Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo narių Algirdo Griciaus, Juozo Palionio ir Giedrės Purvaneckienės komandiruotės į Rygą (Latvijos Respublika) 2004 m. sausio 8-9 dienomis ataskaita

LR Seimo valdybos 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr.1900 Seimo nariai Algirdas Gricius (Europos reikalų komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys), Juozas Palionis (Biudžeto ir finansų komiteto narys) ir Giedrė Purvaneckienė (Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė) 2004 m. sausio 9 d. dalyvavo Rygoje (Latvijos Respublika) vykusiame Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau - JK) ambasadų Baltijos valstybėse ir JK Užsienio reikalų ministerijos surengtame seminare “Strateginė gynybos apžvalga”. Kartu su Seimo nariais seminare dalyvavo Seimo Europos reikalų komiteto vyresnioji patarėja Loreta Raulinaitytė.

Seminare taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos parlamentų nariai, trijų Baltijos valstybių Užsienio reikalų ir Gynybos/Krašto apsaugos ministerijų atstovai, Latvijos gynybos ministras Girts Valdis Kristovskis, JK ambasadorius Latvijoje Andrew Tesoriere ir JK gynybos atašė Baltijos šalyse, NATO būstinės Briuselyje atstovai ir stebėtojai iš Vengrijos, Danijos, Švedijos, Suomijos bei JAV.

Šis seminaras buvo skirtas Baltijos valstybių parlamentarams, siekiant supažindinti juos su naujausiais pokyčiais tarptautinio saugumo ir gynybos srityse, įskaitant ir Konvento dėl Europos ateities pasiūlytais sprendimais Europos saugumo ir gynybos politikos srityje. Lietuvos iniciatyva seminare buvo pasiūlyta aptarti tris Baltijos valstybėms aktualius klausimų blokus: gynybos išlaidos, kolektyvinės gynybos principo įgyvendinimas ir vidinės reformos.

Pradėdamas seminarą, JK gynybos atašė Rygoje ir Taline plk.lt. Glen Grant pabrėžė, kad šis seminaras yra skirtas ne Baltijos šalių pasiekimams gynybos ir saugumo srityje, o jų artimiausio dešimtmečio planams aptarti, tam, kad parlamentarai gautų atsakymus į visus jiems rūpimus klausimus, susijusius su regiono saugumu ir gynyba. Glen Grant pasiūlė aptarti tai, ko kiekviena iš šalių tikisi iš savo krašto apsaugos ir kolektyvinės gynybos struktūrų, kokie galimi šiandieninių problemų sprendimo būdai. JK gynybos atašė taip pat pasiūlė seminaro pabaigoje, remiantis diskusijose aptartais klausimais, parengti sąrašą galimų šalių sutarimo ir iššūkių joms sričių, kuriuos būtų galima nusiųsti trijų šalių Ministrams Pirmininkams.

Seminarą pasveikino Latvijos gynybos ministras Girts Valdis Kristovskis. Ministras pabrėžė, kad per pastaruosius 13 metų iš esmės pasikeitė Baltijos šalių saugumo situacija. Šalys, buvusios “pilkąja zona”, virsta prognozuojamos ES ir NATO saugumo ir gynybos erdvės dalimi, sudarančia prielaidas politiniam ir ekonominiam stabilumui, šalių klestėjimui bei teigiamai šių procesų įtakai kaimyninėms valstybėms. Latvijos gynybos ministro nuomone Baltijos šalys turi galimybę užtikrinti tokį savo saugumą, kokio iki šiol dar niekada neturėjo. Kalbėdamas apie Latvijos karinius pajėgumus, ministras pabrėžė, kad Latvija kuria pajėgas, pagrįstas suderinamumo ir tarpusavio sąveikavimo principais, siekiant, kad visų trijų Baltijos valstybių kariuomenių padaliniai galėtų veikti plataus spektro operacijose kartu su NATO pajėgomis. Ministro teigimu 2007-2008 m. 55% Latvijos karinio personalo bus pasirengę skubiam dislokavimui ir dalyvavimui operacijose.

Seminaro moderatorius JK Gynybos akademijos vyresnysis dėstytojas Chris Donnelly įvadiniame pasisakyme pabrėžė, kad istorija liudija, jog kas penkiasdešimt metų Europoje kyla konfliktai, revoliucijos ar karai, radikaliai keičiantys politinių įvykių raidą. Britų eksperto nuomone, šiuo metu mes kaip tik pergyvename vieną iš tokių radikalių virsmų. Tačiau šio konflikto prigimtis yra kitokia. Susiduriame su naujomis grėsmėmis saugumui, kurios kyla ne dėl konflikto tarp valstybių ar tautų rizikos, o dėl situacijos, susijusios su tarptautiniu terorizmu ir masinio naikinimo ginklo panaudojimu. Todėl svarbiausias šiandienos iššūkis yra pritaikyti karines pajėgas ateities kovai su šiomis grėsmėmis. Reikia ne tik projektuoti saugumą už ES ribų, bet ir užtikrinti saugumą ES viduje, ypač civilių gyventojų ir demokratinių institucijų apsaugos srityje. Dar prieš dešimtmetį saugumas ir gynyba reiškė tą patį. Šiandien saugumas reiškia daugiau nei gynyba. NATO yra privesta peržiūrėti savo saugumo ir gynybos koncepciją. Todėl narystė NATO naujosioms aljanso narėms reiškia, kad jos turi įšokti į judantį traukinį. Europos Sąjunga (toliau - ES) taip pat yra kolektyvinio saugumo organizacija, Europos saugumo ir gynybos politikos kontekste kurianti Europos karinius pajėgumus. Britanijos ekspertas atkreipė dėmesį, kad tarp ES ir NATO nėra konflikto, nes abi organizacijos, derindamos savo veiksmus, siekia tų pačių tikslų.

Chris Donnelly nuomone tam, kad šiandieninės karinės pajėgos būtų naudingos, jos turi atitikti tris reikalavimus: turi būti mobilios, greitai išskleidžiamos (deployed), gerai ginkluotos (employed) ir sugebančios išsilaikyti (sustained). Šių dienų realijomis tai reiškia, kad jos turi būti pasirengusios ne tik užtikrinti šalies gynybą, bet ir kovai bei konfliktų prevencijai toli už nacionalinės valstybės ribų, galinčios ne tik kovoti ir apsiginti nuo nusikaltėlių bei teroristų, bet ir rūpintis transportu, ligoninėmis, valstybinių pagrindų kūrimu, sugebėti užsitarnauti ir išlaikyti visuomenės paramą. Skirtumas tarp Šiaurės ir Baltijos valstybių karinių pajėgų yra disponuojami resursai. Baltijos valstybės turi nedaug resursų. Todėl Britanijos eksperto nuomone Baltijos šalys turi kurti mažas, mobilias, patikimas (credible), gerai ginkluotas (usable) ir nebrangias (inexpensive) karines pajėgas. Būtina užtikrinti ir visuomenės paramą kolektyvinio saugumo ir gynybos vystymui. Todėl politinis konsensusas šiuo klausimu yra gyvybiškai svarbus. Chris Donnelly pabrėžė, kad šiandien nė viena valstybė negali užtikrinti savo teritorijos ir interesų apsaugos viena. Net JK be Jungtinių Tautų, JAV ar ES nebepajėgia užtikrinti savo saugumo. Todėl iššūkiai su kuriais, susiduria Baltijos valstybės gali būti apibendrinti taip: išlaidos ir personalas, pagunda pirkti karinę įrangą pilnai nesupratus jos naudos, pagunda turėti stacionarias pajėgas (standing forces), sunkumai suvokiant ateities grėsmes, spaudimas perimti kurį nors kitą nacionalinį modelį. Primindamas tai, jog gyvename tebesitęsiančio konflikto sąlygomis, Chris Donnelly pabrėžė, kad būtina kurti, visų pirma, lanksčias, greitai išskleidžiamas, galinčias lengvai prie besikeičiančių sąlygų prisitaikyti ir bendradarbiaujančias su kitų šalių pajėgomis karines pajėgas.

JK Gynybos ministerijos ES departamento direktorė Dr. Sarah Beaver savo pasisakyme pristatė “Didįjį paveikslą” – strateginės gynybos kontekstą. Dr. Sarah Beaver nuomone saugumui ir gynybai reikalingos adekvačios investicijos. Kalbėdama apie šiandienos Europos saugumo ir gynybos erdvę, ekspertė pažymėjo, kad šiuo metu Europa nejaučia jokios tradicinės grėsmės, kad dalyvaujant JAV, tobulinamas kolektyvinio saugumo mechanizmas, kad tarptautinis terorizmas nelaiko Baltijos regiono vienu iš savo pagrindinių taikinių, kad toliau plinta masinio naikinimo ginklai, kad prie ES sienų, įskaitant ir Afriką, tebėra silpnų valstybių (failing states), kuriose vyrauja politinė netvarka, etninė įtampa, ekonomikos nuosmukis, nusikalstamumas ir t.t. Dr. Sarah Beaver šiame kontekste paminėjo ir Moldovą bei Baltarusiją. Saugumas jau nebėra vien nacionalinės valstybės sienų apsauga. Saugumą galima užtikrinti tik kolektyvinėmis pastangomis. Ekspertė atkreipė dėmesį į JK Gynybos ministerijos 2003 m. gruodžio mėnesį išleistą Baltąją knygą “Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje” (“Delivering Security in a Changing World”).

Kalbėdama apie ES saugumo ir gynybos politiką, Dr. Sarah Beaver pažymėjo, kad tai yra strateginė partnerystė. NATO yra kolektyvinio aljanso narių saugumo pagrindas, o ES yra krizių valdymo operacijos pagal taip vadinamus Petersburgo uždavinius, tai ir Berlin Plus planas, skirtas tarpusavyje stiprinančių pajėgumų vystymui. ES saugumo ir gynybos politika vystoma siekiant išvengti bet kokio NATO ir ES karinių pajėgumų dubliavimo. Bus atvejai, kai ES turės veikti viena, nedalyvaujant JAV. Todėl suderinamos NATO ir ES pajėgos turi viena kitą papildantį vaidmenį. Naujai parengtos ES Konstitucinėje sutarties I-40(7) projekte bene pirmą kartą sutartyse, kuriomis yra grindžiama ES, yra įtvirtinta nuostata, kad “ginkluotos agresijos prieš vieną iš šalių narių, jos teritorijoje, atveju, kitos šalys narės privalo jai suteikti pagalbą visomis jų galioje esančiomis priemonėmis, laikantis Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnio. Įsipareigojimai ir bendradarbiavimas šioje srityje nepažeis šalių narių turimų įsipareigojimų NATO rėmuose, kuri joms išlieka kolektyvinės gynybos pagrindu ir jos įgyvendinimo institucija.”

Esminis ES gynybos politikos patikimumo, o tuo pačiu ir ES vaidmens tarptautinėje arenoje elementas yra adekvačių ir galinčių tarpusavyje sąveikauti karinių pajėgumų sukūrimas. Tačiau daugelis valstybių nenori didinti savo gynybos biudžetų. Todėl Britanijos ekspertės nuomone būtina daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir didinti jų efektyvumą, dėmesį sutelkiant į ES strateginio planavimo pajėgumų stiprinimą. Todėl remtinas Konvento pasiūlymas įsteigti Europos ginkluotės ir strateginių tyrimų agentūrą, kuri remtų tyrimus ginkluotės srityje ir apjungtų esamas valstybių narių pastangas ne tik karinės įrangos gamybos ir įsigijimo srityse, bet ir sprendžiant tokius klausimus, kaip: personalo, logistikos, mokymo, infrastruktūros, pajėgumų vystymas, parengtis, dislokavimas, karinių pajėgų tarpusavio sąveika ir dalyvavimas krizių valdymo operacijose.

Dr. Sarah Beaver atkreipė dėmesį į tai, kad ES Konstitucinė sutarties projekte numatyta, jog “Valstybės narės, atitinkančios aukščiausius karinių pajėgų kriterijus ir šioje srityje labiau įsipareigojusios viena kitai dėl ypač reiklių misijų, Sąjungoje pradeda nuolatinį struktūrinį bendradarbiavimą.” Protokole “Dėl struktūrinio bendradarbiavimo” prie ES Konstitucinės sutarties numatyta, kad valstybės narės “įsipareigoja vėliausiai iki 2007 m. nacionaliniu pagrindu arba kaip ženklią daugianacionalinių kovinių pajėgumų dalį turėti kovinius padalinius, pritaikytus planuojamoms misijoms, kurie taktiniame lygmenyje būtų struktūruoti kaip koviniai daliniai, paremti reikiamais transportavimo ir logistikos elementais, sugebantys pasirengti straipsnyje III-210 numatytų uždavinių vykdymui per 5-30 dienų laikotarpį, ypač atsiliepiant į Jungtinių Tautų prašymus, bei galintys efektyviai veikti pradiniame 30 dienų etape, kurį esant reikalui būtų galima pratęsti mažiausiai iki 120 dienų.”

Dr. Sarah Beaver pabrėžė, kad aukščiau cituojamos nuostatos tėra projektas, nes 2003 m. gruodžio 12-13 d. tarpvyriausybinei konferencijai nepavyko susitarti dėl galutinio ES Konstitucinės sutarties teksto. JK pritaria minėtoms nuostatoms, todėl bet koks sutarties priėmimo atidėjimas jai kelia nerimą. Baigdama savo pasisakymą, Dr. Sarah Beaver suformulavo tris klausimus auditorijai:

1. Ar jūs esate pasirengę pilnai dalyvauti tiek NATO, tiek ir ES saugumo ir gynybos politikoje?

2. Ar jūsų nacionalinė arba kolektyvinė gynyba yra optimizuota, kad įgalintų jus pilnai ir efektyviai prisidėti prie abiejų saugumo ir gynybos sistemų?

3. Kaip jūs spręsite šiuos klausimus?

Po pasisakymų sekusiuose debatuose dalyvavo ir Lietuvos delegacijos narys Seimo narys Algirdas Gricius, kurio nuomone viena iš didžiausių šiandienos grėsmių yra “silpnos valstybės”. Tuo požiūriu ypatingai svarbus yra naujųjų ES valstybių narių aktyvus dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant ES “Naujųjų kaimynų” iniciatyvą. NATO ir ES yra debatų, siekiant spręsti šią problemą, forumai. Todėl labai svarbu tinkamai pasirengti narystei šiose organizacijose - parengti pakankamą skaičių aukštos kvalifikacijos, puikiai anglų ir prancūzų kalbomis kalbančių valstybės tarnautojų, šioje srityje besispecializuojančių politikų, žurnalistų. Tik tokiu atveju galima tikėtis turėti galimybę įtakoti procesus ir pasiekti visiems priimtiną konsensusą. LR Seimo narys taip pat pabrėžė, kad Europos saugumo ir gynybos politikos kontekste Lietuvos prioritetas yra Europos karinių pajėgumų, suderinamų su NATO pajėgomis, stiprinimas bei tolesnis dalyvavimas ES krizių valdymo operacijose

Chris Donnelly atsakė p. Algirdui Griciui, kad NATO ir ES turėtų būti vertinamos kaip dvi vienos monetos pusės, ir pajuokavo, kad dažnai konsensusas būna derybų nuovargio rezultatas.

Po to seminare pasisakė Suomijos gynybos ministerijos Tarptautinės gynybos politikos skyriaus vedėja Helena Partanen. Jos pranešimo tema - “Aljansai ir santykiai”. Pasak pranešėjos, ES kuria gilesnį gynybos bendradarbiavimą. Suomija remia ES krizių valdymo pajėgų kūrimą. Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena valstybė turi tik vieną nacionalinių resursų rinkinį, Baltijos šalys, kaip ir Suomija, turi būti apdairios ir išradingos. Bendradarbiavimas yra esminis faktorius, užtikrinantis šio regiono saugumą. Pasak Suomijos ekspertės, mažos valstybės, turinčios ribotus resursus, turi vieną svarbų privalumą – jos yra priverstos bendradarbiauti ir dalintis informacija su savo sąjungininkėmis. Todėl mažesniosios ES šalys turi būti įtrauktos į ES struktūrinį bendradarbiavimą, kuris turi būti atviras visoms ES valstybėms narėms, norinčioms ir galinčioms jame dalyvauti.

Po pietų pranešimus tema “Pagrindiniai kitų dešimties metų iššūkiai” perskaitė Latvijos, Estijos ir Lietuvos Gynybos/Krašto apsaugos ministerijų atstovai.

Latvijos Gynybos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas gynybos planavimui Janis Karlsbergs pastebėjo, kad Latvijos visuomenė vis mažiau remia krašto apsaugos biudžetą. Jo nuomone sprendimai turi būti derinami su sąjungininkais, nes šiandieniniame pasaulyje sprendimus priimti vienašališkai jau nebeįmanoma. Janis Karlsbergs pritarė minčiai, kad Baltijos šalys stoja į besikeičiančias organizacijas. Todėl turime atsisakyti išimtinai teritorinės gynybos ir tapti kolektyvinės gynybos sistemos dalimi, kur bus reikalingos profesionali kariuomenė.

Estijos Gynybos ministerijos Generalinio sekretoriaus pavaduotojas Sules Kannike pabrėžė, kad kalbant apie Baltijos šalių saugumo ir gynybos politiką po dešimties metų, sunku išvengti spėliojimų. Sules Kannike nuomone 2014 m. visų trijų valstybių institucinė gynybos struktūra jau bus nusistovėjusi ir turės trišalius štabus, o Suomija jau bus NATO nare. Problemos, kurios bus aktualios po dešimties metų bus lėšos ir būtinybė išlikti svarbiais bei politiškai priimtinais.

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos vardu kalbėjo ministerijos sekretorius Dr. Povilas Malakauskas. Jo nuomone Lietuva turi būti pasirengusi visiems netikėtumams ir nedraugiškai aplinkai, o taip pat veikti preventyviai. NATO išliks atviras ir atliepiantis. Tam reikia politinės valios, efektyvių sprendimų priėmimo procedūrų ir pajėgumų.

Seminaro moderatorius JK Gynybos akademijos vyresnysis dėstytojas Chris Donnelly padėkojo už Baltijos šalių Gynybų ministerijų suinteresuotumą ir puikų pasirengimą seminarui. Jo nuomone dabar, siekiant gynybinių pajėgumų vystymosi, reikia švietimo, lankstumo ir vadybos.

Po to sekusiuose debatuose dalyvavę parlamentarai pabrėžė, kad svarbu, jog krašto apsaugos biudžetas remtųsi pajėgumais, o ne grėsmėmis. Kitaip labai lengva prarasti visuomenės pasitikėjimą. LR Seimo narės Giedrės Purvaneckienės nuomone ne visiškai teisinga 2% asignavimus krašto apsaugai skaičiuoti nuo bendro vidaus produkto (toliau - BVP), nes jis auga greičiau nei įplaukos į nacionalinį biudžetą. Parlamentarės nuomone, 2% asignavimus krašto apsaugai būtų teisingiau skaičiuoti nuo bendro biudžeto. Tokiu būdu nenukentėtų švietimas, sveikatos apsauga ar kultūra, kuriems asignavimų dydis priklauso nuo bendro nacionalinio biudžeto.

Seminaro diskusijas apibendrino ir išvadas pristatė Latvijos ir JK Gynybos ministerijų atstovai. Seminaro dalyvių nuomone Baltijos šalių bendradarbiavimo pagrindas yra:

1. Geresni NATO/Rusijos santykiai,

2. Transatlantinių ryšių išsaugojimas/stiprinimas,

3. Efektyvus saugumas ir gynyba = regioninis bendradarbiavimas,

4. Resursai – kokybė ir efektyvumas, o ne tik kiekybė,

5. Susirūpinimas dėl dalyvavimo ES ir NATO – galima pilnai ir aktyviai dalyvauti abiejų organizacijų veikloje,

6. Įgyti/išsaugoti visuomenės paramą,

7. Toliau vystyti karines pajėgas, pagrįstas:

- mobilumu (deployability),

- tarpusavio sąveika (interoperability),

- gera ginkluote (usability),

- sugebėjimu išsilaikyti (sustainability),

- greitu išskleidimu/lankstumu (flexibility).

Seminaro dalyvių nuomone iššūkiai Baltijos valstybėms gali būti apibūdinti taip:

1. profesionalių kariuomenių sukūrimas,

2. karjeros sistema,

3. nuosekli krašto apsaugos reforma,

4. kolektyvizmo dvasia,

5. pakankamų resursų (žmogiškųjų ir finansinių) skyrimas ir efektyvus jų panaudojimas,

6. sėkmingas 2% nuo BVP asignavimų krašto apsaugai apgynimas,

7. tarpusavio pasiekimų vertinimas naudojantis geros praktikos kriterijais.

PRIDEDAMA:

1. Seminaro programa, 1 lapas,

2. Seminaro dalyvių sąrašas, 1 lapas.

Seimo nariai: Algirdas Gricius

Giedrė Purvaneckienė

Juozas Palionis

L.Raulinaitytė, 239 67 60, el.p. Loreta.Raulinaityte@lrs.lt




Naujausi pakeitimai - 2004 02 02.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas