Lietuvos Respublikos Seimas

V. P. Andriukaičio, V.Nekrašo, D.Teišerskytės, R.Valčiuko komandiruotės į Belgijos Karalystę (2003 11 26-27)ataskaita

LR Seimo valdybos 2003 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 1843 Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis, Tarpparlamentinių ryšių su Belgijos Karalyste, Nyderlandų Karalyste ir Didžiąja Liuksemburgo Hercogyste grupės pirmininkas Visvaldas Nekrašas, šios tarpparlamentinės grupės narė Dalia Teišerskytė ir Europos reikalų komiteto narys Rimas Valčiukas 2003 m. lapkričio 26-27 dienomis pagal Seimo prisistatymo Europos Sąjungos (ES) nacionaliniams parlamentams programą lankėsi Belgijos Karalystės Parlamente, Valonijos bei Flandrijos regionų parlamentuose. Kartu vyko Seimo Europos reikalų komiteto padėjėja Agnė Štencelytė ir Seimo kanceliarijos vertėja Dainora Jakaitytė.

Vizito metu Seimo delegacija susitiko su Belgijos Karalystės Atstovų rūmų Pirmininku Herman de Croo, Belgijos Karalystės Senato Pirmininko antruoju pavaduotoju, Tarpparlamentinės Lietuvos – Belgijos grupės pirmininku Hugo Vandenberghe ir Senato nariais, Valonijos parlamento pirmininko pirmuoju pavaduotoju André Damaseaux ir Europos reikalų komiteto nariais, Flandrijos parlamento pirmininko pirmuoju pavaduotoju Johan de Roo bei Užsienio ir Europos reikalų komisijos pirmininku Luc Van den Brande. Seimo delegacija taip pat turėjo galimybę stebėti Belgijos Karalystės Parlamento Europos reikalų Patariamojo komiteto posėdį, kurio metu vyko diskusija Tarpvyriausybinės konferencijos (TVK) klausimais bei dalyvauti Belgijos Karališkojo tarptautinių santykių instituto surengtame seminare “Europos saugumo koncepcija XXI-ajame amžiuje”.

2003 m. lapkričio 26 d. Seimo delegacija lankėsi Belgijos Karalystės Parlamente – Atstovų rūmuose ir Senate. Susitikime su Belgijos Karalystės Atstovų rūmų Pirmininku H. de Croo buvo diskutuojama apie ES plėtrą, būsimą Lietuvos narystę Sąjungoje ir galimą Lietuvos-Belgijos nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą. H. de Croo informavo Seimo delegacijos narius, kad Belgijos Senate Stojimo sutartis buvo ratifikuota š.m. spalio 23 d. ir šiuo metu yra perduota į Atstovų rūmus, kuriuose ratifikavimo procedūra numatyta š.m. gruodžio 4 d. Atstovų rūmų Pirmininko įsitikinimu, dešimties Vidurio ir Rytų Europos valstybių Stojimo į ES sutarties ratifikavimo procedūrą sėkmingai užbaigs visi ES valstybių narių nacionaliniai parlamentai, todėl teisinių-procedūrinių problemų ES plėtrai neiškils. Tačiau po 2004 m. gegužės 1 d. ES turės spręsti, kaip kuo greičiau ir efektyviau integruoti naująsias ES nares, sumažinant ekonominius ir socialinius išsivystymo skirtumus. Kaip neigiamą aspektą H. de Croo paminėjo naujųjų šalių psichologinį prisirišimą prie atlantiškosios pozicijos saugumo ir gynybos politikoje (NATO suvokimą kaip svarbiausią saugumo ir nepriklausomybės garantą). Jo manymu, siekiant išvengti “dviejų greičių” Europos (Vokietijos, Prancūzijos ir Belgijos 2003 m. balandį pateiktas siūlymas dėl struktūruoto bendradarbiavimo ESGP srityje), naujosioms narėms vertėtų surasti pusiausvyrą tarp ES ir NATO saugumo ir gynybos politikoje.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko V.P.Andriukaičio teigimu, Lietuva į ES stoja kaip patikimas partneris. Tą patvirtina ir 2003 m. lapkričio 5 d. Europos Komisijos pateiktas pranešimas apie Lietuvos pasirengimą narystei ES, kuriame Lietuva tarp stojančiųjų valstybių yra laikoma antra (po Slovėnijos) pagal derybinių įsipareigojimų įgyvendinimą. Be to, Lietuvos pozicijos Konvente dėl Europos ateities ir TVK rodo, kad ji yra suinteresuota bendrojo Europos gėrio didinimu, “bendrijų metodo” išsaugojimu. V.P.Andriukaitis pastebėjo, kad Lietuvos ir Belgijos pozicijos dėl ES Konstitucinės sutarties yra labai panašios, išskyrus dėl siūlymo sutarties preambulėje paminėti Europos krikščioniškąsias šaknis. Dėl bendradarbiavimo stiprinimo ESGP srityje Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas pabrėžė, kad Lietuvai yra nepriimtinas “nei antiamerikietiškas multilaterizmas, nei antieuropietiškas unilaterizmas” – turi būti aiškus partnerystės supratimas ir išvengta struktūrų dubliavimo, nes naujosioms šalims tai būtų per brangu.

V.P.Andriukaičio teigimu, Lietuva bus aktyvi ES valstybė narė, siekianti stiprinti Sąjunga tiek ekonomiškai, tiek politiškai. Transeuropinių projektų (Rail Baltica, Via Baltica) įgyvendinimas, Baltijos energetinio žiedo sukūrimas atvertų realias galimybės strateginei ES partnerystei su Rusija, pasinaudojant Baltijos šalių patirtimi. Be to, “Naujųjų kaimynų” iniciatyvos įgyvendinime Lietuvos patirtis santykiuose su Ukraina, Rusija (Kaliningrado sritimi), Moldova ir Baltarusija bus iš tiesų vertinga.

Kalbėdamas apie ES plėtrą, V.P.Andriukaitis pasiūlė apsvarstyti, kaip bus pažymima kitų metų gegužės 1-oji - Europos susivienijimo diena. Ši diena, pasak Lietuvos parlamentaro, turėtų tapti ne tik ES vadovų susitikimo diena, bet ir visų ES piliečių švente. Atstovų rūmų Pirmininkas sutiko su šia idėja ir pažadėjo kreiptis į šiuo metu ES pirmininkaujančios Italijos ir kitą pusmetį pirmininkausiančios Airijos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkus, siūlant pateikti pasiūlymus, kaip 2004 m. gegužės 1-oji gali būti paminėta visose 25-iose ES sostinėse. H. de Croo paragino ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininką, savo ruožtu, kreiptis į ES valstybių narių ir stojančiųjų šalių Europos reikalų komitetų pirmininkus ir pristatyti šią “Europos vienijimosi” paminėjimo idėją.

Baigdamas susitikimą Atstovų rūmų Pirmininkas teigė, tikintis ES plėtros sėkme ir konstruktyviu Belgijos-Lietuvos bendradarbiavimu ES.

Susitikime su Belgijos Karalystės Senato Pirmininko antruoju pavaduotoju ir Tarpparlamentinės Lietuvos – Belgijos grupės pirmininku H. Vandenberghe bei Senato nariais buvo išsamiai pristatyta Lietuvos pozicija TVK. Platesnės diskusijos kilo dėl dviejų Seimo rezoliucijoje “Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos tarpvyriausybinėje konferencijoje Sutarties dėl Europos Konstitucijos klausimu” minimų siūlymų Vyriausybei TVK derybose: dėl religijos paminėjimo ES Konstitucinėje sutartyje ir dėl siekimo, kad ES Vadovų Taryba posėdžiautų ne vien tik Briuselyje, o ir kitose ES sostinėse. Belgijos senatoriaus Louis Siquet teigimu, religijos paminėjimas ES Konstitucinėje sutartyje sudarytų dar didesnes prielaidas religinei nesantaikai ir fundamentalizmui, kuris plinta tiek Europoje, tiek pasaulio mastu; be to, religiniai skirtumai galbūt taptų kliūtimi Bosnijos, Albanijos, Turkijos narystei. Tuo tarpu, ES Vadovų Tarybos posėdžių rengimas skirtingose ES valstybių narių sostinėse, senatoriaus teigimu, yra labai brangus, nes į pirmininkaujančią šalį reikia perkelti visą Tarybos sekretoriatą, todėl siekiama šios praktikos atsisakyti. Į šią pastabą V.P.Andriukaitis atsakė, kad šaliai pirmininkaujant ES, į europinius reikalus aktyviai įsitraukia net tos valstybės savivaldybės, ES yra “priartinama” prie žmonių, tokiu būdu mažinamas Sąjungoje egzistuojantis demokratijos deficitas. Pasak Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko, ES neturi būti tik politinio elito projektas ir siekiant išvengti centralizacijos (kas psichologiškai naujosioms ES narėms nepriimtina) reikėtų apsvarstyti ES Tarybos sudėčių posėdžių rotaciją tarp ES sostinių (pavyzdžiui, ECOFIN taryba galėtų vykti Briuselyje, o Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba – Vilniuje).

Susitikime su Senato nariais taip pat buvo aptarta Baltijos ir Beneliukso asamblėjų bendradarbiavimas, Lietuvos-Belgijos “miestų dvynių” projektų galimybės, “europinės savaitės” surengimas visuose ES nacionaliniuose parlamentuose 2004 m. nuo gegužės 1 d. iki 9 d., kultūros ir kalbos išsaugojimo ES klausimai, diskutuota dėl “Naujųjų kaimynų” iniciatyvos. V.P.Andriukaitis pabrėžė, kad šiai iniciatyvai ES biudžete turi būti numatytos lėšos atskira eilute. Be to, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko manymu, ES-Rusijos vadovų susitikimuose turėtų dalyvauti ir Lietuva, nes jos derybų su Rusija patirtis galėtų būti naudinga, atstovaujant ES interesus. Pastarajai idėjai pritaręs senatorius Didier Ramoudt, teigė, kad Belgijos Senatas galėtų pasistengti įtikinti Belgijos Vyriausybę paremti ES-Rusijos-Lietuvos užsienio reikalų ministrų susitikimų organizavimą.

Susitikime su Senato nariais nebuvo išvengta klausimo ir apie Lietuvos vidaus politikos situaciją: senatorius D.Ramoudt pasidomėjo, ar kaltinimai LR Prezidentui ir jo aplinkai dėl ryšių su nusikalstamomis struktūromis nekelia grėsmės šalies politiniam stabilumui. V.P.Andriukaitis pabrėžęs, kad “namų problemas Lietuva sprendžia pati”, atsakė, kad Lietuva yra parlamentinė respublika, todėl šalies valdyme pagrindinis vaidmuo tenka Seimui ir Vyriausybei, ir todėl Prezidentūros krizė nepaveikia šalies valdymo. Kita vertus, sudarytos parlamentinės komisijos “Dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui” viešas tyrimas aiškiai įrodo demokratijos principų laikymąsi.

Atstovų rūmų Pirmininko, kuris taip pat yra ir Europos reikalų komiteto pirmininkas, H. de Croo kvietimu Seimo delegacija stebėjo Belgijos Karalystės Parlamento Europos reikalų Patariamojo komiteto posėdį, kurio metu vyko diskusija TVK klausimais. Pieš Neapolio konklavą Belgijos Vyriausybės atstovas TVK Pierre Chevallier išsamiai apžvelgė TVK eigą; pristatė Belgijos poziciją TVK, kurią rengiant dalyvavo ne tik federalinės, bet ir regioninės, bendruomeninės institucijos; apžvelgė kai kurių šalių pozicijas dėl svarbiausių institucinių klausimų. Pasak P.Chevallier, svarbiausia Belgijos nuostata TVK – išsaugoti Konvento pasiektą kompromisą dėl ES institucinių klausimų. Ypač svarbiu Konvento pasiekimu yra laikoma kvalifikuotos daugumos balsavimo sistemos taikymo išplėtimas ir jos skaičiavimo supaprastinimas, todėl Belgija priešinsis bet kokiems mėginimams TVK persitarti dėl kvalifikuotos daugumos balsavimo sistemos skaičiavimo principų ir padaryti ją dar sudėtingesne nei įtvirtinta Nicos sutartyje.

2003 m. lapkričio 26 d. Seimo delegacija taip pat dalyvavo Belgijos Karališkojo tarptautinių santykių instituto surengtame seminare dėl Europos saugumo koncepcijos. Seminaro metu buvo pristatyta Belgijos Karališkojo tarptautinių santykių instituto parengta studija “Europos saugumo koncepcija XXI-ajame amžiuje” bei išklausytas ES aukštojo atstovo bendrajai užsienio ir saugumo politikai, ES Tarybos generalinio sekretoriaus Javier Solanos pranešimas apie Europos saugumo strategiją, kuri turėtų būti aprobuota š.m. gruodžio 12-13 d. Briuselyje vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime (pridedama 2003-12-02 Lietuvos Respublikos ambasados Belgijos Karalystėje ir Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei atmintinė “Dėl seminaro “Europos saugumo koncepcija XXI-ajame amžiuje” (Solanos pasisakymas)”).

2003 m. lapkričio 27 d. Seimo delegacija lankėsi Valonijos ir Flandrijos regionų parlamentuose. Regionų kompetencijai Belgijoje yra priskirti aplinkosaugos, darbo politikos, ekonomikos, energetikos, kultūros, švietimo, transporto, urbanistikos klausimai. Šios kompetencijos ribose Belgijos regionų parlamentai turi teisę sudaryti tarptautines sutartis.

Susitikime su Valonijos parlamento pirmininko pirmuoju pavaduotoju A.Damaseaux ir Europos reikalų komiteto nariais buvo aptartas 2004 m. gegužės 1 d. paminėjimas visoje ES, regioninio bendradarbiavimo ES stiprinimas, Lietuvos-Valonijos “miestų dvynių” projektų galimybės. A.Damaseaux nuomone, Europos susivienijimo dienos paminėjimas yra puiki idėja, todėl ją reikėtų realizuoti ne tik “europinės savaitės” surengimu parlamentuose, bet ir organizuojant naujųjų ES šalių kultūrų pristatymo renginius dabartinėse ES valstybėse, tokiu būdu visuomenę “priartinant” prie ES plėtros proceso.

Darbinių pietų su Flandrijos parlamento Pirmininko pirmuoju pavaduotoju J. de Roo, Užsienio ir Europos reikalų komisijos pirmininku L.V. den Brande bei komisijos nariais metu taip pat buvo aptartas 2004 m. gegužės 1 d. paminėjimas. J. de Roo manymu, šį istorinį įvykį būtina pažymėti, todėl kuo greičiau derėtų parengti konkretų naujųjų šalių pasveikinimo planą įstojimo į ES proga. Flandrijos parlamento Pirmininko pirmajam pavaduotojui užsiminus, kad kitų metų pradžioje planuoja oficialų vizitą į Lietuvą, V.P.Andriukaitis pakvietė jį apsilankyti Lietuvoje 2004 m. gegužės mėnesį.

Kalbant apie Lietuvos-Flandrijos “miestų dvynių” projektų galimybes, J. de Roo teigė, kad Flandrijos miestai intensyviai bendradarbiauja su daugeliu Vakarų Europos miestų, todėl vertėtų panašią praktiką skatinti ir su Lietuvos miestais (šiuo metu Flandrijos miestas Esenas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Šilale, o Laakdalo miestas – su Jurbarku). L.V. den Brande pasidomėjus, ar Lietuva yra tinkamai pasiruošusi įstojimui į ES, V.P.Andriukaitis Flandrijos parlamento nariams išsamiai pristatė Lietuvos padarytą pažangą derybose dėl narystės ES, taip pat Lietuvos ekonominę ir finansinę situaciją. Atsakydamas į J. de Roo klausimą, kokiose konkrečiai srityse Flandrija galėtų pagelbėti Lietuvai, V.P.Andriukaitis teigė, kad Flandrija galėtų paremti transeuropinių infrastruktūros projektų, svarbių Lietuvai, įgyvendinimą, taip pat Lietuvos miestams būtų vertinga urbanistikos specialistų pagalba.

Visiems Belgijos Karalystės Parlamento, Valonijos ir Flandrijos parlamentų atstovams, su kuriais susitiko Seimo delegacija, buvo išdalinta išsami medžiaga apie Lietuvą: Statistikos departamento duomenys apie šalies makroekonominius ir kitus rodiklius, Seimo 2003 m. rugsėjo 25 d. rezoliucija “Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos tarpvyriausybinėje konferencijoje Sutarties dėl Europos Konstitucijos klausimu”, Lietuvos pozicijos dėl Lisabonos strategijos ir “Naujųjų kaimynų” iniciatyvos įgyvendinimo, informacinė medžiaga apie transporto infrastruktūros projektus “Via Baltica” ir “Rail Baltica” bei Lietuvos-Lenkijos energetinį tiltą, Seimo ir Seimo Europos reikalų komiteto lankstinukai.

Įvertindamas Seimo delegacijos vizito į Belgijos Karalystę rezultatus, V.P.Andriukaitis siūlo jo vardu raštu kreiptis į ES valstybių narių ir stojančiųjų šalių parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkus, pristatant 2004 m. gegužės 1-osios paminėjimo idėją visose 25-iose ES sostinėse bei prašant pateikti šios idėjos realizavimo siūlymus. Taip pat siūlo Belgijos Karališkojo tarptautinių santykių instituto parengtą studiją “Europos saugumo koncepcija XXI-ajame amžiuje” perduoti Seimo Europos reikalų komitetui, Užsienio reikalų komitetui ir NATO reikalų komisijai bei siūlyti šią studiją apsvarstyti.

PRIDEDAMA:

1. Seimo delegacijos vizito Belgijos Karalystėje 2003 m. lapkričio 25-26 d. programa, 4 lapai.

2. 2003-12-02 Lietuvos Respublikos ambasados Belgijos Karalystėje ir Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei atmintinė “Dėl seminaro “Europos saugumo koncepcija XXI-ajame amžiuje” (Solanos pasisakymas), 7 lapai.

3. Royal Institute for International Relations. A European Security Concept for the 21st Century, - Brussels, October 2003.

Seimo Pirmininko pavaduotojas

Europos reikalų komiteto pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis

Parengė:

Europos reikalų komiteto padėjėja A.Štencelytė




Naujausi pakeitimai - 2003 12 10.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   BELGIJA

LR Seimas