Lietuvos Respublikos Seimas

J. Čekuolio, J.Karoso, G.Kirkilo ir V.Landsbergio komandiruotės į Estijos Respubliką (2004 01 19-20) ataskaita

2004 m. sausio 19-21 dienomis Taline buvo suorganizuotas kasmetinis trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – parlamentų Užsienio reikalų komitetų susitikimas. Lietuvos delegacijai atstovavo Komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas bei Komiteto nariai Jonas Čekuolis, Justinas Karosas ir Vytautas Landsbergis.

Taline buvo organizuoti susitikimai su Estijos Užsienio reikalų ministre Kristiina Ojuland, Riigikogu pirmininke Ene Ergma, Riigikogu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais, taip pat trišalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų Užsienio reikalų komitetų susitikimas.

Lietuvos Ambasada Estijoje surengė Lietuvos parlamentarams spaudos konferenciją, į kurią buvo pakviesti Estijos dienraščių žurnalistai bei organizavo susitikimus įmonėje “Talino šaldytuvai” ir “Kauno pieno centras” (Europos banko investicijos – 49 proc., Estijos – 25,5 proc., Lietuvos – 25,5 proc.), Vičiūnų žuvies perdirbimo įmonėje (Lietuvos investicijos – 100 proc.), o taip pat pakvietė Estijos Lietuvių bendruomenės narius supažindinti delegaciją su bendruomenės veikla Estijoje bei iškylančiomis problemomis.

Susitikimas su Estijos Užsienio reikalų ministre Kristiina Ojuland.

Susitikime Estijos Užsienio reikalų ministrė pristatė Estijos užsienio politikos prioritetus, valstybei įstojus į ES ir NATO. Tai – 1) tolimesnė Estijos integracija į ES, įskaitant dalyvavimą ES taikos palaikymo misijose bei sprendžiant globalines problemas, susijusias su tokiomis valstybėmis kaip Irakas ir Iranas; 2) saugumo politikos tęstinumas, įtvirtinant transatlantinius santykius; 3) bendradarbiavimas su Baltijos regiono valstybėmis, įskaitant Rusiją; 4) ekonominių santykių plėtra; 5) aplinkosauga (ypatingai Baltijos jūros aplinkosauginės problemos); 6) artimesnis bendradarbiavimas formatu “3+5” (Baltijos + Šiaurės šalys).

Latvija savo užsienio politikoje numato tokias užduotis po 2004 m. gegužės 1 d.: 1) siekti tarptautinio Baltijos valstybių okupacijos pripažinimo; 2) sovietinio režimo nusikaltimų Latvijoje pripažinimas; 3) aplinkosaugos problemų sprendimas (per tarptautines organizacijas spręsti neatidėliotinas Baltijos jūros problemas); 4) bendras sutarimas dėl ES Konstitucijos, siūlant įtraukti mažumų klausimą; 5) naujų užsienio politikos strategijų kūrimas, ypatingai formuojant naują kaimynystės sampratą tarp Baltijos valstybių ir Rusijos.

Kalbant apie Rusijos daromą spaudimą Baltijos valstybėms dėl jų integracijos į ES ir NATO, Estijos Užsienio reikalų ministrė priminė, jog Rusija priešinosi taip pat ir Suomijos, Švedijos bei Austrijos narystei ES.

Lietuvos pusė pasiūlė Latvijai ir Estijai dalyvauti 2004 m. balandžio viduryje rengiamame forume dėl Kaliningrado ateities. Į šį forumą pakviesti Kaliningrado bei Rusijos Dūmos, taip pat Europos Parlamento atstovai, todėl Baltijos šalių parlamentarams būtų naudinga tokiame renginyje išsakyti savo bendrą poziciją. Latvijos ir Estijos parlamentarai pritarė pasiūlymui.

Estijos Užsienio reikalų ministrė susitikime pabrėžė, jog nustatant naujus užsienio politikos prioritetus, svarbu atkreipti dėmesį, kad nacionalinio saugumo politika “nekonkuruotų” su NATO bendra politika ir neatsirastų dubliavimosi saugumo srityje.

Dėl svarstomo ES Konstitucijos projekto Estijos pusė pareiškė, kad ji nepritaria “dviejų greičių” Europai. Iš esmės, dėl bendrų dalykų visos ES šalys sutaria, tačiau nuomonės išsiskiria dėl ES institucinės sąrangos. Estija tikisi, jog šį pusmetį pirmininkaujanti Airija sugebės išlaviruoti tarp skirtingų valstybių nuomonių šiuo klausimu.

Lietuvos pusė paragino visas tris šalis kartu spręsti Baltijos jūros problemą, įskaitant cheminės ginkluotės įvilkimą į sarkofagus, naftos eksploatavimą bei laivybą. Baltijos jūros problema yra tarptautinio masto problema, todėl negali būti valstybių sprendžiama pavieniui. Reikalingas geresnis tarptautinis koordinavimas konkrečiais klausimais, įtraukiant į sprendimų paieškas visas aplink Baltiją esančias valstybes, tarp jų – ir Kaliningrado sritį. Šiuo atveju trijų Baltijos valstybių Užsienio reikalų ministerijos turėtų apsijungti, nes Baltijos jūros problema – ne tik aplinkosauginė, tačiau taip pat ir politinė problema.

Bendras trijų Užsienio reikalų komitetų susitikimas

Susitikime buvo kalbėta atskirai apie trijų Baltijos šalių parlamentų Užsienio reikalų komitetų vaidmenį koordinuojant ES reikalus. Apibendrinant, visuose trijuose parlamentuose perskirstant ir koordinuojant ES dokumentų srautus pagrindinį vaidmenį vaidins Europos reikalų komitetas kartu su Užsienio reikalų komitetu. Visos trys šalys taip pat rengiasi pakeisti savo savaitinės darbotvarkės grafikus atitinkamai jas suderinant su ES institucijomis.

Papildomai Lietuva rengiasi keisti porą Konstitucijos straipsnių, kad Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai galėtų atlikti jiems deleguojamą vaidmenį. Latvijos dar laukia įstatymo dėl rinkimų tvarkos į Europos Parlamentą priėmimas. Estija sprendžia klausimą, ar tikslinga bus ateityje palikti Europos reikalų komitetą, ar geriau jį būtų prijungti prie kito komiteto (pvz., Užsienio reikalų komiteto).

Lietuvos pusė išsakė pasiūlymą trijų valstybių parlamentarams apsijungti sprendžiant aktualius klausimus Tarpparlamentiniuose susitikimuose, tokiuose kaip ES Parlamentinės Asamblėjos. Tačiau Estijos pusė suabejojo, ar nekils tuomet vidinių nesutarimų, kadangi parlamentarai atstovauja skirtingas partijas ir politinius interesus. Be to, ne Europos Parlamentas, o Europos Taryba yra ta institucija, kuri aprobuoja galutinius sprendimus.

Latvijos pusė nušvietė padėtį šalyje dėl rusų mažumos. Latvija jaučia didelį spaudimą iš Rusijos bei pasipriešinimą bet kokiam rusų mažumos integravimui į Latvijos kultūrą. Latvijos delegacija paprašė kolegų iš Estijos bei Lietuvos kartu padėti surasti priimtiniausią išeitį iš keblios situacijos, kurioje atsidūrusi Latvija. Lietuva pasiūlė Latvijai priimti įstatymą, kuriuo pareikalautų iš Rusijos simbolinės kompensacijos už patirtą žalą, nukentėjus dėl Sovietų Sąjungos okupacijos (analogiškas įstatymas buvo priimtas Lietuvos Seime). Taip Rusija butų priversta pripažinti Latvijos aneksiją ir skaitytis su Latvija kaip su lygiaverte valstybe. Tačiau Latvija kategoriškai atmetė tokį pasiūlymą, motyvuodama tuo, jog situacija Lietuvoje ir Latvijoje negali būti vertinamos kaip analogiškos.

Dėl Rusijos pozicijos trijų Baltijos valstybių atžvilgiu situacija taip pat nėra labai aiški. Sprendžiant iš dabartinės situacijos tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, negalima drąsiai teigti, jog Rusija neturi politinių interesų šiame regione.

Susitikimas su Riigikogu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais

Susitikime buvo diskutuojama apie dabartinius trijų Baltijos valstybių saugumo iššūkius. Visos trys šalys supranta transatlantinės partnerystės svarbą ir būtinybę prisidėti prie taikos palaikymo misijų Irake.

Susitikime taip pat buvo paliestas klausimas dėl tolimesnio kariuomenės modelio Baltijos valstybėse – ar bus pereinama prie profesionalios kariuomenės, ar išliks dabartinė šauktinių sistema. Estijoje šauktinių kariuomenę turėti įpareigoja Konstitucija. Tačiau Estija numato mažinti šauktinių skaičių (po 3.000 kasmet) iki pasieks 1100 šauktinių kariuomenėje. Estijos pusė pasisako už mažesnį aktyvųjį, bet didesnį pasyvųjį karių rezervą. Klausimas tebėra politinis, kadangi skirtingos partijos mato skirtingą Estijos kariuomenės viziją.

Bendra tendencija Baltijos valstybėse yra mažinti šauktinių skaičių savo kariuomenėse. Lietuvoje planuojama, kad apie 55 proc. kariuomenės sudarytų profesionalūs kariai. Tuo tarpu Estijoje numatyta, kad ateityje šauktiniai tarnaus valstybės pasienyje (vietoj pasienio policijos pajėgų).

Rengė

URK patarėja Vaida Tupčiauskaitė




Naujausi pakeitimai - 2004 02 02.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ESTIJA

LR Seimas