Lietuvos Respublikos Seimas

Konferencija 1253–2003-ieji: Lietuvos istorijos ir parlamentarizmo europietiškasis aspektas Lietuvos Respublikos Seimas, 2003 m. vasario 16 d.

Gerbiamas konferencijos dalyvi,

2003-ieji - ypatingi metai Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą prasme. Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas pradėjo ryškiu europiniu akcentu - Europos Parlamento 1983 m. sausio 13 d. rezoliucijos "Dėl situacijos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje" 20-mečio minėjimu.

Ruošiantis mūsų šalies narystei Europos Sąjungoje, o ypač š. m. gegužės 11 d. referendumui, ypatingai svarbu, kad Seimas ir toliau aktyviai dalyvautų minint Lietuvai ir Europai svarbias datas bei sukaktis.

Šiais metais Lietuva mini Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų. Šis 1253 m. įvykis leido Lietuvos valstybei tapti Europos valstybių šeimos nare, o Popiežiaus Inocento IV suteiktas Mindaugui karaliaus titulas ir karūna reiškė Lietuvos valstybės pripažinimą.

Prof. hab.dr. Edvardas Gudavičius knygoje "Lietuvos Seimas" (1996 m.) 1253 metus ir Mindaugo karūnavimą įvertino kaip "Lietuvos valstybės įėjimą į Europos politinę sistemą". Lietuvos valstybės valdymo struktūrų ir parlamentarizmo raidą šiandien nagrinėja iškilūs Lietuvos istorikai: Mečislovas Jučas, Mindaugas Maksimaitis, Alvydas Nikžentaitis, Alfredas Bumblauskas ir kiti.

Šiandien minime Vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Tačiau tai nėra eilinė Vasario 16-oji. Šiais metais sukanka 85 metai nuo to laiko, kai 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Aktą.

Žvelgiant į Lietuvos istoriją, ryškėja ir kitos su Lietuvos parlamentarizmu susijusios jubiliejinės datos - prieš 480 metų, 1523 m. vasarį, Vilniaus Seimas svarstė Pirmojo Lietuvos Statuto projektą.

Šiemet sukanka 680 metų, kai buvo įkurtas Vilnius. Prieš 140 metų vyko 1863 metų sukilimas. Galime sakyti, jog šiemet yra 95 metai nuo Tautos namų idėjos išgarsinimo. Prieš 85 metus buvo pasirašytas Nepriklausomybės paskelbimo Aktas, ir tais pačiais metais pradėtos leisti “Valstybės žinios”. Šiemet sukanka 15 metų Lietuvos Sąjūdžiui.

Šių sukakčių minėjimas yra visokeriopai reikšmingas Lietuvos parlamentarizmo istorijos puoselėjimo prasme. Konferencijoje bus apžvelgiamas kelias nuo Lietuvos valstybės "įėjimo į Europos politinę sistemą" iki Lietuvos Respublikos įsiliejimo į Europos Sąjungos valstybių ir tautų šeimą.

Seime iki šiol dar plačiai nenagrinėta Lietuvos parlamentarizmo raida. Konferencijoje bus pristatytas Lietuvos istorijos instituto parengtas projektas "Dėl žymiausių Lietuvos parlamentarų ir su Lietuvos Seimu susijusių įvykių įamžinimo", diskutuojama dėl Seimo rūmų rekonstrukcijos ir plėtros perspektyvų, parlamentinės bibliotekos sukūrimo, Sausio 13-osios memorialo prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų ir kitais aktualiais klausimais. Konferencijos pranešėjais yra pakviesti istorikai, politikai, menotyrininkai, architektai.

Esu įsitikinęs, kad ši konferencija savalaikė. Konferencijos tematika išryškina svarbią Lietuvos europinę dimensiją ir įdomi ne tik specialistams, bet ir plačiajai visuomenei. Be to, daugelis minėtųjų klausimų jau seniai laukia platesnio aptarimo. Esu įsitikinęs, kad Lietuva turi sugrįžti į Europos valstybių ir tautų šeimą, visų pirma, kaip savo turtingą parlamentinę istoriją puoselėjanti valstybė. 2009 metais mes minėsime Lietuvos vardo tūkstantmetį. Iki to laiko dar galime nuveikti daug gerų darbų ne tik Seime, Lietuvos sostinėje Vilniuje, bet ir visoje šalyje.

Pagarbiai

Vytenis Povilas Andriukaitis




Naujausi pakeitimai - 2004 02 19.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. komandiruočių ir kelionių statistika  >   Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS  >   Pranešimai, kalbos  >   2003

LR Seimas