Lietuvos Respublikos Seimas

TEZĖS Berlyno Europos forumui “Naujoji Europa”

[Lietuvos “europinė darbotvarkė”]

Lietuva nesiekė ES ir NATO narystės tik tam, kad išspręstų savo “kiemo” problemas. Mūsų integraciją į euroatlantines struktūras lydėjo įsitikinimas, kad tik vieningomis pastangomis būsime pajėgūs panaikinti politinį Europos padalijimą. Šiandien mūsų rankose yra istorinė galimybė sukurti Europą, pajėgsiančią aktyviai prisidėti prie saugumo ir ekonominės gerovės plėtros ne tik Europoje, bet ir už jos ribų.

9 iš 10 referendume dėl narystės ES dalyvavusių Lietuvos piliečių patvirtino savo apsisprendimą tapti europinės bendruomenės dalimi.

Pradedame naują, atsakingą Lietuvos įsitraukimo į Europos ir transatlantinius reikalus laikotarpį. Suvokiame, kad tapdami Europos Sąjungos nariais gauname naujus ir įtakingus instrumentus savo nacionalinių interesų pristatymui ir įgyvendinimui.

Mes pasitinkame narystę ES turėdami aiškią Lietuvos, kaip aktyvios, solidarios ir atsakingos Europos šeimos narės, viziją - ateiname su aiškia “europine darbotvarke”.

Valstybės išorės ir vidaus saugumo, Lietuvos piliečių ekonominio gerbūvio užtikrinimas yra pamatiniai mūsų narystės ES kelrodžiai. Gana ambicinga, bent iš pirmo žvilgsnio, perspektyva 2005–2007 metų bėgyje prisijungti prie Šengeno sutarties ir prie Europos valiutų sąjungos yra svarbi artimiausios ateities darbotvarkės dalis.

Pagal makroekonominius rodiklius šiandien esame vieni regiono lyderių ir patikimi kandidatai į Ekonominės ir pinigų sąjungos narius. Lietuvoje sparčiai daugėja užsienio investicijų, o privatus sektorius ir laisva iniciatyva sukuria daugiau nei 80% Bendro vidaus produkto.

[Ekonominės išsiplėtusios ES integracijos svarba]

Svarbiausias išsiplėtusios ES uždavinys – mažinti ekonominius skirtumus tarp Europos valstybių. Kuo greičiau naujos ES narės pasivys penkioliktuką – tuo konkurencingesnė ir stipresnė bus visa Europa.

Nuo pat pirmos plėtros dienos privalome aktyviai ir maksimaliai išnaudoti ES vidaus rinkos privalumus. Ekonominės sėkmės pagrindas – keturios prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimo laisvės – kuo skubiau turi tapti išsiplėtusios ES šerdimi. Todėl reikia ryžtis kuo greičiau priimti bendras žaidimo taisykles senoms ir naujoms Sąjungos narėms – taip pat ir laisvo darbo jėgos judėjimo klausimu.

Solidarumo ir sanglaudos principai privalo likti pamatiniais išsiplėtusios ES gerovės ir politinės vienybės varikliais. Jie pasiteisino praeityje, nuo jų neturime nutolti ir ateityje.

ES Sanglaudos politikos vaidmuo Bendrijos lygmenyje turėtų augti, o Sanglaudos fondas galėtų būti orientuotas į naujųjų ES narių poreikius ir apimti ne tik aplinkosaugos ar transporto, bet ir energetikos infrastruktūros projektus. Taip užtikrintume darnų augimą ir socialinę pusiausvyrą išsiplėtusioje ES.

Vidaus rinkos plėtra ir nauda nebus pilnavertė be energetikos, transporto ir telekomunikacijų infrastruktūros “sujungimo” ir plėtros išsiplėtusioje ES. Ekonomikos gyvybingumas šiandien kaip niekada priklauso nuo investicijų į infrastruktūrą. Nemažai pažangos pasiekėme įgyvendindami „Via Baltica“ projektą. “Rail Baltica” įtrauktas į prioritetinių transeuropinių transporto tinklų projektų sąrašą. Savo eilės laukia Lietuvos-Lenkijos elektros tiltas, visos Baltijos šalių elektros ir dujų tinklų sujungimas su Europos tinklais. Visų šių projektų įgyvendinimas taptų vienu pagrindiniu Baltijos jūros regiono ekonominio augimo strategijos elementu ir būtų viso regiono laimėjimas.

Tinkamai išnaudojus regioninio bendradarbiavimo galimybes ir perėmus geriausias ES administravimo praktikas, Baltijos jūros regionas turi visas prielaidas tapti sparčiausio ES ekonominio augimo centru.

[Santykiai su Naujaisiais kaimynais]

Lietuva, kurios siena sudarys vieną penktadalį visos naujos ES rytinės sienos, yra esmingai suinteresuota dalyvauti ES ir naujųjų kaimynių santykių plėtroje. Sieksime, kad būsima ES siena būtų patikima, skaidri, ir tuo pačiu draugiška. Jaučiame pareigą mūsų sukauptą reformų ir eurointegracijos patirtį perduoti kraštams, kurie nori suartėti su Europos Sąjunga.

Europos Sąjunga turi sukurti naują, paremtą Sąjungos finansiniais instrumentais “atvirų durų” politiką šalims į Rytus nuo sienos. Šios durys turi būti atviros tiek, kiek naujosios kaimynės turės politinės valios integruotis į Europą, derinti savo įstatymus su ES teise, užtikrinti jų įgyvendinimą, stiprinti administracinius gebėjimus.

Jungiamąja grandimi tarp ES ir naujų jos rytinių kaimynų gali ir turi tapti naujos Sąjungos narės. Būtent šioje srityje Lietuva į ES atneša savitą užsienio politikos ir regiono patirtį.

Santykių su būsimaisiais rytiniais kaimynais kontekste ypač pažymėtina Rusijos, kaip strateginės ES partnerės, svarba. [Rusijai automatiškai atsisakius taikyti “Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties” nuostatas naujoms ES šalims nuo kitų metų gegužės 1 dienos, bet kokios mūsų pastangos įtraukti naujus Rytų kaimynus į glaudesnį bendradarbiavimą būtų bergždžios.]

Kaliningrado regionas Lietuvai užima ypatingą vietą ES santykių su Rusija kontekste. Platesnės Europos iniciatyva, Komisijos pasiūlyti nauji finansiniai instrumentai, galėtų tapti “rėmais”, kuriuose tilptų Lietuvos ir ES siūlomos bendradarbiavimo su Kaliningrado regionu iniciatyvos. Santykiuose su Kaliningrado sritimi ES reikia koncentruotis ne į eilinius tranzito projektus, o į socialinį-ekonominį šios Rusijos srities vystymą bei siekį pašalinti ryškėjančius vystymosi skirtumus. Kaliningrado srities gyvybingumo neužtikrins jokie dirbtiniai koridoriai, tol kol Kaliningradas ir Rusija patys neatsivers bendradarbiavimui su išsiplėtusia ES.

Kita vertus, plėsdami dialogą su Naujaisiais kaimynais taip pat neturėtume užmiršti ambicingų Ukrainos siekių, kaip ir nuošalyje palikti Pietų Kaukazo valstybių. Ir šioms šalims reikėtų pasiūlyti santykių su Europos Sąjunga viziją.

[TVK]

Konvento parengtas Sutarties dėl Europos Konstitucijos projektas įtvirtina Lietuvai iš esmės priimtiną demokratiškumo ir efektyvumo balansą ir ateities ES vaidmenį pasaulyje. Kita vertus, dar reikia rasti sprendimus jautriais ir vis dar “atvirais” klausimais, patikslinti kai kurias dabartinio sutarties projekto vietas bei diskutuoti Konvente nespėtais aptarti klausimais.

Pagrindinis TVK iššūkis – sutarti ES institucinės sąrangos reformos klausimais. To nepasiekus, “dvidešimt penkerių ES” negali tikėtis tvirtos lyderystės ir sutarimo tarp naujų ir senų narių.

Labai svarbu rasti tinkamą balansą tarp demokratiškumo, valstybių narių lygybės ir efektyvumo išsiplėtusioje ES. Lietuva siekia, jog Konstitucinėje sutartyje būtų įtvirtintas lygios teisės ir galimybės visoms valstybėms narėms. ES sugebėjimas užtikrinti valstybių lygiateisiškumą bei rasti tinkamą balansą tarp didesnių ir mažesnių valstybių buvo ir liks jos sėkmės receptu. Europos Sąjunga neturi tapti “daugumos diktatu”.

ES institucijos įkūnija skirtingų valstybių interesus bei vienodas sąlygas visoms šalims narėms. Dėl to turime nustatyti lygios rotacijos Ministrų Taryboje tvarką. Taip pat norime, kad Europos Komisiją sudarytų lygiateisiai komisarai iš visų ES valstybių.

[ESGP]

Greta institucinių klausimų Tarpvyriausybinėje konferencijoje laukia svarbi diskusija dėl Bendros užsienio, saugumo ir gynybos politikos. Manome, kad kurdami Europos gynybą turėtume vengti bet kokio NATO struktūrų ir pajėgumų dubliavimo.

Lietuva suinteresuota dalyvauti formuojant bendrą, pasauliui pažįstamą Europos identitetą, įskaitant saugumo ir gynybos dimensijas. Politinė pasaulio raida už Europos ribų, Irako krizė, patvirtina, kad užsienio ir politikos srityje Europa privalo nuosekliai koordinuoti savo veiksmus ir šnekėti vienu balsu.

Alternatyvos šiam keliui nėra. Tačiau itin svarbu, kad spartėjant Europos valstybių integracijai, nepamirštume užtikrinti transatlantinio ryšio gyvybingumą ir nepakeičiamumą. Rengiama Europos Saugumo Strategija turi įtvirtinti Europos Sąjungos ir JAV santykių harmoniją, pabrėžti mūsų išpažįstamų vertybių ir interesų visumą.




Naujausi pakeitimai - 2004 02 19.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. komandiruočių ir kelionių statistika  >   Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS  >   Pranešimai, kalbos  >   2003

LR Seimas