Lietuvos Respublikos Seimas

V. P. Andriukaičio, G.Purvaneckienės, B. Vėsaitės komandiruotės į Latvijos Respubliką (2004 01 22-23)ataskaita

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2004 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 1932 buvau komandiruotas į Rygą (Latvijos Respublika) dalyvauti Baltijos Asamblėjos rengiamoje konferencijoje „Baltijos valstybių bendradarbiavimas Europos Sąjungoje“.

Sausio 22 d. pavakarę vyko Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdis. Jame buvau paprašytas išdėstyti savo pasiūlymus dėl Baltijos Asamblėjos tolimesnių perspektyvų trims Baltijos valstybėms tapus Europos Sąjungos narėmis. Savo pasisakyme trumpai apžvelgiau Baltijos Asamblėjos raidos ir jos veiklos ypatumus. Kadangi Baltijos Asamblėjos veikloje dalyvauju nuo pat jos įsteigimo, tai savo pasisakyme rėmiausi asmenine patirtimi bei Baltijos Asamblėjos raidos tendencijomis. Pirmiausia atkreipiau dėmesį į tai, kad Baltijos Asamblėjos steigėjais yra trys Baltijos šalių parlamentai, kurie 1990 metais suformulavo Baltijos Asamblėjos užduotis. Tuo metu svarbiausia buvo – apginti bei įtvirtinti mūsų šalių nepriklausomybę. Vėliau, 1994 – 1997 metais, Baltijos Asamblėja buvo ta vieta, kur trys parlamentai derino savo veiksmus, stojant į NATO ir Europos Sąjungą. 1998-2003-tieji metai – tai daugiau individualių trijų valstybių pastangų sėkmingai užbaigti derybas metai. Baltijos Asamblėja šiuo laikotarpiu buvo praradusi tą svorį, kokį ji turėjo 1990-1993 ar 1994-1997 metais. Parlamentuose pasigirdo siūlymų iš viso nutraukti Baltijos Asamblėjos veiklą. Mano įsitikinimu, tai būtų didelė klaida. Ypač po Amsterdamo ir Nicos sutarčių, vis didesnį svorį Europos Sąjungos politikos formavime įgaunant parlamentams, o euroregioninėje politikoje parlamentų regioniniams dariniams (Beneliukso Taryba, Šiaurės Taryba, Viduržemio jūros parlamentų forumai ir t.t.). Baltijos Asamblėjai atsiveria naujos galimybės.Todėl būtent dabar iškyla klausimas, kokias naujas funkcijas nacionaliniai Lietuvos , Latvijos ir Estijos parlamentai galėtų deleguoti Baltijos Asamblėjai, kad ši taptų svarbiu euroregioninės politikos instrumentu. Aš pasiūliau Baltijos Asamblėjos Prezidiumui apsvarstyti galimybę kreiptis į mūsų šalių parlamentus, kad šie išnagrinėtų Baltijos Asamblėjos reikšmės padidinimo aspektus, sprendžiant euroregioninius uždavinius, ir suteiktų Baltijos Asamblėjai naujus įgaliojimus. Aš pažadėjau pateikti išsamius pasiūlymus ką, kaip ir kokiu lygiu Europos Sąjungos konspekte Baltijos Asamblėja galėtų spręsti. Baltijos Asamblėjos Prezidiumo nariai sutiko su tokios iniciatyvos iškėlimu. Ypač svarbu būtų tai padaryti iki š.m. gegužės 1 dienos, priimant trijose mūsų parlamentuose Deklaraciją dėl naujų Baltijos Asamblėjos uždavinių.

Sausio 23 dieną vyko apskritojo stalo diskusija. Jai pirmininkavo Latvijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto politinio departamento prof. Žaneta Ozolina. Apskritajame stale buvo kelios temos. Pirmoji – mažų valstybių bendradarbiavimas Europos Sąjungoje. Čia pranešimus skaitė LR Seimo narė, mūsų stebėtojų Europos Parlamente delegacijos vadovė Birutė Vėsaitė, Šiaurės Tarybos prezidentas Gabriel Romanus, Beneliukso Tarybos pirmininkas Jean-Marie Happart ir kiti.

Diskusijas atidarė Latvijos Saeimos Pirmininkė Ingrida Ūdre. Ji ypač pabrėžė mažų šalių kooperacijos būtinumą. B.Vėsaitė detaliai pristatė Baltijos klubo veiklą Europos Parlamente, pabrėžė jo įtaką svarstant naujųjų kaimynų, regiono energetikos problemas ir t.t. Pabrėžė ir tai, kad nėra priešpriešos tarp didelių ir mažų valstybių, bet mažesniųjų valstybių bendradarbiavimas padėtų efektyviau spręsti problemas. Gabriel Romanus apžvelgė Švedijos stojimo į Europos Sąjungą pasekmes, pabrėžė būtinybę ieškoti europinės dimensijos. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad jei europinio intereso bus siekiama neatsižvelgiant į vietinių šalių žmonių norus, gali kilti nepasitikėjimo Europos Sąjungos veikla banga. Jis akcentavo būtinybę ginti “valstybės gerovės” iškovojimus, didinti vartotojų apsaugos standartus, efektyviai įgyvendinti subsidiarumo kontrolę ir užtikrinti viešumą ir skaidrumą procedūrose.

Beneliukso Tarybos pirmininko pagrindinės mintys: kovoti prieš dviejų greičių Europą, įsisavinti struktūrinius fondus, siekti Lisabonos strategijos įgyvendinimo, suformuoti vieningą požiūrį į naują Konstitucinę sutartį ir kooperuotis mažesnėms valstybėms.

Kita apskritojo stalo tema buvo “Baltijos valstybių įnašas kuriant Europos Sąjungos institucijas ir formuojant Europos Sąjungos politiką”. Čia pagrindinį pranešimą perskaitė Latvijos Užsienio reikalų ministrė Sandra Kalniete. Ji pristatė Latvijos požiūrį į Konstitucinę sutartį, bendrą saugumo ir užsienio politiką, Lisabonos strategiją, finansinę 2007-ųjų metų perspektyvą ir t.t. Estai Toomas Alatalu ir Marko Mikkelson detaliau nagrinėjo Baltijos šalių ir Rusijos politikos santykius. Panašiai Rytų dimensiją nagrinėjo ir Latvijos Saeimos Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Inese Vaidere.

Aš savo pranešime nagrinėjau trijų Baltijos šalių bendrų sprendimų būtinybę po 2004-ųjų gegužės 1 dienos, naujų funkcijų Baltijos Asamblėjai delegavimo būtinybę ir t.t. Diskusijose pasisakė Latvijos politologai, Olandijos parlamento, Danijos parlamento atstovai. Buvo daromas diskusijos įrašas. Konferencija transliuota ir per Latvijos TV.

Popietinėje diskusijoje apie Baltijos valstybių kooperacijos modelį pranešimą skaitė Janis Reirs ir kiti pranešėjai. Aš šioje dalyje nebedalyvavau. Toliau Lietuvą atstovauti pasiliko G.Purvaneckienė ir B.Vėsaitė.

Detalesnę mūsų komandiruotės ataskaitą parengs Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narė Giedrė Purvaneckienė, todėl aš tik bendrais bruožais pateikiau ataskaitą apie tas diskusijas, kuriose pats dalyvavau. Esu įsitikinęs, kad mes būtinai turime reformuoti Baltijos Asamblėją, jog ji taptų veiksmingu forumu euroregioninių problemų sprendime.

PRIDEDAMA:

1. Apskritojo stalo diskusijos “Baltijos valstybių bendradarbiavimas Europos Sąjungoje” programos projektas, 3 lapai,

2. Apskritojo stalo diskusijos dalyvių sąrašas, 4 lapai,

3. Atis Lejins, Latvijos tarptautinių reikalų instituto direktoriaus pranešimas, 4 lapai,

4. Baltijos Asamblėjos prezidento Janis Reirs pranešimas, 4 lapai,

5. Vytenio Povilo Andriukaičio pranešimas, 6 lapai.

Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis




Naujausi pakeitimai - 2004 02 02.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas