Lietuvos Respublikos Seimas

Europos Sąjungos plėtra – naujos galimybės Lietuvos verslui 2003 m. birželio 27 d.

 Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulio valstybių sąjunga, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos savo piliečių gerovės, taikos ir stabilumo Europoje labui, tačiau ES išimtinė kompetencija labiausiai yra koncentruota į ekonominius aspektus: laisvą prekybą, kapitalo ir darbo jėgos judėjimą, sąžiningos konkurencijos bendrojoje rinkoje užtikrinimą.

 Akivaizdu, kad Lietuvos tapimas ES bendrosios rinkos dalimi sukurs palankias sąlygas tolesnei verslo plėtotei šioje didžiausioje pasaulio rinkoje. Modernios ES ekonomikos reguliavimo sistemos perėmimas bei lengvesnis patekimas į bendrąją ES rinką yra esminiai Lietuvos ekonomikos augimo veiksniai. Narystė ES apskritai siejama su teigiamu poveikiu valstybės ekonominės politikos vykdymo stabilizavimui, reformų konsolidavimui ir investuotojų pasitikėjimo didinimui.

 Tiksliai kiekybiškai nustatyti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ekonomines pasekmes sudėtinga, tačiau aiškus teigiamas Lietuvos įstojimo į ES poveikis šalies ūkio plėtrai pasireikš jau nuo 2005 metų. Tikėtina, kad dėl "žemų" Lietuvos starto pozicijų ES narystės poveikio BVP metinis augimas galėtų padidėti 2-3 procentais. LR Finansų ministerija prognozuoja, kad 2004 m. Lietuvos BVP didės 6,2 proc., 2005 m. – 7 proc., 2006 m. – 6 proc. Tokie vertinimai teikia optimizmo, kad Lietuva prie ES gerovės vidurkio artės kur kas greičiau nei prognozuota iki šiol.

 2000 m. kovo mėn. Lisabonoje ES valstybių narių vadovai užsibrėžė strateginį tikslą iki 2010 m. “Europoje sukurti pasaulyje konkurencingiausią ir dinamiškiausią žiniomis grindžiamą ekonomiką”. Tai yra bendras tiek dabartinių, tiek naujų ES valstybių narių tikslas.

 Lisabonos strategijos vienas iš svarbiausių uždavinių - verslo klimato pagerinimas. Smulkios ir vidutinės įmonės laikytinos ypač svarbiu ekonomikos plėtros, naujų darbo vietų kūrimo ir augimo taikant žinias ir diegiant naujoves šaltiniu. Tvirtos teisinės ir administracinės infrastruktūros palankiai verslo aplinkai sukūrimas yra pagrindinis prioritetas.

 Lietuva, pritarusi Europos smulkiųjų įmonių chartijai, žengė svarbų žingsnį, leidžiantį jai dalyvauti formuojant ES įmonių politiką ir tuo pačių įpareigojo įgyvendinti Lisabonoje patvirtintus vidutinės trukmės tikslus įmonių srityje. Didelė dalis priemonių, kuriomis kuriama verslui palanki aplinka, tenka nacionalinei kompetencijai. Šiame kontekste Lietuvos uždavinys yra: sukurti smulkiam ir vidutiniam verslui geresnę teisinę ir ekonominę aplinką; smulkioms ir vidutinėms įmonėms plėsti galimybes gauti finansinę paramą; teikti informaciją verslui, organizuoti mokymo ir konsultacines paslaugas; skatinti smulkias ir vidutines įmones diegti naujoves ir naudoti informacines technologijas; tobulinti institucinę infrastruktūrą; skatinti verslo savivaldą; skatinti verslininkystę per švietimo sistemą.

 Manau, kad Lietuvos narystė ES mūsų verslininkams atveria plačias vystymosi perspektyvas ir galimybę nevaržomai konkuruoti 500 mln. vartotojų turinčioje rinkoje, todėl reikia laiku sugebėti pasinaudoti narystės ES teikiamais privalumais ir tinkamai išspręsti galinčius kilti sunkumus.




Naujausi pakeitimai - 2004 02 19.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. komandiruočių ir kelionių statistika  >   Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS  >   Pranešimai, kalbos  >   2003

LR Seimas