Lietuvos Respublikos Seimas

Komandiruotės (2003-05-18 - 2003-05-20)į Atėnus (Graikija) Seimo narių Gintauto Kniukštos ir Zenono Mačerniaus ATASKAITA.

Graikijos parlamento kvietimu 2003 m. gegužės 18 - 20 dienomis dalyvavome Atėnuose vykusiame Europos parlamento, ES šalių ir šalių kandidačių parlamentų žemės ūkio komitetų susitikime (Seimo valdybos 2003 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr.1477).

Komandiruotės išlaidas apmokėjo Seimo kanceliarija.

Susitikime nagrinėtos temos:

1. ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma

2. BŽŪP po ES plėtros 

Įvyko susitikimai: su Graikijos, Slovėnijos, Austrijos, Olandijos, Estijos, Latvijos parlamentų žemės ūkio komitetų pirmininkais. 

Aptarti klausimai ir šalių pozicijos:

Konferencijoje dalyvavęs už žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką atsakingas Europos Komisijos narys Franz Fischler akcentavo būtinumą kuo greičiau ją reformuoti. Tai lemia tiek žemės ūkio produkcijos perteklius, ES plėtra, tiek ir naujas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) derybų raundas dėl tolimesnio prekybos žemės ūkio ir maisto prekėmis liberalizavimo. 

Todėl ir siūloma didinti ES žemės ūkio konkurencingumą, labiau jį orientuoti į rinką, pirmenybę teikti labiau ekstensyviam, gamtai draugiškam ūkininkavimui. Tuo tikslu numatoma sumažinti javų, pieno ir kai kurių kitų produktų intervencines kainas, o sutaupytas lėšas skirti kaimo gyvybingumo didinimui. 

Būsimi politikos pakeitimai įgalins ir teisingiau paskirstyti paramą tarp ūkininkų. Dabar gi net 80 proc. paramos atitenka tik 20 proc. ūkininkų. 

Komisaras taip pat minėjo, kad derybose su PPO Europos Sąjunga siekia laisvesnio priėjimo prie pasaulio agrorinkų, taip pat eksporto subsidijų ir kitos prekybą iškreipiančios paramos mažinimo.  

Numatoma, kad ES Žemės ūkio ministrų taryba sieks politinio susitarimo dėl šių pagrindinių BŽŪP reformos paketo principų:

Paramos atsiejimas nuo gamybos;

Kompleksinis paramos susiejimas su gamtosaugos, gyvulių gerovės ir maisto kokybės reikalavimais ;

Lėšų, skirtų tiesioginėms išmokoms, pervedimas kaimo plėtrai;

Kaimo plėtros politikos stiprinimas;

Finansinės disciplinos mechanizmo sukūrimas, siekiant užtikrinti, kad sumos, skirtos BŽŪP finansavimui neviršytų aukštutinės ribos, nustatytos finansinėse perspektyvose;

Rinkos reguliavimo priemonių peržiūra.

Paramos atsiejimas nuo gamybos (decoupling). Daugumą tiesioginių išmokų schemų nuo 2005 m. sausio mėn. turėtų pakeisti ,,vieninga išmoka ūkiui”. Ji apimtų tiesiogines išmokas grūdams, aliejiniams augalams, baltyminiams augalams, linams ir kanapėms, sėmenims, pūdymui, visas tiesiogines išmokas už galvijus ir ėriavedes, taip pat naujus/peržiūrėtus skaičius sausiems pašarams, ryžiams, durum kviečiams, bulvių krakmolui, pieno produktams.

Naujoji išmokų sistema pradės veikti nuo 2005 metų. Jeigu ES narėms, priklausomai nuo jų specifinių žemės ūkio sąlygų, reikės pereinamojo laikotarpio, jos gali prašyti, kad vieningos išmokos sistema būtų pradėta vykdyti vėliausiai nuo 2007 metų.

Nuo gamybos atsietos išmokos bus administruojamos teisės į išmoką už hektarą forma, kuri bus skaičiuojama, referenciniu laikotarpiu ūkio gautas išmokas padalinus iš naudotos žemės ūkio paskirties žemės ūkyje tuo pačiu laikotarpiu.

Kompleksinis paramos susiejimas su gamtosaugos, gyvulių gerovės ir maisto kokybės reikalavimais. Vieningos išmokos ar kitų tiesioginių išmokų gavimas bus susietas su tam tikrais teisės aktų nustatytais gamtosaugos gyvulių gerovės ir maisto kokybės reikalavimų standartais.

Neįvykdžius šių reikalavimų, bus taikomos atitinkamos baudos, kurių 25 proc. galės pasilikti šalis narė, o kitus grąžins į ES biudžetą ir bus skirtos BŽŪP rinkos priemonėms. IAKS kontrolė išliks pagrindinė kompleksinio paramos susiejimo su gamtosaugos, gyvulių ir maisto kokybės reikalavimų kontrolės sistema, ir kasmet bus tikrinama mažiausiai 1 proc. ūkių (tiesioginės paramos gavėjų).

Ūkių konsultavimo sistema. Nuo 2007 metų valstybės narės turėtų pasiūlyti ūkininkams, kurių ūkis gauna tiesioginių išmokų daugiau nei 15 000 EUR, savanorišką konsultavimo sistemą. Šalys narės ją gali sukurti jau nuo 2006 m. Europos Komisija parengs ataskaitą apie sistemos funkcionavimą 2010 m., ir ES Taryba, ja remdamasi, nuspręs ar ūkių konsultavimo sistema turi būti privaloma visiems ūkininkams.

Tarnyba grįžtamuoju ryšiu konsultuos ūkininkus, kaip taikyti paramos susiejimo su gamtosaugos, gyvulių gerovės ir maisto kokybės reikalavimais taisykles ir taip pat tikrins, kaip jų laikomasi. Papildomos lėšos šiai schemai bus skiriamos per kaimo plėtrą (didžiausia suma: 1 500 EUR, tačiau ji negali sudaryti daugiau negu 80 proc. išlaidų).

Kaimo plėtros stiprinimas. Kaimo plėtrai ES ketinama skirti žymiai daugiau lėšų bei numatoma įvesti naujas kaimo plėtros priemones. Pakeitimai įsigalios nuo 2005 m.

Naujos priemonės skirtos maisto saugos ir kokybės gerinimui, padėti ūkininkams atitikti standartus bei remti aukštus gyvulių gerovės standartus, ,,novatoriškumą maisto perdirbime”, naujų technologijų plėtrą ir taikymą. Jas finansuoti ketinama lėšomis, perskirstytomis moduliacijos būdu. Šiais siekiais skatinamas subalansuotas žemės ūkis, atsiliepiama į Europos visuomenės didesnius lūkesčius bei sukuriamos naujos pajamų galimybės ūkininkams.

ES finansavimas agro-aplinkosauginėms schemoms turėtų išaugti nuo 75 proc. iki 85 proc. Tikslo 1 srityse ir nuo 50 proc. iki 60 proc. kitose srityse.

Išmokų perskirstymas (moduliacija).

Kad būtų galima finansuoti papildomas kaimo plėtros priemones, numatoma sumažinti tiesiogines išmokas dideliems ūkiams ir pervesti jas kaimo plėtrai:

 

Biudžetiniai metai

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008-2013 m.

Ūkiai, gaunantys iki 5000 EUR tiesioginių išmokų per metus

0 proc.

0 proc.

0 proc.

0 proc.

Virš 5 000 EUR tiesioginių išmokų per metus

3 proc.

4 proc.

5 proc.

5 proc.

 

Dėl 5 proc. dydžio moduliacijos kaimo plėtrai papildomai bus skirta 1,2 mlrd. EUR per metus.

Lėšos bus perskirstytos pagal Europos Komisijos pasiūlytus objektyvius kriterijus (žemės ūkio paskirties žemės plotas, dirbančiųjų žemės ūkyje skaičius, BVP vienam gyventojui perkamąja galia), su sąlyga, kad kiekvienoje šalyje narėje liks mažiausiai 80 proc. perskirstytų lėšų. Atokiausiems regionams moduliacija bus netaikoma.

Finansinė disciplina. 2002 m. ES aukščiausiųjų viršūnių susitikime Briuselyje BŽŪP išlaidų ribų nustatymas sąlygoja, kad finansinės disciplinos mechanizmai turės būti taikomi nuo 2007 m. Paketas, užuot nustatęs tikslius mažinimo parametrus ir lygius, tiesiog "sukuria" naują (netikslų) mechanizmą, užtikrinantį, kad tiesioginės išmokos mažinamos fiksuotu procentu, jei prognozės rodo, jog 2007-2013 m. biudžeto ribos viršijamos (įskaitant ir 300 mln. EUR "atsargą" netikėtoms rinkos išlaidoms).

Rinkų stabilizavimo ir bendrosios rinkos organizavimo gerinimo priemonės (atskiri pavyzdžiai):

Javai. Intervencinė grūdų kaina išlieka 101,31 EUR/t. Mėnesinis intervencinės kainos padidėjimas sumažinamas 50 proc. Išlieka 63 EUR/t tiesioginė išmoka padauginta iš bazinio derlingumo.

Kietiejikviečiai. Nustatoma kietųjų kviečių išmoka 313 EUR/ha 2004 m., 291 EUR/ha  2005 m. ir 285 EUR/ha – nuo 2006 m. tradicinėse zonose, o paramos atsiejimas nuo gamybos pradedamas nuo 2005 m.

Rugiai. Panaikinti rugių intervenciniai pirkimai.

Pieno sektorius.  Intervencinė sviesto kaina mažinama  25 proc. (7 proc.- 2004 m., 7 proc. - 2005 m., 7 proc.- 2006 m., 4 proc. - 2007 m.). Lieso pieno miltų intervencinė kaina mažinama 15 proc. (5 proc. - 2004 m., 5 proc. - 2005 m., 5 proc. - 2006 m.).

Nustatoma tokia kompensacija už toną, įskaitant papildomas išmokas: 11,81 EUR/t - 2004 m., 23,65 EUR/t - 2005 m. ir 35,5 EUR/t - nuo 2006m.

Nauja sviesto intervencijos riba nustatoma ties 70 000 t 2004/2005 m., ir bus mažinama kasmet po 10 000 t, kol pasieks 30 000 t  2008/2009 metais.

Panaikinama tikslinė pieno kaina.

Nebuvo sprendžiama dėl papildomo kvotų didinimo 2007 ir 2008 m. Po to, kai reforma bus pilnai įgyvendinta, Europos Komisija pristatys rinkos apžvalgą, kurios pagrindu bus priimtas sprendimas. Kvotos didinimas, numatytas Darbotvarkėje 2000, atidedamas vieneriems metams ir bus pradėtas taikyti  nuo 2006 m.  Tačiau nuo 2005/06 leidžiama 120 000 t padidinti Graikijos kvotą ir 50 000 t Azoro salyno kvotą.

Pieno tiesioginės išmokos bus atsiejamos nuo gamybos tik pilnai įgyvendinus reformą.

Žemės atidėjimas pūdymui. Pūdymui atidėtos žemės  plotai turi apimti vientisą plotą, kurio dydis – mažiausiai 0.1 ha ir plotis – mažiausiai 10 metrų. Siekiant padidinti aplinkosauginę naudą, šalys narės dėl tinkamai pateisinamų aplinkosauginių priežasčių gali užskaityti ir minimalų 5 metrų plotį.

Baltyminiai augalai. Nustatyta 55,57 EUR/ha parama baltyminiams augalams. Maksimalus garantuotas plotas - 1,4 mln.ha.

10 prisijungiančių valstybių pabrėžia acquis communautaire pakeitimų svarbą, ir iškelia rūpimus klausimus:

1) pilna kompensacija už grūdų ir pieno produktų kainų mažinimą;

2) papildomos pieno kvotos dešimčiai šalių kandidačių, jeigu kvotos bus didinamos dabartinėms ES narėms;

3) pereinamasis laikotarpis kompleksinio paramos susiejimo su gamtosaugos, gyvulių gerovės ir maisto kokybės reikalavimais įgyvendinimui iki pilno dydžio tiesioginių išmokų įvedimo.

Konferencijoje kalbėjęs Gintautas Kniukšta taip pat pritarė pagrindinėms BŽŪP vidutinės trukmės peržiūros kryptims ir pabrėžė, kad politikos įgyvendinimo mechanizmai turi būti paprastesni, kad ūkininkams tektų skirti mažiau laiko įvairiems formaliems dokumentams pildyti.    

Jis taip pat išsakė nuostatą, kad naujoms narėms ypač reikalinga parama ūkių modernizavimui ir ekonominės veiklos kaime įvairinimui bei infrastruktūros gerinimui. Pagal dirbamos žemės plotus, žemės ūkio “svorį” bendrajame vidiniame produkte ir užimtumą šalių kandidačių žemės ūkis turi kur kas didesnę įtaką jų ekonomikai, negu ES.

Be to, Komiteto pirmininkas pasiūlė didinti nacionalinių parlamentų vaidmenį, pertvarkant BŽŪP suvienytoje Europoje. Pavyzdžiui, kiekvieną politinės strategijos dokumentą, kuris bus pateikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai, Europos Komisija tuo pat metu turėtų išsiųsti ir valstybių narių parlamentams.  

Europos parlamento atitinkami komitetai kartu su šalių parlamentų komitetais turėtų sistemingai rengti bendrus susitikimus, ypač dėl atskirų sektorių politikos aptarimo, įstatymų leidybos ir veiklos programos nustatymo einamaisiais metais.

            Baigdamas savo kalbą, Gintautas Kniukšta kvietė kurti subalansuotą žemės ūkio politiką ir akcentavo, kad laisvos prekybos koncepcija savo grynu pavidalu žemės ūkiui netinka, kad politika turi tarnauti visų mūsų visuomenių sluoksnių interesams.

Gintautas Kniukšta kartu su savo kolegomis iš Latvijos ir Estijos sutarė derinti savo pozicijas ir veiksmus, kad ES priimami sprendimai dėl BŽŪP reformos būtų palankesni Baltijos šalių žemdirbiams. Užmegzti dalykiški bendradarbiavimo kontaktai su Austrijos, Slovėnijos, Graikijos, Olandijos ir kai kurių kitų šalių parlamentų komitetais.

Aktuali informacija Seimo kanceliarijos padaliniams: Galimybė susipažinti su konferencijos dalyvių pasisakymais, taip pat ES komisaro F.Fischler kalba “Kodėl reforma būtina?”.

Pasiūlymai dėl įgytų žinių panaudojimo Seime: Konferencijos medžiaga padės priimti palankesnius sprendimus dėl Lietuvos žemės ūkio politikos derinimo prie besikeičiančios BŽŪP, taip pat aktyviau bendradarbiauti su kitų šalių kandidačių parlamentų Žemės ūkio komitetais. Su Estijos parlamento Žemės ūkio komitetu sutarta ne rečiau kartą metuose keistis vizitais.  

Atvežta informacinė medžiaga ir leidiniai:

                        1. Leidinys apie Graikijos parlamentą (anglų k.)

2. Konferencijos dalyvių pasisakymai (anglų k.)

 

 

 

Seimo nariai:                                                                             Gintautas Kniukšta

                                                                                                Zenonas Mačernius




Naujausi pakeitimai - 2003 12 16.
Simantė Kairienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Kaimo reikalų komitetas  >   Komiteto bei komiteto narių ataskaitos  >   2003 metai

LR Seimas