Lietuvos Respublikos Seimas

E. Klumbio ir A.R.Sedlicko komandiruotės į Gruzijos Respubliką ( 2003 10 29- 11 3)ataskaita

Organizacija: Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO)

Vieta: Tbilisi ir Poti, Gruzijoje

Data: 2003, Spalio 29 - Lapkričio 4d.

Išlaidos: Seimo sąskaita

Kelionės tikslas: Dalyvauti šios organizacijos parlamentinėje grupėje, kuri buvo nusiusta

stebėti Seimo rinkimus Gruzijoje.

Veiklos turinys: Delegacija dvi dienas posėdžiavo Tbilisi, Gruzijoje, per kurias įvairios

partijos pristatė savo rinkimines programas. Po to, pasiskirstę į atskiras komandas, delegacija buvo nusiusta stebėti specifines rinkimo apygardas Gruzijos rajonuose. Autorius kartu su Lietuvos parlamentaru Egidiju Klumbiu nuvyko stebėti rinkimų eigą Poti mieste, vakariniame Gruzijos rajone.

.

Komentaras: Ši rinkimų priežiūros veikla buvo paskirstyta į dvi dalis:

Pirma vyko Tbilisi, pagrindinio viešbučio posėdžių salėje. Delegacijai buvo sudarytos sąlygos išklausyti rinkimuose dalyvaujančių partijų lyderių pasisakymus apie kodėl, jų manymu, rinkėjai turėtų rinkti jų partijos kandidatus. Po to, delegacija buvo supažindinta su šių rinkimų taisyklėmis ir jai buvo išdalintos instrukcijos tolimesnei veiklai.

Šie pirmi pokalbiai su vietiniais politikais, be abejo, buvo įdomiausi, nes gan greitai išryškėjo konkuruojančių partijų susigrupavimas ir pagrindinės priežastys jų nesitarimams. Nors Gruzijos politika gana fragmentuota ir joje dalyvauja ne mažiau kaip 22 partijos, tik du partijų blokai turi didesnės įtakos. Pirmas blokas sudarytas iš „Už Naują Gruziją“ partijos, „Demokratinio atnaujinimo sąjungos“ partijos, „Industrija išgelbės Gruzija“ partijos ir eilę mažesnių partijų, kurios pačios neturi daug įtakos. Šis blokas palaikė prezidento Shevardnadzės politiką ir jo valdžią. Antras blokas sudarytas iš „Suvienyto nacionalinio judėjimo“ partijos ir „Burjanadze-Demokratų“ bloko, kuris suvienija „Suvienytų Demokratų“ ir „Gruzijos tradicijų šalininkų sąjungos“ partijas. Jų pagrindinis siekis buvo išryškintas jų lozunge „Gruzija be Shevardnadze“. Nemažai palaikymo, ypač rytų rajonuose, turi ir „Laboristų“ partija, kuri puoselėja socialines reformas. Tačiau ji nepretenduoja į bet kokį pirmaujantį vaidmenį.

Pirmiausia lankėsi „Už Naują Gruziją“, „Demokratinio atnaujinimo sąjungos“ ir „Industrija išgelbės Gruzija“ partijų atstovai. Palaikydami vienas kitą, jie aiškino, kad jie tikisi laimėti Seimo rinkimus ir pasiruošę dirbti Gruzijos labui. Jiems buvo pastatyti eilė gan aštrių klausimų apie Gruzijos ekonomika, apie korupciją valdžioje ir apie santykius su Rusiją ir su vakarais. Aiškių atsakymų jie kaip ir nepateikė, tik vis tvirtino, kad viskas valdžioje gerai ir padėtis valdoma. Bet kokią užuominą apie išsivysčiusią korupciją valdžioje jie pavadino šmeižtu.

Po jų apsilankė centrinės rinkimo komisijos primininkė, ponia Nana Devdariani. Ji buvo pristatyta kaip teisininkė senai ginanti žmogaus teises Gruzijoje ir turinti labai gerą reputaciją. Ji glaudžiai paaiškino rinkimų įstatymus ir procedūras ir tada priėmė klausimus. Daugiausia klausimų buvo klausta apie rinkėjų sąrašus ir kiek jie atitinką realybę, nes per pokalbius su ESBO analistais buvo išreikšti įtarimai, kad jose neįrašyta labai daug piliečių, turintys teisę balsuoti, taip pat jose išlieka daug piliečių pavardžių, kurie senai mirę ar palikę Gruziją. Tas, be abejo, sudaro sąlygas falsifikuoti rinkimų rezultatus. Ponė Devdariani pripažino, jog dar yra daug problemų su sąrašais ir kad sąrašai netobulus, tačiau ji tvirtino, kad yra sukurtos procedūros per kuriuos kiekvienas rinkėjas turintis teisę galės balsuoti. Diskusijas sukėlė ir rankos ženklinimas nematomu rašalu rinkimų metu. Tai buvo priemonė užtikrinti, kad tas pats rinkėjas negalėtu balsuoti antrą kartą. Matomai dėl etinių ir religinių tradicijų, toks ženklinimas buvo sukėlęs daug pasipriešinimo. Ponia Devdariani tvirtino kad tai neišvengiama prie dabartinių sąlygų ir nekels didelių sunkumų. Paklausta ar centrinis rinkimų štabas sugebės užtikrinti teisingą balsų skaičiavimą, ji tvirtino, kad komisija darys viską tą užtikrinti.

Po ponios Devdariani pasisakymų, kartu atėjo ponas Mikheil Saakashvili, atstovaujantis savo „Suvienyto nacionalinio judėjimo“ partiją, pone Nino Burjanadze atstovaujanti „Burjanadze-Demokratus“ ir ponas Zurab Zhvania, atstovaujantis „Suvienytus demokratus“. Ponas Saakashvili pirmiausia išdėstė padėtį Gruzijoje. Jis pareiškė, kad jis gerbia prezidentą Shevardnadze dėl jo ryžtingų veiksmų atkuriant Gruzijos nepriklausomybę. Tačiau tapęs prezidentu, prezidentas Shevardnadze tada leido jo politinius bendrininkus išvokti Gruziją. Būdamas Teisingumo ministru, ponas Saakashvili buvo surinkęs įrodymus apie išsiplėtusią korupciją valdžioje ir parodė juos prezidentui Shevardnadze. Bet šis nesiryžo ką nors daryti. Tad ponas Saakashvili atsistatydino iš Teisingumo ministro posto. Per paskutinius metus, padėtis Gruzijoje tik blogėjo. Korupcija išaugo iki tokio lygio, kad mažai jau kas liko verta vogti. Gruzijoje atsirado eilė anklavų, kurie nepripažįsta centrinę valdžią. Ponas Aslan Abashidze, buves komunistų partijos sekretorius ir dabartinis „Demokratinio atnaujinimo sąjungos“ partijos lyderis, laiko Adjara kaip jo asmenišką karalystę. Abhazija jau senai atsiskyrus, nors joje tik 17% Abhazu, kiti Gruzinai. Susikūrė ir Pietų Ossetiją, kuri vos ne kerta Gruzija per pusę. Ten didžiausia įtaka turi Rusai. Prezidentas Shevardnadze leido tam viskam atsitikti, žiūrėdamas tik savo ir savo bendrininkų naudos. Industrijos nėra, darbų nėra, paprasti žmonės nustumti žemiau skurdo ribos. O prezidento Shevardnadzės šalininkai, pasisavinę visą Gruzijos turtą, stato sau vilas. Tad pasak pono Saakashvili, būtina pašalinti prezidentą Shevardnadze ir jo šalininkus nuo valdžios. Bet tai turi būti padaryta teisėtai ir pagal Gruzijos konstituciją ir įstatymus, nes Gruzijai reikia teisingumo ir teisėtumo, o ne dar daugiau teisinio nihilizmo. Tad jo blokas ruošiasi rinkimams. Su žmonių palaikymu, jie tikisi laimėti. Ponas Saakashvili aiškino, kad jo ir jo partijos pažiūros yra orientuotos į vakarus, kad jis pats baigęs teisės mokslus Amerikoje. Jie norėtų pertvarkyti Gruziją ir pritraukti Amerikos ekonominę pagalbą ir investicijas. Jie taip pat norėtų, kad Gruzija taptų Europos Sąjungos ir NATO narė. Jo blokas stengsis išlaikyti gerus santykius su Rusija, bet turi įtarimų, kad Rusams palankesnė dabartinė sumaištis, nes jie taip gali išlaikyti karines bazes ir pajėgas Adjarijoje. Abhazijoje ir Pietų Ossetijoje ir plėsti savo įtaką Gruzijoje. Ponas Saakashvili neatmėtė tikimybę, kad jei prezidentas Shevardnadze ir toliau valdys Gruziją, Rusijos įtaka tik didės. Darydamas vis silpnesnis ir neveiklus, jis remsis Rusų pagalba išsilaikyti prezidento kėdėje. Tas kelia grėsmę Gruzijos nepriklausomybei. Apibudindamas padėtį Gruzijoje, ponas Saakashvili pasakojo apie įvykius prieš porą dienų, kada jis ir jo šalininkų grupė apsilankė Adjarijoje ir mėgino susitikti su rinkėjais. Adjarijos policija, priklausanti Aslan Abashidze, apsupo jo delegacija ir juos prikūlė. Kaip kurie jo bendrininkai buvo paguldyti ligoninėse. Tada likusieji mėgino trauktis iš Adjarijos bet tik privažiavę Adjarijos sieną, juos vėl apsupo Adjarijos policiją ir primušė. Ponas Saakashvili šiuos veiksmus tiesiogiai priskyrė Aslan Abashidze.

Ponė Nino Burjanadze pritarė pono Saakashvilio apibudinimą dabartinės situacijos Gruzijoje. Tačiau ji stengėsi aiškinti padėtį daugiau teisiniu aspektu. Buvus Seimo pirmininke, ji norėjo, kad Gruzija vėl taptų teisinę valstybę, kurioje įstatymai galioja visiems lygiai. Pagal ją, aplink Shevardnadze susikūręs klanas ir viskas tapo priklausoma nuo ryšių su šiuo elitu. Šis elitas vartoja valdžios turtą savo reikmėms. Jis todėl nesiruošia perduoti valdžia kitiems, vien todėl, kad jie laimi rinkimus. Tad ji įtarė, kad bus mėginta falsifikuoti rinkimų rezultatus. Ji įžvelgė, kad dabartinis rinkėjų sąrašas, pripydytas „mirusių sielų“ bus vartojamas kaip mechanizmu, kuris leis jiems pasiekti savo tikslus. Paklausta apie centrinę rinkimų komisiją, ji išreiškė nusivylimą šios komisijos darbu ir pabrėžė, jog valdžia turi savo atstovus kiekvienoje apygardoje. Jie nesismulkins, o jų lojalumas valdžiai.

Ponas Zurab Zhvania, atstovaujantis „Suvienytus demokratus“ pritarė abiejų ankščiau kalbėjusių politikų apibudinimą padėties Gruzijoje. Jis taip pat įtarė, kad bus mėginta falsifikuoti rinkimų rezultatus. Jis kalbėjo daugiau apie jo bloko vietinių stebėtojų tinklą, kuris pasiruošęs budėti kiekviename balsavimo punkte. Tačiau jis neatmetė, kad didžiausi pažeidimai bus balsų skaičiavime, kuris bus atliktas centre Tbilisi. Nors visos partijos mėgins stebėti ir dalyvauti šiame procese, galutinai tas bus kontroliuota valdžios. Jis pridėjo, kad tikra kova šiuose rinkimuose yra tarp senos ir jaunos politikų kartos, tiksliau tarp senos nomenklatūros ir naujų politikų, kurie nori pakeisti nusistovėjusį sovietinio stiliaus valdymą bei metodus.

Per pirmas dienas Tbilisi, teko pavaikščioti po miestą. Nors visiems rinkimai buvo dėmesio centre, nesimatė, kad būtų kokios nors įtampos. Daug kur matėsi rinkimų plakatai, vyko brošiūrų dalinimas, daug jaunimo rėmė vieną ar kitą partiją. Tačiau nesimatė daug policijos ar kariuomenės gatvėse. Pokalbiuose su vietiniais, buvo išreikšta nusivylimas apie rinkimus ir politiką Gruzijoje. Daug kas neketino balsuoti, nes jie tame nematė jokios prasmės. Daugumas tikėjosi, kad valdančia partiją laimės rinkimus. Paklausti ar jie tikisi, kad rinkimai bus teisingi, daug kas išreiškė nuomonę, kad dabartinė valdžia neleis sau pralošti.

Po dviejų dienų susitikimų Tbilisi, teko tada vykti į Poti, kuris randasi vakarinėje Gruzijos dalyje, stebėti rinkimus. Kelionė užtruko keturias valandas mašina ir ėjo per Gori, kuris miestas randasi netoli nuo Pietų Ossetijos sienos. Buvo pasakyta, kad Pietų Ossetijoje kartais kyla neramumai, nes jame apsistoję Čečėnų kovotojai ir Rusijos kariuomenės daliniai. Kartais jie apsilanko Gori mieste. Tačiau vis tiek teko pakeliui aplankyti Stalino muziejų, kuris randasi Gori mieste.

Kitą diena po kelionės jau vyko rinkimai. Autorius kartu su Lietuvos parlamentaru Egidiju Klumbiu atliko stebėjimus įvairiose balsavimo punktuose. Nuvažiavome anksti rytą stebėti vieno punkto atidarymo procedūras, po to aplankėme dešimt kitų punktų, o vakare grįžome į vieną iš ankščiau aplankytų punktų stebėti uždarymo procedūras ir patį balsų skaičiavimą. Kiekviename punkte girdėjosi skundų apie rinkėjų sąrašus. Daug kas atėję balsuoti nerado savo pavardžių sąrašuose ir todėl negalėjo balsuoti. Bet apie tai nebuvo galima nieko padaryti. Per šį laiką buvo aplankytos ir dvi kariuomenės bazės pamatyti kaip vyksta balsavimas. Kareiviai buvo atmaršuoti į balsavimo punktus, bet po to nesimatė kad būtų duotos jiems kokios instrukcijos kaip balsuoti. Kiek buvo galima matyti, jie visi balsavo taip, kaip jie išmanė. Aplamai, visuose aplankytuose punktuose balsavimas vyko gana sklandžiai ir atitiko visas galiojančias taisykles. Nebuvo pastebėta jokių aiškesnių pažeidimų. Visuose punktuose budėjo vietiniai stebėtojai iš įvairių partijų, daugiausiai jaunimas. Teko kiekviename punkte pasikalbėti su šiais stebėtojais ir paklausti ar jie nepastebėjo kokių nors pažeidimų ar kitų problemų. Be išimties, jie visuomet atsakė, kad akivaizdžių pažeidimų nebuvo matyta ir kad kitų problemų nebuvo. Visose šiose punktuose nesimatė kokios nors pastiprintos policijos ar kokių nors kariuomenės dalinių.

Per ši visą laiką, buvo išlaikyta komunikacija su OSCE štabu. Iš jų girdėjosi, kad buvo pastebėti įvairūs nesklandumai kitose rajonuose ir kad šie rinkimai dėl įvairių priežasčių neatitiko OSCE nubrėžtus standartus. Tačiau vėlesni įvykiai buvo staigmena ir juos nebuvo galima prognozuoti nuo to kas matėsi Tbilisi ir Poti miestuose.

Su pagarba,

Romanas Sedlickas

2003, Gruodžio 15 d.




Naujausi pakeitimai - 2003 12 29.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   Kitos šalys

LR Seimas