Lietuvos Respublikos Seimas

2004-01-21

Šiandien Seimo Užsienio reikalų komitetas surengė posėdį, kurio darbotvarkėje buvo svarstomi šie klausimai:

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl tarptautinės konvencijos dėl kovos su pinigų padirbinėjimu ir jos protokolų ratifikavimo“ projektas Nr. IXP-3138, su kuriuo Komiteto narius supažindino Komiteto išvadų rengėjas Gediminas Kirkilas ir Vidaus reikalų ministerijos sekretorė Rasa Budbergytė. Įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl kovos su pinigų padirbinėjimu, pasirašytą 1929 metais balandžio 20 dieną Ženevoje, ir jos protokolus, tuo patvirtinant Lietuvos Respublikos įsipareigojimą tarptautiniu mastu kovoti su pinigų padirbinėjimu. Tai įgalina Lietuvos Respubliką prisijungti prie daugiašalių kovos su pinigų padirbinėjimu dokumentų. Kartu bus praplėsta galiojanti teisinė bazė tarptautiniam bendradarbiavimui išaiškinant, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn bei išduodant asmenis, susijusius su pinigų padirbinėjimu. Komiteto nariai įstatymo projektui po svarstymo vienbalsiai pritarė.

Antrąjį darbotvarkės klausimą – Įstatymo dėl Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų ratifikavimo projektą Nr. IXP-3098 ES pristatė Komiteto išvadų rengėjas Gediminas Kirkilas, Teisingumo viceministras Gintaras Švedas ir Policijos Generalinio komisaro pavaduotojas Stanislovas Liutkevičius. Teikiama ratifikuoti Konvencija priskiriama prie tarptautinių dokumentų, skirtų kovai su organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu bei korupcija, pagal Europos Sąjungos acquis sąrašą. Konvencija nustato reikalavimus Konvencijos Šalimis tapusių valstybių procesinėms teisės normoms, įpareigoja imtis priemonių, būtinų operatyviai išsaugoti laikomus kompiuterinius, srauto duomenis, juos atskleisti ar pateikti, surinkti srauto duomenis realiuoju laiku, įrašyti tokius duomenis ir pan. Pastarųjų proceso veiksmų atlikimas siejasi su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, jų apsauga. Todėl pati Konvencija numato, kad minėtų veiksmų atlikimas turi būti suderintas su pagrindiniais tarptautiniais dokumentais žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje. Atsižvelgiant į spaudoje kilusią diskusiją dėl vaikų teisių apsaugos, komitetas dar kartą apsvarstė įstatymo projektą ir nutarė atsisakyti kai kurių dviprasmiškai interpretuojamų išlygų bei patobulinti šį projektą, o taip pat prašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto patikslinti Lietuvos Baudžiamojo Kodekso 309 straipsnį pagal Užsienio reikalų komiteto patobulintą įstatymo projektą.

Trečiąjį darbotvarkės klausimą – Įstatymo dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrojo papildomo protokolo ratifikavimo projektą Nr. IXP-3165 ES pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclov Stankevič ir Teisingumo viceministras Gintaras Švedas. Protokolas priklauso Europos Sąjungos acquis bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje. Jo tikslas - patobulinti ir papildyti tam tikrus 1959 metais balandžio 20 dieną Strasbūre priimtos Konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, taip pat 1978 metais kovo 17 dieną Strasbūre priimto jos Papildomo protokolo aspektus. Atsižvelgiant į Konvencijos valstybių bei Protokolo dalyvių teisinių sistemų skirtumus ir kiekvienos valstybės vidaus teisės ypatumus, Lietuva priėmė išlygą dėl dokumentų įteikimo paštu pagal Protokolo 16 straipsnį. Be to, baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienio valstybių teismų, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnams Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama atlikti proceso veiksmus tik Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir dalyvaujant Lietuvos Respublikos pareigūnams. Todėl Lietuva priėmė išlygą dėl Protokolo 17 straipsnio 2 dalies. Siekiant užtikrinti Lietuvos pateiktų duomenų tinkamą apsaugą, atsižvelgiant į šio Protokolo 26 straipsnio 5 dalį, Lietuva pareiškė, kad ji neleidžia naudoti kitai Šaliai perduotų asmens duomenų šio straipsnio 1 dalyje išvardintais tikslais be išankstinio Lietuvos sutikimo. Komiteto nariai įstatymo projektui po svarstymo pritarė vienbalsiai.

Ketvirtąjį darbotvarkės klausimą - Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos vadovaujamose pajėgose (ESVP) Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ratifikavimo” projektą Nr. IXP-3166 pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclov Stankevič bei Krašto apsaugos ministro patarėjas-teisininkas Dainius Žalimas. Teikiamo projekto tikslas – ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos susitarimą dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos vadovaujamose pajėgose Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje. Europos Sąjungos Taryba 2003 metų sausio 27 dieną patvirtino bendrųjų veiksmų aktą (2003/92/CFSP), kuriuo pareiškė, kad Europos Sąjunga, remdamasi susitarimais su NATO ir atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1371, vykdys tarptautinę karinę operaciją Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos teritorijoje. 2003 metų vasario 12 dieną Lietuva gavo oficialų Europos Sąjungos siūlymą savo kariniais pajėgumais prisidėti prie pirmosios Europos Sąjungos vadovaujamos karinės operacijos. Atsiliepdamas į pasiūlymą, 2003 metų kovo 25 dieną LR Seimas nutarimu Nr. IX-1394 priėmė sprendimą siųsti iki dviejų Lietuvos karių dalyvauti minėtoje operacijoje. 2003 metų spalio 16 dieną LR Seimas priėmė nutarimą Nr. IX-1787, kuriuo pratęsė iki 5 karių ir civilių tarnautojų dalyvavimą Europos Sąjungos vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje iki 2004 gruodžio 31 dienos. Teikiamas ratifikuoti Lietuvos ir ES tarptautinis susitarimas teisiškai reglamentuoja Lietuvos karių dalyvavimo minėtoje operacijoje sąlygas: jame apibrėžiamas Lietuvos karių, dalyvaujančių operacijoje, statusas, vadovavimo tvarka, klausimai, susiję su įslaptinta informacija ir finansiniai aspektai. Komiteto nariai po svarstymo vienbalsiai pritarė teikiamo įstatymo projektui.

Penktąjį darbotvarkės klausimą – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. IXP-2873 pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclov Stankevič ir Krašto apsaugos ministro patarėjas-teisininkas Dainius Žalimas. Klausimo svarstyme taip pat dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Algirdas Gricius. Teikiamu įstatymo projektu siekiama užtikrinti tarptautinėse karinėse operacijose dalyvaujančių Lietuvos karių tinkamą profesinį pasirengimą šioms operacijoms. Pagrindinį karinį parengimą įgiję privalomosios karo tarnybos kariai tarptautinių operacijų kariniam vienetui gali būti priskirti jų mokymo ir rengimo tarptautinėms operacijoms tikslais. Komiteto nariai po svarstymo pritarė Įstatymo projektui su 1 straipsnio 4 straipsnio 5 dalies pakeitimu.

Šeštasis darbotvarkės klausimas – Užsienio reikalų komiteto pakomitečio “Naujoji kaimynystė – platesnė Europa” pirmininko rinkimas. Komiteto nariai pakomitečio pirmininku išrinko Justiną Karosą, kurio kandidatūrą prašys Seimo patvirtinti.




Naujausi pakeitimai - 2004 01 21.
Salvinija Jurėnaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Užsienio reikalų komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas