Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis Lithuania in the EU – The coming Constitution in the context of the Enlargement Danish Team seminar in Vilnius 7 –8 November, 2003 Kalba

Gerbiami ponai ir ponios,

šiandien baigiasi įdomus eksperimentas, eksperimentas su drąsių žmonių svajone. Kažkas turėjo svajonę, kurią pavertė komanda, tam, kad realizuotų drąsių europiečių projektą. Realizuoti jį drąsioje, naujovių nebijančioje šalyje – Lietuvoje. Tam, kad Europoje būtų daugiau Lietuvos, o Lietuvoje - daugiau Europos. Kad išsiplėtusioje Europoje, būtų daugiau Europos. Šios dienos aš laukiau ilgai. Dabar, kai Europos Komisija pranešė apie sėkmingą Lietuvos finišą bei gerus pasiruošimo rezultatus, ši diena čia pat.

Šiandien jūsų konferencijoje kalbu, kaip liudininkas bei dalyvis, kaip žmogus, kuris nuėjo kelią nuo Sibiro gulagų iki Atėnų, kuriam likimas leido dalyvauti rengiant Kovo 11–osios aktą bei 1992 m. Lietuvos Konstituciją, o dabar – padėti parašą ir po Konvento parengtu Europos Sąjungos (ES) Konstitucinės sutarties projektu.

Prieš kiek daugiau nei dvejus metus tapau Seimo Europos reikalų komiteto pirmininku, tuo metu, kai Lietuvoje į pabaigą ėjo vienas reikšmingiausių periodų Lietuvos ir Europos Sąjungos santykių istorijoje. Lietuva baigė derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, pasirašė stojimo sutartį, surengė sėkmingą referendumą dėl šalies narystės ES, dalyvavo Konvento dėl Europos ateities darbe.

Derybų dėl narystės ES pabaiga 2002 metų gruodį, Stojimo sutarties pasirašymas 2003 metų balandį, Konvento darbo pabaiga 2003 metų liepą, tarpvyriausybinės konferencijos pradžia 2003 metų spalį bei oficiali narystės pradžia 2004 metų gegužę – svarbūs įvykiai, žymintys mano bei Lietuvos gyvenimo dienas.

Džiaugiuosi, jog Lietuva, tik kiek daugiau nei prieš dešimtmetį atgavusi nepriklausomybę, aktyviai dalyvauja naujos Europos kūrime.

Turbūt kitaip ir negali būti. Lietuviai visada buvo aktyvūs. Aktyvumas buvo ir yra mūsų elgesio praktika.

Vienas naujausių įrodymų – stojančiose valstybėse surengti referendumai dėl narystės ES. Lietuviai aktyviausiai palaikė ES vienijimosi projektą. Net 57 procentai tautos referendume pasakė “taip”. Tai geriausias rezultatas tarp būsimųjų narių.

Savo aktyvumu Lietuva išsiskyrė ir Konvente dėl ES ateities. Lietuvos delegacija aktyviai dirbo iki pat Konvento finišo. Lietuvos atstovai pateikė 42 originalias ES Konstitucinės sutarties projekto pataisas bei prisijungė prie dar kelių dešimčių kitų Konvento narių parengtų pataisų. Į ketvirtadalį jų Konvento Prezidiumas atsižvelgė.

Nesidrovėdamas galiu sakyti, jog mums, aktyviai tautai, reikėjo ir reikia aktyvios Europos Sąjungos. Mūsų tikslas – stipri, taiki, efektyvi bei aktyvi Europa. Mes pasiruošę kurti tokią Europą.

Šiandien turime šansą aktyviai realizuoti savo suverenitetą. Visi suprantame, kad jeigu Europa nebus aktyvi, jei mes patys nebūsime aktyvūs, mes liksime periferijoje, o Europa - be efektyvios ir realios plėtros. Turime suprasti, jog plečiantis Europos Sąjungai, mūsų regionui atsiveria didelės galimybės. Mums būtina jomis pasinaudoti.

Tik dabar ir Platesnės Europos iniciatyva bei ES Rytų dimensija tampa labai svarbi. Nuo to, kaip sėkmingai pavyks išnaudoti atsiveriančias bendradarbiavimo bei ekonominio augimo perspektyvas, priklausys ne tik kokioje kaimynystėje gyvensime, tačiau ir visos Europos, bei ypatingai mūsų regiono gerovė.

Šiandien, kaip ir prieš šimtą metų, Europai reikia pavasario. Senajai Europai reikia aktyvumo. Tokį naują impulsą ES gauna iš Rytų bei Pietų Europos.

Ponai ir ponios,

Kaip Konvento narys, galiu teigti,jog Konvento parengtas Europos Konstitucijos projektas kaip tik ir skirtas aktyviai ES:

Teisinį statusą turinti ES neabejotinai bus aktyvesnė. Tai leis Sąjungai savo vardu pasirašyti tarptautines sutartis. Prisijungusi prie Europos žmogaus teisių konvencijos ES taps aktyvia žaidėja plėtojant ir ginant žmogaus teises.

Naujoji ES užsienio reikalų ministro pareigybė, tikėtina padės Europai sukurti ambicingesnę bei aktyvesnę bendrąją užsienio ir saugumo politiką. Lietuva rems bendras pastangas Europą paversti rimtu žaidėju tarptautinėje arenoje.

Tai, jog ES Pagrindinių teisių chartija įtraukta Europos Konstitucijos projektą, o milijonas Sąjungos piliečių ateityje galės kreiptis į Komisiją su teisės akto pasiūlymu – atveria nemažas galimybes ES piliečiams ginti savo teises bei dalyvauti Sąjungos politikoje. Šie pakeitimai yra būtini, norint, jog ES iš tiesų taptų ne tik valstybių, tačiau ir piliečių sąjunga. Aktyvių piliečių Sąjunga.

ES su veto teise – mieganti Sąjunga. Europai reikia mažiau vienbalsiškumo – daugiau kvalifikuotos ar super kvalifikuotos daugumos. Kvalifikuotos daugumos balsavimo išplėtimas – dar vienas žingsnis aktyvios Sąjungos link.

Konvento pasiūlyta dvigubos kvalifikuotos daugumo skaičiavimo sistema – mano įsitikinimu pranašesnė už Nicą. Tai leis greičiau priimti sprendimus. Aktyviai Sąjungai, kurią mes visi kartu kuriame, to reikia. Tai skatins valstybes ieškoti kompromiso bei sutarimo, kaip paradoksaliai tai beskambėtų.

Nacionalinių parlamentų įtraukimas į ES teisės aktų priėmime padidins skaidrumo, demokratiškumo, legitimumo bei aktyvumo “kiekį” ES. Europiečiais tapsime savo namuose. Bus sunku sakyti “mes čia, o jie ten – Briuselyje”.

Aktyviai Sąjungai reikia ir aktyvaus Europos Parlamento. Tai, jog Bendro sprendimo procedūra taps “norma” – žingsnis aktyvios Sąjungos link.

Aktyvi, efektyvi bei stipri ES sunkiai įsivaizduojama be sustiprinto bendradarbiavimo vidaus reikalų ir teisingumo bei gynybos srityje, taip pat šalių narių ekonominių politikų koordinavimo.

Visos šios reformos - didelis Konvento laimėjimas. Tai svarbu visai Europai, tai svarbu ir Lietuvai. Tik tokiu keliu einant išsiplėtusi ES gali sėkmingai bei efektyviai veikti.

Bet noriu pasakyti – pats Konventas – didelis Europos laimėjimas ir ypač dėl to, jog jį pagimdė ES plėtra.

Konvento laimėjimų sąraše – ne vien reformos. Reikia atkreipti dėmesį į ambicingą ES tikslų sąrašą. Konstitucinės sutarties projekte teigiama, jog ES turi siekti socialinio teisingumo, visuotinio užimtumo, socialinio progreso, socialines rinkos ekonomikos. Šiose srityse Europa turi būti pavyzdžiu kitiems pasaulio regionams. Tai aktyvios Europos misija.

Konstitucinėje sutartyje aiškiai įtvirtintas solidarumo tarp valstybių principas. O ypač finansinio solidarumo. Pavyzdžiui, šis principas minimas vidaus reikalų ir teisingumo srityje. Tai labai svarbu Lietuvai, kuri saugos penktadalį ES Rytinės sienos.

Konvento parengtas ES Konstitucinės sutarties projektas iš esmės priimtinas Lietuvai. Būsimosios sutarties projekte atspindėta daugumas principų išdėstytų Seimo rezoliucijose bei Vyriausybės nuostatose dėl ES ateities – įtvirtinti solidarumo bei lygybės tarp valstybių principai, išplėstas Bendrijos metodo taikymas, supaprastintos teisinės procedūros, konsoliduoti pamatiniai ES teisės aktai.

Tarpvyriausybinei konferencijai pateiktas Europos Konstitucijos sutarties projektas - sunkių kompromisų rezultatas. Gal būt galima patobulinti šį projektą, bet labai lengvą jį ir sugadinti. Lietuvos Vyriausybės TVK laikosi nuosaikios ir mano manymu teisingos pozicijos. Mes turime ginti Konvento kompromisą ir siekti tik kai kurių klausimų peržiūrėjimo.

Ponai ir ponios,

Lietuva TVK didžiausią dėmesį skiria šiems klausimams:

Pirma, pirmininkavimas Ministrų Tarybose. Lygiateisės rotacijos principo negalima atsisakyti. Lietuvos delegacija Konvento finišo tiesiojoje įdėjo nemažai pastangų, jog šis principas būtų įtrauktas į sutarties projektą. Džiugu, jog tam pritaria ir didžioji dauguma valstybių narių bei stojančių šalių vyriausybių. Šiandien TVK svarstoma grupinio pirmininkavimo idėja yra geras būdas organizuoti pirmininkavimą Taryboms išsiplėtus Sąjungai, nepažeidžiant lygybės tarp valstybių principo. Italijos pasiūlytas grupinio pirmininkavimo projektas, kai grupę sudarančios valstybės narės lygiateisiškai dalijasi pirmininkavimu Taryboms sudėtims bei jos parengiamiesiems organams, yra priimtinas.

Antra, Europos Komisijos sudėtis. Reikia siekti, jog kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė turėtų lygiateisį Europos Komisijos narį. Tiesa, Konvente dėl ES ateities pasiektas kompromisas dėl naujos Komisijos kompozicijos, įgyvendinant lygios rotacijos principą - taip pat svarstytinas. Tiek vienos, tiek kitos pusės argumentai – svarūs. Pateiksiu tik keletą jų:

Šalys, remiančios “1 šalis – 1 lygiateisis komisaras” principą, teigia:

 Visos šalys turi turėti vienodas sąlygas dalyvauti visų institucijų, tame tarpe ir Komisijos, veikloje.

 Komisaras yra tiltas tarp Komisijos ir komisaro šalies, todėl kiekviena šalis turi turėti lygiavertį, balsuojantį komisarą.

 Sėkmingą organizacijos darbą lemia geras vidinis darbų pasiskirstymas ir lyderio savybės, o ne jos dydis.

Šalys, remiančios Konvento siūlymą, teigia:

 Komisarai neatstovauja valstybių.

 Įgyvendinus principą “1 valstybė – 1 lygiateisis komisaras”, komisarų lygybė gali būti tik parodomoji.

 Be to, iki 2009 metų visos valstybės turės po vieną komisarą, todėl naujos šalys neturėtų bijoti, jog narystės pradžioje neturės savo komisaro.

Tarpvyriausybinė konferencija turės rasti kompromisą. Tačiau pagrindinis mūsų tikslas – efektyvi bei aktyvi Komisija.

Trečia, teisėkūros proceso skaidrumas. TVK susitikime Romoje buvo preliminariai nuspręsta atsisakyti idėjos steigti Teisėkūros taryba, kuri teisės aktų priėmimą ES padarytų skaidresnį. Tačiau šiandieninė diskusija aplink TVK rodo, jog prie šio klausimo valstybių bei vyriausybių vadovai turbūt dar grįš. Lietuvoje yra nemažai skirtingų nuomonių, tačiau pats asmeniškai remiu Teisėkūros tarybos steigimą.

Ketvirta, pirmininkavimas Europos Vadovų Tarybai. Šių metų rugsėjo mėnesį Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje ragina Lietuvos Vyriausybę TVK remti rotacinio pirmininkavimo Vadovų Taryboje bei “rotuojančių sostinių” principo išsaugojimą. Vienoks ar kitoks rotacinis pirmininkavimas gera proga suaktyvinti valstybes nares.

Penkta, Užsienio reikalų ministro pareigybė. Lietuva siekia, jog Užsienio reikalų ministras būtų pilnateisis Komisijos narys, atsakingas už išorinius santykius, bei tuo pačiu vykdytų savo funkcijas Bendrosios užsienio ir saugumo politikos srityje, remdamasis ES Vadovų Tarybos mandatu, vadovautų Užsienio reikalų Tarybai. Mes manome, jog ES Užsienio reikalų ministrui turėtų būti taikoma lygios rotacijos sistema, kuri taikoma visiems Komisarams.

Šešta, krikščionybės paminėjimas moraliniu, vertybiniu, kultūriniu aspektu. Lietuva siekia, jog Konstitucinės sutarties preambulėje būtų paminėtos krikščioniškos Europos šaknys. Krikščionybė - svarbi Europos tapatumo dalis. Tik kelios valstybės kategoriškai prieštarauja krikščionybės paminėjimui sutarties preambulėje. Todėl tikiu, kad šis klausimas bus išspręstas pozityviai.

Pagrindinė atsakomybė dėl Tarpvyriausybinės konferencijos eigos bei jos rezultatų tenka valstybių vyriausybėms. Tačiau, parlamentai jau dabar turi aktyviai stebėti TVK. Seimas galiausiai turės ratifikuoti vyriausybių patikslintą Sutartį dėl Europos Konstitucijos. Pritariu nuostatai, jog sprendimų kokybė TVK yra svarbiau nei jos užbaigimas iki šių metų pabaigos.

Manau, jog TVK su nedideliais pataisymais turėtų pritarti Konvento kompromisui. Tai mūsų visų uždavinys. Išsiplėtusiai bei aktyviai Sąjungai reikia naujos sutarties. Po Tarpvyriausybinės konferencijos negali likti nei laimėjusių, nei pralaimėjusių valstybių. Lietuva tai supranta.

Kartais neįvertiname šios sutarties svarbos Lietuvai ir visai Europai. Juk po kelių metų naujoji sutartis pakeis dabar galiojančias sutartis. Konstitucija taps pagrindiniu dokumentu pagal kurį turės gyventi išsiplėtusi ES. Todėl dar vienas svarbus uždavinys Lietuvai ir visai Europai – pradėti aktyvią visuomenės informavimo kampaniją.

Ir būtent dabar, kai “Team” baigia savo darbą, paruošti žmonės galės Lietuvoje toliau šviesti visuomenę, organizuoti diskusijas ir paruošti Lietuvą naujos Konstitucinės sutarties priėmimui.

Dėkoju už dėmesį.




Naujausi pakeitimai - 2004 02 19.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. komandiruočių ir kelionių statistika  >   Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS  >   Pranešimai, kalbos  >   2003

LR Seimas