Lietuvos Respublikos Seimas

LSDP TARYBOS X POSĖDIS 2003 M. VASARIO 22 D. VILNIUS LSDP PIRMININKO PIRMOJO PAVADUOTOJO VYTENIO POVILO ANDRIUKAIČIO PRANEŠIMAS KONVENTO DĖL EUROPOS SĄJUNGOS ATEITIES VEIKLOS IR GALIOJANČIŲ SUTARČIŲ PAGRINDU RENGIAMOS EUROPOS SĄJUNGOS KONSTITUCINĖS SUTARTIES NUOSTATŲ APŽVALGA

Gerbiami bičiuliai,

Mes, socialdemokratai, kartu su mūsų bičiuliais iš Europos Socialistų partijos tęsiame diskusijas dėl Europos Sąjungos ateities. Šias diskusijas partijoje pradėjome 2002 m. kovo 23 d., priimdami LSDP Tarybos nutarimą, įpareigojantį skyrius sekti diskusijų eigą, organizuoti seminarus bei konferencijas ES ateities klausimais. 2002 m. balandžio 15 d. LSDP Prezidiume patvirtinome ir diskusijas organizuojančių mūsų narių grupę. Įgyvendinant šiuos sprendimus, aš kviečiau grupės susirinkimus, kuriuose aptarėme, kaip informacija pasieks mūsų skyrius, o taip pat ir platesnę visuomenę. Buvo priimtas sprendimas svarbiausią Konvento medžiagą versti į lietuvių kalbą, ją elektroniniu paštu siųsti skyriams, o taip pat įdomiausius pranešimus spausdinti "Mūsų balse" bei dalį medžiagos siųsti "Gairėms".

Šiandien galime patvirtinti, kad tiek "Mūsų balse", tiek "Gairėse" publikacijų ES ateities temomis tikrai netrūksta, o ir rinkimų kampanijos metu mes mūsų rinkėjams pateikėme savo poziciją tiek ES plėtros, tiek ir ES ateities klausimais. Per šį laikotarpį pavyko suorganizuoti ir diskusijas dėl ES ateities apskrityse bei surengti rimtas konferencijas Vilniuje, Seime. Ypač pažymėtinos konferencijos: "Nacionalinė Konstitucija ES plėtros kontekste", "Parlamento vaidmuo narystės ES sąlygomis", "Baltijos laisvė: Vakarų požiūris", "Europietiškojo parlamentarizmo dimensija Lietuvos istorijos raidoje". Organizavome viešus debatus dėl ES ateities ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, aptarinėjome Lietuvos pozicijas Konvento darbo grupių iškeltais klausimais. Taigi, nuveikta nemažai.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad labiausiai į diskusijas dėl ES ateities yra įsitraukę mūsų Tarybos nariai, esantys Seime ar Vyriausybėje, ir kai kurie aktyvesnieji bičiuliai, dirbantys savivaldybėse. Ir tai visiškai suprantama. Konvento problematika labai sudėtinga. Reikia būti gerai susipažinusiems su ES galiojančiomis sutartimis, institucijomis, procedūromis ir naudojamais instrumentais. Tad natūralu, kad labiausiai į tai įsigilinę yra tie, kurie dirba Seimo Europos reikalų komitete ar Vyriausybėje. Kol vyko sudėtingos diskusijos darbo grupėse, suprantama, turėjome patys specializuotis, naudotis ekspertų patarimais, tartis su specialistais.

Dabar, kai Konvente jau pradedamas rašyti ES Konstitucinės sutarties tekstas, mums iškyla ypatingai atsakingas uždavinys - įtraukti į šį nelengvą darbą kuo daugiau mūsų bičiulių. Mat Konstitucinė sutartis rengiama Europos tautoms, valstybėms ir piliečiams. Ji turi būti bent jau pakankamai suprantama žmonėms. Tad kuo anksčiau mes įsitrauksime į konkretaus teksto svarstymą, tuo naudingiau bus bendram reikalui. Juk labai svarbu žmonėms išaiškinti, kad mūsų pagrindiniu įstatymu ir toliau lieka Lietuvos Respublikos Konstitucija, o ruošiama ES Konstitucinė sutartis - tik tarptautinis teisės aktas, kuris po jo ratifikavimo galės tapti mūsų teisinės sistemos sudėtine dalimi, bet ne aukštesniu už mūsų Konstituciją aktu. Svarbu bus pasakyti, kad ES - ne valstybė, ne supervalstybė, ne federacija ar konfederacija, bet tik įvairių lygių savivaldos, valdymo ir bendrųjų reikalų tvarkymo sistema, užtikrinanti bendrųjų tautų, valstybių ir piliečių tikslų bei vertybių įgyvendinimą. Iš esmės ES - tai supranacionalinė, naujo tipo tarptautinė organizacija, savo tikslams įgyvendinti pasitelkianti bendrijos ir tarpvyriausybinių susitarimų taisykles bei užtikrinanti vieningos socialinės rinkos erdvėje pagrindines laisves ir vertybes. ES suteikia valstybių narių piliečiams papildomą ES pilietybę, kad jie galėtų tomis vertybėmis lengviau naudotis. Tai unikalus darinys, įgalinantis to norinčias tautas ir valstybes suvienyti jų pastangas kuriant stabilumo, gerovės ir solidarumo erdvę.

Tad neatsitiktinai 2001 m. gruodžio 14-15 d. Europos viršūnių tarybos susitikime priimta Lakeno deklaracija suformulavo esminius klausimus dėl Europos Sąjungos ateities, į kuriuos turėtų atsakyti Konventas dėl Europos ateities: Sąjungos tikslai, kompetencija, institucinė sandara, veiklos kryptys.

Tai labai platus mandatas. Konventas savo siūlymus ir sprendimus paremia šiais Europos Sąjungos ateities pamatiniais principais:

 Stiprinti visų trijų Europos institucijų – Parlamento, Tarybos ir Komisijos – stabilumą ir tęstinumą bei išsaugoti balansą tarp jų;

 Didinti Europos Sąjungos skaidrumą ir prieinamumą paprastiems piliečiams;

 Stiprinti Europos Sąjungos tarptautinį poveikį.

Konventas savo darbą pradėjo 2002 metų vasario 28 d., savo veiklą baigs 2003 m. birželio 12-13 d., kuomet parengs savo baigiamąjį dokumentą – Konstitucinės sutarties projektą, rekomenduojamą tarpvyriausybinei konferencijai, kuri savo darbą turėtų pradėti šių metų antroje pusėje.

Konvento darbą galima suskirstyti į tris etapus:

Pirmasis etapas - klausymosi etapas, truko iki 2002 m. rudens. Jo metu buvo svarstoma Europos Sąjungos misijos ir uždaviniai, kompetencijos, efektyvumas ir legitimumas, nacionalinių parlamentų vaidmuo Europos Sąjungos architektūroje, Europos Sąjungos ir valstybių narių vaidmuo Laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, Europos Sąjungos išoriniai veiksmai bei instrumentų ir procedūrų supaprastinimas.

Antrasis etapas – nagrinėjimo. Truko iki 2002 m. pabaigos, buvo nagrinėjami įvairūs pateikti pasiūlymai, svarstomos darbo grupių rekomendacijos. 2002 m. spalio 28 d. buvo pristatytas Konstitucinės sutarties struktūros projektas, susidedantis iš trijų pagrindinių dalių:

1) Konstitucinio pobūdžio nuostatų,

2) Europos Sąjungos politikos ir jos pritaikymo,

3) Baigiamųjų nuostatų.

Trečiasis etapas – siūlymų. Jo metu svarstomi atskiri Konstitucinės sutarties projekto skyriai, redaguojami konkretūs sutarties straipsniai bei sprendžiami instituciniai klausimai, t.y. institucijų funkcionavimas, jų įgaliojimai, institucinės pusiausvyros elementai.

Konvente yra dvi pagrindinės nuomonių grupės: bendrijos metodo šalininkai - supranacionalinės sistemos kūrėjai, remiantys didesnį Europos Komisijos vaidmenį Europos Sąjungos architektūroje, ir tarpvyriausybininkai, pasisakantys už nacionalinių valstybių stipraus vaidmens išlaikymą.

Lietuva Konvente remiasi pamatiniais Lietuvos ateities Europos Sąjungoje principais, patvirtintais Seime:

Lietuva – solidarioje ir gerove pagrįstoje Europos Sąjungoje,

Lietuva – saugioje ir įtakingoje Europos Sąjungoje,

Lietuva – lygiateisiškoje ir efektyvioje Europos Sąjungoje,

Konvente buvo sudaryta 11 darbo grupių:

Subsidiarumo - subsidiarumo principo laikymosi priežiūra turi būti politinio pobūdžio, joje turi dalyvauti nacionaliniai parlamentai. Siūloma sukurti „išankstinio įspėjimo sistemą“, kuri leistų nacionaliniams parlamentams pareikšti prieštaravimus tais atvejais, kai rengiamas Europos Sąjungos teisės aktas prieštarauja subsidiarumo principui.

Chartijos – Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija turi tapti teisiškai privalomu dokumentu, o būsimoji Konstitucinė sutartis turėtų leisti Europos Sąjungai prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos.

Juridinio asmens statuso - Europos Sąjunga turi įgyti vieningą teisinį statusą, o dabar egzistuojanti trijų ramsčių sistema turi būti panaikinta.

Nacionalinių parlamentų - nacionaliniai parlamentai turėtų vaidinti didesnį vaidmenį Europos Sąjungos sistemoje. Siūloma plėsti parlamentų kontrolę nacionalinių pozicijų formulavime, diegti efektyvesnę nacionalinių vyriausybių veiklos, susijusios su Europos Sąjunga, kontrolę. Pasisakoma už būtinybę įvesti "ankstyvojo stebėjimo mechanizmą", suteikiantį nacionaliniams parlamentams galimybę anksti reaguoti į Europos Komisijos iniciatyvas.

Papildomų kompetencijų - kompetencijų pasidalinimas turėtų būti aiškesnis nei yra dabar, tačiau sistema turi nepraprasti lankstumo. Europos Sąjungos kompetencijas siūloma grupuoti į tris kategorijas – išimtinė kompetencija, bendra kompetencija, papildanti kompetencija.

Socialinės Europos - socialinės rinkos modelio išsaugojimo globalios ekonomikos kontekste. Pasisakoma už tai, kad Europos Sąjunga būtų socialinės rinkos modelio erdvė.

Kitos darbo grupės:

Ekonominio valdymo;

Išorinių santykių;

Gynybos;

Instrumentu ir procedūrų supaprastinimo;

Laisvės, saugumo ir teisingumo.

Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties projektas susideda iš tokių pamatinių aspektų:

Europinės vertybės:

Europos Sąjungos veikla turi būti grindžiama bendrosiomis Europinėmis vertybėmis, įtvirtintomis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Tai, visų pirma, žmogaus orumas, laisvė, lygybė, solidarumas, o taip pat demokratijos ir teisinės valstybės principai. Taip pat išskirtinas ir Europos gerovės valstybės modelis, kaip vienas iš didžiausių pasiekimų, kuriuo Europa gali pagrįstai didžiuotis.

Būtina sukurti efektyvesnę, o kartu demokratiškesnę ir skaidresnę Europos Sąjungą. Todėl reikia įvykdyti gerai apgalvotą Europos Sąjungos reformą.

Būtina padidinti Europos Sąjungos institucijų veiklos viešumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Iš esmės turėtų būti atsisakyta sprendimų priėmimo už uždarų durų. Visuomenė turi teisę žinoti, kokia yra Europos institucijų ir kiekvienos valstybės narės pozicija dėl vieno ar kito bendro Europos Sąjungos sprendimo.

Europos Sąjungos teisinis statusas:

Atsižvelgiant į nuolat augantį besiplečiančios Europos Sąjungos vaidmenį pasaulyje, Europos Sąjungai turėtų būti suteiktas teisinis subjektiškumas. Tapus tarptautinės teisės subjektu, Europos Sąjunga galėtų aktyviau dalyvauti tarptautinėje politikoje, kaip to iš jos tikimasi, geriau atstovauti ES interesus Pasaulinėje prekybos organizacijoje, Pasaulio Banke ir t.t., o Sąjungos pozicija daugeliu atvejų taptų vieningesnė ir nuoseklesnė. Svarbiausiose tarptautinėse organizacijose Europos Sąjungos valstybės narės turėtų “kalbėti” vienu balsu.

Kita vertus, Europos Sąjungai įgijus teisės subjekto statusą, turėtų būti panaikinta šiuo metu galiojanti trijų ramsčių sistema. Sprendimų priėmimo procedūros ir instrumentai Bendrosios užsienio ir saugumo politikos srityje galėtų išlikti skirtingi nuo Bendrijų ramsčio procedūrų ir instrumentų.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos teisinis statusas:

Priimant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, buvo siekiama užtikrinti efektyvesnę žmogaus teisių apsaugą Europos Sąjungoje, susisteminti ir apjungti viename dokumente visas pagrindines teises, įtvirtintas skirtinguose Europos Bendrijų ir tarptautinės teisės aktuose, padaryti šias teises labiau suprantamomis Europos Sąjungos piliečiams bei užtikrinti Europos žmonių pasitikėjimą tolimesniu Europos integracijos procesu.

Todėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai turi būti suteiktas privalomas teisinis pobūdis. Toks pobūdis turėtų būti suteiktas integravus Chartiją į Europos Sąjungos Konstitucinę sutartį, kaip sudedamąją, vieną iš pagrindinių jos dalių.

Chartija turėtų tapti visų Europos Sąjungos sprendimų vertinimo etalonu, įskaitant ir Europos Sąjungos socialinės bei ekonominės politikos sritis.

Europos Sąjungai “de jure” tapus tarptautinės teisės subjektu, Europos Sąjunga turėtų prisijungti prie Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Europos Sąjungos prisijungimas prie Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos leistų išvengti skirtingo šios konvencijos nuostatų aiškinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Teisingumo Teismo praktikoje.

Europos Sąjungos Konstitucinė sutartis:

Siekiant Europos Sąjungos sutartis padaryti aiškesnėmis ir lengviau suprantamomis žmonėms, šiandien galiojančios keturios sutartys turėtų būti apjungtos ir supaprastintos, iš esmės nekeičiant jų teisinės prigimties ir prasmės.

Svarstant naujosios Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties tekstą, reikėtų laikytis nuostatos, kad Konstitucinė sutartis turi būti rengiama remiantis jau egzistuojančių sutarčių struktūra ir turiniu, o ne kuriama visiškai nauja Europos Sąjungos, kaip supervalstybės ar superfederacijos Konstitucija.

Subsidiarumas:

Šis principas yra pamatinis dabar veikiančioje ES. Jis teigia, kad tai, ką gali atlikti savivaldybė, apskritis, regionas ar valstybė, to neturi daryti ES. ES veikia tik ten, kur tai ji gali geriau padaryti.

Todėl ir toliai turi būti sustiprintas subsidiarumo principo taikymas ir taikymo kontrolė. Šio principo taikymą turi prižiūrėti ne tik Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, bet ir nacionaliniai parlamentai. Tik jų bendri veiksmai gali užtikrinti subsidiarumo principo efektyvumą. Nauji subsidiarumo kontrolės mechanizmai neturėtų apsunkinti ar lėtinti ES sprendimų priėmimo.

Turi būti stiprinama politinė subsidiarumo kontrolė ex ante ir čia didžiausias vaidmuo turėtų būti skirtas nacionaliniams parlamentams. Kuo ankstesnis nacionalinių parlamentų, vėlesniame etape perkeliančių Europos Sąjungos teisę į nacionalines teisės sistemas, įtraukimas į teisės akto koncepcijos derinimą Europos Sąjungos lygiu vertintinas teigiamai.

Viena iš ex ante kontrolės priemonių galėtų būti metinės Europos Komisijos darbų programos svarstymas Europos Parlamente ir nacionaliniuose parlamentuose.

Teisinę subsidiarumo kontrolę ex post turėtų atlikti Europos Teisingumo Teismas. Subsidiarumo kontrolei turėtų būti skiriamas ribotas laikas. Teismas turėtų įvertinti skundžiamą teisės aktą tik jo atitikimo subsidiarumo principui požiūriu. Tokiu būdu, vėlgi būtų sutaupytas laikas ir pinigai, nes nereikėtų kurti naujų Europinių struktūrų.

Kompetencijos padalijimas:

Su subsidiarumo klausimu glaudžiai siejasi kompetencijos padalijimas tarp Europos Sąjungos bei valstybių narių. Griežto ir išbaigto kompetencijų katalogo sudarymas nėra nei įmanomas, nei pageidautinas, tačiau tam tikras aiškumas šioje srityje turėtų būti.

Nuostatos dėl kompetencijos padalijimo turėtų būti suformuluotos taip, kad neužkirstų kelio Europos Sąjungos ateities dinamikai.

Bendrosios kompetencijos srityje privalo būti išlaikyta dabartinė nuostata, jog visos sprendimų priėmimo procese dalyvaujančios Europos Sąjungos institucijos siūlomas iniciatyvas vertina remiantis ES sutarties 6 straipsnio 3 punkto nuostata, kad “Sąjunga gerbs šalių narių nacionalinį identitetą”. ES veikia tik ten ir tik tiek, kiek jai yra steigiamosiomis sutartimis yra nustatyta. Komisija, dažnai vadinama “integracijos varikliu”, turėtų išsaugoti išimtinę įstatymų leidybos teisę. Tai esminis Bendrijos metodo bruožas.

Tiksliau nustatant Europos Sąjungos institucijų kompetenciją, naujojoje Europos Sąjungos Konstitucinėje sutartyje turėtų būti apibrėžtos šios Europos Sąjungos kompetencijos rūšys:

 išimtinė (arba Europos Sąjungos kompetencija),

 bendroji,

 papildomoji kompetencija (arba papildomos priemonės).

Kartu turėtų būti išlaikytas bendras principas, kad Europos Sąjunga veikia tik srityse, kuriose tokią teisę jai suteikia Konstitucinė sutartis.

Naujos kompetencijos priskyrimas Europos Sąjungai bus galimas tik keičiant Europos Sąjungos Konstitucinę sutartį, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, o sprendžiant kompetencijų padalijimo klausimą, būtina išsaugoti solidarumo principą.

Nacionalinių parlamentų vaidmuo:

Nacionalinių parlamentų vaidmens didinimas yra esminė sąlyga, siekiant sumažinti Europos Sąjungos "demokratijos deficitą" ir sustiprinti jos legitimumą bei sprendimų priėmimo viešumą. Būtinybė padidinti nacionalinių parlamentų vaidmenį yra grindžiama prielaida, jog nacionaliniai parlamentai yra arčiau piliečių - kuo aktyviau nacionaliniai parlamentarai dalyvaus europinėje politikoje, tuo labiau jų rinkėjai jausis Europos projekto dalyviais.

Svarstant nacionalinių parlamentų vaidmens stiprinimą legitimumo problemos kontekste, reikėtų atsižvelgti į tai, kad demokratijos deficito šalinimas ir legitimumo stiprinimas neturėtų apsunkinti sprendimų priėmimo efektyvumo, todėl reikėtų surasti tinkamą šių problemų sprendimo balansą.

Svarstant nacionalinių parlamentų vaidmenį, reikėtų pasisakyti už nacionalinių parlamentų stiprinimą savo vyriausybių veiklos Europos Sąjungos Taryboje priežiūros požiūriu. Būtina įvertinti ir perimti geriausią nacionalinių parlamentų Europinių sprendimų priėmimo kontrolės praktiką, t.y. kaip nacionaliniai parlamentai (dažniausiai šių parlamentų Europos reikalų komitetai) suteikia savo vyriausybių atstovams mandatą atstovauti nacionalinius interesus Ministrų Tarybos posėdžiuose, o jiems sugrįžus iš Briuselio, išklauso jų ataskaitas apie posėdžių sprendimus.

Nacionaliniai parlamentai turėtų būti sustiprinti ir atliekant Europos Sąjungos institucijų veiklos nuolatinį stebėjimą. Tai, visų pirma, galėtų būti atlikta suintensyvinant nacionalinių parlamentų ir Europos Komisijos narių tiesioginius kontaktus ir tiesioginius informacijos bei dokumentų apsikeitimus.

Europos Sąjungos institucijos:

Naujų institucijų kūrimas vargu ar prisidėtų prie Europos Sąjungos efektyvumo. Dabartinė institucijų sąranga ir Bendrijos metodas įrodė savo efektyvumą, todėl radikali reforma būtų pernelyg rizikingas žingsnis.

Pirmieji Europos Sąjungos Konstitucinės sutaries straipsniai

Šiuo metu turiniu užpildomas V. Giscard d’Estaigne’o pasiūlytas Konstitucinės sutarties “maketas”. Tai jau ne tik teisinių, bet ir politinių klausimų sprendimas – visų pirma būsimos Europos Sąjungos sąrangos. Atskiri Konvento nariai pateikė savo Konstitucijų variantus. Štai kelių iš jų palyginimas:

R. Badinter, E.Brok, P.Hain ir E. Paciotti Konstitucijų projektų palyginimas:

Projektus sąlyginai galima sugrupuoti į dvi grupes: radikalūs ir nuosaikūs.

Radikaliems priklausytų Badinter projektas, numatantis esminę Europos Sąjungos pertvarką pagal beveik federacinį modelį. Nuosaikiems - kiti trys, kurie iš esmės fiksuoja dabartinį ES status quo su didesniais ar mažesniais pakeitimais.

Vienas iš pagrindinių struktūrinių ir iš dalies koncepcinių skirtumų - tai Pagrindinių teisių chartijos įtraukimas į tekstą. Tai padaryta dviejuose variantuose: Broko ir Paciotti. Badinter variante 3 straipsniu deklaruojama, kad Chartija - integrali Konstitucijos dalis, o Hain - deklaruojama, kad ji laikytina bendraisiais ES teisės principais. Projektuose, kur Chartija įtraukta, ji sudaro atskirą dalį. Chartijoje įtvirtintų teisių realizavimo ir gynimo mechanizmo iš esmės nėra.

Europos Sąjungos vieningo subjektiškumo klausimai. Visi projektai nustato, kad Europos Sąjunga privalo veikti kaip vieningas subjektas, panaikinant dabar egzistuojantį dualizmą.

Kompetencijų pasidalijimas. Visuose projektuose nustatomos trys kompetencijų rūšys: išimtinė, pagalbinė ir valstybių narių.

ES teisės aktų rūšys ir sistema. Du konstitucijų variantai keičia dabar egzistuojančią (Badinter ir Brok), kiti du - pasilieka prie egzistuojančios (Paciotti ir Hain). Badinter siūlo, kad ES teisės aktai turėtų būti struktūrizuojami trimis lygiais: organiškieji (pvz., Konstitucijos priedai ar ją detalizuojantys teisės aktai), įstatymų leidybos (reglamentai ir direktyvos), administraciniai - komisijos sprendimai. Brok variante struktūrizuojama į Sąjungos teisės aktus (priima įstatymų leidžiamoji valdžia ir taikoma visose valstybėse - narėse), Sąjungos rėminius teisės aktus (taip pervadinamos direktyvos), Sąjungos reglamentus, Sąjungos sprendimus ir kt.

Institucijų sistema. Esmines naujoves įneša tik Badinter projektas. Atsiranda ir ES prezidentas (bet su simbolinėm galiom), ir ES ministras pirmininkas (pirmininkauja Tarybai, vadovauja Komisijai). Taryboje atsiranda nuolatiniai ES ministrai, valstybių - narių ministrai pasitelkiami konkrečių klausimų svarstymui. Taip pat atsiranda antrieji parlamento rūmai, kurie sudaromi iš valstybių narių parlamentų atstovų, faktiškai vykdantys subsidiarumo kontrolę. Kituose variantuose ryškių institucinių pasikeitimų nematyti.

Teisminės institucijos. Projektuose iš esmės išlaikoma egzistuojanti struktūra, tačiau Badinter projekte Europos Teisingumo Teismas pervardinamas į Europos Sąjungos teismą, o Pirmosios Instancijos - į Europos Teisingumo teismą, funkcijų beveik nekeičiant. Badinter variante taip pat įtvirtinama ES prokuroro pareigybė, kuris yra atsakingas už finansinių nusikaltimų, keliančių grėsmę visos ES finansiniams interesams, tyrimą ir tokių tyrimų koordinavimą.

Teisės aktų leidimo procedūra. Ji detaliai išdėstoma Brok, Hain ir Paciotti projektuose, daugiausia prisilaikant egzistuojančio modelio. Badinter projektas šiuos klausimus numato reglamentuoti organiškuoju įstatymu.

Stojimas, išstojimas, narystės teisių apribojimas. Badinter variante numatyti visi trys aspektai, be to, taip pat tai vienintelis projektas, kuriame numatomas ir valstybės pašalinimas iš ES jeigu valstybė nuolatos pažeidinėja Konstituciją. Kituose projektuose - įvairiai: pvz., Brok ir Paciotti variantuose numatomas tik priėmimas ir narystės teisių apribojimas, bet nenumatomas išstojimas, Hain - numatomas ir išstojimas.

Priedų sistema kiekviename projekte skirtinga, tačiau principinės nuostatos panašios: prieduose reglamentuojami ekonominiai, bendrosios užsienio ir saugumo politikos klausimai ir kt. Priedai (protokolai) laikomi sudėtine Konstitucijų dalimi.

Taigi, nuomonių skirtumai pakankamai dideli.

Šie projektai įrodo, jog bus dar daug pasiūlymų, karštų ginčų, Konvento darbas taps intensyvesnis. Mums, Lietuvos atstovams, bus tikrai daug progų pristatyti Lietuvos pozicijas. Todėl ir kviečiu aktyvioms diskusijoms.

Apskritai, Seimo Europos reikalų komiteto ekspertai ir Konvento nariai pirmiesiems 16-kai Konstitucinės sutarties straipsnių turėjo daug pastabų:

1. Būtina atkreipti Konvento narių dėmesį į būtinybę surengti diskusijas dėl Konventui pateikto būsimos Konstitucijos struktūros teksto (Conv369-02);

2. Būtina atkreipti Konvento narių dėmesį į Konstitucijos pavadinimą, kadangi pavadinimas “Konstitucija Europai” nekorektiškas šalių, ne ES narių atžvilgiu;

3. Būtina atkreipti Konvento narių dėmesį į būtinybę įtvirtinti nuostatą, kad Pagrindinių teisų chartija yra sudedamoji ES Konstitucijos dalis;

4. Siūlyti išbraukti iš pirmojo Konstitucijos straipsnio teiginį numatantį būsimąją Sąjungos politinės sistemos struktūros principą – “federacinį pagrindą”;

5. Siūlyti antrame Konstitucijos straipsnyje po žodžio laisvės įrašyti žodį lygybės;

6. Siūlyti pirmuose Konstitucijos straipsniuose išdėstyti Europos Sąjungos vertybes bei tikslus, o tik paskui nubrėžti tų vertybių bei tikslų įgyvendinimo mechanizmą;

7. Konstitucijos šeštame straipsnyje vietoj teiginio, kad “draudžiamas bet koks diskriminavimas dėl priklausymo vienai ar kitai valstybei”, įrašyti – “draudžiamas bet koks diskriminavimas”;

8. Būtina atkreipti Konvento narių dėmesį į būtinybę sistematizuoti, sukonkretinti, o kai kur - supaprastinti Konstitucijos tekstą;

Šiuo metu darbas dėl Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties yra pačiame įkarštyje. Išreikšta partijos pozicija labai svarbi atstovaujant mūsų interesus Konvente.

Jums pateikiama medžiaga - tai Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties struktūra, pirmieji šešiolika Konstitucinės sutarties straipsnių bei komentarai, o taip pat Lietuvos galimos pozicijos institucijų reformos atžvilgiu. Esu įsitikinęs, jog dabar, po šio Tarybos posėdžio, mūsų sudarytai darbo grupei reikės dažnai rinktis ir aptarti mūsų pagrindines pozicijas pateikiamų Konstitucinės sutarties straipsnių atžvilgiu. Ypač svarbu pabrėžti, jog mes turime rasti bendras pozicijas ir su Europos socialistų šeima. Europos Socialistų partijos Konvento nariams vadovauja žymus socialistas, teisininkas ir politikas, buvęs Italijos premjeras Giuliano Amato. Esu įsitikinęs, kad Europos socialistai, socialdemokratai ir leiboristai sugebės apginti laisvės, socialinio teisingumo ir solidarumo principus naujojoje ES Konstitucinėje sutartyje.




Naujausi pakeitimai - 2004 02 19.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. komandiruočių ir kelionių statistika  >   Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS  >   Pranešimai, kalbos  >   2003

LR Seimas