Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko pavaduotojo Vytenio Povilo Andriukaičio sveikinimo žodis 2003 m. sausio 11 d.

Seimo Pirmininko pavaduotojo Vytenio Povilo Andriukaičio

sveikinimo žodis

2003 m. sausio 11 d.

Gerbiamieji 1979 m. Pabaltijiečių Memorandumo ir Kovo 11-osios akto signatarai,

Gerbiamieji Europos Parlamento 1983 m. sausio 13 d. rezoliucijos autoriai ir rėmėjai,

Gerbiamieji Europos Parlamento, Baltijos Asamblėjos, Šiaurės Tarybos, Beneliukso Tarpparlamentinės Konsultacinės tarybos atstovai,

Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai,

Jūsų Eminencija vyskupe,

Gerbiamieji užsienio svečiai, Seimo nariai, ponios ir ponai,

Esame ypatingai reikšmingoje vietoje Lietuvoje. Čia, šiame name, 1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas.

Pirmasis pasaulinis karas sugriovė tris imperijas: Austro-Vengrijos, Rusijos ir Vokietijos. Jas trumpam pakeitė demokratija. Būtent šiame name gimė Lietuvos demokratija. Čia 1918 m. 20 Lietuvos Tarybos narių paskelbė aktą pagal socialdemokrato Stepono Kairio formulę - respublika su sostine Vilniuje, kurios pagrindus nustatys Steigiamasis Seimas, priimdamas Konstituciją.

1918-1926 Lietuvoje gyvavo parlamentinė demokratija, Steigiamasis Seimas priėmė Konstituciją, deja, Lietuva neteko Vilniaus, kurį okupavo lenkų pajėgos. Tarp Vasario 16-osios signatarų buvo ir demokratijos priešininkas Antanas Smetona, 1926 m. įvykdęs perversmą ir įvedęs autoritarinį režimą. Tuo metu ir trijų imperijų vietoje susikūrusiose valstybėse, išskyrus Austriją ir Čekiją, demokratijos pralaimėjo. Į areną žengė diktatūros - nacistinės, bolševikinės ir kitokios.

Lietuvai tai reiškė naujų okupacijų grėsmę. Taip ir įvyko. Pirma - stalinistinė, po to - nacistinė, po to vėl stalinistinė, ir ilgam nusileido geležinė uždanga.

Tačiau kova už nepriklausomybę, laisvę, demokratiją, žmogaus teises, teisingumą ir solidarumą davė savo vaisių - įvyko taikios dainuojančios, aksominės revoliucijos, griuvo sienos ir geležinės uždangos ir vėl sugrįžo taika.

Šiandien čia, visai Lietuvai brangioje vietoje, esame visi: laisvės kovų dalyviai, 1979 m. pabaltijiečių memorandumo ir Kovo 11-osios akto signatarai, Europos Parlamento 1983 m. sausio 13 d. autoriai ir rėmėjai, visi, kuriems brangios pamatinės Europos civilizacijos vertybės. Manau, kad yra ir dar vienas stebuklas. Po 207 metų atplėšimo nuo Europos, Lietuva sugrįžta į Europą, Lietuva pakviesta į Europos Sąjungą, o Europa vienijasi. Mes visi esame šito proceso dalyviai.

Tad leiskite man, Kovo 11-osios akto signatarui, 1979 m. Pabaltijiečių Memorandumo signataro-tremtinio sūnui, kovų už Lietuvos nepriklausomybę dalyvio anūkui, disidentinio sąjūdžio dalyviui padėkoti Jums, pasveikinti su Europos vienijimusi ir ta proga įteikti 1918 m. vasario 16-osios ir 1990 m. kovo 11-osios aktų kopijas, kurios dar kartą patvirtina, kad "turi savo likimą nemarios idėjos".




Naujausi pakeitimai - 2004 02 19.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. komandiruočių ir kelionių statistika  >   Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS  >   Pranešimai, kalbos  >   2003

LR Seimas