Lietuvos Respublikos Seimas

V. P. Andriukaičio, R.Sinkevičiaus ir A.Puloko komandiruotės į Belgijos Karalystę (2003 11 28)ataskaita

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2003 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 1844 Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS 2003 m. lapkričio 28 d., Seimo nariai Alfonsas PULOKAS ir Rimantas SINKEVIČIUS lapkričio 27–29 dienomis buvo komandiruoti į Briuselį (Belgijos Karalystė) dalyvauti Europos Parlamento PES frakcijos organizuotoje konferencijoje “Global Pregressive Forum”.Konferencija vyko 2003 m. lapkričio 27-29 dienomis Briuselyje, Europos Parlamente.

Konferencijoje dalyvavo daug politikų iš įvairių pasaulio šalių. Konferencijos pirmininku buvo Poul Nyrup Rasmussen, buvęs Danijos Ministras Pirmininkas. Konferenciją sudarė atidarymo ir uždarymo debatai, trys sesijos ir aštuoniolika apvaliųjų diskusijų stalų. Atidarymo sesijoje kalbėjo PES frakcijos Europos Parlamente pirmininkas Enrique Barón Crespo, Socialistų Internacionalo Prezidentas Antonio Guterres, Europos Komisijos komisaras prekybai Pascal Lamy, TDO Generalinis direktorius Juan Samovia, Suomijos Prezidentė Tarja Halonen ir kiti žymūs politikai bei pasaulio bendruomenės veikėjai. Atidarymo esminė idėja – globalinė progresyvinė vizija vertinant dabartinius pasaulio iššūkius, prieštaravimus, susiskaldymą, didžiules socialines neteisybes, globalizacijos teigiamus ir neigiamus padarinius. Suskaldyta ir problemų draskoma pasaulio bendruomenė reikalauja pasaulinės vizijos, naujų instrumentų, naujų veiksmų planų, esamų pasaulinių institucijų pertvarkymų, o taip pat pažangių pasaulio jėgų bendros veiksmų programos.

Antonio Guterres pabrėžė neišpasakytai svarbią šių laikų progresyviųjų pasaulio jėgų užduotį – parengti kiek galima išsamesnį programinį dokumentą, kuriuo būtų galima efektyviai naudotis globalinėse institucijose, regionų forumuose, atskirų šalių politiniuose debatuose, kad būtų galima pasiekti suderintų sprendimų. Čia ypatingą vaidmenį turi suvaidinti Socialistų Internacionalo paruošti strateginiai dokumentai apie globalinės bendruomenės geresnį valdymą, apie lygias visų planetos tautų galimybes, lygybę tarp vyrų ir moterų. Labai aiškų milžiniškų disproporcijų draskomo pasaulio vaizdą atskleidė savo pranešime Pascal Lamy, Europos Komisijos komisaras prekybai. Neatsitiktinai Kankuno rezultatai buvo tokie, juk visiškai teisėtai savo protestą dėl tokios pasaulio prekybos tvarkos išsakė Brazilija, Indija ir Pietų Afrikos Respublika. Iš tikrųjų, pasibaigus šaltajam karui, didžiųjų valstybių “Diktato” politika turi keistis. Ir čia būtinas platus sutarimas, ypač tokiose organizacijose kaip PPO, PB ir t.t.

TDO Generalinis direktorius Juan Samovia ypač aštriai kritikavo dabartinę padėtį. Jis pabrėžė, kad rinkos fundamentalizmas be makrosocialinės politikos daugelį tautų pastato į beviltišką padėtį. Pasaulinė rinka yra indiferentiška nelygybei. Rinkoms pinigai svarbiau už žmones, o žmonės naudingi tik tiek, kiek jie yra vartotojai. Statistika yra žiauri – apie 3,5 mljrd. žmonių šiandien uždirba per dieną tik 2 dolerius! Užimtumas, darbas, darbo sąlygos, socialinis minimalus teisingumas - jo nenukeliant tolimai ateičiai – reikalauja iš tarptautinės bendrijos subalansuoto globalinio ekonominio-socialinio augimo strategijos, reikalauja to tiek nacionaliniu, tiek transnacionaliniu lygiais. Socialinio globalinio dialogo būtinybė yra tokia akivaizdi, kad daugiau tam nebereikia papildomų argumentų. Štai kodėl jau reikia praktinių veiksmų, o ne teorijų ir knygų – priešingu atveju smurtas, nusikalstamumas, skurdas gali iššaukti naujas tragedijas.

Inge Kaul iš UNDP pabrėžė būtinybę stiprinti demokratinį pasaulio valdymo modelį, vystant demokratinio multilateralizmo principus. Nitiu Desai iš JT pabrėžė paprastą ir suprantamą progresyvių jėgų principą – būti pusėje tų žmonių, kurie skęsta blogybėse ir baisybėse, sukeliamose netolygaus vystymosi ir transnacionalinio kapitalo diktato. Jis ypač pabrėžė, kokias baisybes atneša planetos atšilimas. Per pastaruosius 15 metų planetos atšilimas padidėjo 5°C, o tai savo ruožtu dideles pusiaujo šalių teritorijas paliko be gėlo vandens, ko pasekoje dar padidėjo skurdas, pablogėjo sanitarinės sąlygos, padidėjo epidemijų ir pandemijų procentas. Štai kodėl būtini skubūs sprendimai dėl Kioto protokolo ratifikavimo JAV ir kitose valstybėse.

Labai argumentuotai kalbėjo Suomijos Prezidentė Tarja Halonen, kuri yra Globalizacijos socialinės dimensijos komiteto viena iš pirmininkių. Būtent ji pabrėžė, kad būtina efektyviau keisti Bretton-Woods sistemą, nacionalines valstybes stipriau įjungti į globalinių dalykų sprendimus.

Po atidarymo sesijos prasidėjo apvalieji diskusijų stalai. Mes, Lietuvos parlamentarai, pasiskirstėme, kurias temas norėtume išklausyti. Mano kolegos R.Sinkevičius ir A.Pulokas dalyvavo regioninio integravimosi, daugiau ir geresnio darbo bei skurdo ir aplinkos apvaliuose staluose. Aš dalyvavau TVF ir Pasaulio Banko (PB) reformavimo, platesnio globalinio saugumo bei Europa pasaulyje apvaliuose diskusijų staluose.

Regioninio integravimo apvaliam stalui pirmininkavo Mario Telo- politinių mokslų ir tarptautinių ryšių profesorius iš Briuselio Universiteto. Jis regioninį integravimą suskirstė į tris lygius: regioninį kooperavimą, tarpregioninį kooperavimą ir globalizaciją. Diskusijoje dalyvavo ir savo mintis išsakė buvęs Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Guterres, buvęs Brazilijos užsienio reikalų ministras Celso Lafor, Europos parlamento nariai Pasqualina Napoletano, Neena Gill ir kt.

Dauguma kalbėtojų pasisakė, kad reikia stiprinti ryšius tarp šalių, tarp Rytų ir Vakarų, tarp Šiaurės ir Rytų, plėsti demokratiją. Dabar daugelyje regionų yra panaši padėtis, kai viena didelė šalis nori dominuoti mažų šalių atžvilgiu. ES šiuo atžvilgiu yra pavyzdys kaip galima teisinėmis priemonėmis( sukuriant konstituciją, nustatant bendras taisykles) sureguliuoti mažų ir didelių valstybių santykius. Už tai pasisako Socialistų Internacionalas, kritikuodamas neoliberalizmo idėjas.

Globalizacija yra neišvengiama, tačiau turi būti būtinai atsižvelgta į ekologines, ekonomines ir socialines ūkio vystymo pasekmes, žmogaus teises ir demokratiją. Dabar globalizacija duoda priešingą rezultatą: didėja skirtumas tarp turtingų ir vargingų valstybių, nemažėja skurdas ir netgi miršta žmonės iš bado ir daug kitų problemų. Kaip sakė Antonio Guterres šios problemos žinomos, bet nesprendžiamos. Joms išspręsti yra tik vienas kelias- būti valdžioje, nes mes žinome, kaip jas išspręsti.

Apvaliam stalui, kur buvo nagrinėjama tema”Daugiau ir geresnių darbų” pirmininkavo Tarptautinės laisvųjų profsąjungų konfederacijos Generalinis sekretorius Guy Ryder. Diskusijoje dalyvavo Prancūzijos buvęs ministras pirmininkas, Europos parlamento narys Michel Ricard, Graikijos mokslų tarybos prezidentas profesorius Theodore Sakellaropoulos, Malaizijos profsąjungų susivienijimo generalinis sekretorius Govindasamy Rajasekaran, Slovėnijos darbo, šeimos ir socialinių reikalų ministras dr. Vlado Dimovski ir kt. Ponai Michel Rocard ir Theodore Sakellaropoulos kalbėjo, kad globalizacija sudaro sąlygas ekonomikos vystymuisi. Platesnė rinka reikalauja daugiau prekių, kurias realizavus didėja pajamos, o tuo pačiu ir pragyvenimo lygis. Konkurencija skatina technologiją ir technikos pažangą, kapitalo konkurencija, integraciją. Tuo pačiu globalizacija yra naujų problemų šaltinis, kaip didėjančio skirtumo tarp turtingų ir vargšų, kultūrų konflikto, gamtos niokojimo, didėjančios žmonių migracijos.

Detaliau apie bedarbystės problemas, apie darbo žmonių išnaudojimą, apie būdus ir priemones šiems neigiamiems reiškiniams sušvelninti kalbėjo p.Govindasamy Rajasekaran. Dr Vlado Dimovski apie darbo problemą išdėstė kitą požiūrį. Jis sakė, kad dabar nereikėtų kalbėti apie geresnį darbo jėgos panaudojimą, naują darbo vietų kūrimą ir jų skaičiaus didinimą. Dabar reikia kalbėti apie ekonomikos augimą visumoje, darbo našumo didinimą, naujos technikos ir technologijų pažangą. Kai turime sukurti didesnį bendrą produktą, tada galėsime kalbėti apie didesnes socialines garantijas tiek dirbantiems, tiek nedirbantiems. Socialinis teisingumas turi būti paremtas ekonomiškai.

Apvaliam stalui “Skurdas ir aplinka” pirmininkavo Europos parlamento narys Tony Long. Diskusijose dalyvavo specialus Kofi Annano patarėjas Nitin Desai, Graikijos aplinkos Ministrė Vasso Papandreou, Claudio Martini iš Italijos, Dr. Vandana Shiva iš Indijos ir kiti. Visi kalbėję, o ypač Dr. Vandana Shiva pabrėžė, kad per paskutinius 20 metų skurdo lygis ne sumažėjo, o kai kur netgi padidėjo. Nemažai daliai žmonių, pasidarė nebeprieinami medikamentai, trūksta maisto ir geriamo vandens. Globalizacija Indijoje žlugdo dešimtis tūkstančių ūkininkų. Daugybė vaikų nelanko mokyklos. Šios problemos turi būti sprendžiamos vietiniu, nacionaliniu ir globaliniu lygiais. Panašios problemos Afrikoje. Senka natūralūs ištekliai. Reikia naudoti energijos atsinaujinančius šaltinius, galvoti apie gamtos ir žmonių apsaugojimą nuo pavojingų teršalų, chemikalų ir t.t. Priimti dokumentai, kaip Kioto Protokolas, Stokholmo Sutartis, Monrealio Protokolas ir kiti, labai svarbūs ir juos reikia nuosekliai vykdyti.

TVF ir Pasaulio Banko reformavimo apvaliam stalui pirmininkavo Turkijos parlamentaras, buvęs ilgametis Pasaulio Banko viceprezidentas Kemal Derviś. Diskusijų dalyviais buvo Pasaulio Banko Vykdomasis direktorius Ad Melkert, TVK Vykdomasis direktorius Pier Carlo Padoan, Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkė Christa Randzio-Plath, Europos Parlamento PES grupės viceprezidentė Pervenche Beres, Pasaulio Banko reformų grupės direktorius Antonio Tricarico ir Bretton-Woods projekto koordinatorius Alex Wilks.

Kemal Derviś apžvelgė Bretton-Woods sistemos atsiradimų ir raidos ypatumus nuo pat 1944 m. iki šių dienų. Jis pabrėžė tiek TVF, tiek ir PB įtakos stiprėjimą ir finansinių resursų jose stabilaus didinimo problemas. Šios institucijos paskutiniajame dešimtmetyje vaidina įdomų vaidmenį – nors jos ir įtakingos, bet pačios per save galios neturi, nes jos negali savarankiškai priimti sprendimų. Lemia šalių-narių balsai bei tų šalių vyriausybių pozicijos. Tad labai svarbi šiuo metu yra TVF ir PB valdymo reforma.

P.C.Padoan analizavo TVF padėtį ir klaidas. Ypač daug klaidų padaryta liberalizuojant valstybių ekonomikas. Pagrinde ryškėjo dvi klaidos – kruopščios finansų rinkų analizės nebuvimas ir vykdančiųjų institucijų neatsakingumas. TVF-e susiduriama su peršviečiamumo problemomis bei netobulu skolų restruktūrizavimo mechanizmu. Be to TVF ir PB lemiamą įtaką turi JAV finansinės bendruomenės, per didelė yra G-7 įtaka. ES nesugeba mobilizuotis ir turėti aiškesnę vieningą poziciją šiose organizacijose

Labai kritiškas Pasaulio Banko ir TVF atžvilgiu buvo Alex Wilks. Jis išdalino gerą analitinę medžiagą (pridedama) dėl ko nepavyksta efektyviai naudoti Bretton-Woods sistemos: 1.Dėl to, kad skurdo mažinimui nukreipta makroekonominė politika iki šiol neturi geros skurdo ir socialinių pasekmių nagrinėjimo sistemos; 2. Valstybių biudžetai per silpni skurdui įveikti; 3. Struktūrinės reformos nedaromos harmonizuotai.

Ch.Randzio-Plath pabrėžė, kad tarptautinė ekonominė ir finansų politika iki šiol neturi logiško ir gero ryšio su kitais sektoriais, krizių vadyba eina skirtingais keliais, o finansinių krizių “gelbėjimo operacijos”neskaičiuoja socialinių kaštų. Skurdo strategijoje PB-TVF dirba labai nedaug. Ad Melkert pabrėžė, kad tarptautinėms institucijoms stinga atskaitingumo, permatomumo ir efektyvumo. Nėra jų atskaitingumo rinkėjams, o be to yra daug problemų, sukuriamų valstybėse pačių žmonių. Pvz., JAV biznio startui užtenka 2000 $, o tuo tarpu Kambodžoje-45000 $. Be to, reikia nepamiršti, kad TVF ir PB veiklai didelę įtaką darė Reigano ir Tečer konservatyvi dešinioji politika, o tai statė kitas pasaulio valstybes į blogą padėtį. JAV nerėmė per tarptautines institucijas tų šalių, kurios nebuvo atviros JAV prekėms.

Antonio Tricarico akcentavo, kad TVF-PB sistemoje milžinišką įtaką turi parlamentų parama savo vyriausybėms. JAV – jos atstovai TVF ir PB , turi milžinišką paramą kongrese. ES šalių atstovai to neturi. ES turėtų vienytis ir paskelbti ne tik “Aqui communitaire”, bet ir “Aqui mondiale”. Apskritojo stalo dalyviai pasisakė ir už būtinas TVF ir PB valdymo reformas, sprendimų priėmimo demokratinį legitinumą ir ES vieningos pozicijos šiose institucijose buvimo būtinumą.

Apskritajam stalui “Europa pasaulyje” pirmininkavo P.N.Rasmussen, buvęs Danijos ministras pirmininkas. Diskusijose dalyvavo Žakas Attali, buvęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) direktorius, PlaNet Finance prezidentas, Laurent Fabius, Prancūzijos parlamento narys, buvęs Prancūzijos Ministras Pirmininkas, Piero Fassino, Italijos parlamento narys, Johannes Swoboda, Europos Parlamento narys, PES viceprezidentas, Tibor Szanyi, Vengrijos vyriausybės atstovas.

P.N.Rasmussen’as iškėlė tokius esminius dalykus - ar Europa gali tapti rimtu partneriu sprendžiant šiuolaikinio pasaulio problemas: skurdo, bado, pandemijų, milžiniško nedarbo, klimato atšilimo, milžiniško neraštingumo, gamtos išteklių neracionalaus eikvojimo, trečiojo pasaulio šalių diskriminavimo ir t.t.

L.Fabius’as iškėlė klausimus taip - kas yra progresyvi Europa ir koks progresyvios Europos požiūris į pasaulį? Progresyvaus socialistinio požiūrio ašis – kompromisai ieškant balanso tarp transnacionalinio kapitalo ir darbo judėjimo, tarp konkurencijos ir solidarumo, tarp visuomeninio ar viešojo sektoriaus ir rinkos, jį dažnai naikinančios. Tos dilemos šiandien nukrypę kapitalo, nereguliuojamos rinkos, žiaurios ir neteisingos konkurencijos naudai. Reikia atstatinėti šį disbalansą. Reikia ieškoti naujų tarptautinių mechanizmų teisingesnei pasaulinių išteklių distribucijai. Tad tik ES, kaip globalinis progresyvus žaidėjas, tai gali daryti. Tad ES turi pati plėtoti Lisabonos strategiją – subalansuotą augimą, stiprinti gynybą ir įgyvendinti tausojantį vystymą. Tai ir būtų progresyvios Europos tikslai ir rinkimų platforma.

Ž.Attali akcentavo, kad Europos europizacija – kasdienis darbas. Vieni Europą įsivaizduoja kaip didelę Šveicariją, kiti didelę rinką + transatlantinius ryšius. Tuo tarpu jau dabar aišku, kad tai netiesa. Europa – tai vertybės, žmogaus teisės, Europos Konstitucija, Europos socialinis modelis, Europos visuomeniniai gėriai (public goods). Ir to didelė dalis europiečių nesuvokia. Investicijos į visuomeninius gėrius – į visuomenės sektorių, į švietimą, žinias, aplinkos gerinimą, sveikatos apsaugą – už tai turi būti kovojama. Reikia diskusijų su nevyriausybiniu sektoriumi, profesinėmis sąjungomis, akademiniais sluoksniais. Reikia kalbėti ne tik apie ES, bet ir apie pasaulinę naują tvarką. Reikia kelti ir Pasaulio Konstitucijos sukūrimo klausimą, kad būtų galima turėti pasaulinio valdymo konstitucinius svertus.

P.Fassino akcentavo naujų jėgų – Indijos, Brazilijos, Kinijos, Pietų Afrikos- vaidmenį. Jos gali padėti įveikti protekcionistinę JAV ir protekcionistinę Europos politiką. Bet ir tas šalis būtina demokratizuoti. Globalizuoti demokratiją ir teisę, globalizuoti tausojantį augimą – tai labai sunkūs, bet aktualūs uždaviniai. Ir tam reikia vieningų kairiosios Europos veiksmų. Progresyvios jėgos turi būti Europos integracijos lyderės.

J.Swoboda mėgino apibrėžti šiuo metu esančius 4 kapitalizmo modelius: 1. JAV neoliberalųjį kapitalizmo modelį; 2. Rusijos oligarchinį-nacionalistinį kapitalizmo modelį; 3. Kinijos vienpartinį kapitalizmo modelį ir 4. Europos Sąjungos socialinės rinkos modelį, socialdemokratinį kapitalizmo modelį. Ir yra įvairios jų variacijos besivystančiose šalyse, yra net “nevykėlių valstybių” variantai, kur iš viso nėra jokio valstybingumo ir jokio modelio. ES socialdemokratiniam sąjūdžiui reikia apibrėžti ir ginti Europos socialinį kelią, jį stiprinti, ir taip įtakoti pasaulinius procesus. T.Szanyi iš esmės sutiko su tokiu skirstymu ir ypač akcentavo, kad ES turi judėti solidarumo bėgiais. Ir apie solidarumą reikia turėti drąsos kalbėti su žmonėmis. P.N.Rasmussen apibendrino diskusijas ir labai aiškiai pabrėžė šūkį “Integracija, integracija ir dar kartą integracija!” – tik tada ES bus labai rimtu žaidėju pasaulyje.

Apvaliam stalui “Tolimesnis pasaulio saugumas” pirmininkavo Alain Richard, PES viceprezidentas, buvęs Prancūzijos gynybos ministras. Diskusijose kalbėjo: Ilan Halevi, Palestinos vyriausybės Užsienio reikalų viceministras, Thomas Hammarberg, Olof Palme instituto generalinis sekretorius, Jan Marinus Wiersma, Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto narys, Sara Horowitz, Argentinos Buenos Aires universiteto profesorė, Jan Trøborg, Danijos parlamento narys, Folke Sandman, Suomijos Užsienio reikalų ministro patarėjas, Jonathan Greenwald, Tarptautinių krizių centro viceprezidentas iš JAV, Michael Pugh, Plimuto tarptautinių studijų centro direktorius iš D.Britanijos.

Pirmininkaujantysis iškėlė uždavinį pažvelgti į pasaulinį saugumą po rugsėjo 11-osios, po šaltojo karo pabaigos, po naujų iššūkių ir karinių konfliktų, po JT, JAV ir ES krizės dėl Irako. Šiame apvaliame diskusijų stale vyravo labai įvairios nuomonės. Jas apibendrinti būtų galima maždaug taip: 1. Progresyvus požiūris į terorizmą turėtų būti toks : terorizmas tėra tik reakcinių jėgų taktika, o ne atskiras organizuotas judėjimas ar atskiras pasaulinis veiksnys. Teroristinių veiksmų griebiamasi dėl skirtingų motyvų – tiek religinių, tiek visuomeninių, tiek ir dėl karų židinių, prievartos, skurdo, neteisybės, socialinės patologijos plitimo, menko išsilavinimo ir t.t. Politikai privalo spręsti gilumines problemas, o ne bėgti nuo jų ir maskuoti nenorą spręsti problemas kova su terorizmu. Izraelio-Palestinos konfliktas, Irako-Irano, Afganistano, Pakistano-Indijos , visos eilės Afrikos ir Pietų Amerikos regionų konfliktai - jiems spręsti skiriama per mažai bendrų pasaulinės bendruomenės pastangų; 2. Milžiniška problema – paprastų ginklų platinimas ir prekybos ginklais nekontroliavimas. Ginklų prekybos sutartis turėtų būti peržiūrima ir vykdoma. Būtinos naujos taisyklės, reglamentuojančios ginklų prekybą; 3. Turi būti keičiamos tarptautinės bendruomenės saugumo taisyklės, reformuojamos JT, efektyviau turi būti sprendžiama kova su skurdu, izoliacija, žmogaus teisių pažeidimais; 4. Būtinas geresnis tarptautinės teisės principų taikymas; 5. ES turėtų vaidinti didesnį vaidmenį pasauliniame saugume.

Šiame diskusijų stale vyravo gana kritiškas požiūris į situaciją Irake. Dauguma sutiko, kad JAV turi kuo greičiau pasitraukti iš Irako, perduodant įgaliojimus Jungtinėms Tautoms. Ilan Halevi labai kritikavo “civilizacijų karo”koncepciją, jos eskalavimą pavadindamas bėgimu nuo tikrovės ir iškreiptos realybės pateikimu žmonėms. Yra realios priežastys ir konkretūs dalykai, o mėginimas juos pateikti kaip fatališką “civilizacijų karą” reiškia tik bėgimą nuo realių problemų sprendimo.

Gana kritiškas JAV atžvilgiu buvo britas Michael Pugh, Jungtinėse Amerikos Valstijose įžvelgęs gilią ekonominę krizę, jų atsakomybės už pažangą krizę, negatyvias amerikietiškojo išskirtinumo teorijos pasekmes ir t.t. To pasekoje ES stiprėja antiamerikietiškos nuotaikos. Tuo tarpu būtinas ES ir JAV progresyvių jėgų bendras darbas, tik dialogo ir bendros strategijos dėka galima būtų atstatyti transatlantinius ryšius. Dabar per daug ryškus naftos vaidmuo JAV politikoje. Diskusijų stalo dalyviai sutarė, kad ES privalo turėti progresyvią pasaulio saugumo strategiją.

Lapkričio 28 dieną vyko uždarymo sesija. Jai pirmininkavo P.N.Rasmussen. Apie progresyvią pasaulio viziją kalbėjo Mary Robinson, buvusi Airijos prezidentė, dabartinė globalinės etikos Iniciatyvos komiteto pirmininkė, Vandana Shiva, Indijos mokslo tyrimų instituto direktorė ir Pär Nuder, politikų koordinavimo ministras iš Olandijos.

Mary Robinson akcentavo milžiniškus žmogaus teisių pažeidimus, skurdo augimą, milžiniškas pandemijas. AIDS Afrikoje serga apie 42 mln. afrikiečių, 58% iš jų – moterys. Protekcionizmas, subsidijos stipriose valstybėse pažeidžia trečiųjų pasaulio šalių valstybių teises. Badauja žemdirbyste užsiimančių šalių gyventojai. Jungtinėse Tautose privalo būti priimtos ir etinės globalinės politikos taisyklės, kurių turėtų laikytis JT šalys-narės, turi būti sukurti teisiniai mechanizmai, kuriais remiantis būtų galima teisinėmis priemonėmis realizuoti etinius pasaulinės bendruomenės įsipareigojimus.

Vandana Shiva ir Pär Nuder vieningai pabrėžė, kad globalinį kapitalizmą reikia keisti kuo skubiau, nes neteisingi prioritetai pasaulį padarė dar blogesnį nei situacija, kuri buvo prieš 25-30 metų. Moderni visuomenė yra labai komplikuota ir jos problemų sprendimui privalome ieškoti bendros platformos.

Šis forumas nagrinėjo P.N.Rasmussen darbo grupės parengtą 150 puslapių raportą “Europe and a New Global Order”. Forume dalyvavo per 1000 dalyvių. Parengta forumo medžiaga yra naudinga tiek ES šalims, tiek ir Lietuvai. Galima būtų dėl ideologinių įsitikinimų su daug kuo ir nesutikti, bet akivaizdu ir tai, kad dabartinio pasaulio prieštaravimai reikalauja įvairių politinių įsitikinimų žmonių veiksmų. Lietuva Europos Sąjungoje turės tarti ir savo žodį, sprendžiant pasaulines problemas. Mes ne tik paramos gavėjai, mes esame taip pat ir šalis, galinti prisidėti prie pasaulinės pažangos. Progresyvių jėgų diskusijos būtinos ir Lietuvoje. Tad šio forumo medžiagos paskleidimas būtų tikrai naudingas.

PRIDEDAMA:

1. “Global Progressive Forum” aprašymas, 4 lapai,

2. Juan Somavia pranešimas “Global Visions: Decent Work for All”, 4 lapai,

3. EURODAD 2003 tyrimo programos santrauka, 3 lapai,

4. Bretton Woods informacija, 8 lapai,

5. Nyrup Rasmussen pranešimas ( kadangi jį sudaro 150 lapų, kopija nepridedama. Norintis susipažinti su pilna pranešimo medžiaga gali kreiptis į V.P.Andriukaitį), 1 lapas.

Seimo nariai:

Vytenis Povilas Andriukaitis

Rimantas Sinkevičius

Alfonsas Pulokas




Naujausi pakeitimai - 2003 12 29.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   BELGIJA

LR Seimas