Lietuvos Respublikos Seimas

“Europa – realybė: Nacionalinių parlamentų ateitis” dalyvaujant Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos Prezidento p. Jean-Louis Debre kvietimu surengtame 10 stojančiųjų šalių Parlamentų pirmininkų susitikime 2003 12 03

Europos ateities Konventas, svarstydamas pasiūlymus dėl tolimesnių Europos Sąjungos reformų, vienareikšmiškai pasisakė už Nacionalinių parlamentų vaidmens sustiprinimą. Be įprastinių nacionalinių parlamentų funkcijų, tokių kaip: įgaliojimų suteikimas nacionalinei vyriausybei atstovauti nacionalinę poziciją ES teisėkūros procese; priežiūros, kaip vyriausybė naudojasi šiais įgaliojimais ir kaip po to įgyvendina priimtus ES teisės aktus ir kita, Konventas nusprendė suteikti nacionaliniams parlamentams papildomas funkcijas. Tai ir subsidiarumo principo laikymosi priežiūra sukūrus „išankstinio įspėjimo sistemą“, ir visų Europos Komisijos ir Tarybos teisės aktų pasiūlymų, ir Europos Komisijos konsultacinių dokumentų, Europos Komisijos metinės teisės aktų leidybos programos, kitų ES institucijų dokumentų ir veiklos ataskaitų bei prašymų dėl narystės svarstymas.

Siekdami dalyvauti Europos Sąjungoje, dalį savo kompetencijų perleidžiame Sąjungos institucijoms. Nacionaliniams parlamentams tai reiškia dalies savo teisėkūros funkcijų “atsisakymą”. Iki šiol jie šiomis funkcijomis su niekuo nesidalino. Taigi, šiandien mums iškyla tokie esminiai klausimai: kaip užtikrinti, kad parlamentai būtų laiku ir pilnai informuojami apie Europos Sąjungos teisėkūros iniciatyvas ir turėtų galimybę juose aktyviai dalyvauti.

Pritardami principinei pozicijai sustiprinti nacionalinių parlamentų, kaip demokratijos, skaidrumo ir vyriausybių atskaitomumo garanto vaidmenį Europos Sąjungoje, ir suvokdami, kad Lietuvos Respublikai tapus ES nare, Seimo, kaip ir kitų valstybės institucijų, funkcijos turės pasikeisti, prisitaikant prie naujų realijų, baigiame kurti ES reikalų koordinavimo modelį Seime. Ji remiasi keliais pamatiniais principais:

1. Informuotumas. Esame įsitikinę, kad labai svarbu, jog Seimas būtų iš anksto ir nuolat informuojamas apie ES reikalus;

2. Plati aprėptis. Seimo galios turi aprėpti visus klausimus, kurie yra nagrinėjami Europos Sąjungoje;

3. Visuotinis įsitraukimas. Svarstant ES klausimus, turi dalyvauti visi Seimo nariai, ir šie klausimai turi būti nagrinėjami ne tik Europos ar Užsienio reikalų komitetuose, bet ir profiliniuose komitetuose pagal jų kompetenciją;

4. Aktyvus dalyvavimas. Seimas ne tik svarsto Vyriausybės pateiktas pozicijas dėl ES reikalų, bet ir pats aktyviai dalyvauja jas formuojant;

5. Konstruktyvumas. Seimas siekia plataus sutarimo formuojant Lietuvos poziciją ES reikalais ir sprendimų priėmimui, kaip taisyklė, naudoja konsensuso metodą;

6. Tęstinumas. Seimas prižiūri Vyriausybę ne tik priimant sprendimus, bet ir juos įgyvendinant.

Akivaizdu, kad nepasieksime ES priimamų sprendimų tinkamo kokybės ir legitimumo lygio be nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo, keitimosi informacija ir sustiprintos parlamentinės vyriausybės priežiūros. Naujoji Europos Sąjungos Konstitucinė sutartis suteikia mums plačius įgaliojimus apibrėžti tarpparlamentinio bendradarbiavimo formas ir turinį. Mūsų nuomone, tiek nacionaliniai parlamentai tarpusavyje, tiek ir nacionaliniai parlamentai kartu su Europos Parlamentu turėtų bendradarbiauti žymiai aktyviau. Puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys yra Europos Parlamento iniciatyva į savo Konstitucinių reikalų komiteto posėdžius, kuriuose bus svarstoma tarpvyriausybinės konferencijos eiga, pakviesti ir nacionalinių parlamentų atstovus. Mūsų pareiga užtikrinti, kad Europos teisėkūros procesas būtų skaidrus, atviras ir suprantamas.

Taip pat manau, kad reguliarūs nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento specializuotų komitetų ad-hoc susitikimai sudarytų puikią galimybę pamatyti kas dedasi už savo kiemo ribų. Juk aplinkosauga, kaimo reikalai, išorinių sienų apsauga – tai jau ne vien nacionalinis reikalas. Tai visų mūsų bendras rūpestis.

Pritariame ir glaudesniam mūsų parlamentų administracijų bendradarbiavimui. Juk tai ir komitetų sekretoriatai ir informacijos ir analizės skyriai, Europos informacijos centrai ir bibliotekos, teisės ir informacinių technologijų skyriai.

Pasikeitimas informacija apie tai, kaip valstybės ruošiasi įgyvendinti ES Konstitucinėje sutartyje joms suteiktas naująsias funkcijas, ypač subsidiarumo kontrolę, kaip mes derinsime pozicijas dėl Komisijos siūlomų teisės aktų atitikimo subsidiarumo principui, kaip parlamentai ketina vertinti tiesiogiai gaunamus dokumentus, kaip bus kontroliuojami vyriausybės veiksmai Europos Sąjungoje ir kt., būtų labai naudingas ir efektyvus stiprinant Nacionalinių parlamentų rolę Europos Sąjungoje. Mums visiems reikia žinių, žmogiškųjų kontaktų ir pasitikėjimo vieni kitais.

Svarbu nekuriant naujų institucijų, sukurti tokius mechanizmus, kurie padėtų Nacionaliniams parlamentams suvaidinti reikšmingą vaidmenį siekiant užtikrinti sprendimų priėmimo skaidrumą, legitimumą ir efektyvumą, nes nuo to priklausys Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir šalių piliečių gerovė.




Naujausi pakeitimai - 2004 02 19.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. komandiruočių ir kelionių statistika  >   Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS  >   Pranešimai, kalbos  >   2003

LR Seimas