Lietuvos Respublikos Seimas

TEZĖS SEIMO EUROPOS REIKALŲ KOMITETO PIRMININKO VYTENIO POVILO ANDRIUKAIČIO PASISAKYMUI “ EUROPOS KONSTITUCIJA: SĄJUNGOS IR VALSTYBIŲ NARIŲ KOMPETENCIJŲ SĄVEIKA” 2003 m. balandžio 30 d. (II)

5. Mokslo tyrimų, technologijų plėtotės ir kosmoso srityse Sąjunga turi kompetenciją vykdyti veiksmus, ypač įgyvendinti programas, tačiau naudojantis šia kompetencija negali būti užkirstas kelias valstybėms narėms naudotis savo kompetencija.

Konstitucijos 13 straipsnis atspindi Konvento Ekonominio valdymo darbo grupės, kuriai vadovavo p. Klaus Haensch, išvadas. Nors tų valstybių narių, kurios jau įvedė eurą, pinigų politika priskirtina Sąjungos išimtinių kompetencijų sričiai, valstybių narių ekonominė politika lieka jų kompetencijos ribose.

Šioje srityje Sąjungos kompetencija apima nacionalinių politikų koordinavimą. Atsižvelgiant į tokio koordinavimo svarbą Konvento prezidiumas nusprendė, kad jis nusipelno atskiro straipsnio.

13 straipsnis: Ekonomikos politikų koordinavimas

1. Sąjunga koordinuoja valstybių narių ekonomikos politikas, ypač nustatydama bendrąsias gaires toms politikoms.

2. Valstybės narės vykdo savo ekonomikos politikas atsižvelgdamos į bendrus interesus, kad prisidėtų prie Sąjungos tikslų pasiekimo.

3. Specifinės nuostatos taikomos eurą įvedusioms valstybėms narėms.

Bendroji užsienio ir saugumo politika (BUSP), šiuo metu reglamentuojama ES sutartimi, skirta “įtvirtinti ES identitetą tarptautinėje arenoje, konkrečiai įgyvendinant bendrąją užsienio ir saugumo politiką, įskaitant ir palaipsnišką bendros gynybos politikos sukūrimą, kuri galėtų tapti ir bendra gynybos sistema…”.

Jau šiandien BUSP srityje ES kompetencija yra labai plati: ji gali apimti “visas užsienio ir saugumo politikos sritis.” Šios politikos tikslai taip pat yra labai bendro pobūdžio: ES bendrų vertybių, pagrindinių interesų, nepriklausomybės bei vientisumo apsauga; ES saugumo stiprinimas, taikos išsaugojimas bei tarptautinio saugumo stiprinimas; tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimas; demokratijos ir teisinės valstybės vystymas ir stiprinimas, pagarba Žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. ES sutartyje nėra konkrečių nuostatų, ribojančių ES veiksmų mastą šioje srityje.Tačiau kaip parodė Irako krizė ES veiksmai BUSP srityje toli gražu nepatenkinami.

BUSP srityje ES dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis, išskyrus gynybos politikos klausimus (Petersbergo užduotys), kur ES kompetencija yra papildanti. Šioje srityje sprendimai priimami kiekvienu atveju atskirai: arba savo kompetencijas vykdo tik ES, arba ES jai priklausančias kompetencijas vykdo kartu su valstybėmis narėmis.

14 straipsnis: Bendra užsienio ir saugumo politika

Konstitucinės sutarties 14 straipsnis labai lakoniškas, jame sakoma, kad:

“Valstybės narės aktyviai ir besąlygiškai lojalumo ir tarpusavio solidarumo dvasia remia Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką. Jos nesiima jokių veiksmų, kurie būtų priešingi Sąjungos interesams arba galėtų pakenkti jos veiksmingumui”.

Tuo tarpu detaliai Bendroji užsienio ir saugumo politika reglamentuojama antrojoje Konstitucinės sutarties dalyje.

Institucinėje sutarties dalyje numatyta apjungti Tarybos Aukštojo atstovo BUSP ir Komisijos nario išoriniams santykiams funkcijas ir įsteigti ES Užsienio reikalų ministro pareigybę (Union’s Minister for Foreign Affairs). Jį rinktų Viršūnių taryba, pritarus Komisijos pirmininkui ir Europos Parlamentui. Jis būtų pilnateisis Komisijos narys, Komisijos vicepirmininkas, tačiau BUSP klausimams jis gautų mandatą iš Tarybos ir būtų jai atsakingas. Procedūros BUSP srityje išliktų atskiros nuo procedūrų Sąjungos kompetencijos klausimais.

Konvente palaikoma „konstruktyvaus susilaikymo“ idėja bei svarstoma galimybė numatyti glaudesnio bendradarbiavimo tarp dalies valstybių narių formas bendros saugumo ir gynybos politikos srityje, numatant struktūrinio bendradarbiavimo galimybę ES rėmuose to pageidaujančioms valstybėms narėms.

Kadangi ES papildomos kompetencijos sritis yra bene kontraversiškiausia, Konvente buvo sudaryta speciali Papildomų kompetencijų darbo grupė, kuriai vadovavo Henning Christophersen. Darbo grupės nuomone, „papildomos kompetencijos“ terminas yra netikslus, todėl, atsižvelgiant į darbo grupės išvadas Konstitucinėje sutartyje atsisakyta termino “papildomos kompetencijos”, jį pakeičiamas nauju terminu „papildančių veiksmų sritys“. Be kita ko, ši darbo grupė pasiūlė atsisakyti sutartyse esančios nuorodos į „vis glaudesnę Sąjungą“, kad nesusidarytų įspūdis, jog Sąjungos tikslas yra vis platesnės kompetencijos įgijimas.

Darbo grupės nuomone ES papildančios priemonės sutartyje turėtų būti apibrėžtos remiantis šiais elementais:

1. Papildančios priemonės turi būti taikomos srityse, kuriose valstybės narės neperdavė savo kompetencijos Sąjungai.

2. Papildančios priemonės leidžia Sąjungai paremti nacionalinę politiką, kai tai atitinka bendruosius Sąjungos ir valstybių narių interesus.

3. Papildančios priemonės leidžia Sąjungai priimti rekomendacijas, rezoliucijas, programas ir kitus teisiškai neįpareigojančios aktus, o taip pat teisiškai įpareigojančius sprendimus tiek, kiek tai leidžia sutarties nuostatos.

4. Papildančioms priemonėms gali būti skiriamos lėšos iš Bendrijos biudžeto.

Kaip ir bendros kompetencijos atveju, koordinuojančių, papildančių ar paremiančių Sąjungos veiksmų apimtį ir intensyvumą apspręs konkrečios antrosios sutarties dalies nuostatos. Tuo pačiu yra užtikrinama, kad iš esmės kompetencijų padalijimas nepakis, išskyrus tas sritis, dėl kurių Konventas jau apsisprendė. Pavyzdžiui, sporto ir apsaugos nuo katastrofų įtraukimas į paremiančių veiksmų sričių sąrašą išplaukia iš Konvento Papildančių kompetencijų darbo grupės išvadų ir yra susijęs su konkrečios teisinės bazės sukūrimu toms dviems sritims, atsižvelgiant į tai, kad tokios bazės nėra dabartinėse Sutartyse (iki šiol teisės aktai civilinės saugos srityje buvo priimami remiantis EB sutarties 308 straipsniu).

15 straipsnis: Papildančių veiksmų sritys (areas of support action)

1. Sąjunga gali imtis koordinuojančių, papildančių ar paremiančių veiksmų. Šios kompetencijos aprėptį apibrėžia Antrosios dalies nuostatos.

2. Paremiančių veiksmų sritys:

- užimtumas,

- pramonė,

- švietimas, profesinis mokymas ir jaunimas,

- kultūra,

- sportas,

- apsauga nuo katastrofų.

3. Valstybės narės koordinuoja savo nacionalines užimtumo politikas Sąjungoje.

4. Šioms sritims konkrečiai skirtų Antrosios dalies nuostatų pagrindu Sąjungos priimti teisiškai privalomi aktai negali lemti valstybių narių įstatymų ar kitų teisės aktų derinimo.

Konstitucinės sutarties 16 straipsnis nustato, kokiomis sąlygomis Sąjunga gali veikti, nesant reikalingų įgalinimų būsimojoje ES konstitucinėje sutartyje. Europos Bendrijos steigimo sutarties 308 straipsnis numato taip vadinam1 „spragų uždarymo procedūrą – Lueckenschliessungsverfahren (vok.)“. Minėtas straipsnis nustato, kad „jei pasirodytų, kad veikiant bendrajai rinkai vienam iš Bendrijos tikslų pasiekti reikia imtis Bendrijos veiksmų, kuriems ši Sutartis nenumato reikalingų įgaliojimų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningu sprendimu imasi reikiamų priemonių“. Nemačius viso Konstitucinės sutarties teksto, sunku spręsti, ar kompetencija pagal Konstitucijos 16 straipsnį bus suteikiama visais atvejams (tai reiškia kompetencijos praplėtimą), ar bus išlaikomas apribojimas, sietinas tik su bendrąja rinka (kaip numatoma EB sutarties 308 str.).

Manyčiau, kad toks EB sutarties 308 str. taikymo sferos praplėtimas naujoje Konstitucinėje sutartyje gali pasiteisinti, kadangi (1) išlaikomas vienbalsiškumo principas ir (2) pašalinama grėsmė, kad Konvento darbe besireiškianti tendencija detaliai dėstyti kompetencijos klausimus konstitucinio lygmens akte nesukeltų stagnacijos Europos Sąjungos būsimoje veikloje. Bet kokiu atveju, 16 str. 2 d. nuostatos, jei būtų taikomos tinkamai, pašalintų piktnaudžiavimo 16 str. 1 d. nuostatomis galimybes.

Atsižvelgiant į Konvento siekį užtikrinti, kad įgyvendinant šią nuostatą būtų laikomasi tų kompetencijų ribų, kurias Sąjungai suteikia Konstitucija, 1 pastraipoje nurodyta, kad ši nuostata gali būti panaudota tiktai “remiantis politikos apibrėžtos Antroje dalyje sistema”.

16 straipsnis: Lankstumo nuostata

1. Jei paaiškėtų, kad Antrojoje dalyje nustatytų politikų ribose reikalingi Sąjungos veiksmai šios Konstitucijos tikslams pasiekti, o Konstitucija nesuteikė reikalingų galių, reikiamų priemonių imasi Taryba, vienbalsiai spręsdama dėl Komisijos pasiūlymo ir gavusi Europos Parlamento pritarimą.

2. Pasinaudodama 9 straipsnyje minimo subsidiarumo principo stebėsenos tvarka, Komisija atkreipia valstybių narių nacionalinių parlamentų dėmesį į šiuo straipsniu grindžiamus pasiūlymus.

3. Šio straipsnio pagrindu priimtos nuostatos negali lemti valstybių narių įstatymų ar kitų teisės aktų derinimo tais atvejais, kai Komisija tokio derinimo nenumato.

Protokolas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo laikymosi

Daugelio Konvento narių nuomone, Mastrichto sutartyje įtvirtintas subsidiarumo principas nedavė laukiamų rezultatų. Dažnai jo taikymą lemia politiniai motyvai. O kartais dėl skubotumo šis principas yra tiesiog apeinamas. Taip pat atsitiko ir su proporcingumo principu. Manoma, kad kartais ES nueina toliau, negu yra būtina konkrečiam tikslui pasiekti

Todėl Konvente buvo sudarytos dvi darbo grupės: dėl Subsidiarumo, kuriai vadovavo Mendez de Vigo ir dėl Nacionalinių parlamentų vaidmens, kuriai vadovavo Gisela Stuart, siekiant atsakyti į klausimą dėl nacionalinių parlamentų vaidmens, užtikrinant subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi kontrolę, t.y. siekiama atsakyti, ar nacionaliniai parlamentai turėtų susitelkti ties kompetencijų paskirstymu tarp ES ir šalių narių, pavyzdžiui, atlikdami išankstinę subsidiarumo principo laikymosi kontrolę?.

Mendez de Vigo vadovaujama darbo grupė pasiūlė nustatyti tam tikrus principus bei kryptis, siekiant racionalesnio subsidiarumo principo taikymo. Tuo pat atsižvelgiant į tai, kad naujais pasiūlymais nebūtų sulėtintas ar apsunkintas sprendimų priėmimas ES institucijose. Grupės nuomone, subsidiarumo principas yra visų pirma politinio pobūdžio. Todėl buvo pasiūlyta įdiegti politinio pobūdžio “ankstyvojo perspėjimo mechanizmą” (“early warning system”), kurio tikslas – sustiprinti nacionalinių parlamentų vykdomą subsidiarumo principo kontrolę. Ankstyvojo perspėjimo mechanizmas kiekvienam nacionaliniam parlamentui suteiktų galimybę per šešias savaites nuo tos dienos, kai Komisija pateikia teisės akto siūlymą, kreiptis į Europos institucijas su motyvuota nuomone, kurioje būtų išdėstyti nuogąstavimai dėl subsidiarumo principo pažeidimų,

Ši darbo grupės nuomonė atspindėta naujojoje Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo redakcijoje, kurioje yra siūloma įtvirtinti ir minėtąjį “ankstyvojo perspėjimo mechanizmą”. Šiame protokole siūloma nustatyti, kad

- Komisija, prieš teikdama teisės aktų siūlymus, privalo plačiai konsultuotis, išskyrus ypatingos skubos ar konfidencialumo atvejus. Reikalui esant, konsultacijose turi būti atsižvelgiama į numatomų atlikti veiksmų regioninį ir vietinį lygmenį.

- Visus savo teisės aktų ir jų pataisų siūlymus Europos Komisija turi išsiųsti visų valstybių narių nacionaliniams parlamentams tuo pat metu, kaip ir ES teisės aktų leidėjui (Europos Parlamentui ir Tarybai). Europos Parlamentas ir Taryba priimtus teisės aktus turi iš karto po priėmimo išsiųsti visiems nacionaliniams parlamentams.

- Savo siūlymus Komisija turi motyvuoti atsižvelgdama į subsidiarumo principą. Prie kiekvieno teisės akto siūlymo turėtų būti pridedama detali motyvacija, įgalinanti įvertinti, kaip laikomasi subsidiarumo principo. Į šią motyvaciją turėtų būti įtraukiami vertinimo kriterijai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti teisės akto finansinį poveikį, taip pat, jei tai yra bendrasis įstatymas, kad būtų galima nustatyti, kokius nacionalinius ar, reikalui esant, regioninius teisės aktus turės priimti šalys narės. Motyvai, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad kuris nors ES tikslas gali būti racionaliau įgyvendintas ES lygmenyje, turi būti pagrįsti kokybiniais, o visais atvejais, kai tai įmanoma, - taip pat ir kiekybiniais rodikliais. Komisija turi atsižvelgti į būtinybę veikti taip, kad visais atvejais finansinė ar administracinė našta, tenkanti ES, nacionalinėms vyriausybėms, regioninės ar vietos valdžios struktūroms, ūkio subjektams ir piliečiams, būtų kaip įmanoma mažesnė ir adekvati siekiamam tikslui.

- Kiekvienos valstybės narės nacionalinis parlamentas gali per šešias savaites nuo tos dienos, kai gauna Europos Komisijos įstatymų leidybos siūlymą, nusiųsti Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkams motyvuotą nuomonę, kurioje išdėstytų priežastis, dėl kurių, parlamento nuomone, minėtas siūlymas neatitinka subsidiarumo principo. Kiekvienas nacionalinis parlamentas privalo nusistatyti vidines konsultavimosi su kiekvienais parlamento rūmais formas, jei šalyje veikia dviejų rūmų parlamentas ir/arba, reikalui esant, su regionų parlamentais, turinčiais įgaliojimus leisti teisės aktus.

- Europos Parlamentas, ES Taryba ir Europos Komisija turi atsižvelgti į motyvuotas nacionalinių parlamentų nuomones.

- Tais atvejais, kai mažiausiai trečdalis nacionalinių parlamentų pateikia motyvuotas nuomones dėl to, kad Komisijos pateiktame siūlyme pažeidžiamas subsidiarumo principas, Komisija privalo peržiūrėti minėtą siūlymą. Komisija, peržiūrėjusi siūlymą, gali nuspręsti savo pasiūlymo nekeisti, jį pakeisti arba atšaukti. Pasirinktą sprendimą Komisija turi pagrįsti.

- Europos Teisingumo Teismas yra kompetentingas nagrinėti valstybių narių pateiktus ieškinius dėl subsidiarumo principo pažeidimo; tokius ieškinius valstybės narės gali pateikti ir savo nacionalinio parlamento ir/ar regioninių parlamentų, turinčių įgaliojimus priimti teisės aktus, prašymu, pagal jų konstitucinę tvarką. Tokius pat ieškinius gali teikti ir Regionų komitetas dėl tų teisės aktų, dėl kurių su juo buvo konsultuojamasi.

Konvento darbo grupė dėl nacionalinių parlamentų vaidmens išnagrinėjo tris atskiras temas: nacionalinių parlamentų vaidmenį kontroliuojant jų šalių vyriausybes, nacionalinių parlamentų vaidmenį subsidiarumo principo taikymo kontrolės srityje ir tarpparlamentinių ryšių ir mechanizmų funkcionavimą ir vaidmenį. Kai kurios Giselos Stuart vadovaujamos darbo grupės pateiktos rekomendacijos pareikalavo peržiūrėti Protokolą dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėtą prie Amsterdamo sutarties. Visų pirma, tai lėmė pakeitimai, susiję su nacionalinių parlamentų teise gauti pilną informaciją apie ES teisės aktų pasiūlymus ir apie kitų ES institucijų dokumentus. Pavyzdžiui, pagal naująją Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens redakciją, parengtą pagal šios darbo grupės pasiūlymus,

- Europos Komisija turėtų visus teisės aktų pasiūlymus ir visus konsultacinius dokumentus tiesiogiai perduoti nacionaliniams parlamentams tuo pat metu, kaip ir Europos Parlamentui ir ES Tarybai;

- Europos Komisija vienu metu turėtų perduoti savo kasmetinę politinę strategiją ir savo kasmetinę planuojamų priimti teisės aktų ir darbų programą nacionaliniams parlamentams, Europos Parlamentui ir ES Tarybai;

- Audito rūmai vienu metu turėtų perduoti savo metines ataskaitas nacionaliniams parlamentams, Europos Parlamentui ir ES Tarybai;

- ES Taryba, apie savo darbų rezultatus informuodama vyriausybes, tuo pat metu turėtų informuoti ir nacionalinius parlamentus (ir Europos Parlamentą).

Siekiant sustiprinti nacionalinių parlamentų įtaką ES sprendimų priėmimo procese, pasiūliau kai kuriuos pasiūlymus dėl šio protokolo papildymo. Pavyzdžiui, kad

- Visus Europos Komisijos konsultacinius dokumentus (žaliąsias knygas, baltąsias knygas ir pranešimus) Europos Komisija persiųstų nacionaliniams parlamentams iš karto po jų publikavimo,

- Kad per šešias savaites, skirtas nacionaliniams parlamentams, siekiant įvertinti Komisijos pateikto teisės akto siūlymo atitikimą subsidiarumo ir proporcingumo principams, ES institucijose nebūtų priimami jokie formalūs ar neformalūs sprendimai dėl šių pasiūlymų.

- Kad nacionaliniams parlamentams tuo pat metu kaip ir nacionalinėms vyraisybėms būtų siunčiamos ne tik ES Tarybos posėdžių darbotvarkes ir sprendimai, bet ir viešų Tarybos posėdžių stenogramos.

- Svarbų vaidmenį subsidiarumo ir proporcingumo principų kontrolėje gali suvaidinti ir 1989 m. įkurta nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetų narių ir Europos Parlamento atstovų Konferencija (COSAC). COSAC galėtų tarpininkauti pateikiant Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos dėmesiui kiekvieną jos nuomone tinkamą siūlymą dėl minėtųjų principų taikymo sustiprinimo.

Šiandien yra du kompetencijų padalijimo ir subsidiarumo principo laikymosi kontrolės būdai:

a) politinė kontrolė: vykdoma, priklausomai nuo to, ar sutartys suteikia Sąjungai kompetenciją veikti konkrečiu atveju, ir nuo to, ar Sąjungos institucijos, dalyvaujančios priimant atitinkamą sprendimą, laikosi subsidiarumo principo. Kiekviena institucija turi veikti jai priskirtų galių ribose. Valstybių narių vyriausybės, nacionaliniai parlamentai ir viešoji nuomonė gali vykdyti tokią priežiūrą, kontroliuodami savo vyriausybės atstovo Taryboje veiklą.

b) teisminė kontrolė vykdoma pateikiant ieškinį Europos Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams. Nacionaliniai teisėjai, esantys ir ES teisėjais, veikia ES acquis ribose. Konvente sutariama, kad Teisingumo Teismas turi teisę vykdyti subsidiarumo principo laikymosi kontrolę, tačiau ši teisė nepakankamai išnaudojama.

Apibendrinant, svarbu pabrėžti, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti siūlymui dėl parlamento nuomonės formulavimo jau ankstyvoje ES teisės akto rengimo ir priėmimo proceso stadijoje ir nuolatinio viso proceso eigos stebėjimo, nes tai reikštų kokybiškai naują nacionalinių parlamentų dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese etapą. Tai reiškia, kad siūlymas stiprinti subsidiarumo principo įgyvendinimo kontrolę ex ante yra sietinas su nacionalinių parlamentų vaidmens ES stiprinimu.

Kadangi pasiūlymo teisės aktui ES lygmenyje formulavimas yra labiau politinis, negu teisinis procesas, ankstyvas Europos teisingumo teismo įtraukimas į subsidiarumo kontrolę iniciatyvos stadijoje sudarytų prielaidas nepriimtinam teisminės institucijos politizavimui. Europos Teisingumo Teismas iš esmės turėtų vykdyti tik teisminę - ex post - subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo kontrolę.




Naujausi pakeitimai - 2004 02 19.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. komandiruočių ir kelionių statistika  >   Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS  >   Pranešimai, kalbos  >   2003

LR Seimas