Lietuvos Respublikos Seimas

SEIMO EUROPOS REIKALŲ KOMITETO PIRMININKO, KONVENTO NARIO VYTENIO POVILO ANDRIUKAIČIO PASISAKYMAS ES-LIETUVOS JUNGTINIO PARLAMENTINIO KOMITETO POSĖDYJE 2003 m.balandžio 15 d. Vilnius

Šiuo metu Konvente svarstomi ES Konstitucinės sutarties straipsnių “blokai” bei formuluojami konkretūs pasiūlymai dėl jų pataisų. Artimiausiame Konvento posėdyje balandžio 24-25 d. svarstysime straipsnius dėl ES narystės, naujųjų kaimynų, išstojimo galimybės, Konstitucinės sutarties pataisų ir kt. Be to, prezidiumas pateiks Konventui naujų straipsnių projektus – dėl ES institucijų ir Bendrosios užsienio ir saugumo politikos.

Šiandien norėčiau kiek plačiau pakalbėti apie ES institucinei sąrangą. ES institucijų reforma turi remtis Europos Sąjungos valstybių lygiateisiškumo ir ES institucijų demokratinio legitimumo bei efektyvumo principais. Santykiai tarp ES valstybių ir ES institucijų turi būti grindžiami griežtai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo taisyklių, išlaikant institucijų įgaliojimų pusiausvyrą.

ES turi trejopą prigimtį. Bendrijos metodas, atspindintis unikalią ES – kaip valstybių, tautų ir piliečių Sąjungos – prasmę turi būti nuosekliai išlaikomas ir stiprinamas. Tarpvyriausybinis metodas leidžia valstybėms narėms ginti savo nacionalinius interesus. Šiuo metu stipresnis yra tarpvyriausybinis metodas. Būtina rasti pusiausvyrą tarp šių metodų, tačiau nereikėtų jų reformuoti vienas kito sąskaita.

Egzistuojančios ES institucijos turi būti reformuojamos taip, kad institucinė sąranga netaptų sudėtingesne. Naujų ES institucijų kūrimas neatitiktų minėtų principų bei apsunkintų ES sprendimų priėmimo procedūrą.

Taryba

Pirmininkavimo ES Taryboje rotacija tarp ES valstybių turi būti išlaikyta. Tai užtikrina lygiateisiškumą tarp šalių narių bei jų tiesioginį dalyvavimą ES valdyme. Ypatingai svarbu, kad rotacijos principo nebūtų atsisakyta prieš tai, kol naujosios valstybės narės turės galimybę bent po vieną kartą pirmininkauti ES Tarybai. Pirmininkavimo patirtis yra naudinga valstybėms narėms, nes padeda joms pasijusti lygiavertėmis ES narėmis. Jeigu būtų apsispręsta atsisakyti rotacijos principo, turėtų būti daroma po pakankamai ilgo pereinamojo laikotarpio.

Svarstytina grupės šalių pirmininkavimo galimybė, pavyzdžiui, trijų valstybių narių grupės, susidedančios iš didelių, vidutinių ir mažesnių valstybių atstovų, pirmininkavimo galimybė.

Tarybos veiklos tęstinumas ir perimamumas turi būti užtikrinamas strateginio planavimo stiprinimu, glaudesniu pirmininkaujančių valstybių ir kitų ES institucijų bendradarbiavimu.

Siūlymas dėl nuolatinio (renkamo ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui) ES Viršūnių Tarybos Pirmininko dabartinėje diskusijoje nepateikta įtikinamų argumentų dėl tokio posto reikalingumo. Nuolatinis ES Viršūnių Tarybos Pirmininkas keistų ES institucinį balansą, vestų prie konkurencijos su Komisijos Prezidentu bei įneštų painiavos politinės atskaitomybės požiūriu.

Vietoj minėtojo nuolatinio ES Viršūnių Tarybos Pirmininko siūlome sustiprinti ES Tarybos Generalinio sekretoriaus galias (palyginimui, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis sekretorius arba NATO Generalinis sekretorius). ES Tarybos Generalinis sekretorius užtikrintų Tarybos darbų tęstinumą ir stabilumą. Jis parengtų, pirmininkautų ir vadovautų ES Tarybos darbui. Generalinis sekretorius atstovautų ES tarptautinėje arenoje, neperžengiant Europos Komisijos ir jos Prezidento kompetencijos ribų, žinant, kad kasdienis bendrosios ir užsienio politikos vykdymas yra ES užsienio reikalų ministro darbo sritis.

Siekiant, kad Tarybos veikla būtų skaidresnė ir suprantamesnė, turėtų būti atskirtos Tarybos įstatymo leidybos ir vykdomosios funkcijos, įtvirtinat reikalavimą, kad visi teisės aktai Taryboje būtų svarstomi ir priimami viešai.

Kvalifikuotos daugumos balsavimo taikymas ES teisės aktų leidybos procese turėtų būti išplėstas, tačiau tam tikrose “jautriose” srityse, kaip, pavyzdžiui, bendrojoje gynybos politikoje, turėtų išlikti vienbalsiškumo principas.

Europos Parlamentas

Europos Parlamentas kartu su Taryba yra ES įstatymų leidėjai. Pritariu, kad būtų plečiama bendro sprendimo procedūra. Tai sustiprintų Europos Parlamento vaidmenį ES teisėkūros procese.

Europos Parlamento vaidmenį sustiprintų teisė rinkti Komisijos Prezidentą.

Pritariu siūlymams supaprastinti ES biudžeto procedūrą. Europos Parlamentas galėtų priimti sprendimus dėl visų ar dalies biudžeto pajamų, nedidinat bendros mokesčių naštos.

Turėtų būti stiprinamas Europos Parlamento vaidmuo plėtojant tarpparlamentinius ryšius ir ne tik COSAC rėmuose, įskaitant ir ryšius tarp nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento specializuotų komitetų, bei sustiprinti ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis. Pritariu siūlymui pasirašyti tarpparlamentinio bendradarbiavimo sutartį.

Komisija

Komisija turi išsaugoti ES teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę.

Komisijos Prezidentas galėtų būti renkamas Europos Parlamente ir po to tvirtinamas ES Viršūnių Taryboje. Toks Komisijos Prezidento rinkimas Komisijai suteiktų daugiau legitimumo.

Sudarant Komisiją, turėtų galioti principas: po vieną komisarą nuo valstybės, laikantis valstybių lygiateisiškumo principo. Kitu atveju, galima pritarti tik laipsniniam perėjimui prie mažesnio komisarų skaičiaus sugretinant komisarų skaičių su reguliuojamomis sritimis ir įvedant lygybe besiremiančią jų paskyrimo teisės rotaciją tarp valstybių.

Nacionaliniai parlamentai

Nacionaliniai parlamentai turi būti geriau ir anksčiau įtraukiami į ES sprendimų rengimą pasitelkiant “ankstyvojo įspėjimo mechanizmą” bei politinę subsidiarumo ir proporcingumo principo taikymo priežiūrą iki ES teisės akto įsigaliojimo. Šiuo požiūriu viena pagrindinių nacionalinių parlamentų funkcijų – parlamentinė vyriausybės atstovų sprendimų Taryboje kontrolė.

Turi būti įtvirtintas reikalavimas, kad per šešių savaičių laikotarpį, skirtą nacionalinių parlamentų subsidiarumo kontrolei vykdyti, Taryboje nebūtų priimami jokie formalūs ar neformalūs sprendimai dėl atitinkamų Komisijos teisės aktų pasiūlymų.

Nacionaliniai parlamentai turi būti atstovaujami konstituciniame Konvente.

Nacionalinių parlamentų vaidmuo sustiprėtų, jei jie būtų įtraukti į Komisijos Prezidento rinkimų procesą (pavyzdžiui, reitinguojant kandidatus į Komisijos Prezidento postą).

Nacionalinių parlamentų vaidmuo sustiprėtų, jei jie nagrinėtų metinę Komisijos politikos strategiją, metinę Komisijos darbų programą bei metinę Europos Audito Rūmų ataskaitą.

COSAC turi būti stiprinamas. COSAC turėtų skatinti ryšius tarp nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento, dalyvauti subsidiarumo principo taikymo priežiūros sistemoje, tarpininkauti keičiantis informacija ir geriausia nacionalinių parlamentų darbo praktika, rengti tarpparlamentines konferencijas.

Konventas

Konventas – pasiteisinęs ES teisėkūros metodas. Konventą šaukia ir mandatą jam pateikia tarpvyriausybinė konferencija. Konventas, kuriame atstovaujami nacionaliniai parlamentai ir vyriausybės, Europos Parlamentas, Komisija, rengtų ES Konstitucinės sutarties pataisas. Todėl neturėtų būti kuriamos kitos tarpparlamentinio bendradarbiavimo institucijos, kaip, kad siūlomas parlamentarų kongresas.

IŠVADOS

 Lietuva pasisako už optimalaus balanso tarp ES efektyvumo ir demokratiškumo išsaugojimą, esamo institucijų galių pusiausvyros išsaugojimą. Mes remiame esminių rotacinio ES pirmininkavimo principų išlaikymą.

 Lietuvos, kaip nedidelės ES narės interesas yra pasisakyti už stiprias ir aiškiai organizuotas ES institucijas, platesnį Bendrijos metodo ir kvalifikuotos daugumos sprendimų priėmimo procedūros taikymą.

 Kartu su kitomis naujomis ES narėmis, Lietuva siekia, kad naujų narių statusas Konvente būtų peržiūrėtas ir taptų lygiavertis ES valstybių narių statusui.

 Konventas savo darbą turėtų baigti kaip numatyta, š.m. birželio mėnesį.

 Sveikiname sprendimą, kad naujos narės lygiais pagrindais dalyvaus būsimoje TVK, priimsiančioje esminius sprendimus dėl ES ateities. Tuo pačiu pasisakome už tai, kad TVK baigtųsi po to, kai naujos narės įstos į ES, t.y. po 2004 m. gegužės 1 d.




Naujausi pakeitimai - 2004 02 19.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. komandiruočių ir kelionių statistika  >   Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS  >   Pranešimai, kalbos  >   2003

LR Seimas