Lietuvos Respublikos Seimas

R.A.Sedlicko komandiruotės į Rusijos Federaciją (2003 12 4 - 8)ataskaita

Organizacija: Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO)

Vieta: Maskvoje ir Sankt Peterburge, Rusijoje

Data: 2003, Gruodžio 4-9

Išlaidos: Seimo sąskaita

Kelionės tikslas: Dalyvauti šios organizacijos parlamentinėje grupėje, kuri buvo nusiusta

stebėti Dūmos rinkimus Rusijoje.

Veiklos turinys: Delegacija dvi dienas posėdžiavo Rusijos Dūmoje, Maskvoje, per kuriuos

įvairios partijos pristatė savo rinkimines programas. Po to, pasiskirstę į atskiras komandas, delegacija buvo nusiusta stebėti specifines rinkimo apygardas įvairiose Rusijos rajonuose. Autorius su vienu Norvegijos parlamentaru nuvyko stebėti rinkimų eigą Sankt Peterburge.

.

Komentaras: Ši rinkimų priežiūros veikla buvo paskirstyta į dvi dalis:

Pirma dalis vyko Maskvoje. Susirinkus Rusijos Dūmoje, delegacijai buvo sudarytos sąlygos išklausyti dalyvaujančių partijų lyderių pasisakymus apie kodėl, jų manymu, rinkėjai turėtų rinkti jų partijos kandidatus. Ši dalis, be abejo, buvo įdomiausia, nes labai greitai išryškėjo šių rinkimų kompanijų dinamika. Po to, delegacija buvo supažindinta su Rusijos Dūmos rinkimų taisyklėmis ir jai buvo išdalintos instrukcijos tolimesnei veiklai.

Pirmas kalbėjo Rusijos Dūmos pirmininkas, ponas Gennady Seleznevas, atstovaujantis jo Rusijos Atgimimo Partija (Partiya Vozrozhdenija Rossii). Iš esmes jis nieko nepasakė, tik pareiškė, jog jo partija visais atvejais palaiko Prezidentą Pūtiną. Jam buvo pastatyti gan aštrūs klausimai, kurių apimtis lietė žiniasklaidos suvaržymą, kaip kurių jo partijos kandidatų nusižengimus įstatymams ir vykstančias apkaltas, prezidento Putino valdžios savivališkus veiksmus ir net ar Yuko‘s prezidento įkalinimas buvo politiškai motyvuotas. Tačiau ponas Seleznevas šiuos visus klausimus mikliai apėjo, vis kartodamas, kad būtina palaikyti Prezidentą Pūtiną ir leisti jam veikti toliau. Užpykęs parlamentaras iš Italijos pavadino jo kalbą kaip tradicinį „social-demokratų“ manevrą neatsakyti jam pateiktus klausimus.

Su ponu Seleznevu buvo atėję ponas Velery Bogomolov, atstovaujantis Suvienytos Rusijos partiją (Yedinaya Rossija) ir Ponas Konstantin Kosachevas, atstovaujantis Tėvynės – Visa Rusija Dūmos frakcija. Abu taip pat lenktyniavo parodyti savo lojalumą prezidentui Putinui. Jie irgi visus esminius klausimus atmetė.

Po jų kalbėjo Centrinės rinkimo komisijos pirmininkas, ponas Aleksandras Veshnyakovas. Jis pareiškė, jog rinkimai puikiai suorganizuoti ir vyksta be didesnių nesklandumų. Paklaustas ar buvo kokių nors ryškesnių rinkimų įstatymų pažeidimų, jis atsakė kad tik 1100 asmenys buvo areštuoti per visas apygardas valstybėje dėl tokių pažeidimų. Tada aiškindamas šių pažeidimų turinį, jis užsiminė, jog sukčiavimai rinkimuose lygus su „kėsinimais atakuoti konstitucinę sistemą“. Tas jos pasakymas iškėlė aibę klausimų apie ar pažeidėjai bus nubausti tik pagal rinkimų įstatymus ar jiems bus pritaikyti ir kiti, gan griežtesni įstatymai. Jis šiuos klausimus nesutiko atsakyti.

Po jo kalbėjo ponas Gennady Zuganov, atstovaujantis Komunistų partiją. Net nuo pirmo jo sakinio tapo aišku, kad Komunistų partija pakliuvus valdžios nemalonėn ir kad ją valdžia spaudžia iš visų pusių, stengdama jai neleisti gerai pasirodyti šiuose rinkimuose. Ponas Zuganovas pradėjo savo kalbą su eilę kaltinimų apie korupciją valdžioje, taip pat su priekaištu. kad visos partijos palaikančios Prezidentą Putiną gauna iš jo paramą. Jis irgi pabrėžė kad joms suteikiama daug laiko reklamuotis per valdžios kontroliuojamas televizijas, o Komunistų partijai sukurti barjerai prieiti prie eterio ir ji tenai vis šmeižiama. Ponas Zuganovas tada išdalino du laiškus. Vienas iš jų buvo adresuotas ponui Pūtinui, o kitas Konstituciniam ir Aukščiausiam teismui ir Rinkimų komisijai. Pirmajam, ponas Zuganovas apkaltino valdžios kontroliuojamos televizijos direktorius, kad jie vykdo šmeižto kompaniją prieš Komunistų partiją. Jis lygino juos su Dr. Gobbelsu ir net teigė, jog jie esą dar didesni šmeižikai. Pagal poną Zuganovą, priežastis tam yra, kad valdančioji partija nori ir toliau išvogti Rusiją. Todėl Suvienytos Rusijos partiją (Yedinaya Rossija) net nedalyvauja debatuose per televiziją, o tik meluoja apie jos oponentus. Vartojant administracinį aparatą, valdančioji partija neleidžia Komunistų partijos kandidatams dalyvauti rinkimuose, išbraukdama juos iš sąrašų, ir daro viską ką gali neleisti opozicijos kandidatams susitikti su rinkėjais, net išjungdama elektrą salėse. Pagal poną Zuganovą, Rinkimo komisija nekreipia dėmesio į šiuos akivaizdžius nusižengimus, bet pati yra įjungta į šią šmeižto ir šantažo kompaniją. Ponas Zuganovas teigė, jog valdžia mėgina pavokti rinkimus ir ruošiasi falsifikuoti jos rezultatus. Jis baigė savo laišką su frazėmis, kad ‚Bonapartizmas“ visur ir visada kada nors baigiasi, kad valdžia negali būti išlaikyta vien tik „profesionalių melagių“ ir „valdininkų paskendę korupcijoje“ pastangomis ir kad „Melas turi trumpas kojas ir ant jų negalima toli nukeliauti.“ Antras laiškas gana panašus. Ponas Zuganovas pradeda laišką su teiginiais, jog dabartiniai Dūmos rinkimai yra purviniausi ir gėdingiausi Rusijos istorijoje, kad žmonių opinija manipuliuojama, kad vyksta šmeižto kompanija ir kad aiškiai matosi, kad bus falsifikuojami rinkimų rezultatai. Pagal jį, žmonės demoralizuoti, negauna objektyvios informacijos ir pradeda pykti prieš valdžia. Zuganovas baigia laišką su priminimu apie kas atsitiko Gruzijoje, o dar ankščiau Belgrade, kada kilo pasipriešinimai valdžiai. Todėl jis prašo teismus užtikrinti tvarką pagal veikiančius įstatymus, kad taip neatsitiktų Rusijoje. Tačiau jis baigia su grasinimu, kad jei paaiškės kad rinkimai buvo falsifikuoti, jo partija gali nepripažinti jų rezultatus.

Po šio Zuganovo pokalbio, apsilankė ir kitų partijų atstovai. Jie visi stengėsi išreikšti savo lojalumą prezidentui Putinui, bet jie tapo jau net neįdomūs. Jų tarpe atėjo ir ponas Vladimir Zirinovskis, kuris pradėjo įžeisti visus kitus. Tačiau aiškiai matėsi, kad ponas Zirinovskis vengė ką nors neigiamo pasakyti apie Prezidentą Putiną. Šioje sesijoje, atstovai iš „dešiniųjų“ partijų kaip „Yabloko“ ir „Dešinių jėgų susivienijimo“ (Sojuz Pravykh Sil) dėl neaiškių aplinkybių kažkodėl nepasirodė.

Tada sekė eilė pranešimų apie šių rinkimų technines taisykles. Tarp jų kalbėjo ir vienas iš OSCE analistų, kuris praleido pora mėnesių Rusijoje stebėdamas šių rinkimų paruošimą. Apibudindamas Rusijos Dūmos rinkimų įstatymo plonybes, jis išdėstė galiojančias taisykles, bet pateikė ir savo pastabas. Jo pagrindinė pastaba buvo kad daug kas vakaruose įsitikinę, kad teisė ir įstatymai yra vertybės, kurios dar vis turi kokią nors vertę. Tačiau Rusijoje, teisė ir įstatymai jau senai turi blogą vardą, nes jais visuomet buvo manipuliuojama. Todėl Rusijoje vertė vis skiriama ne patiems įstatymams, bet tik konjunktūriniams interesams. Tad įstatymai gali būti pažeisti be jokios atsakomybės ar pasekmių. Nors balsavimo punktai privalo atsidaryti aštuntą valandą ryto, jie gali atsidaryti ir dešimtą ar vėliau, jei tas kam nors pageidautina. Rinkėjų pavardės taip pat gali būti įrašytos ranka į rinkėjų sąrašus, nors tą draudžia rinkimų įstatymai. Bet dėlto nebūtinai turi atsirasti neigiamos pasekmės. Dėl tokių veiksmų, bausmės skiriamos tik tada, kada kas nors nori ką nors nubausti. O kaip taisyklė, tas daroma tik tada, kada toki veiksmai pažeidžia kieno interesus. Tad rinkimų kovoje tarp valdžios ir opozicijos partijų, įstatymų pažeidimai gali būti daromi valingai ir su pilnu įsitikinimu, kad tai neužtraks pažeidėjui jokios atsakomybės. Bausmės atsiras ne tada, kada įstatymai bus pažeisti, o tik tada, kada bus pažeisti tų pareigūnų interesai, kurie gali bausti. Tas tapo tinkama įžanga tolimesnėms diskusijoms.

Sekantis OSCE analistas skaitė pranešimą apie žiniasklaidos vaidmuo šiose rinkimuose. Pagal OSCE analizės skyrių, kandidatų priėjimumas prie žinaisklaidos šiuose rinkimuose nebuvo lygus ar kiek nors išbalansuotas. Valdžios valdomi televizijos kanalai (Pirmas kanalas, Rusijos televizija ir NTV) skyrė daugiausia laiko reportažams apie Prezidentą Putiną ir jo veiklą. Po to, daugiausia buvo rodyti federalinės ir vietinės valdžios atstovai, taip pat Suvienytos Rusijos partiją (Yedinaya Rossija) ir jos kandidatai. Juos visus rodė teigiamai. Laiko gavo ir Komunistų partija ir jos kandidatai, bet juos dažniausia rodė neigiamai. Visos kitos partijos kartu paėmus gavo tik šeštadalį likusio eterio laiko. Priežastis jų neaktyvumui turbūt buvo galiojantis rinkimų įstatymas, kuris reikalauja, kad jei kuri nors partija nesurenka 2% visų balsų, ji privalo užmokėti valdžiai visus jos kaštus už eteryje praleistą laiką. Tas matomai išgąsdino mažesnes partijas, nes „Žalieji“ anose Dūmos rinkimuose liko su milžiniška skolą. Todėl mažesnės partijos vengė vartoti joms paskirtą laiką. Vadžios valdomi laikraščiai elgėsi panašiai, palaikydami Suvienytos Rusijos partiją ir kitus valdžiai priimtinus politikus, bet nutylėdami apie kitus. Tik privatūs laikraščiai kaip „Kommersant“ ir „Novaja Gazeta“ rašė teigiamai apie opozicines partijas. Kaip kas skundėsi, bet tam matomai nebuvo skirta daug dėmesio. Televizijos eterio išdėstymo grafikai prijungti prie šios ataskaitos.

Po šių susitikimų Maskvoje teko nuvykti į Sankt Peterburgą. Tenai dieną prieš rinkimus buvo sukurta proga susitikti su nevaldiškų organizacijų atstovais, kurie išdėstė savo pažiūras apie kas vyksta šiose rinkimuose Rusijoje.

Pirmas kalbėjo ponas Igor Sidorovas, Sankt Peterburgo žurnalistų sąjungos garbės pirmininkas. Jis pradėjo su paaiškinimu apie dabartinį spaudos įstatymą, kuris nustato ką žurnalistai gali rašyti. Visiems jau senai tapo aišku, jog didžiausia įtaką rinkimuose turi „juodos technologijos“, per kurias mėginama paveikti rinkėjų pažiūras. Tą suvaldyti, Dūma išleido įstatymą, kuris leidžia žurnalistams „informuoti“ rinkėjus, bet ne juos „agituoti“. Tačiau ką visa tai reiškia neaišku ir todėl kilo įvairios interpretacijos. Tad buvo kreiptasi į Rusijos Konstitucinį teismą, kad šios sąvokos būtų tiksliau apibrėžtos. Konstitucinis teismas savo nutarime nustatė, jog svarbiausias operatyvinis elementas yra žurnalisto tikslas, tai yra, jei jo pagrindinis tikslas buvo „informuoti“ savo skaitytojus, tas yra leidžiama, bet jei jis rašo kriptingą straipsnį ir yra įrodyta, kad jam už tai buvo užmokėta, tai tada jis veda „agitaciją“ ir už tai jis gali būti nubaustas. Ponas Sidorovas aiškino kad tai dar galėtu atrodyti kaip gana racionalus būdas suvaldyti „juodas technologijas“ kur nors vakaruose, kur racionalumas dar vis įtakoja ir varžo įstatymų pritaikymą. Tačiau kada jis pats drįso pagrįstai parašyti, kad vienas kandidatas, deja, apkaltintas dvejomis žmogžudystėmis, jis pats buvo apkaltintas kaip vedantis neleistiną „agitaciją“. Esmė randasi įstatymų pritaikyme, kuri vykdo valdžios atstovai. Tad jei atskleisti neigiami faktai apie valdžios palaikomus kandidatus, tai straipsnis visuomet bus vertinamas kaip „agitacija“, o jei bus palaikomi valdžios ir valdančios partijos kandidatai, tai bus traktuojama jau kaip „informacija“. Pagal poną Sidorovą, didžiausia problema Rusijoje yra tai, kad žmonės jau senai sustojo tikėti į bet kokias demokratiškas procedūras. Jie suvokia rinkimus kaip „atsargų išprievartavimą“, kuriame viskas daroma švelniai ir atsargiai, bet todėl kad nėra kaip šio malonumo atsisakyti, rezultatas yra tas pats. Visi įsitikinę, kad Suvienytos Rusijos partiją (Yedinaya Rossija) vis tiek laimės rinkimus, tad nebėra už ką kitą balsuoti. Kitoks požiūris jiems gali turėti tik neigiamas pasekmes. Jis apibudino šią ir kitas partijas palaikančias prezidentą Putiną, kaip sudarytas iš žmonių, kurie vienu ar kitu laiku buvo prie valdžios ir nori joje įsilaikyti ar į ją grįžti. Tai iš esmės buvusi nomenklatūra, kuri ankščiau kūrė įvairias „reformos“ partijas, pralošė rinkimus ir tada matydami sau naudą, perėjo į valdžią palaikančias partijas. Pagrindinė opozicija, Komunistai partija, atstovauja seną gvardiją, kurią pakeitė dabartinės valdžios politikai. O šie nenori užleisti savo vietas. Komunistai vis kaltinami, kad jie gauna parama iš oligarchų ir atstovauja kapitalistų interesus. Žmonės vakarinėje Rusijoje daugiau palaiko „dešines“ partijas, tačiau net ‚dešinės“ partijos yra iš esmės „kairiosios“. Jos sudarytos iš gana siauros grupės žmonių, daugiausia intelektualų ir kaip kurių oligarchų, kurie juos remia. Kaip kurie oligarchai, pavydžiui Yukos buvęs prezidentas, supranta demokratijos pranašumus ir todėl remia pažangias idėjas, tačiau kiti oligarchai dalyvaujantys politikoje tai daro tik savo asmeniškus interesus tenkinti. Daug jų balotiruojasi nutolimuose vienmandatėse apygardose ir vartoja savo lėšas nupirkti sau vietą Dūmoje. (Vienas iš jų, Kabzonas, senai žinomas kaip Rusijos mafijos vadeiva, laimėjo rinkimus į Dūmą, surinkdamas 100% balsų savo apygardoje.) Kas liečia žiniasklaidą, visos šios partijos turi maždaug tą patį žiniasklaidos funkcijos supratimą: Žiniasklaida turėtų rašyti tik apie kultūrą ir buitinius dalykus, o ne veltis į politiką. Informacijos skleidimas apie politiką yra visų traktuojamas kaip „propagandos“ ir „agitacijos“ vykdymas. Tokius veiksmus visuomet valdė valdžia. O priešinga „agitacija“, sukurta parodyti valdžios trūkumus, pažeidžia pačios valdžios interesus. Todėl pagal poną Sidorovą, valdžia neketina leisti žiniasklaidai skleisti „opozicijos“ tiesas, veikti kiek nors savistoviai ar raportuoti objektyviai. Pagal jį, didžiausia problema Rusijoje yra tai, kad dar nėra jokios politinės kultūros, kuri leistų demokratiškas varžybas įvykti. Todėl neleidžiama laisvai žiniasklaidai egzistuoti.

Po jo kalbėjo ponas Yurii Vdovin, atstovaujantis Piliečių stebėtojų (Citizens‘ Watch) nevaldišką organizaciją, kuri rūpinasi piliečių teisėmis. Jo pagrindinė pastaba buvo, kad per šiuos rinkimus, neatsiras jokių rinkimų įstatymų pažeidimų, nes centrinė „balsavimo mašina“ dar vis yra valdžios rankose ir ta technologija yra jau senai išdirbta. Viskas bus daroma per žiniasklaidos manipuliaciją. Ši manipuliacija bus vykdyta daugiausia per reportažus televizijoje, nes spaudos įtaka Rusijoje yra minimali. Tad viskas rišasi su kam bus suteikta galimybės kalbėti per televizija ir kam ne. Jis davė kaip pavyzdį trakinio avarija, kuri įvyko Kaukaze tą pačią dieną ir lažinosi, kad Suvienytos Rusijos partijos (Yedinaya Rossija) kandidatai tikriausia kalbės per televizija apie šią avariją visą naktį. Televizija yra jėga politinės propagandos kare, todėl valdžia taip įkyriai vis mėgina išlaikyti šiuos kanalus sau, įstumdama visus buvusius ir būsimus konkurentus privatininkus. Net prezidento partija neturi aiškios politinės programos. Tad nėra apie ką kalbėti. Informacija kiek jos yra vis pateikiama emocionaliai ir įsukta į lozungų formas. Tikslas yra paveikti žmonių emocijas. Todėl nevyksta jokių realių debatų, tik žaidžiama žmonių emocijomis. Tad rinkimų kalbose, pagrindinis tikslas nėra pateikti kokią nors objektyvią informaciją, bet apšmeižti savo oponentus. Tam net nereikia pagrindo realiuose įvykiuose. Todėl „juodos technologijos“ tampa politikų pagrindinis įrankis. Paklaustas kaip jis mato demokratijos raida Rusijoje, jis palygino šiuos rinkimus su ką daro kompanija, kuri gamina muilą. Tokia kompanija sukuria įvairių rūšių muilus ir juos pardavinėja žmonėms, taip pat kaip valdžia kuria įvairias partijas ir siūlija žmonėms už juos balsuoti. Tačiau nežiūrint kuris muilas bus nupirktas, visa nauda ir pelnas vis tiek grįžta šiai vienai kompanijai, taip pat kaip valdžiai. Tad jokio demokratijos nėra ir negali būti prie tokių sąlygų. Kas vyksta jau senai žinoma kaip „valdoma demokratija“, tai yra, demokratija be jokio realaus pasirinkimo kas valdys. Rusijos Dūma jau senai tapo tik lobistų centras, kuriame kito darbo nedaroma. Jis tada buvo paklaustas, kaip jis prognozuoja Rusijos ateitį. Jis atsakė, kad kol vakarai nepalaiko demokratinius procesus Rusijoje ir nedaro svarios įtakos ką nors pakeisti, nieko nebus, reformos baigsis, liks tik autokratiškas valdymas. Bus panašu į monarchiją ar geriausiu atvejų kas buvo prie sovietų. Šiuo laiku Rusijai būtina parodyti, kad demokratinė opozicija vis dar gyva ir gali suteikti realią alternatyvą dabartiniam valdymui. Tačiau pagal poną Vdoviną, kas darosi dabar yra baisu. Komunistai skundžiasi kad buvo nuversti paminkai Berijai, Yežovui ir Drižinskiui, o dabartinė valdžia, nors priešinasi Komunistams, patys veikia per smurtą ir šantažą ir per pažeminimą visų tų, kurie turi kitas nuomones. Vakarų tyla tik padeda įteisinti šią padėtį. Jis taip pat užsiminė nevalstybinių organizacijų (NGO) veiklą ir pabrėžė, jog nors jos gauna daug paramos iš vakarų, jos taip pat išlaikomos valdžios. Tad pavyzdžiui organizacijoj, kurios paskelbtas tikslas yra ugdyti tolerancija, kas trečias sėdi saugumietis. Tad bet kokios kalbos apie reformas KGB, MVD ir kitose jėgos struktūrose vis nukreiptos valdžiai naudinga linkme.

Po jo kalbėjo pone Tatyana Dorutina, Sankt Peterburgo Moterų susivienijimo lyderė. Tačiau ii daugiausia pritarė tam, kas jau buvo įsakyta.

Kitą diena jau vyko rinkimai ir stebėjimas balsavimo punktuose. Autorius kartu su vienu Norvegijos parlamentaru stebėjo vieno punkto atidarymo procedūras, po to dienos metu aplankė dvylika kitų tokių punktų ir vakare grįžo į vieną iš ankščiau aplankytų punktų stebėti uždarymo procedūras ir patį balsų skaičiavimą. Per visą tą laiką balsavimas vyko gana sklandžiai ir pagal visas galiojančias taisykles. Nebuvo pastebėta jokių pažeidimų. Visuose punktuose budėjo vietiniai stebėtojai iš įvairių partijų. Autorius vis jų paklausė ar kartais jie nepastebėjo kokių nors pažeidimų ar kitų problemų. Jie be išimties visuomet atsakė, kad akivaizdžių pažeidimų nebuvo rasta ir kad problemų nebuvo. Tačiau net pirmam punkte, autorius paklausė viršininkės kiek metų ji dirbo šį darbą ir ji atsakė kad jau trisdešimt metų. Tas klausimas tada buvo pakartotas pirmininkams visose punktuose ir visi atsakė, kad jie dirbo rinkimų štabuose ar punktuose jau tarp dvidešimt ir trisdešimt metų. Tad autorius paklausė vienos kaip skiriasi šie rinkimai nuo tų, kurie vyko Sovietų Sąjungos laikais. Susimąsčius, jis atsakė taip: Kada ji buvo dar jauna, jai kartą teko vadovauti balsavimo punkte, kuriame pasiektas rezultatas buvo 85% už valdžios kandidatus. Ji pareigingai atraportavo šį rezultatą, bet gavo griežtą įsakymą dar kartą perskaičiuoti balsus. Ta kartą rezultatas buvo 99,7% už valdžios kandidatus. Ji tada pareiškė kad dabar lengviau, nes reikia tik skaičiuoti ir dar kol kas nebuvo atvejų kada reikėjo perskaičiuoti.

Su pagarba,

Romanas Sedlickas

2003, Gruodžio 15 d.




Naujausi pakeitimai - 2003 12 29.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   RUSIJA

LR Seimas