTYVIOS Europos misija.

 Konstitucinėje sutartyje aiškiai įtvirtintas solidarumo tarp valstybių principas. Tai naudinga AKTYVIAI Lietuvai. Pavyzdžiui, finansinio solidarumo principas minimas vidaus reikalų ir teisingumo srityje. Tai labai svarbu Lietuvai, kuri saugos penktadalį ES Rytinės sienos.

 Konvento parengtas ES Konstitucinės sutarties projektas iš esmės priimtinas Lietuvai. Būsimosios sutarties projekte atspindėta daugumas principų išdėstytų Seimo rezoliucijose bei Vyriausybės nuostatose dėl ES ateities – įtvirtinti solidarumo bei lygybės tarp valstybių principai, išplėstas Bendrijos metodo taikymas, supaprastintos teisinės procedūros, konsoliduoti pamatiniai ES teisės aktai.

 Tarpvyriausybinei konferencijai pateiktas Europos Konstitucijos sutarties projektas - sunkių kompromisų rezultatas. Gal būt galima patobulinti šį projektą, bet labai lengvą jį ir sugadinti. Lietuvos Vyriausybės pozicija TVK – teisinga. Lietuva turi AKTYVIAI ginti Konvento kompromisą ir siekti tik kai kurių klausimų peržiūrėjimo.

 TVK galima būtų dar kartą apsvarstyti šiuos Lietuvai bei ES svarbius klausimus:

1. Pirmininkavimas Europos Vadovų Tarybai. Šių metų rugsėjo mėnesį Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje ragina Lietuvos Vyriausybę TVK remti rotacinio pirmininkavimo Vadovų Taryboje bei “rotuojančių sostinių” principo išsaugojimą. Rotacinis pirmininkavimas gera proga SUAKTYVINTI valstybes nares.

2. Pirmininkavimas Ministrų Tarybose. Lygiateisės rotacijos principo negalima atsisakyti. Lietuvos delegacija Konvento finišo tiesiojoje įdėjo nemažai pastangų, jog šis principas būtų įtrauktas į sutarties projektą. Džiugu, jog tam pritaria ir didžioji dauguma valstybių narių bei stojančių šalių vyriausybių. Šiandien TVK svarstoma grupinio pirmininkavimo idėja yra geras būdas organizuoti pirmininkavimą Taryboms išsiplėtus Sąjungai, nepažeidžiant lygybės tarp valstybių principo.

3. Europos Komisijos sudėtis. Reikia siekti, jog kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė turėtų lygiateisį Europos Komisijos narį. Tiesa, Konvente dėl ES ateities pasiektas kompromisas dėl naujos Komisijos kompozicijos, įgyvendinant lygios rotacijos principą - taip pat svarstytinas. Pagrindinis mūsų tikslas – efektyvi bei AKTYVI Komisija.

4. Krikščionybės paminėjimas. Lietuva siekia, jog Konstitucinės sutarties preambulėje būtų paminėtos krikščioniškos Europos šaknys. Krikščionybė - svarbi Europos tapatumo dalis.

5. Teisėkūros proceso skaidrumas. TVK susitikime Romoje buvo preliminariai nuspręsta atsisakyti idėjos steigti Teisėkūros taryba, kuri teisės aktų priėmimą ES padarytų skaidresnį. Tikiu, jog prie šio klausimo Tarpvyriausybinė konferencijos metu dar bus grįžta. Lietuvoje yra nemažai skirtingų nuomonių, tačiau pats asmeniškai remiu Teisėkūros tarybos steigimą.

 Pagrindinė atsakomybė dėl Tarpvyriausybinės konferencijos eigos bei jos rezultatų tenka valstybių vyriausybėms. Tačiau, parlamentai turi stebėti TVK. Seimas galiausiai turės ratifikuoti vyriausybių patikslintą Sutartį dėl Europos Konstitucijos. Pritariu Vyriausybės nuostatai, jog sprendimų kokybė TVK yra svarbiau nei jos užbaigimas iki šių metų pabaigos. Po Tarpvyriausybinės konferencijos negali likti nei laimėjusių, nei pralaimėjusių valstybių.

 Manau, jog TVK su nedideliais pataisymais turėtų pritarti Konvento kompromisui. Tai mūsų visų uždavinys. Išsiplėtusiai bei AKTYVIAI Sąjungai reikia naujos sutarties. Lietuva tai supranta.

 Kartais neįvertiname šios sutarties svarbos Lietuvai ir visai Europai. Juk po kelių metų naujoji sutartis pakeis dabar galiojančias sutartis. Konstitucija taps pagrindiniu dokumentu pagal kurį turės gyventi išsiplėtusi ES. Todėl dar vienas svarbus uždavinys Lietuvai ir visai Europai – pradėti AKTYVIĄ visuomenės informavimo kampaniją.




Naujausi pakeitimai - 2004 02 19.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. komandiruočių ir kelionių statistika  >   Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS  >   Pranešimai, kalbos  >   2003

LR Seimas