Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba 2004 m. sausio 13 d. Seimo posėdyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai paminėti

 

Gerbiamieji Sausio 13-osios aukų tėvai, vaikai, artimieji, jūsų ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidente, premjere, kolegos Seimo nariai, garbūs ambasadoriai, religinių konfesijų vadovai ir atstovai, mieli lietuviai, rusai, lenkai, kitų Lietuvos tautinių mažumų atstovai! Tradiciškai šią dieną esame kartu. Kodėl? Todėl, kad tądien, lygiai prieš 13 metų, irgi buvome kartu. Esame kartu, kad prisimintume kruvinuosius 1991-ųjų sausio įvykius, kad dar kartą drauge apmąstytume jų vietą, jų reikšmę mūsų istorijai, mūsų dabarčiai ir mūsų ateičiai. Kad dar kartą susimąstytume apie tas didžiąsias netektis, kurias patyrė šeimos, kai tada, sausio 13-ąją ir sausio 14-ąją, ir sausio 15-ąją, ir jau niekada negrįžo duktė, sūnus, tėvas. Ne svetimos kulkos, ne svetimi tankai juos pasirinko iš tūkstančių. Juos pasirinko Lietuva. Kad būtų jos skydu, o paskui ir paminklu - paminklu žuvusiesiems, paminklu Lietuvai, paminklu nepriklausomybei ir ištikimybei, paminklu meilei. Jie pasirinko Lietuvą, o Lietuva pasirinko juos... Pasirinko savo skydu, kuris turėjo ją apginti ir apgynė. Kartu su visa geros valios Lietuva šiandien kreipiuosi į Jus, žuvusiųjų artimuosius: priimkite nuoširdžią užuojautą. Telydi gili pagarba ir šviesus atminimas Jūsų šeimos narių, pasiaukojusių už Lietuvos laisvę, vardus.

Išėjusiųjų atminimą šiandien, kaip ir kasmet, pagerbiame tyla. Manau, kad būtent tylos, dvasios ramybės, moralinio skaidrumo šiandien labai trūksta mums visiems kaip galimybės sustoti ir apmąstyti, kaip ir vardan ko gyvename, kas mūsų gyvenime svarbiausia, o kas tik atsitiktinumas. Pagaliau ką žuvusieji už mūsų laisvę pasakytų apie mus, apie šiandienos Lietuvą.

Mirtis už tėvynę - labai kilni ir prasminga. Tačiau šeimoms, kurioms prarado artimuosius, tai menka paguoda. Seimo valdyba 2003 metų pradžioje sudarė darbo grupę, vadovaujamą Seimo nario A.Indriūno. Ši grupė buvo įpareigota parengti Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusiųjų 1991 metų sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo pakeitimo projektą ir kitų nukentėjusių nuo okupacijų teisinio statuso įstatymo pakeitimo įstatymų projektus. Jų pateikimui Seimo 2003 m. rugsėjo 4 d. plenariniame posėdyje buvo pritarta.

Darbo grupė, rengdama pastarojo įstatymo pakeitimo projektą, priėjo prie išvados, kad nepriklausomybės gynimas buvo ne atskiro miesto savivaldybės reikalas, o visos valstybės gynimo nuo svetimos valstybės ginkluotųjų pajėgų, todėl ir šios rūšies nukentėjusiųjų apskaitą ir rėmimą (pašalpų ir pensijų mokėjimą) turi tvarkyti ne rajonų ir miestų savivaldybės, o Krašto apsaugos ministerija.

Ta pati darbo grupė parengė lydinčiųjų įstatymų projektus, kurių pateikimui Seimas plenariniame 2003 m. rugsėjo 16 d. posėdyje pritarė. Valstybinių pensijų pakeitimo įstatymo projekte nepriklausomybės gynėjams ir nukentėjusiesiems siūloma padidinti valstybinę pensiją vienu valstybinių pensijų bazių dydžiu, žuvusiųjų motinoms ir tėvams - dviejų valstybinių pensijų bazių dydžiu. Papildomų socialinių garantijų įstatymo projekte, Transporto lengvatų įstatymo projekte irgi numatomos kai kurios lengvatos žuvusiųjų Nepriklausomybės gynėjų motinoms ir tėvams. Be to, numatytos didesnės lengvatos Žemės reformos, Sveikatos draudimo, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymų projektuose. Dabar šiuos projektus svarsto Seimo komitetai. Nepaisant to, kad projektai susilaukia kai kurių prieštaravimų, manau, kad pagrindinės šių įstatymų projektų nuostatos bus realizuotos. Įregistruotas ir kolegės Seimo narės Dalios Teišerskytės Valstybinių pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas, tiesiogiai susijęs su nukentėjusiaisiais sausio 11-13 dienomis. Galbūt jis šią akimirką dar ne visai atitinka mūsų valstybės finansines išgales, tačiau jeigu mūsų ekonomika tokiais žingsniais kaip pastaraisiais metais žengs į priekį, matyt, netrukus ir šios įstatymo pataisos gali tapti realios.

Neretai girdime žodžius: "Ne tokią Lietuvą gyniau sausio 13-ąją". Kartais šiuos žodžius palydi valstybės apdovanojimų grąžinimas, kiti žmonių nuoskaudą, neviltį, nuovargį liudijantys ženklai. Aš irgi nemeluočiau sakydamas, kad buvau ir esu ne už tokią Lietuvą, kurioje žmonės nepasitiki vieni kitais, kurioje valstybine institucija galima prisidengti vardan asmeninių ambicijų, kurioje dalis visuomenės pasijuto atstumta, nereikalinga, dabar vadinama "antra Lietuva". Kaip politikas prisiimu savąją kaltės dalį. Tačiau kartu primenu visiems mums: laisvė iškovojama ir apginama, gerovė - sukuriama. Tačiau nei viena, nei kita negaunama už dyka.

Prisimename, kad labai panašūs žodžiai skambėjo lygiai prieš 13 metų. Ir šiandien, kai pastarųjų mėnesių įvykiai dėl savo svarbos lyginami su sausio 13-ąja, kartoju: tai negaunama dykai. Laisvę reikia kurti ir pripildyti darbo, išminties, tolerancijos, humaniško požiūrio į šalia esantį žmogų. Laisvę reikia saugoti, nes, kaip parodė šiandiena, į ją nuolat kėsinamasi. Jau, žinoma, ne tankais, ne brutalia, atvira karine jėga, o daug subtiliau, nepastebimiau, klastingiau, todėl ir pavojingiau.

Tačiau gyvenimas grėsmės akivaizdoje atidengia ne tik mūsų silpnumą. Jis ir vėl paverčia mus laisvės ir tiesos gynėjais. Jėga, budinti kiekviename iš mūsų, būtinybės rinktis akivaizdoje tampa žodžiu ir veiksmu, tampa moralumą ir atsakomybę liudijančia laikysena. Būtina visomis galiomis siekti, kad šių vertybių telkiama Lietuva būtų kuo didesnė.

Todėl naudodamasis proga kreipiuosi į geros valios politikus, į visus geros valios žmones, į tradicines Lietuvos partijas: neužsisklęskime savo vidiniuose reikaluose, nepraraskime ryšio su žmogumi, su visa Lietuva. Nejaugi šiandieninė politinė situacija - per menkas įrodymas, kad abejingumu nedelsdami pasinaudoja populistai. Neeksperimentuokime savo ir savo vaikų likimu. Neleiskime, kad žmonių noras greičiau gyventi turtingai ir nusivylimas, kad pasiturinčiai gyvena dar ne visi, tampa populistų politiniu kapitalu. Neleiskime spekuliuoti mūsų valstybingumo pamatu, neabejokime tuo, kas mus stiprina, skaidrina ir kuria kaip žmones, kaip tautą, kaip valstybę. Nenuvertinkime savo laisvės. Turėjom drąsos ją apginti, turėkim išminties nesutapatinti laisvės ir mūsų pačių problemų ir silpnumo, praradimų ir nuoskaudų. Būsimų istorinių politinių Lietuvos aktų išvakarėse, būsimų rinkimų išvakarėse tebūnie tai ne retoriniai klausimai, o kvietimas bendram darbui.

Dėkoju užsienio ir Lietuvos žmonėms - visiems, su kuriais Sausio 13-ąją buvome kartu: tikrovėje ir mintimis, drąsa iš ašaromis, išgyvenimais ir pasiryžimu apginti savo laisvę. Perfrazuojant Šventąjį Raštą, mūsų pusėje buvo tiesa ir ji padarė mus laisvus. Todėl tikėkime tiesos galia. Tikėkime savo jėgomis. Tikėkime šalia esančiu žmogumi ir gyvenkime taip, kad pats gyvenimas būtų didžiausia pagarba žuvusiųjų atminimui.

Dėkoju visiems, ant laisvės aukuro padėjusiems savąją auką, visiems, prieš 13 metų išdrįsusiems pasipriešinti smurtui, ir visiems, šiandien išdrįstantiems savęs paklausti: ar aš padariau viską, kad sausio 13-osios auka būtų prasmingesnė? Paklauskime to kiekvienas ir pagalvokime, ar galime žvelgti į akis žuvusiųjų artimiesiems, ar galime žvelgti į akis savo vaikams, ar galime žvelgti į akis Lietuvos istorijai. Ačiū. (Plojimai)




Naujausi pakeitimai - 2004 01 13.
Vida Genovaitė Nacickaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas