Lietuvos Respublikos Seimas

S. Burbienės ir J. Čekuolio komandiruotės į Prancūzijos Respubliką ataskaita(2003 12 8-10)

Š.m. gruodžio 9 d. LR Seimo Valdybos sprendimu buvau komandiruotas dalyvauti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (toliau ETPA) Monitoringo komiteto posėdyje Paryžiuje. Šioje ataskaitoje pateikiu informaciją apie svarstytus klausimus ir priimtus sprendimus.

ETPA Monitoringo komiteto užduotis – stebėti, kaip valstybės – Europos Tarybos narės – laikosi prisiimtų įsipareigojimų Europos Tarybai.

1. Padėtis Rusijoje. Vos prieš porą dienų Rusijoje vykę Dūmos rinkimai buvo pagrindinė karštų diskusijų tema. Tiesiai iš Rusijos atvykę komiteto nariai, stebėję rinkimus, negailėjo kritikos Rusijai dėl rinkimų eigos. ET stebėtojų grupės pirmininkas D.Atkinson (D.Britanija) nurodė, jog Rusijos demokratinis vystymasis stabtelėjo, nes prieš rinkimus šalies televizijos (o dabar visi nacionaliniai kanalai yra priklausomi nuo valdžios) energingai rėmė tik vieną partiją – t.y. “Vieningąją Rusiją”. A.Gross (Šveicarija), stebėjęs rinkimus Baškirijos autonominėje respublikoje, pareiškė, jog regionuose valdžios atstovai siekė įtakoti rinkimų rezultatus dar grubiau nei didžiuosiuose miestuose. A.Kvakkestad (Norvegija), stebėjęs rinkimus Kazanėje, pastebėjo, jog mieste kabėjo tik “Vieningosios Rusijos” partijos plakatai, oponentų būdavo tuoj pat nuplėšiami. Itin kategoriškai kalbėjo Rumunijos parlamentaras G.Frunda, jis pastebėjo, kad nuo 1991 metų Rusijos prezidentas turės absoliučią daugumą Dūmoje. V.Putinas, nepanašu, kad skubėtų vykdyti Rusijos įsipareigojimus Europos Tarybai, todėl Europos Tarybai galės tekti užimti griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu.

2. Padėtis Azerbaidžane. Komiteto pranešėjas A.Gross (Šveicarija) priminė apie spalio 15 d. vykusius Prezidento rinkimus. Jo pasisakymas buvo itin kritiškas, rinkimai Azerbaidžane vyko nesilaikant minimalių Europos Tarybos standartų – balsų skaičiavimo pažeidimai, agitacijos nelygios galimybės tarp kandidatų, žiniasklaidos suvaržymai buvo itin akivaizdūs. Panašios pozicijos laikėsi ir kiti diskusijose dalyvavę komiteto nariai. Kitas Azerbaidžano pranešėjas G.Martines Casan (Ispanija) irgi pareiškė, jog Azerbaidžanas nėra demokratinė valstybė. Trūksta demokratinių tradicijų ne tik iš valdžios, bet ir iš opozicijos pusės. Reporterių pateiktas memorandumas turėjo daug kritinių pozicijų. Jame, be kita ko, pripažįstama, jog “Azerbaidžano valdžia realybėje nedemonstruoja jokio įsipareigojimo laikytis Europos Tarybos pliuralistinės demokratijos standartų. Azerbaidžanas artėja prie “policinės valstybės” situacijos. Jeigu tai pasitvirtinų, Azerbaidžano narystė Europos Taryboje, visiškai prarastų savo prasmę”. Pasisakiau diskusijose šiuo klausimu, atkreipdamas Azerbaidžano kolegų dėmesį kuo skubiau priimti Europos Tarybos reikalaujamus teisės aktus, priešingu atveju šalies narystei gali grėsti liūdnos pasekmės. Azerbaidžano delegacijos narys V.Alijev žadėjo iki sausio mėn. ETPA sesijos išspręsti politinių kalinių Azerbaidžane problemą, be to, Parlamente jau svarstomas visuomeninės televizijos įstatymas. Komiteto pirmininkė J.Durrieu (Prancūzija) pastebėjo, kad naujuoju Azerbaidžano prezidentu tapo buvo šalies delegacijos ETPA vadovas ir todėl Europos Taryba gali iš jo daug tikėtis. “O ką jis galės pasakyti mums po pirmojo savo valdymo šimto dienų?”, klausė ji.

Pranešimas apie Azerbaidžano įsipareigojimų vykdymą bus svarstomas sausio mėn. ETPA sesijos metu.

3. Padėtis Latvijoje. Post-monitoringo dialogo rėmuose Latvijoje su vizitu lankėsi komiteto pirmininkė J.Durrieu (Prancūzija). Komitete ji opristatė vizito rezultatus. J.Durrieu pažymėjo, kad atmosfera Latvijoje rami ir maloni, ji pastebėjo progresą palyginus su savo ankstesniais vizitais. Nepiliečių natūralizacijos procesas vyksta sparčiau. 2004 metais Latvija pažadėjo ratifikuoti Europos Tarybos Tautinių mažumų konvenciją. Tačiau J.Durrieu pažymėjo, kad Latvija niekada neturi pamiršti, jog ji mažumų valstybė (41 procentas žmonių priklauso tautinėms mažumoms). Jos nuomone, latvių kalbos egzaminas pilietybei gauti išlieka pakankamai sudėtingas, gal vertėtų supaprastinti jo reikalavimus pagyvenusiems žmonėms. Taip pat pastebėta, jog valstybinėje švietimo programoje dėl išsilavinimo tautinių mažumų kalbomis galimi kompromisai.

4. Padėtis Gruzijoje. Komiteto pranešėjai M.Eorši (Vengrija) ir M.Kirilov (Bulgarija) pateikė informaciją apie padėtį Gruzijoje, pasikeitus šalies valdžiai. Pasisakiau diskusijose šiuo klausimu, atkreipdamas dėmesį į provakarietišką naujų Gruzijos lyderių orientaciją bei į gerą žiniasklaidos padėtį šioje valstybėje. Palyginus su Armėnija ir Azrbaidžanu, Gruzijoje realiai funkcionuoja laisva žiniasklaida. Priimtas sprendimas siūlyti ETPA Biurui pasiųsti kuo didesnę stebėtojų delegaciją sausio mėnesio rinkimams Gruzijoje, kuri galėtų praleisti šalyje kuo ilgesnį laiką.

5. Albanija. Komitetas įgaliojo pranešėjus A.Smorawinski (Lenkija) ir S.Soendergaard (Danija) lankėsi su tiriamuoju vizitu Albanijoje š.m. lapkričio 10-14 dienomis. Jie trumpai informavo apie vizito rezultatus. Albanija palaipsniui vykdo vis daugiaus avo įsipareigojimų Europos Tarybai, tačiau apie monitoringo proceso nutraukimą kalbėti dar per anksti.

6. Serbija ir Juodkalnija. Nutarta atidėti komiteto pranešėjų M.Budin (Italija) ir J.Čekuolio tiriamąjį vizitą į Serbiją, kuris buvo numatytas gruodžio 11-15 dienomis dėl gruodžio 28 dieną paskelbtų Serbijos parlamento rinkimų. Šis vizitas įvyks kitais metais, greičiausiai 2004 metų vasario pradžioje.

Jonas Čekuolis

LR Seimo delegacijos Europos Tarybos

Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas




Naujausi pakeitimai - 2003 12 29.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   PRANCŪZIJA

LR Seimas