Lietuvos Respublikos Seimas

E. Vareikio komandiruotės į Turkijos Respubliką (2003 10 15-18)ataskaita

2003 m. spalio mėn. 15-18 d.d. dalyvavau Stambule vykusiame VII dialoge tarp Ekumeninių Patriarchatų ir Europos Liaudies Partijos (krikščionių demokratų) – Europos demokratų. Į renginį buvau kviečiamas kaip Lietuvos Seimo stebėtojas Europos Parlamente ir EPP-ED grupės narys.

Programa ir dalyviai:

Dialogų ciklo tikslas bendrai yra palaikyti dialogą tarp Vakarų ir Rytų Krikščionių Bažnyčių politiniame lygmenyje. Politinio vadovavimo tam imasi Europos Parlamento EPP-ED grupė, sponsoruojant Konrado Adenauerio ar panašios paskirties kitiems fondams. Pastarasis dialogas skirtas iš esmės trims temoms: išanalizuoti Vakarų ir Rytų Krikščionių Bažnyčių pažiūrą į Europos Konstitucinės sutarties projektą, išsiaiškinti Rytų Krikščionių Bažnyčių pažiūrą į pastarąją ES plėtrą (įskaitant galimą Turkijos narystę), o taip pat aptarti krikščionių padėtį Turkijoje. Susitikime dalyvavo EPP-ED politikai (įskaitant stebėtojus), Turkijos ir kitų šalių kandidačių politikai, susiję su nagrinėjamomis temomis, praktiškai visų Rytų Krikščionių Bažnyčių hierarchai (dalyvių sąrašas pridedamas). Susitikimo pabaigoje priimta bendra deklaracija (tekstas pridedamas).

Naudingi pastebėjimai:

Rytų Bažnyčios iš esmės pozityviai vertina Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties projektą. Vyrauja nuomonė, kad krikščioniškasis Europos paveldas ar krikščioniškos tradicijos pagrindai turi būti sutartyje paminėti, nors tai nėra visiškai vieninga nuomonė. Vakarų krikščionys yra kaip niekada politiškai ir ekonomiškai suvienyti, tuo tarpu Rytų krikščionys – suskaldyti. Kol kas ES yra tik viena Rytų krikščioniška šalis – Graikija, bet po plėtros gali atsirasti taip pat Rumunija ir Bulgarija. Įdomu, kad bulgarų, rumunų, serbų, makedoniečių hierarchai gana optimistiškai žiūri į savo ateitį Europoje, Rusijos Stačiatikių Bažnyčia bent jau oficialiai tikisi, kad jos nariai, ypač Baltijos valstybėse, atsidūrė Europos Sąjungoje, sustiprins ir Rusų Stačiatikių Bažnyčios įtaką Sąjungoje. jau dabar ji turi specialų atstovą Briuselyje. Nėra jokių požymių, kad ES atsidūrę rusų stačiatikiai norėtų atsisakyti priklausomybės Maskvai. Turkijos politikai neremia krikščionybės minėjimo Konstitucinėje sutartyje, tačiau pripažįsta, kad būtų visai suprantama krikščionybę minėti. Dabartinė valdančioji Turkijos partija bendradarbiauja su EPP-ED grupe, t.y. atstovauja centro-dešinės politiką.

Krikščionys Turkijoje turi žymiai mažiau teisių negu musulmonai Europoje. Stambule veikia nemaža bažnyčių, tačiau provincijoje situacija blogesnė. Pažymėtina, kad religines bendruomenes registruoja ne centrinė, o vietinė valdžia, kuri dažnai nemotyvuotai atsisakinėja registruoti krikščionių bendruomenes.

Kitą dialogo susitikimą planuojama surengti 2004 metų pabaigoje Belgrade arba Maskvoje.

Pagarbiai

Egidijus Vareikis

Priedai: susitikimo darbotvarkė, dalyvių sąrašas, baigiamasis komunikatas.




Naujausi pakeitimai - 2003 12 29.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   TURKIJA

LR Seimas