Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko ARTŪRO PAULAUSKO, Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos pirmininko, kalba atidarant VILNIAUS KNYGŲ MUGĘ 2004

Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo

100-mečio minėjimo komisija

PRANEŠIMAS SPAUDAI

2004 02 19

Šiandien prasidedančią Vilniaus knygų mugę atidaro Komisijos pirmininkas Artūras Paulauskas - Seimo Pirmininkas. 2004-ieji yra paskelbti Kalbos ir knygos metais, o šiųmetinės Vilniaus knygų mugės viena iš pagrindinių temų yra „Lietuviškos spaudos sugrįžimas“, minint Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmetį. Tuo pat metu atidaroma aukštojo mokslo ir profesinio mokymo paroda „Studijos“ bei ekspozicija, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengta tarptautinė ekspozicija apie spaudos draudimą ir lietuvišką knygą.

Seimo Pirmininko ARTŪRO PAULAUSKO

Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos pirmininko

kalba atidarant

VILNIAUS KNYGŲ MUGĘ 2004

Nuoširdžiai sveikinu susirinkusius į Vilniaus knygų mugės atidarymo šventę leidėjus, rašytojus, redaktorius ir knygotyrininkus, knygos meno dailininkus ir šios tradicinės mugės organizatorius bei dalyvius!

Mieli knygų skaitytojai!

Vilniaus knygų mugės tradicija bei mastai sukuria šventišką nuotaiką ir kartu priverčia pastebėti gerąsias visuomeninės raidos tendencijas.

Dvi temos, paskelbtos šių metų Knygų mugėje — Lietuviškos spaudos sugrįžimas ir modernioji Europos literatūra — yra glaudžiai susijusios, plėtojant mūsų kultūros pažinimą svetur ir įsileidžiant į Lietuvą tai, kas Vakarų Europos erdvėse yra geriausia ir vertingiausia. Jei visi, kurie tik gali ir turi įtakos mūsų visuomenės švietimui, mūsų kultūros politikai, ir toliau laikysis tokių nuostatų, lietuviška knyga ir toliau bus vertybė leidžiama, skaitoma, verčiama čia ir kitur pasaulyje.

Jeigu nacionalinis skaitytojas, kaip liudija mūsų leidėjai, dabar atsigręžia į lietuvių autorius, jų ieško ir juos skaito, o užsienio leidyklos vis dažniau pasiryžta leisti geras lietuvių autorių knygas, vadinas, galėsime padaryti išvadą, kad maža valstybė gali turėti plačią visuomenę, brandinti didelę ir įtaigią literatūrą.

Praėjusiais metais priimtas Seimo nutarimas, 2004-uosius paskelbiant Kalbos ir knygos metais, buvo grindžiamas tuo, jog turime pirmiausia įvertinti lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo reikšmę tautos atgimimui ir lietuvių kultūros, lietuvių visuomeninės viešosios minties brandai, nacionalinės literatūros, dailės, muzikos raidai, galiausiai — valstybingumo atkūrimui.

Spaudos teisė prieš 100 metų liko atgauta, lietuviams atkakliai spausdinant ir platinant laikraščius, knygas, elementorius tais rašmenimis, kurie buvo pažįstami kartų kartoms ir kurie kaip tapatybės atpažinimo ženklai mus siejo su Europa. Tuo tarpu carinės Rusijos imperija norėjo suniveliuoti lietuvišką žodį iki graždankos ir apskritai supaprastinti istorinį požiūrį į baltų kilmę bei kultūrinę raidą. Žinoma, panaši politika buvo vykdoma ir kitų imperijos bandomų valdyti tautų — ukrainiečių, lenkų, gudų, žydų atžvilgiu. Tačiau knygnešystė buvo išskirtinis lietuviškas reiškinys Europoje, todėl šiais ir kitais metais lietuviškos spaudos atgavimą UNESCO įtraukė į svarbių sukakčių kalendorių. Knygnešiai padėjo, iš Mažosios Lietuvos gabendami raštijos paminklus nelegaliu būdu, priešintis caro režimui. Žemyne lietuvybė ne tik išliko; ji išliko susieta su lotyniškąja Europos kultūra.

Tad ypač dabar, Kalbos ir knygos metais, padėkokime tiems mūsų leidėjams, kurie skatina nacionalinę kūrybą, atranda vis naujus mūsų autorius, kitaip tarus, dirba leisdami ne tik verstus kūrinius.

O kaip atrodė mūsų istorijos tėkmėje spaudos draudimo reiškinys, kokios pažangos pasiekė mūsų knygos kultūra, mugės lankytojams bus nesunku įvertinti aplankant šiandien čia atidaromą Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sukurtą parodą. Ši ekspozicija - tai vienas iš sėkmingų darbų, įtrauktų į plačią Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo programą; mūsų komisijos pristatomą parodą dar turės pamatyti lankytojai Vokietijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse.

Juk lietuviškos knygos istorija atspindi lietuvių visuomenės prieštaringų laikotarpių turinį: knyga - kaip ir žmogus - gali būti gera ir bloga, įdomi, išleista su meile arba nepatraukli.

Gera knyga — tai santarvės ir visuomenės susipratimo simbolis; knyga be neapykantos ir istorijos iškraipymų, be pagiežos gyviesiems, bet su išmone ir įkvepianti skaitytojui gyvybingo optimizmo ─ tai kūrinys, reikalingas nuovokiai visuomenei. Svarbu sėti sveiką pasididžiavimo nacionaline praeitimi, pasitikėjimo ateitimi, gilesnių europietiškų tradicijų grūdą mūsų bręstančioms kartoms - tiems žmonėms, kurie didžiuotųsi lietuviais esą. Tad spaudos atgavimo 100-metį turime įvertinti ir kaip gyvybingą iššūkį mūsų istorikams, kurie valstybei ir jos mokykloms vis dar skolingi solidžių darbų naujausių laikotarpių temomis, ypač susijusiomis su parlamentarizmu, su demokratiniais pokyčiais.

Iš tikrųjų ir šią akimirką dalyvaujame ne vieninteliame renginyje. Noriu atkreipti dėmesį, kad šiuose rūmuose taip pat pristatomos aukštojo mokslo ir profesinio mokymo studijų programos; tai ne tik dera su knygos ženklu, bet ir su bendruoju nacionaliniu interesu sudaryti jaunosioms kartoms profesinio rengimo dermės sąlygas, kad mokslas ir mokymas būtų integruotas į konkurencingą darbo rinką. Svarbu, kad jaunas žmogus pagrįstai didžiuotųsi lietuviška aukštąja arba profesine mokykla, įgydamas žinių, pasirinkdamas darbą ir matydamas karjeros perspektyvą čia, tėvynėje. Studijų programos neišsivers be leidėjų aktyvumo, jų gebėjimo sukurti ir pristatyti pamatinius žinių šaltinius naudojantis naujausiomis technologijomis. Tačiau knyga ir gimtoji kalba - kaip svarbiausios priemonės yra ir išliks kaip mūsų pamatinės vertybės.

Noriu pasidžiaugti, kad vis sparčiau išleidžiami įvairios terminijos žodynai; juk mokslo ir politinės kultūros pažanga yra glaudžiai susijusi su taisyklinga, švaria ir aiškia, paprasta ir suprantama gimtąja kalba. Šiuo metu lietuvių kalba jau vartojama politiniuose Europos centruose - Briuselyje ir Strasbūre; tai bus juolab akivaizdu po šiemet įvyksiančių rinkimų į Europos Parlamentą. O čia, Lietuvoje, niekas kitas, tik mes patys galime ir turime oriai puoselėti, toliau tvarkyti ir vartoti skambią gimtąją kalbą.

XXI amžiaus pradžia mums atveria daug technologinių galimybių — iš esmės perimtų iš praėjusio šimtmečio, kurias lieka tobulinti. Tuo tarpu tikrieji iššūkiai slypi klasikinių — moralinių ir etinių humanizmo vertybių technologijose. Tegu tokioms, santarve ir pagarba savo Tautai pagrįstoms vertybėms puoselėti, saugoti, skleisti pasitarnauja ir šios knygų mugės renginiai, mūsų lietuviškos spaudos tradicija.

 

Išsamiau apie Lietuviškos spaudos atgavimo programą: www.spaudos.lt

Andrius Vaišnys, tel. 2396201




Naujausi pakeitimai - 2004 02 19.
Gintarė Juodėnaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas