Lietuvos Respublikos Seimas

A.Paulausko, I.Degutienės ir G.Sivicko komandiruotės į Danijos Karalystę (2003 11 24-26) ataskaita

Delegacijos sudėtis: LR Seimo Pirmininkas p. A. Paulauskas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoja p-ia I. Degutienė, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas p. G. Šivickas, Seimo Pirmininko patarėja p-ia E. Vėberytė, Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja S. Trainauskienė

Įvykę susitikimai: Vizito metu įvyko delegacijos susitikimai su Danijos Karaliene Margrethe II, Folketinget’o pirmininku Christian Mejdahl bei jo pavaduotojais, Prezidiumo nariais Svend Auken, Poul Nødgaard bei Kaj Ikast, Užsienio reikalų, Europos reikalų komitetų atstovais, Ministro pirmininko pavaduotoju Bendt Bendtsen, Transporto/ Šiaurės bendradarbiavimo ministru Flemming Hansen. Taip pat apsilankyta didžiausioje Danijos farmacijos kompanijoje Novo Nordisk ir daug alternatyvių energijos šaltinių naudojančioje elektrinėje Avedøre. Danijos tarptautinių studijų institute perskaityta kalba apie Lietuvos požiūrį ir užsiangažavimą ES Naujųjų kaimynių politikos klausimais (tekstas pridedamas). Ši kalba buvo gana detaliai perpasakota DR1 radijo programoje (pagrindinis valstybinis kanalas).

A. Paulauskas vizito metu padėkojo už Danijos paramą Lietuvos nepriklausomybės stiprinimui įvairiose srityse nuo jos atkūrimo.

Pagrindiniai A. Paulausko teiginiai:

- Įstojus į ES ir NATO dvišaliai Lietuvos-Danijos santykiai toliau plėtosis, tapdami išties partneriškais, išlaikant tolimesnę tarpusavio paramą daugeliu klausimų jau šių organizacijų viduje;

- Lietuva jau dabar iš esmės suderinusi savo teisinę sistemą su ES, šiuo metu dar vyksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelio paieška;

- Kaip vienas svarbiausių prioritetų Lietuvai artimiausiais metais yra infrastruktūrinių projektų vystymas, susiejant Lietuvą su likusia ES bendros rinkos dalimi (t.y. Rail Baltica, Via Baltica, bei Lietuvos – Lenkijos energetinis tiltas) bei tam reikalingo finansavimo iš kelių ES finansinių instrumentų būtinybė;

- Lietuva labai pozityviai vertina dar artimesnio Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo idėją, pritartų eventualiam Šiaurės Tarybos-Baltijos Asamblėjos bei Šiaurės ministrų tarybos – Baltijos ministrų tarybos susijungimui;

- Lietuva labai palankiai vertina Danijos poziciją derybų ES plėtros metu dėl laisvos darbo jėgos klausimo po 2004 m. gegužės 1 d., atsisakant taikyti pereinamąjį laikotarpį, tačiau pastebima, kad lieka neaiškumas, kodėl naujų ir senų ES narių piliečiai bus diskriminuojami taikant skirtingą darbo/gyvenimo leidimo išdavimo tvarką (tik naujų narių piliečiai privalės pateikti informaciją apie savo darbo kontrakto sąlygas);

- Lietuva turi daug patirties su Ukraina, Rusija, Baltarusija, Pietų Kaukazo šalimis. Lietuva turės antrą pagal ilgį išorinę ES sieną tarp naujų narių, jai teks ypatingas vaidmuo formuojant ir vykdant ES politiką su naujomis kaimynėmis. Lietuva vykdo selektyvaus bendradarbiavimo su Baltarusija politiką.

- Lietuva siekia, kad Baltijos jūroje būtų užtikrintas naftos transportavimo ekologiškumas. Lietuvą taip pat neramina Rusijos planai išgauti naftą D6 telkinyje, prieš vykdant darbus turėtų būti atlikta tarptautinė naftos telkinio eksploatacijos ekologinė ekspertizė.

Folketinget’e aptartas galimas tolimesnis parlamentų bendradarbiavimas bei Danijos parlamento patirtis svarstant, įgyvendinant bei įtakojant ES ir užsienio politikos klausimus.

Europos reikalų komiteto įgaliojimai (ERK):

- Suformuojamas po rinkimų kaip ir kiti komitetai, frakcijos deleguoja savo atstovus;

- ERK posėdyje suteikiamas mandatas vyriausybei derėtis visais ES klausimais. Kiti Folketinget’o komitetai esant reikalui pateikia nuomonę ERK’ui labiau techniniais, specifiniais sektoriaus klausimais. Mažumos Vyriausybė – gan dažnas reiškinys Danijoje, todėl reikalinga kompromiso paieška, yra buvę, kad mandatas suteiktas kiek kitoks, nei prašyta;

- Ministras, ER komiteto posėdyje atstovaujantis Vyriausybę, ir norintis gauti mandatą, privalo pats gerai išsiaiškinti kiekvieno klausimo esmę (debatai paprastai trunka keletą valandų), po to apginti savo poziciją ES atitinkamoje institucijoje būna lengviau. Kadangi Folketinget’o frakcijos paprastai remia savo komiteto narių pozicijas, tad debatai komitete atspindi ir viso parlamento nuomonę;

-Ministrai ES derybose kartais išeina už turimo mandato ribų, bet tokiu atveju jie turi sugebėti apginti savo poziciją viso parlamento sesijoje. Jeigu Danijos poziciją pagal komiteto suteiktą mandatą išlaikoma, ES direktyvos inkorporavimas į Danijos teisę vyksta labai sklandžiai.

- Svarbus yra terminų laikymasis siekiant perkelti ES teisę, yra nuomonių skirtumų tarp parlamento ir vyriausybės dėl to, ar taikyti ją tiesiogiai, ar pritaikant Danijos situacijai;

- TVK: Danija siekia kuo efektyvesnio sprendimų priėmimo (pridedama pristatyta Komiteto svarstymui Danijos derybinė pozicija TVK);

- Po 2004 m. gegužės 1 d. atvykstantys naujų ir senų ES narių piliečiai galės dirbti Danijos rinkoje pagal vietoje galiojančius profesinių sąjungų ir darbdavių susitarimus nustatytas sąlygas.

Užsienio politikos komitetas (Udenrigspolitiske nævn):

- tai šalies konstitucijoje įtvirtinta institucija, kurią vyriausybė turi informuoti apie visus svarbiausius užsienio politikos aspektus (“kasdieninius” užsienio politikos reikalus prižiūri užsienio reikalų komitetas). Pavyzdžiui, Irako krizės atveju vyriausybė komiteto posėdyje bandė “ištirti”, ar būtų parlamento pritarimas Danijos karių siuntimui į konflikto zoną. Šis komitetas, į kurį paprastai įeina frakcijų lyderiai, gali būti sušauktas į posėdį per porą valandų ir suteikti atitinkamus įgaliojimus vyriausybei;

- Danijos santykiai su Baltijos šalimis ypatingai artimi, danai ypač didžiuojasi, kad Baltijos šalims pavyko pasiekti tokios didžiulės pažangos per pastarąjį dešimtmetį. Tikimasi vis artimesnių lygiateisių partneriškų santykių, taip pat ir Šiaurė-Baltijos bendradarbiavime;

- Danija aktyviai dalyvavo kovoje prieš terorizmą, parėmė JAV koaliciją Irake. Gruodžio pirmą savaitę Danijos kontingentas Irake turėtų būti pastiprintas papildomais 100 karių. Dalis jų užsiims ir pastatų, kuriuose dirbs Danijos atstovai, apsauga. Komiteto atstovų nuomone, reikia siekti atitaisyti žalą transatlantiniams ryšiams, atstatyti abipusį pasitikėjimą, panaikintą neatitikimą tarp deklaracijų ir veiksmų;

- Nepaisant žiniasklaidos pranešimų Danijos – Rusijos santykiai turi tendenciją gerėti, dialogas intensyvėja;

- Danijos politinei tradicijai būdinga vienybė užsienio politikos klausimais, nors opozicija išlaiko ir t.t. kritines nuostatas (tos pačios Irako krizės atveju);

- daugėjant ES narių, gali kilti sunkumų išlaikyti regioninę politiką ir pritraukti investicijų.

Susitikimai su vykdomosios valdžios atstovais

Premjero pavaduotojas Bendtsen:

- Danija remia regioninės plėtros, administracinių gebėjimų vystymo ir aplinkosauginius projektus, šiuo metu daug reikšmės skiria inovacijų skatinimui Lietuvoje, stiprinant organizacijas, kurios padeda įmonėms sukurti naujus produktus ir diegti naujus gamybos metodus. Danija padeda Lietuvai ir kitoms dviems Baltijos šalims stiprinti eksporto kontrolę tam, kad dvigubos paskirties prekės (karinės ir civilinės) nepatektų netinkamiems adresatams;

- Tikimasi, jog Lietuva kaip būsima ES narė jau šiemet uždraus naudoti viengubo dugno tanklaivius sunkiųjų naftos produktų gabenimui;

- Nors dvišalė prekyba per pastaruosius penkerius metus išaugo 68 proc. iki 4 milijardų Danijos kronų, yra didelis potencialas, bet apie 70 proc. apklaustų Danijos įmonių teigė, kad susiduria su problemomis Lietuvoje dėl viešojo administravimo, o ypač dėl taisyklių ir įstatymų interpretavimo. Reikėtų gerinti verslo klimatą ES taisyklių neapimtose srityse, pvz. kompanijų steigimo bei kontrolės/priežiūros klausimais;

- Nors Baltijos šalys ir Lenkija artimiausiu metu ir taps ES narėmis, dar sunku suformuoti bendrą Baltijos jūros regiono profilį. Danijos Ekonomikos ministerija turėtų parengti eilę naujų iniciatyvų ir pasiūlymų skatinant verslą Baltijos jūros regione.

Transporto ministras Hansen:

- Baltijos jūros regiono transporto projektams per ES fondus turėtų būti skirtos didelės lėšos. Danų manymu, Baltijos jūros regiono valstybės turėtų kuo geriau pasinaudoti Motorways of the sea projektu, o lėšos šiame projekte pirmiausiai skirtos transporto infrastruktūros apie uostus gerinimui, bet ne atskiriems maršrutams, nes taip būtų iškreiptos konkurencijos sąlygos;

- Danija remia šį rudenį ne kartą aptartas pozityvias nuostatas (Šiaurės ir Baltijos parlamentų vadovų susitikimas Palangoje bei Šiaurės Tarybos sesija/Šiaurės-Baltijos ministrų pirmininkų susitikimas Osle) Šiaurės ir Baltijos šalių artimesniam bendradarbiavimui, taip pat ir egzistuojančių institucijų reformai. Geras pavyzdys - Baltijos šalių tapimas Šiaurės investicijų banko narėmis nuo 2005 m. sausio 1 d. tokiomis pat sąlygomis, kokias turi Šiaurės šalys, t.y. tikimasi, kad šie klausimai bus greitai išspręsti atitinkamų derybų keliu.

Medicon Valley Academy (MVA) direktorius pristatė savo institucijos veiklą, kuri daugiausiai siejama su bendro Kopenhagos bei Malmės regiono pristatymu pasaulyje kaip vieno iš didžiausią potencialą biotechnologijų srityje turinčių regionų. MVA vienija beveik visas šio regiono valstybines institucijas ir privačias kompanijas, veikiančias biotechnologijų srityje. MVA palaiko ryšius su panašiomis grupėmis iš kitų Europos regionų, pvz. su Saulėtekio slėniu Vilniuje. Jau vyksta konkretūs projektai SCANBALT bendradarbiavimo rėmuose.

Novo Nordisk kompanija pristatė pagrindines savo veiklos kryptis (diabeto gydymo būdai, medikamentai, šios ligos prevencija, kt). Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos turimą statistiką diabetu Lietuvoje serga apie 10 proc. gyventojų, o dar 7 proc. yra rizikos grupėje. Kompanija specializuojasi visais šios ligos aspektais, o dauguma jos atliktų tyrimų rodo, kad ligos prevencija arba ankstyvas tinkamas gydymas padeda sutaupyti daugybę lėšų, kurias tektų išleisti kitiems su diabetu siejamiems negalavimams gydyti. Novo Nordisk yra viena iš MVA įkūrusių kompanijų, gana sėkmingai pasinaudojanti šiuo privalumu. Nors valstybė tiesiogiai finansiškai neremia MVA, bet per įvairias mokslo tyrimus remiančias programas dalinai finansuoja kai kuriuos projektus, kurių gal būt atskirai nesiimtų nei privačios kompanijos, nei mokslo institucijos. Būtent tokių projektų gausa leidžia privačioms kompanijoms pasirinkti sukurti naujus produktus, alternatyvius jų gamybos ar panaudojimo būdus. Tai savo ruožtu žymiai didina tarptautinį šių kompanijų konkurencingumą.

Energistyrelsen kompanijos, formuojančios Danijos valstybinę energetikos politiką atstovas pristatė šalies energetikos vystymąsi per pastaruosius du dešimtmečius. Efektyvesnio energijos naudojimo pasiekta praktiškai visose srityse, energijos sunaudojimas pakilo labai nežymiai lyginant su daug paūgėjusiu BVP (vien per pastarąjį dešimtmetį BVP išaugo 25 proc.). 2003 m. virš 20 proc. elektros energijos Danijoje pagaminama vėjo jėgainių. Naujos šilumą ir elektros energiją gaminančių šiluminių elektrinių efektyvumas siekia 92-94 proc. Kurui sunaudojami šiaudai bei medienos atliekos (dalis įvežama ir iš Lietuvos), tai taip pat traktuojant kaip atsinaujinančius energijos šaltinius. Taip be kitų tikslų siekiama įvykdyti gana griežtus Danijos įsipareigojimus pagal Kioto susitarimą.

Rengė: S. Trainauskienė

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba “Lietuva ir Naujųjų kaimynių iniciatyva” Danijos Tarptautinių santykių institute, Danijos vizito metu 2003 11 25

Gerbiami diskusijos dalyviai,

Man labai malonu, kad susirinkote šitoje salėje padiskutuoti klausimu, kuris mano manymu svarbus kiekvienai iš dabartinių ir būsimų Europos Sąjungos šalių, ir kad turėsiu galimybę pasidalinti su Jumis Lietuvos požiūriu į Naujųjų kaimynių iniciatyvą. ES ir aplinkinio žiedo – ES kaimynių ir pačios ES - abipusė priklausomybė jau yra tikrovė. Siekdami užtikrinti savo šalių ir piliečių gerovę ir saugumą, ir kad tas žiedas taptų draugiškas, suteikiantis galimybę taikiai bendradarbiauti, mes turime nepamiršti, kad vienodas dėmesys turėtų būti skiriamas visoms ES kaimynėms (tiek Ukrainai, tiek Kaliningrado sričiai, tiek Viduržemio šalims). Tačiau suprasdami, kad ES naujosios kaimynės savo ekonominio, politinio ir socialinio išsivystymo lygiu skiriasi, turime diferencijuoti savo strategijas nukreiptas į šias valstybes.

Naujųjų kaimynių iniciatyvos tikslas – ekonomikos augimo, socialinio vystymosi, aplinkosaugos ir sveikatos priežiūros skatinimas kaimyniniuose regionuose bei žmogiškųjų, švietimo ir kultūrinių santykių vystymas, kova su nelegalia migracija, neretai gimdančią organizuotą nusikalstamumą, bei išorinės sienos saugumas.

Kiekviena iš naujųjų kaimynių turi savitų tikslų santykiuose su ES. Naujųjų kaimynių iniciatyva galėtų būti instrumentu šiems tikslams pasiekti, gal būt net priemone laipsniškai integracijai į ES. Todėl dar kartą noriu pabrėžti diferenciacijos principo svarbą rengiant Veiksmų planus atskiroms valstybėms, priklausomai nuo jų siekių ir nuo jų įsipareigojimų vykdymo.

Be abejo, Naujųjų kaimynių iniciatyva bus sėkminga tik tuomet, kai Veiksmų planai bus paremti atitinkamais resursais.

Lietuva, viename non-peiperių Naujųjų kaimynių iniciatyvos klausimu pasiūlė pagrindinę resursų dalį skirti energetinių išteklių aprūpinimo ir transporto infrastruktūros gerinimo, išorinių sienų demarkacijos ir sienų modernizacijos, bendrų apmokymų pasieniečiams ir studentų mainų programoms, t.y. konkretiems bendradarbiavimo per sieną projektams. Kita dalis resursų galėtų būti skiriama demokratijos vystymo, pilietinės visuomenės stiprinimo, politinių, ekonominių ir institucinių reformų vykdymo bei švietimo apie ES plėtros ir narystės privalumus programoms. Tai skatintų naujųjų kaimynių pasitikėjimą ES ir priartėjimą prie bendrų ES vertybių sistemos. Šie resursai turėtų būti paskirstyti priklausomai nuo išorinės sienos ilgio.

Trumpai apibrėžus Naujųjų kaimynių iniciatyvos veiklos mechanizmus, pereičiau prie Lietuvos žingsnių šios iniciatyvos rėmuose. Lietuva galėtų aktyviai prisidėti prie vykstančių procesų.

Tam pasitarnautų tai, jog Lietuva turi gerų santykių su rytinėmis kaimynėmis patirtį (su Rusija, Baltarusija, Ukraina), yra geografiškai arti prie Baltarusijos ir Rusijos, ir yra išorinė ES siena.

Bendradarbiavimas per sieną su naujosiomis kaimynėmis užtikrintų trejopą naudą – senoms bei naujoms Europos Sąjungos narėms, ir kaimyninėms šalims, nesančioms ES. Senosios Europos Sąjungos narės galėtų padidinti ekonomikos augimo tempus, naujosios – greičiau sumažintų ekonominius ir socialinius skirtumus su senomis, o “naujosios kaimynės” turėtų galimybę semtis ekonominių ir politinių reformų patirties.

Lietuva remia Ukrainos orientaciją į ES. Todėl mes manome, kad vertėtų kaip galima greičiau parengti veiksmų planą ir jų įvykdymo kalendorių šiai valstybei, kuris koncentruotųsi ties demokratinių reformų ir pilietinės visuomenės kūrimosi skatinimo programomis. Juk ES tai ne vien ekonominė sąjunga, tai ir vertybių sąjunga.

Artimesni santykiai su Ukrainos visuomene ir su politinėmis partijomis galėtų būti vienas iš postūmių sukurti palankią atmosferą politinėms ir ekonominėms reformoms.

Lietuva laikosi nuostatos, jog glaudesnis ES bendradarbiavimas su Rusija Platesnės Europos iniciatyvos rėmuose gali papildyti ES – Rusijos strateginę partnerystę. Šiame kontekste itin svarbu sukurti ES – Rusijos bendrąją strategiją Kaliningrado atžvilgiu. Prie kurios esame pasirengę prisidėti, remdamiesi turima sėkminga bendradarbiavimo su Kaliningrado sritimi patirtimi.

Politika Baltarusijos atžvilgiu turėtų būti pagrįsta ES nustatytu sąlygų vykdymu. ES veiksmų planas šiai šaliai turėtų koncentruotis ties praktiniu bendradarbiavimu, skatinant pilietinės visuomenės kūrimąsi, vietos bendruomenių aktyvumą ir regioninį bendradarbiavimą, bei ES vertybių propagavimą šioje šalyje. Lietuva yra suinteresuota, jog Baltarusija išliktų nepriklausoma valstybe.

Pažymėtina, jog ypatingą dėmesį reikėtų skirti pačiam Baltarusijos valstybingumo klausimui ir baltarusių identiteto stiprinimo pastangoms. ES kontekste būtina, kad Baltarusija ne vien pabaigtų sienos demarkacijos su ES darbus, bet ir pasirašytų readmisijos sutartį su ES.

Mūsų nuomone, jau dabar turėtų būti diskutuojama ir apie tinkamiausią laiką ir sąlygas, kada reikėtų įtraukti Pietų Kaukazo valstybes (Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją) į Naujųjų kaimynių iniciatyvą. Todėl manau, kad kol Pietų Kaukazas nėra formaliai Naujųjų kaimynų iniciatyvoje, kai kurie konkretūs projektai šios iniciatyvos kontekste, galėtų būti taikomi ir Pietų Kaukazo šalims, įskaitant administracinių gebėjimų ugdymo, teisingumo ir vidaus reikalų, pagalbos harmonizuojant nacionalinius įstatymus su ES teisiniais aktais bei kitose srityse.

Parlamentai turi dideles galimybes stiprinti daugiašalį ir dvišalį bendradarbiavimą, ypatingai plėtojant Platesnės Europos koncepcijos Naujųjų kaimynų iniciatyvą.

Parlamentinės bendradarbiavimo tradicijos pagrindu mes galime sėkmingai propaguoti europinių vertybių ir europinės pasaulio tvarkos suvokimą.

Lietuvos Respublikos Parlamentas, siekdamas išsaugoti savo žmonių saugumą ir gerovę ir dalintis savo patirtimi su šalimis, siekiančiomis ateityje tapti demokratinio pasaulio tarptautinių organizacijų dalimi, naudoja įvairias parlamentinio bendradarbiavimo formas.

Įkurta Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Parlamentinė Asamblėja, kurioje veiks speciali parlamentarų grupė, leisianti keistis ES integracijos patirtimi. Politiškai ir ekonomiškai stabili Ukraina - svarbi visai Europai. Tai šalis, kuri gali daugiausiai laimėti, jei tinkamai pasinaudos Naujųjų kaimynų iniciatyva. Mes manome, kad turime būti aktyvūs regioninio vystymo dalyviai ir privalome dalintis savo demokratinių reformų patirtimi - ypač post-Sovietinio periodo transformacijos, bei struktūrinių reformų įgyvendinimo klausimais.

Manau, kad ES metinės progreso įvertinimo programos taip pat prisidėtų prie reformų skatinimo Ukrainoje.

Sėkmingai veikia Lietuvos Respublikos Seimo ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Dūmos forumas, kurio susitikimuose diskutuojama Kaliningrado srities ateitis vystymosi, bei Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo klausimais. Sėkmingai išsprendėme keleivių tranzito į ir iš Kaliningrado srities klausimą. Naudodamasis proga norėčiau padėkoti Danijos kolegoms už jų paramą ir poziciją derybose su Rusija dėl Kaliningrado tranzito, kas prisidėjo ir prie sėkmingo sienos sutarčių ir readmisijos sutarties klausimų sprendimo.

Tačiau šių klausimų sprendimas neišsprendžia ekonominio ir socialinio vystymosi klausimų. Dabar ES ir Rusijos bendradarbiavimas turi peraugti į kitą lygį, skatinantį ekonominį ir socialinį Srities vystymąsi. Pats sunkiausias šiandienos klausimas yra kaip pasiekti Kaliningrado srities ekonomikos stabilaus augimo.

Tuo pačiu Srities ateitis priklauso nuo Rusijos valdžios veiksmų - kiek pasirinkimo laisvės ji suteiks regionui vidaus, išorės ir ekonominiais klausimais. Reikėtų, kad ES-Rusijos bendra ekonominė strategija Kaliningradui apimtų ir ilgalaikį investicijų skatinimą, ir administracinių gebėjimų stiprinimą, ir antikorupcinę kovą, ir Specialiosios ekonominės zonos patikimumo stiprinimą, ir smulkaus bei vidutinio verslo palaikymą, ir kitą ekonominę veiklą. Europos Komisijos nuostatos Naujųjų kaimynių politikos siūlymuose yra gera proga Kaliningrado sričiai harmonizuoti regiono įstatymus pagal ES teisę, ir žengti konkrečius žingsnius srities pažangai ir gyventojų gerovei skatinti.

Su Baltarusija Lietuva tęsia specifinius projektus – kaip apvalaus stalo diskusijos, parama nevyriausybinėms organizacijoms, seminarai laisvai spaudai ir demokratinėms jėgoms (esančioms valdžioje ir opozicijoje), kursai pasieniečiams, aplinkosauginiai projektai susiję su Nemuno upe, kuri įteka į Baltijos jūrą ir t.t.

Tačiau Baltarusijos valdžia nenori kloti pagrindų demokratinėms ir ekonominėms reformoms šalyje ir normalizuoti santykių su Vakarais. Taigi, mes pasisakome už selektyvius kontaktus su Baltarusijos valdžios atstovais. Reikėtų skatinti demokratinių reformų ir pilietinės visuomenės kūrimąsi per nevyriausybines organizacijas (NVO), žiniasklaidos priemones, tam tikras valdžios, ypač savivaldos institucijas, kai kuriuos Nacionalinio susirinkimo deputatus ir akademines institucijas.

Artėjant parlamentiniams rinkimams Baltarusijoje 2004 metais, reikšmingi tampa selektyvūs kontaktai su Baltarusijos parlamentarais (pirmiausiai “Respublikos” grupe) ir susivienijusios opozicijos atstovais, organizuojant neformalius seminarus ir apskritus stalus. Svarbu, kad Baltarusijos žmonės nesijaustų izoliuoti, o jaustų, kad patys yra savo gyvenimo kalviai. Norėčiau pastebėti, jog tiek Lietuvos valdžios institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos turi didžiulę įvairiapusiško bendradarbiavimo su Baltarusija patirtį. Dėl šios patirties ir įdirbio, mes galėtume imtis ES dialogo su Minsku palaikymo funkcijos.

Baltijos Asamblėjos patirtimi domisi Pietų Kaukazo valstybės. Mes turime kuo pasidalinti, nes visos trys Baltijos šalys išsikovojo savo nepriklausomybę pirmiausiai stiprindamos regioninį bendradarbiavimą ir politinius ryšius regione, siekdamos užtikrinti savo valstybių ir regiono saugumą ir stabilumą. O dabar mes drauge stovime ir ant ES bei NATO slenksčio. Todėl manau, kad mano iškelta trijų Baltijos Valstybių ir trijų Pietų Kaukazo valstybių bendradarbiavimo idėja – “3 plius 3” – paskatintų teigiamos darbotvarkės formavimą Pietų Kaukaze.

Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija yra išreiškusios norą semtis regioninio bendradarbiavimo, pilietinės visuomenės ugdymo, politinių ir ekonominių reformų patirties. Lietuvos Respublikos Seimo URK pirmininkas vyko į visas tris šalis ir aptarė bendradarbiavimo galimybes; šių metų rugpjūčio mėnesį Pietų Kaukazo Parlamentinės iniciatyvos vadovai lankėsi Lietuvoje ir Latvijoje, bei aptarė galimybes įtraukti Pietų Kaukazą į ES Naujųjų kaimynų iniciatyvą.

Juk ateityje ir šis regionas taps ES kaimynais, kai su Turkija bus pradėtos derybos, o Rumunija ir Bulgarija taps ES narėmis. Žinau asmeniškai šių šalių parlamentarų būgštavimus, jog šalių neįtraukimas į Naujųjų kaimynių iniciatyvą gali sukelti šių šalių piliečių nepasitikėjimą ateitimi ir bendradarbiavimo su ES nauda. Mano manymu, aktyvus bendradarbiavimas su Pietų Kaukazo valstybėmis galėtų ne tik sukurti palankesnes sąlygas sprendžiant ir užkertant kelią konfliktams šiame regione, bet ir glaudesnių regiono santykių su ES perspektyvą, kuri sustiprintų Pietų Kaukazo šalių visuomenių paramą vykdomoms reformoms. Pietų Kaukazas – tai jau Naujųjų kaimynų iniciatyvos praplėtimas ateičiai.

Manau, kad nesuklysiu pasakęs, kad koordinuotas bendradarbiavimas prisideda prie prekybos, ir investicijų augimo, ir laipsniško politinių ir ekonominių barjerų išnykimo tarp šalių.

Infrastruktūros, aplinkosaugos, organizuoto nusikalstamumo ir nelegalios migracijos prevencijos klausimai, geri kaimyniniai ryšiai, bendri iššūkiai formuoja bendrą požiūrį ir įtakoja bendrus veiksmus. Tai gali būti dvišaliai ir daugiašaliai veiksmai, tačiau jie turi būti nukreipti į pilietinės visuomenės stiprinimo bei demokratinių jėgų šalyse skatinimo programas Naujųjų kaimynių iniciatyvos Veiksmų plano rėmuose. Tik vadovaudamiesi bendrų vertybių sistema, mes stiprinsime pasitikėjimą vieni kitais ir galėsime užtikrinti gerovę ir saugumą mūsų Valstybėms ir savo žmonėms.




Naujausi pakeitimai - 2004 02 02.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   DANIJA

LR Seimas