Lietuvos Respublikos Seimas

J. Čekuolio komandiruotės į Prancūzijos Respubliką (2004 01 7-9)ataskaita

Šių metų sausio 7 dieną Paryžiuje vyko Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Monitoringo komiteto posėdis, kurio nariais mes, Sigita Burbienė ir Jonas Čekuolis esame.

Posėdyje buvo svarstomi šie klausimai:

- atkreiptas dėmesys į tai, kad komiteto posėdis buvo numatytas ir vyksta pravoslavų Kalėdų švenčių dieną, todėl neatvyko Rusijos delegacija. Komitete buvo sutarta atkreipti Asamblėjos Biuro dėmesį, kad nereikėtų organizuoti posėdžių ne tik per katalikų ir protestantų, bet ir pravoslavų Kalėdas bei Velykas. Buvo sutarta trumpą informaciją apie rinkimus Rusijoje išklausyti.

- svarstytas pranešimas apie tai, kaip Armėnija vykdo įsipareigojimus Europos Tarybai (pranešėjai Rene Andre, Prancūzija ir Jerzy Jaskiernia, Lenkija). Diskusijos buvo ilgos ir nemalonios, nes Armėnija teikė daug pataisų, o Azerbaidžianas, kaip visada turėjo daug pretenzijų Armėnijai, todėl buvo svarstoma daugiau nei 20 pataisų rezoliucijos projektui, dalis jų buvo priimta, rezoliucijos projektui pritarta.

- kitas svarstytas pranešimas - “Demokratinių institucijų Azerbaidžiane funkcionavimas” (pranešėjai Andreas Gross, Šveicarija ir Guilermo Martinez Casan, Ispanija). Po prezidento rinkimų šalyje vyksta kai kurie teigiami pokyčiai, tačiau jie nėra pakankami, kad Azerbaidžianas būtų pripažintas tikrai demokratine valstybe. Buvo paleista apie 150 kalinių, tačiau tik nedidelė dalis jų iš ET ekspertų sudaryto politiniais pripažintų sąrašo. Rezoliucijoje sakoma, kad ypatingą nerimą kelia žiniasklaidos laisvės stoka, nes praktiškai nėra nepriklausomos televizijos, nėra visuomeninio transliuotojo įstatymo, o rinkimų metu balsavimas tebevyksta neužtikrinant slaptumo, varžoma asociacijų laisvė, susirinkimų laisvė. Dėl šių ir daugelio kitų pastabų, Azerbaidžianas sulaukė daug pastabų ir rezoliucijoje numatoma, kad jeigu iki š.m. birželio nesimatys esmingų pokyčių, Asamblėja gali spręsti klausimą dėl Azerbaidžiano delegacijos balsavimo teisės sustabdymo. Komitetas pritarė rezoliucijos projektui.

-toliau buvo svarstoma situacija Gruzijoje, ko-pranešėjai informavo apie situaciją šalyje po prezidento rinkimų. Išsakyti nuogastavimai, ar iš tiesų prazidentas M. Saakašvilis bus demokratiškas šalies vadovas. Nevienareikšmiškai vertinamas ir faktas, kad net 95 proc. rinkėjų balsavo už šį kandidatą.

- Turkija - pristatytas Turkijos valdžios atsakymas į ET PA pirminio rezoliucijos projekte keliamas problemas (pranešėjai Mady Delvaux-Stehres, Liuksemburgas ir Luc van den Brande, Belgija).

-Serbija ir Juokalnija, informaciją apie praėjusius ten rinkimus pristatė Jonas Čekuolis. Pasisakymas pridedamas priede.

-Rusija – rinkimų stebėtojai (David Atkinson, Jungtinė Karalystė ir Rudolf Bindig, Vokietija) perteikė savo pastebėjimus, dalyvaujant stebėtojų misijoje per Rusijos parlamento rinkimus.

Be to, buvo svarstomi eiliniai klausimai, tolimesnis komiteto darbas. Artimiausi posėdžiai numatyti sesijos metu ir kovo 3 dieną.

Priedas J. Čekuolio pasisakymas

Seimo nariai

Sigita Burbienė

Jonas Čekuolis

Priedas

LR Seimo nario Jono Čekuolio pranešimas

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Monitoringo komiteto posėdyje apie

2003 m. gruodžio 28 dieną vykusius Serbijos parlamento rinkimus

Gerbiamieji kolegos,

Būdamas Europos Tarybos Monitoringo reporteriu Serbijai ir Juodkalnijai, buvau įtrauktas į ET darbo grupę, kuri stebėjo gruodžio 28 dieną Serbijoje vykusius parlamento rinkimus. Stebėjimas leidžia padaryti šias išvadas:

1. Rinkimai iš principo buvo gerai organizuoti, vyko prisilaikant europinių rinkimų standartų, rinkimų dieną neužfiksuota jokių esminių pažeidimų, balsavimas bei balsų skaičiavimas, rinkiminių komisijų darbas buvo gerai parengtas.

2. Rinkiminė kampanija tarp politinių partijų buvo pakankamai nuosaiki, kampanijos metu neužfiksuota esminių piktnaudžiavimo finansinėmis lėšomis ar užimama padėtimi valstybės tarnyboje faktų. Partijos ir kandidatai kampanijos metu siekė pagrindinį dėmesį skirti savo programų aiškinimui bei reklamai, grubaus ir neteisingo oponentų juodinimo faktų neužfiksuota.

3. Žiniasklaida siekė objektyviai informuoti apie kampanijos eigą, neužfiksuota esminių faktų, kad žiniasklaida būtų atvirai palaikiusi kurią nors politinę jėgą. Visuomeninė Serbijos televizija kampanijos laikotarpiu buvo pabrėžtinai neutrali. Mažiau įtakingų partijų atstovai skundėsi stebėtojams, kad jiems sunku patraukti žiniasklaidos dėmesį, tačiau ilgalaikio žiniasklaidos monitoringo rezultatai rodo, kad dėmesys partijoms iš principo buvo tolygus. Nė viena partija nesurinko daugiau kaip 18 procentų politinėms temoms skirtų žiniasklaidos publikacijų laiko ar ploto. Palyginimui galima prisiminti Rusijos Dūmos rinkimus, kai net 80 procentų elektroninės žiniasklaidos pranešimų politikos temomis buvo skirta vienai partijai – “Vieningoji Rusija”. Rinkimų dieną, dar nepasibaigus balsavimui, Serbijos visuomeninė televizija žinių laidose transliavo reportažus, kaip balsavo visų 19-os rinkimuose dalyvavusių partijų ar koalicijų lyderiai.

4. Tačiau išlieka rimtų problemų, keliančių susirūpinimą. Šios problemos yra susijusios su Serbijos rinkimų įstatymais:

4.1. Rinkimai vyksta tik pagal proporcinę sistemą, rinkėjai balsuoja už partijų sąrašus, tačiau tiksliai nežino, už kuriuos konkrečius kandidatus atiduoda savo balsą. Mat partijos, laimėjusius mandatus Parlamente, turi teisę pačios parinkti savo atstovus, kurie tampa parlamento nariais. Serbijos konstitucinis teismas išaiškino, kad ši įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai, tačiau įstatymas liko nepakeistas iki šios dienos. Tai leidžia teigti, jog rinkimuose trūko skaidrumo.

4.2. Keturios politinės partijos į savo kandidatų sąrašus įtraukė asmenis, arba teisiamus Hagos tribunole (S. Miloševičius, V. Šešelis) arba paieškomus kaip įtariamuosius dėl karo nusikaltimų. Formaliai Serbijos įstatymai tai leidžia , tačiau praktikoje tai simbolizavo šių partijų požiūrį į Hagos tribunolą bei tarptautinės bendruomenės pastangas nuteisti asmenis, įtariamus prisidėjusius prie karo veiksmų Balkanuose. V.Šešelio vadovaujama Serbijos radikalų partija rinkimuose surinko daugiausiai balsų.

4.3. Įstatymas draudžia išankstinį balsavimą paštu, nenumatytas balsavimas kalėjimuose, ligoninėse ar užsienyje. Iš viso, Serbijos rinkimų komisijos skaičiavimais, apie 15 procentų Serbijos piliečių tokiu būdu neturėjo galimybės išreikšti savo valios. Rinkėjas gali balsuoti tik rinkimų dieną ir tik rinkimų apylinkėje.

4.4. Įstatymas nenumato jokios efektyvios partijų kampanijų finansinės kontrolės bei atskaitomybės. Partijos nėra įpareigotos pranešti, kiek pinigų išleido rinkimams ir iš kur juos gavo. Naujasis Serbijos partijų finansavimo įstatymas įsigaliojo tik sausio 1 dieną, t.y. praėjus trims dienoms po rinkimų.

4.5. Įstatymas tiksliai neapibrėžia, kuri struktūra yra atsakinga už centrinio šalies rinkėjų sąrašo formavimą. Tai atliko Serbijos vyriausioji rinkimų komisija, tačiau ne dėl įstatymo reikalavimo, o dėl savo “geros valios”.

Į šiuos punktus monitoringo reporteriai Serbijai ir Juodkalnijai atsižvelgs ruošdami tolesnius pranešimus dėl šios valstybės įsipareigojimų Europos Tarybai vykdymo.

Pagarbiai,

Jonas Čekuolis

LR Seimo narys

ETPA Monitoringo reporteris Serbijai ir Juodkalnijai




Naujausi pakeitimai - 2004 02 02.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   PRANCŪZIJA

LR Seimas