Lietuvos Respublikos Seimas

SEIMO PIRMININKO PAVADUOTOJO VYTENIO POVILO ANDRIUKAIČIO Kalba atidarant parodą "BALTIJOS LAISVĖ - EUROPOS ATSAKOMYBĖ" Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. sausio 12 d.

Jūsų Ekscelencijos,

Gerbiami užsienio svečiai, Seimo nariai,

Ponios ir ponai,

Pilietiškumas, laisvė ir atsakomybė – neatskiriamos sąvokos.

1979 m. rugpjūčio 23 d. keliasdešimt okupuotų Baltijos šalių ir Rusijos žmogaus teisių gynėjų bei paprastų piliečių pirmą kartą atvirai, neslėpdami savo vardų ir pavardžių, išreiškė pilietiškumą ir laisvės siekį, pritardami kreipimuisi į Jungtines Tautas reikalaudami likviduoti Molotovo-Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų padarinius ir atkurti Baltijos valstybių nepriklausomybę. Jų protesto balsas peržengė „geležinę uždangą“ ir buvo išgirstas vieningą Europą įprasminusiame Europos Parlamente.

Laisvųjų Vakarų valstybių atsakomybė priimant reikšmingus totalitarinių ar autoritarinių režimų pajungtoms tautoms sprendimus visuomet buvo ir yra aktuali. Tai pasitvirtino prieš 20 metų Europos Parlamente pirmą kartą įvykęs atviras ir atsakingas padėties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje svarstymas. 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamente buvo priimta rezoliucija, kuri pasiremdama „45-ių pabaltijiečių memorandumu“ atkreipė dėmesį į okupuotų Baltijos valstybių padėtį. Rezoliucijos referentas Otto von Habsburgas (Vokietija), pristatydamas rezoliucijos projektą, priminė, kad Sovietų Sąjunga sulaužė visas su Europos kultūros kraštais - Lietuva, Latvija ir Estija pasirašytas sutartis, kuriomis buvo įsipareigojusi gerbti jų laisvę ir nepriklausomybę ir tautos kenčia sovietinę priespaudą.

Rezoliucija buvo priimta, Baltijos tautos neliko užmirštos.

Iš knygos: BALTIJOS LAISVĖ – EUROPOS ATSAKOMYBĖ. Valstybės žinios. V.: 2003

Ekspozicijoje pristatoma Lietuvos laisvės byla Baltijos šalių okupacijos kontekste, atskleidžiant tuos pasipriešinimo akcentus ir įvykius, kurie spartino sovietinės imperijos irimą ir artino visuomenės sąjūdį XX amžiaus pabaigoje ir Baltijos tautų sugrįžimas į vieningą Europą.

Parodoje panaudoti dokumentai ir nuotraukos iš Lietuvos Respublikos Ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Genocido aukų muziejaus, „Minties“ leidyklos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų, asmeninio Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininko dr. Kazio Bobelio archyvo, asmeninio „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ signataro Antano Terlecko archyvo bei Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su visuomene skyriaus elektroninio fondo.

Ši paroda netrukus iškeliaus į Europos Parlamentą. Vilniuje pasiliks lietuviškas šios parodos variantas, kuris vėliau iškeliaus į kitus Lietuvos miestus.

Naudodamasis proga, norėčiau padėkoti šią parodą parengusiems Seimo ryšių su visuomene skyriaus darbuotojams (Andriui Vaišniui ir Artūrui Zeleniakui).

Kviečiu apžiūrėti parodą ir pasiklausyti Sonatos Alšaukaitės atliekamos muzikos.




Naujausi pakeitimai - 2004 02 19.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. komandiruočių ir kelionių statistika  >   Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS  >   Pranešimai, kalbos  >   2003

LR Seimas