Lietuvos Respublikos Seimas

2004m. sausio 14d. komiteto posėdis

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

(2004-01-14)

 

SVARSTYTA: Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS IXP-3127

NUSPRĘSTA:

1. Daryti svarstyme pertrauką.

2. Kreiptis į Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedros, bei Lietuvos Teisės Universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros specialistus, kad įvertintų ar įstatymo projekto 1 str. 4, 5 ir 6 str. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

SVARSTYTA: Žemės reformos įstatymo 7, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS IXP-3128

NUSPRĘSTA:

1. Daryti svarstyme pertrauką.

 

SVARSTYTA: PASIŪLYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ASOCIACIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTUI IXP-1757(3SP)

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Seimo narys

A.Sakalas

Projekto priėmimo metu (2003 12 22) buvo pritarta Seimo pirmininko A.Paulausko pasiūlymui papildyti projekto 16 str. 2 d. 11 p. žodžiais “meno kūrėjų organizacijų”. Tačiau tokia pataisa nepriimtina dėl šių priežasčių:

Meno kūrėjų organizacijų veiklą reglamentuoja specialusis Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymas, kurio 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad “Meno kūrėjų organizacijų steigimą, organizacinę struktūrą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Visuomeninių organizacijų įstatymas arba Asociacijų įstatymas, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita”.

Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta: “Asociacijoms, kurių veiklą reglamentuoja kiti įstatymai, šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kitų įstatymų nuostatoms”. Taigi, meno kūrėjų organizacijų ypatumus nustato specialusis įstatymas, o asociacijų įstatymas, kaip bendrasis, taikomas tiek, kiek nereglamentuoja specialusis.

Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama, kas laikytina meno kūrėjų organizacija : “Meno kūrėjų organizacija - savanoriškas meno kūrėjų susivienijimas (asociacija, draugija, sąjunga), sudarytas jos narių kūrybiniams, kultūriniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, meno kūrėjų laisvėms ir teisėms ginti, šalies kultūrai plėtoti. Meno kūrėjų organizacija yra ne pelno organizacija. Meno kūrėjai vienijasi pagal meno (dailės, muzikos, literatūros ir kt.) sritis arba tokių sričių derinius”. Asmenys norintys steigti asociaciją, kuri atitiktų šioje dalyje nustatytus požymius, turėtų vadovautis ne tik Asociacijų įstatymu, bet ir Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo nuostatomis.

Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies teigiama, kad meno kūrėjų organizacija yra asociacija, draugija, sąjunga, kaip minėta, 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad “Meno kūrėjų organizacijų steigimą, organizacinę struktūrą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Visuomeninių organizacijų įstatymas arba Asociacijų įstatymas, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita”. Taigi, šiame įstatyme aiškiai nustatyta, kad meno kūrėjų organizacija yra asociacija. Projekte įtvirtinus nuostatą, kad asociacijoms draudžiama užsiimti meno kūrėjų organizacijų (t.y. asociacijų) veikla būtų sukurta kolizija tarp dviejų įstatymų.

Projekto 16 straipsnio 2 dalis skirta išvardinti, kokios veiklos negali vykdyti asociacija. Šios dalies 11 punkto paskirtis – nustatyti, kad asociacija nevykdytų specifinės veiklos, kuri būdinga kitos teisinės formos juridiniam asmeniui, pvz. profesinei sąjungai, religinei bendruomenei, ir kurio veikla reglamentuojama atskiru įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad Meno kūrėjų organizacija nėra atskira juridinio asmens teisinė forma (meno kūrėjų organizacijos teisinė forma yra asociacija) šio punkto pildymas nėra pagrįstas.

Kadangi meno kūrėjų organizacija nėra savarankiška juridinio asmens forma, draudimas meno kūrėjų organizacijoms veikti asociacijų forma, kurio nėra šiuo metu, reikštų Konstitucijos 23 str. 1 d., numatančios, kad nuosavybė neliečiama, pažeidimą. Šiuo metu veikiančios meno kūrėjų asociacijos turėtų būti likviduotos, pvz. Lietuvos Country Muzikantų Asociacija, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, o tai prilygintina nuosavybės paėmimui. Konstitucijos 35 str. 1 d. numato, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Papildžius Asociacijų įstatymo projekto 16 str. 2 d. 11 p., šio projekto nuostatos imtų prieštarauti Konstitucijos 35 str. 1 d., kadangi asmenims užsiimantiems meno veikla būtų užkirstas kelias vienytis į asociacijas jų poreikiams tenkinti, nors toks vienijimasis ir jo tikslai neprieštarautų Konstitucijai ir kitiems įstatymams.

 

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūlau Projekto 16 straipsnio 2 dalies 11 punktą išdėstyti taip:

“11) vykdyti profesinių sąjungų, religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų bei pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų, kredito unijų ir kitų juridinių asmenų, kurie yra kitos teisinės formos, funkcijas, jei šios funkcijas pagal įstatymų nuostatas gali vykdyti tik tam tikros teisinės formos juridiniai asmenys;”

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

SVARSTYTA: Seimo nario J.Razmos, Seimo nario P.Jakučionio bei Seimo narių H.Žukausko, S.Buškevičiaus, E.Klumbio bei Seimo nario J.Sabatausko pasiūlymai Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (IXP-1704(2))

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai

1. Seimo narys J.Razma

1. Projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių "keturis šimtus" įrašyti žodžius "vieną tūkstantį";

2. Papildyti projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir jį ą išdėstyti taip:

"1. Sprendimą reorganizuoti arba likviduoti politinę partiją priima politinės partijos narių suvažiavimas (susirinkimas, konferencija) arba teismas, kai politinėje partijoje lieka mažiau kaip 1000 narių bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Dėl partijos likvidavimo, kai joje lieka mažiau kaip 1000 narių, į teismą kreipiasi Teisingumo ministerija."

3. Projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičiaus "400" įrašyti skaičių "1000" bei papildyti šią dalį nauju sakiniu: "Teisingumo ministerija, atsižvelgdama į dalyvavimo rinkimuose rezultatus, gali pareikalauti bet kurios politinės partijos pateikti įrodymus, kad ji turi minimalų būtiną narių skaičių."

 

4. Projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnyje priešpaskutinėje eilutėje išbraukti žodį "nemokamai".

5. Papildyti įstatymo 2 straipsnį šia 4 dalimi:

"4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms partijoms 9 straipsnio reikalavimas turėti vieną tūkstantį narių taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d."

Pritarti

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti iš dalies

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

Pritarti (su pataisymu)

 

 

 

Projekto 9 str. 5 d pakankamai reglamentuoja politinės partijos likvidavimo tvarką, sumažėjus minimaliam įstatymo nustatytam politinės partijos narių skaičiui. Galimybę šiuo pagrindu likviduoti juridinį asmenį reglamentuoja CK 2.106 str. 6 d. Teisė kreiptis į teismą šiuo atveju numatyta registro tvarkytojui

 

Pritarti skaičiaus keitimui.

Nepritartina siūlymui Teisingumo ministerijai pareikalauti įrodymų dėl minimalaus būtino narių skaičiaus. Rinkimų rezultatai neturėtų būti siejami su narių skaičiumi. Narių skaičius Teisingumo ministerijai pateikiamas kasmet iki vasario 1 d pagal projekto 8 str. 8 d.

 

 

 

Komitetas siūlo nustatyti datą ne 2006 m., o 2005 m. sausio 1 d.

 

 

 

2. Seimo narys P.Jakučionis

1. 7 straipsnyje prieš žodžius “filialus, filialai, filialą” įterpti žodžius “frakcijas, frakcijos, frakciją”

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2. 7 straipsnio antrąjį sakinį papildyti žodžiais “tačiau jie gali turėti LR civiliniame kodekse numatytą juridinio asmens dalyvio (dalininko) statusą, jei tai nustato politinės partijos įstatai”.

 

 

 

3. 14 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

“1. Politinės partijos jų įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti gali turėti trumpalaikį ir ilgalaikį turtą nuosavybės teise. Politinių partijų frakcijos, filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai, turintys juridinio asmens dalyvio (dalininko) statusą, gali turėti nuosavybės teisę į jų įgytą ar sukurtą turtą, jei tai nustato politinės partijos įstatai”.

4. 20 straipsnį papildyti tokiu antruoju sakiniu: “Jei politinių partijų struktūriniai padaliniai turi juridinio asmens dalyvio (dalininko) statusą ir turtą nuosavybės teise, tai jie už politinės partijos prievoles solidariai atsako šiuo turtu”.

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

Kiekvienas juridinis asmuo pats sprendžia, kokius padalinius steigti. Tokią galimybę numato ir šio projekto 7 str. Filialų steigimą ir jų statusą reglamentuoja CK 2.53 str. Filialas yra juridinio asmens struktūrinis padalinys, atliekantis visas ar dalį juridinio asmens funkcijų. Filialo pavadinime turi būti nurodomas juridinio asmens pavadinimas ir privalomas žodis „filialas“, nesvarbu, ar jo steigėjas jį pavadintų frakcija, komitetu, padaliniu ar pan.. Nebūdamas juridiniu asmeniu, filialas, kaip juridinio asmens struktūrinis padalinys, negali turėti turto nuosavybės teise. Filialas veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, kuriuose nustatoma filialo kompetencija. Jeigu nuostatai numato, filialas gali disponuoti juridinio asmens turtu juridinio asmens vardu.

 

Politinės partijos steigiamos narystės principu ir pagal Politinių partijų įstatymą jos steigėjais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aktyviąją rinkimų teisę. Įregistravus partiją, jos steigėjai tampa jos dalyviais (nariais). Partijos filialai, skyriai ir kt. yra partijos struktūriniai padaliniai ir nėra partijos dalyviai (nariai). Jie steigiami atlikti visas arba dalį juridinio asmens funkcijų, t.y. darbo organizavimui.

Žr. argumentus 1 ir 2 pasiūlymams.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žr. argumentus 1 ir 2 pasiūlymams

3. Seimo nariai H.Žukauskas, S.Buškevičius, E.Klumbys

Siūlau 9 straipsnį papildyti 4 punktu:

4) Jeigu politinė partija nedalyvavo paskutiniuose LR Seimo ar savivaldybių tarybų rinkimuose, tai ji privalo per 3 mėnesius po paskutinių rinkimų persiregistruoti LR Teisingumo ministerijoje.

Nepritarti

Nedalyvavimo paskutiniuose rinkimuose priežastys gali būti įvairios (pvz. lėšų trūkumas ar kt.), todėl neaišku, kodėl reikia persiregistruoti. Be to, Juridinių asmenų ir jų dokumentų bei duomenų pakeitimo registravimo ir juridinio asmens likvidavimo juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva tvarką reglamentuoja CK 2.64. str., 2.66 str. bei 2.70 str. CK 2.70 str., be kita ko, nustatyta, kad jeigu registre įregistruotas juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo, tai registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Manytume, kad narių sąrašų pateikimas kasmet iki vasario 1 d., kaip tai nustatoma projekto 8 str. 8 dalyje, patvirtina, kad partija vykdo įstatymo nustatytus reikalavimus (dėl narių skaičiaus). Kartu pastebėtina, kad šiuo metu pradėjus veikti Juridinių asmenų registrui, Teisingumo ministerija neregistruoja juridinių asmenų (tarp jų ir politinių partijų), todėl ji negalėtų ir perregistruoti politinės partijos. Teisingumo ministerija Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka tvirtina politinių partijų įstatų, jų pakeitimų atitikimą įstatymų reikalavimams ir tai, kad yra visos aplinkybės, leidžiančios įregistruoti partiją arba jos įstatų ir kitų duomenų pakeitimus.

4. Seimo narys J.Sabatauskas

1. Projekto 1 straipsnyje – bazinio įstatymo 8 straipsnio 8 dalį siūlau išdėstyti taip:

“8. Politinės partijos kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka privalo pateikti Teisingumo ministerijai savo narių sąrašus. Juose turi būti nurodyta politinės partijos nario vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas. Šie duomenys turi būti patvirtinti politinės partijos vadovo parašu. Teisingumo ministerijai pateikiama ir šių sąrašų kompiuterinė laikmena. Politinės partijos narių skaičių Teisingumo ministerija praneša juridinių asmenų registrui.”

2. Projekto 2 straipsnį siūlau papildyti 4 dalimi:

“4. Šio Įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatos taikomos nuo 2005 m. sausio 1 d

Pritarti (su pataisymu)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

Komitetas siūlo rašyti ne “teisės aktų nustatyta tvarka”, o “Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka”.

SVARSTYTA: PASIŪLYMAS Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214(18) straipsnio pakeitimo įstatymo projektui IXP-2051(2)

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Seimo narys

A.Sakalas

Siūlau išbraukti projekto 2 straipsnį, nes jame nustatyta įstatymo įsigaliojimo data jau yra praėjusi:

“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.”

 

Pritarti

 

 

 

 

 

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto padėjėja,

Aidena Jankauskaitė,

2396795

e-paštas:aidena.jankauskaite@lrs.lt




Naujausi pakeitimai - 2004 01 14.
Rivena Jankauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Teisės ir teisėtvarkos komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas