Lietuvos Respublikos Seimas

Klemenso Rimšelio komandiruotės į Romą (Italijos Respublika) 2003 m. lapkričio 26-28 dienomis ATASKAITA

LR Seimo valdybos 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 1830 Seimo Europos reikalų komiteto narys Klemensas Rimšelis, pavaduodamas komiteto pirmininką Vytenį Povilą Andriukaitį, š. m. lapkričio 26-28 d. dalyvavo Romoje (Italijos Respublika) vykusiame Europos Sąjungos ir stojančiųjų bei kandidačių šalių Europos reikalų komitetų pirmininkų konferencijos (COSAC) susitikime. Susitikime, surengtame Italijos Respublikos Deputatų Rūmuose (Palazzo Montecitorio), dalyvavo visų Europos Sąjungos valstybių narių, stojančiųjų šalių, Bulgarijos bei Turkijos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkai ir nariai. Europos Parlamentą susitikime atstovavo Pirmininko pavaduotojas Guido Podesta ir Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas Giorgio Napolitano.

Šio COSAC susitikimo darbotvarkėje buvo trys klausimai: tarpvyriausybinės konferencijos (TVK) eigos aptarimas, COSAC sekretoriato nuolatinio darbuotojo paskyrimas ir darbo grupės dėl COSAC nuostatų pataisų sudarymas.

1. Tarpvyriausybinės konferencijos eigos aptarimas

Susitikimą atidaręs Italijos Senato Europos Sąjungos (ES) politikos komiteto pirmininkas Mario Greco pažymėjo, kad š.m. lapkričio 27 d. Neapolyje prasidėsiančioje TVK užsienio reikalų ministrų lygio susitikime bus aptarti ES pirmininkaujančios Italijos pasiūlymai dėl konkrečių ES Konstitucinės sutarties pataisų, kurios bus pateiktos Europos Vadovų Tarybai, vyksiančiai š.m. gruodžio 12-13 dienomis. Mario Greco priminęs, kad Italijos Senatas iš esmės pritarė Konvento parengtam ES Konstitucinės sutarties projektui, pasiūlė COSAC dalyviams pasinaudoti tuo, kad susitikime dalyvauja Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini ir per jį perduoti užsienio reikalų ministrams vieningą COSAC nuomonę dėl svarbiausiųjų TVK svarstomų klausimų.

Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini pristatė pasirengimą Neapolio TVK susitikimui ir pagrindines šiuo metu TVK vyraujančias tendencijas. Ministras pabrėžė, kad ši TVK pasižymi atvirumu ir skaidrumu. Visi ES pirmininkaujančios Italijos ir valstybių narių dokumentai, pateikti TVK, yra vieši ir publikuojami specialiame TVK interneto puslapyje.

Franco Frattini, pabrėžė, kad TVK suvokia, jog svarsto ES Konstitucinės sutarties, vieną dieną tapsiančios ES Konstitucija, projektą. Todėl TVK dominuoja tvirta politinė valia parengti kuo geresnį Konstitucinės sutarties tekstą. Visos valstybės turi teisę pilnai dalyvauti TVK, tačiau jų pasiūlymai turi būti motyvuoti ir nukreipti integracijos linkme. Ministro įsitikinimu, Konventui, parengusiam Konstitucinės sutarties projektą, pavyko subalansuoti trijų pagrindinių ES institucijų: Europos Komisijos, ES Tarybos ir Europos Parlamento, galias. Balansas yra ir jis turi būti išlaikytas ir tam, kad stipri susivienijusi ES galėtų formuoti vieningą nuomonę trečiųjų šalių atžvilgiu ir “pasaulyje kalbėti vienu balsu”. ES gynybos pajėgos, stiprinamos remiantis papildomumo principu, nėra alternatyva NATO. Šiuo požiūriu steigiama ES užsienio reikalų ministro pareigybė turės užtikrinti, kad ES politika ir jos veiksmai yra vieningi ir nuoseklūs. Svarbus ES Tarybos pirmininkavimo stabilumas, o Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai turi būti labiau įtraukti į ES politikų ir pagrindinių sprendimų formavimą.

Kalbėdamas apie Konstitucinės sutarties pataisas reglamentuojančias IV dalies nuostatas, Franco Frattini informavo, kad Italija siūlys TVK apsvarstyti kiek lankstesnę sutarties III dalies nuostatų keitimo formulę, t.y. kad dėl jų Taryba balsuotų ne vienbalsiškai, o kvalifikuota balsų dauguma, o, siekiant sprendimų legitimumo, nacionaliniai parlamentai per nustatytą laikotarpį turėtų galimybę pareikšti prieštaravimus tokioms pataisoms.

Kita Italijos siūloma naujovė taip pat susijusi su didėjančiu nacionalinių parlamentų vaidmeniu ES. Tai taip vadinama “passarelle” nuostata, nustatanti, kad Konstitucinėje sutartyje nesant teisiniam pagrindui tam tikrus klausimus spręsti ES lygmenyje, Europos Vadovų Taryba dėl atskirų klausimų gali spręsti vienbalsiškai, pavedant jų svarstymą ir įgyvendinimą ES institucijoms. Kadangi kelios ES valstybės tokiai nuostatai prieštarauja, TVK siūloma apsvarstyti, ar į šį procesą nereikėtų įtraukti ir nacionalinius parlamentus, kurie pagal subsidiarumo principo kontrolei taikomą 1/3 parlamentų modelį galėtų pareikšti savo nuomonę ir šiuo klausimu.

TVK šiuo metu svarbiausi yra Komisijos sudėties ir dvigubos kvalifikuotos daugumos balsavimo Taryboje klausimai. Svarstant Komisijos sudėties klausimą, svarbu nepamiršti istorinės Komisijos užduoties – atstovauti bendrijų, o ne nacionalinius interesus. Trisdešimties ir daugiau narių Komisija, susidedanti iš visų šalių atstovų, bus per didelė, kad galėtų atsispirti tarpvyriausybinio elemento įtakai. Žinant, kad ES Konstitucija rašoma ilgam, po 15-20 metų “akordeono” tipo Komisija jau nebeatitiks ES piliečių lūkesčių. Todėl, ministro nuomone, Konvento pasiūlytas sprendimas yra motyvuotas, juolab, kad jis grindžiamas valstybių narių lygiateisiškumu.

Dvigubos kvalifikuotos daugumos balsavimo Taryboje klausimas tapo bene svarbiausiu TVK klausimu. Ispanijai ir Lenkijai reikalaujant išsaugoti Nicos sutartyje įtvirtintą trijų dalių kvalifikuotos daugumos balsų skaičiavimo Taryboje formulę, susiduriama su prieštaravimu tarp būtinumo atsižvelgti į TVK ginamus nacionalinius valstybių interesus ir Konvente pasiekto visų 28 valstybių kompromiso dėl Konstitucinės sutarties projekto. Šis klausimas bus toliau svarstomas.

Ministras Frattini sakė palaikąs Konvento pasiūlymą įsteigti Teisėkūros tarybą, tačiau tam nepritaria dauguma užsienio reikalų ministrų. Ministras pažadėjo šį klausimą iškelti TVK dar kartą ir, neradus pritarimo, pasiūlyti, kad dėl šios Tarybos sudėties galėtų apsispręsti Europos Vadovų Taryba.

Ministras sakė, kad Italija, kaip pirmininkaujantis valstybė, niekada nepritars blogam Konstitucijos projektui vien todėl, kad TVK savo darbą baigtų laiku. Nepakankamai ambicingi pasiūlymai nebus priimami. Kitokiu atveju, Konstitucija nepasitikės ir ES piliečiai. TVK negali pateikti projekto, kuris atspindėtų visų interesus, todėl visiems reikia kažko atsisakyti bendro intereso vardan. Būtent taip, ministro nuomone, pasireiškia Europos dvasia.

Prancūzijos Senato ES komiteto pirmininkas ir Konvento narys Hubert Haenel tvirtino, kad Konvento tekstas yra geras, o sugrįžimas prie Nicos reikštų politinės Europos pabaigą.

Nyderlandų parlamento Antrųjų rūmų Europos reikalų komiteto narys Frans Timmermans griežtai kritikavo prieš dvi dienas ES finansų ministrų priimtą sprendimą faktiškai leidžiantį Vokietijai ir Prancūzijai viršyti Stabilumo ir plėtros paktu nustatytus biudžeto deficito apribojimus. Olandijos parlamentaro nuomone išimtis dviems didžiausioms ES šalims, nepritaikius joms sankcijų dėl viršyto biudžeto deficito, verčia dvejoti Stabilumo pakto reikšmingumu ir ES valstybių narių lygiateisiškumu. Dviems ES valstybėms pažeidus galiojančias sutartis, negali būti jokios kalbos apie sugrįžimą prie Nicos sutarties. Taip kaip ir apie Europos Parlamento teisių ribojimą formuojant ES biudžetą ar apie didelę Komisiją, kurioje didžiąsias valstybes atstovautų po du komisarus. Nyderlandų nuomone, jei ketinama siūlyti blogą sutartį, tai geriau jos visai nereikia.

Nyderlandų Senato Europos reikalų komiteto pirmininkas Rene Van Der Linden ragino laikytis Konvento rezultatų. Kitokiu atveju daugelis valstybių susidurs su problemomis. Negalima sutikti ir su Europos Parlamento bei Komisijos galių silpninimu.

Danijos Folketingo Europos reikalų komiteto pirmininkas Claus Larsen-Jensen pasisakė prieš Teisėkūros tarybos steigimą. Jo nuomone atvirumo ir skaidrumo reikalavimus reikia įtvirtinti visose devyniose ES Tarybos sudėtyse. Visas ES teisėkūros procesas turi būti atviras. Kalbėdamas apie Komisijos sudėtį, Danijos parlamentaras pabrėžė, kad naujosiose valstybėse savojo komisaro neturėjimas yra suvokiamas kaip pralaimėjimas. Todėl būtina užtikrinti valstybių atstovavimo Komisijoje lygiateisiškumą ir nesutikti, kad didžiąsias valstybes atstovautų po du komisarus.

Ispanijos Jungtinio Kongreso ir Senato rūmų Europos reikalų komiteto pirmininkas Josep Borrell tvirtino, kad 32 narių Komisija – tai asamblėja ir kad svarbiausia ES vykdomoji institucija negali būti statoma ant tokių silpnų pamatų.

Kipro Parlamento Europos reikalų komiteto pirmininkas Nicos Cleanthous pabrėžė, kad minimalus Europos Parlamento narių skaičius turėtų būti ne keturi, o penki. Komisijoje kiekviena šalis turėtų turėti po komisarą, tačiau jei būtų pritarta Konvento pasiūlymui turėti tik penkiolika balso teisę turinčių komisarų, turėtų būti užtikrinta lygi rotacija ir nebalsuojančių komisarų galimybė dalyvauti Komisijos darbe.

Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Michael Connarty pasisakė prieš Teisėkūros tarybos ir Europos prokuroro pareigybės steigimą, tačiau pritarė siūlymui įtraukti nacionalinius parlamentus į “passarelle” nuostatos įgyvendinimą. JK parlamentaras taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Konstitucinės sutarties III dalyje įtvirtintų nuostatų dėl naftos ir dujų pramonės. JK parlamento nuomone šiomis nuostatomis yra išplečiama ES kompetencija naftos ir dujų paieškos srityje. JK pilnai palaiko Konvento pasiūlymus dėl Komisijos sudėties ir dėl dvigubos kvalifikuotos balsų daugumos Taryboje. Stabilumo paktas pasirodė esąs ydingas, todėl jį būtina peržiūrėti, suteikiant daugiau lankstumo 3% formulei.

Liuksemburgo parlamento COSAC delegacijos vadovas Laurent Mosar apgailestavo, kad ES finansiniai reikalai yra dekomunitarizuojami, siūlant sprendimus šioje srityje priiminėti išimtinai vienbalsiškai. Dėl Komisijos sudėties – Liuksemburgo nuomone 25-30 narių Komisija gali dirbti, nesusidurdama su jokiomis praktinėmis problemomis. Todėl nereikėtų sutikti su dviejų kategorijų komisarais – turinčiais balso teisę ir jos neturinčiais. Liuksemburgas ir kitos mažosios šalys Europos Parlamente turėtų turėti ne mažiau kaip po 5 narius. Laurent Mosar ragino ES Konstitucinę sutartį priimti surengiant referendumus vieną dieną visose ES valstybėse.

Airijos parlamento Jungtinio Europos reikalų komiteto narys Paul Bradford tvirtino, kad Konvento parengtas Konstitucinės sutarties tekstas yra kompromisinis, todėl dabar TVK turi labai mažai erdvės papildomam kompromisui. Lygybės ir institucinės pusiausvyros principai turi išlikti. Jie taikytini tiek Komisijos sudėčiai, tiek ir Stabilumo pakto reikalavimų taikymui. Kitu atveju yra pavojus, kad referendumai dėl ES Konstitucinės sutarties gali būti nesėkmingi.

Austrijos Nacionalinės Tarybos nuolatinio Europos reikalų pakomitečio pirmininkas Werner Fasslabend pažymėjo, kad ES Konstitucijos projektas yra labai geras, nors kai kurias jo nuostatas dar galima patobulinti. 25 komisarų Komisija nėra problema. Problema būtų komisija, kurioje kai kurios šalys turėtų po du komisarus. Parlamentaras gynė ir Europos Parlamento biudžetines galias.

Portugalijos Asamblėjos Europos ir užsienio reikalų komiteto pirmininkas Jaime Gama pasisakė už dvigubos kvalifikuotos balsų skaičiavimo Taryboje sistemą pagal 50-50 formulę. Portugalija yra pasirengusi sutikti su mažesne Komisija, jei bus užtikrinta lygi visų šalių teisė gauti komisaro su balso teise pareigybę bei kitus aukštus postus Komisijoje. Sprendimai dėl Europos Vadovų Tarybos Pirmininko ir ES Užsienio reikalų ministro turėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, kiekvienai šaliai turint po vieną balsą.

Graikijos parlamento Europos reikalų komiteto pirmininkas Dinos Vrettos pabrėžė ypatingą nuoseklios ir vieningos ES užsienio ir saugumo politikos reikšmę.

2. Nuolatinio COSAC sekretoriato darbuotojo rinkimai

Pagal š.m. spalio 7 d. COSAC sprendimą, COSAC sekretoriatą sudarys 5 asmenys, iš kurių tris skirs ES Tarybos Trojka, vieną - Europos Parlamentas ir vieną - COSAC pirmininkų susirinkimas. Iki numatyto termino COSAC gavo tik vieno parlamento pasiūlymą nuolatinio COCAC sekretoriato darbuotojo vietai užimti. Tai buvo Danijos Folketingo pasiūlyta Morten Knudsen, šiuo metu esančio Danijos parlamento atstovu ES, kandidatūra. COSAC vieningai pritarė šiai kandidatūrai ir palinkėjo Morten Knudsen sėkmingo darbo, prasidėsiančio 2004 m. sausio 15 dieną. Sekretoriato būstinė bus Europos Parlamento patalpose Briuselyje. Sekretoriatas turės užtikrinti COSAC veiklos tęstinumą. Jo veikla ir efektyvumas bus vertinami po 2 metų. Sekretoriato veiklos išlaidas padengs darbuotojus paskyrę parlamentai.

Lietuvos delegacija - Seimo Europos reikalų komiteto narys Klemensas Rimšelis - parėmė Morten Knudsen kandidatūrą ir pasveikino jį su naujosiomis pareigomis. Pasinaudodamas proga, Lietuvos parlamentaras pasiūlė apsvarstyti galimybę naujai įsteigtam COSAC sekretoriatui bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais ir Europos Parlamentu, bendrais renginiais visose naujose ir senose ES valstybėse paminėti kitų metų gegužės 1 dieną, kuomet dešimt naujų valstybių įsilies į susivienijusią ES. Šią Lietuvos iniciatyvą entuziastingai palaikė Nyderlandų, Danijos ir pirmininkaujančios Italijos delegacijos. Italija pasiūlė šį klausimą apsvarstyti artimiausiame COSAC Trojkos pasitarime.

3. Darbo grupės dėl COSAC nuostatų pataisų sudarymas

Atsižvelgiant į Vokietijos prašymą apsvarstyti galimybę pataisyti COSAC nuostatus, sudarant galimybę formuojant nacionalines COSAC delegacijas, į jas įtraukti ir teisėkūros galias turinčių federalinių parlamentų atstovus, buvo nuspręsta sudaryti COSAC pirmininkų darbo grupę. Be minėtojo klausimo, darbo grupė turės atsakyti ir į kitus su COSAC nuostatų pataisomis susijusius klausimus, kaip pavyzdžiui, ar COSAC posėdžiai turėtų vykti visomis ES oficialiomis kalbomis, ar užtektų apsiriboti, anglų, prancūzų, vokiečių ir pirmininkaujančios šalies kalbomis.

Darbo grupė pradės dirbti kitų metų sausio viduryje ir darbą turės baigti iki kito COSAC posėdžio, vyksiančio 2004 m. gegužės 19-20 d. Dubline. Papildomas COSAC Trojkos ir pirmininkų susitikimas įvyks 2004 m. vasario mėnesio paskutinę savaitę.

PRIDEDAMA:

1. Seimo nario Klemenso Rimšelio pasisakymas 2003-11-27 COSAC posėdyje, 1 lapas,

2. Morten Knudsen gyvenimo aprašymas, 1 lapas.

Komiteto narys Klemensas Rimšelis

L.Raulinaitytė, 239 67 60, el.p. Loreta.Raulinaityte@lrs.lt




Naujausi pakeitimai - 2003 12 09.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ITALIJA

LR Seimas