Lietuvos Respublikos Seimas

K.D.Prunskienės ir E.Vareikio komandiruotės į Prancūzijos Respubliką (2003 11 27-28) ataskaita

2003 m. lapkričio 27 – 28 dienomis Paryžiuje (Prancūzijos Respublika) dalyvavau tarptautinėje konferencijoje tema: ”Europa – pereinamojo laikotarpio pabaigoje: perspektyvos ir pasiekimai Europos Sąjungos plėtrai artėjant”.

Konferencijos plenarinėje sesijoje padariau pranešimą tema: ”LIETUVOS ŪKIO KONKURENCINGUMAS VIDAUS IR ES RINKOSE: PROBLEMOS IR PERSPEKTYVOS”

Savo pranešime akcentavau Lietuvos ūkio konkurencingumą, kuris sisteminiu tyrimo aspektu apima šiuos faktorius:

 šalies demokratinės politinės sistemos stabilumas; nepaisant palyginti dažno iki 2000-jų m.vykusio politinės daugumos ir vyriausybių pasikeitimo, Lietuvos vidaus ir užsienio politikos raida vyksta demokratinės brandos kryptimi;

 valstybės ekonominės politikos, teisinių - įstatyminių ūkio tvarkymo pagrindų ir mechanizmų harmonizavimas, integruojantis į ES; privatus sektorius sudaro virš 80 % šalies BVP ; nacionalinė valiuta tvirtai susieta su Euro (1 Euro = 3.4528 Lt); pakankamai patikimi, kapitalu ir veiklos mastu į ES integruojantys Lietuvos bankai; pagal pasirengimą narystei Lietuva įvertinta kaip viena pažangesnių kandidačių, įsisavinusių konkurencinės rinkos principus;

 ekonomikos administravimo valstybės lygiu kokybė: aktualiu išlieka valstybės pareigūnų ir specialistų administracinių gebėjimų stiprinimas, jų darbo skaidrumas, korupcijos sutramdymas;

 ūkio subjektų konkurencingumas: įmonių vadybos ir marketingo profesionalumo augimas, inovacinė pažanga, technologijų ir produktų kokybė, palyginti žemi kvalifikuotos darbo jėgos kaštai (darbo užmokestis 2003m. per liepą – rugsėjį 1163 lt. arba 336.8 Euro);

 palanki geografinė padėtis Rytų - Vakarų ir Šiaurės - Pietų ašių susikirtime lemia tranzito ir infrastruktūros sektorių: transporto, energetikos, telekomunikacijų svarbą šalies ekonomikai ir ekonominių ryšių plėtrai. BVP struktūroje paslaugų sfera užima 63.4 %;

Taip pat apibūdinau Lietuvos ūkio situaciją šiuo metu:

Lietuvai nuo 2000 metų būdingi aukšti BVP augimo tempai( 2001m. 6.5 %, 2002m.- 6.8 %, laukiamas 2003m.- 7.0 %). Ypač žemas infliacijos lygis, pastaraisiais metais pereinantis į defliaciją.

Lietuvos eksporte - 48.4 % tenka ES, o importe - 44.0 %. Nemaža dalis importo - 26.0 % tenka Rusijai iš kurios Lietuva perka energijos resursus ir kitas žaliavas.

Atkreipiau dėmesį į energetikos sektoriaus svarbą ir perspektyvas. Energetikos sektoriaus pokyčiai 2004-2010 metais gali ženkliai įtakoti Lietuvos ūkio konkurencingumą. Pagal įsipareigojimus ES-ai sustabdžius Ignalinos AE reaktorius galimas energijos kainų išaugimas. Lietuva svarsto alternatyvius energijos gamybos būdus, pirmenybę suteikdama atominei energetikai naujų saugių reaktorių pagrindu.

Lietuvos ūkio specializacijoje stiprėja keletas aukštų technologijų sektorių: informacinių technologijų, lazerinių ir biotechnologijų. Šalis orientuojasi į žinių ekonomiką.

Jautrus konkurencingumo prasme yra agrarinis sektorius, kuriame dominuoja smulkūs ūkiai (vidurkis ~ 9 ha) . Todėl kvotų ir tiesioginių išmokų bei ES paramos plėtros projektams įsisavinimas pirmaisiais ES narystės metais yra ne tik praktinė, bet ir politinė problema. Jos sprendimas eis per smulkių ūkių kooperavimą, kaimo ūkinę diversifikaciją, alternatyvių verslų, jų tarpe kaimo turizmo, kuriam Lietuva turi puikias sąlygas , plėtrą.

Lietuvos kaip vienos iš rytinių Europos Sąjungos pasienio šalių patrauklumas investicijoms ir prekybai ženkliai auga: Rytų partnerių požiūriu - dėl narystės teikiamų privalumų dirbti ES rinkose , o Vakarų partnerių atžvilgiu - žemų darbo jėgos kaštų, tradicinių gebėjimų įsitvirtinti Rusijos ir kitose Rytų rinkose ir kt.

Ūkio konkurencingumui didelę įtaką daro mokesčių sistema. Bendra mokesčių našta Lietuvoje viena iš lengviausių mokesčių (apie 31 % nuo BVP) . FAPM - 33 %, pelno mokestis tik 15 %. PVM – 18 %, socdraudimo – 31% . Biudžeto pajamos iš turto kol kas tesudaro 2.9 procentų mokestinių biudžeto įplaukų. Mokesčių nestabilumas nustojo būti būdinga problema.

Nuimamas socialinių funkcijų krūvis nuo energetikos, transporto ir kitų paslaugų, sudarant prielaidas joms dirbti bendrais rinkos pagrindais, t.y. mažinant valstybės kišimąsi į kainų, tarifų ar maksimalaus jų lygio reguliavimą.

Nuo 2004m. Lietuvos konkurencingumą ypač lems ES narystės, naujų rinkos sąlygų ir ES paramos teikiamų galimybių įsisavinimas.

Susilaukiau klausimų dėl regioninio bendradarbiavimo perspektyvų it kt.

Kazimiera Danutė Prunskienė

LR Seimo narė




Naujausi pakeitimai - 2003 12 10.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   PRANCŪZIJA

LR Seimas